Plenarinio posėdžio dokumentas
21.10.2014 B8‑0181/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas užbaigiant diskusijas dėl išrinktojo Komisijos pirmininko pristatytos Komisijos narių kolegijos ir jos programos
pagal Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą
dėl Komisijos išrinkimo
( 2014/2811(RSP) )
Ashley Fox
ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos išrinkimo
( 2014/2811(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. sprendimą, pagal kurį Jean-Claude Juncker išrenkamas Komisijos pirmininku,
– atsižvelgdamas į pareiškimus, kuriuos per Parlamento komitetų klausymus raštu ir žodžiu pateikė visi kandidatai į Komisijos narius, taip pat į kandidatų vertinimus, kuriuos komitetai pateikė pasibaigus klausymams,
– atsižvelgdamas į išrinktojo Komisijos pirmininko pristatytą Komisijos narių kolegiją ir jos programą,
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 9 d. patvirtintą Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą ir XVI priedą,
Pagarba valstybių narių teisėms
1. dar kartą patvirtina valstybių narių teisę teikti kandidatus į Komisijos narius; mano, kad Parlamentas turėtų vykdyti klausymų procesą taip, kad šios kandidatūros būtų gerbiamos, išskyrus ypatingas aplinkybes;
2. todėl mano, kad Parlamentas visų pirma daugiausia dėmesio turėtų skirti tam, kad įvertintų kandidatų tinkamumą veikos sričiai, kurią jiems skyrė išrinktasis Komisijos pirmininkas;
Bendrosios pastabos siūlomos naujosios Komisijos ir konkrečių atsakomybės sričių paskirstymo klausimais
3. iš esmės palankiai vertina grupavimo metodą, pagal kurį siekiama Komisijai suteikti daugiau struktūros ir sutelktumo; mano, kad ilgainiui tai turėtų tapti oficialesne sistema; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar trūksta aiškumo, susijusio su atsakomybės sritimis ir nereikalingo dubliavimo ar konfliktų pavojumi;
4. džiaugiasi tuo, kad daugelis paskirtųjų Komisijos narių pripažino, jog reikia iš esmės reformuoti Europos Sąjungą siekiant užtikrinti, kad ji gerbtų savo valstybių narių ir jų piliečių teises, sumažintų Europos įmonėms tenkančią naštą, kad jos galėtų kurti darbo vietas ir gerovę Europoje, ir atkurtų visuomenės tikėjimą jos ateitimi;
5. apgailestauja dėl to, kad šiam požiūriui pritaria ne visi paskirtieji Komisijos nariai ir kad kai kurie iš jų laikosi pasenusios Europos vizijos, grindžiamos 1950 m. Europos integracijos modeliu, kuris netinka 2050 m. iššūkiams spręsti;
6. ragina naujuosius paskirtuosius Komisijos narius pradedant eiti pareigas:
– veikti tik kai tai visiškai būtina ir pritaikius reikiamas procedūras, atsižvelgiant į išsamius poveikio vertinimus;
– griežtai laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;
– veikti tik kai aiškiai leidžiama tai daryti atsižvelgiant į valstybių narių Europos Sąjungai deleguotas kompetencijos sritis ir gerbti valstybių narių suverenitetą;
– atsižvelgti į sudėtingą finansinę padėtį, su kuria susiduria Europos mokesčių mokėtojai ir įmonės, ir mažinti išlaidas;
7. apgailestauja dėl to, kad kai kuriems iš tų asmenų, kurie buvo atsakingi už netinkamą euro krizės valdymą tuo metu, kai ėjo pareigas savo šalies vyriausybėje, patikėti portfeliai, kurie apima atsakomybę ekonominės ir pinigų politikos srityje;
8. apgailestauja dėl to, jog visiškai neatsižvelgta į Parlamento rekomendaciją, kad Komisija paskirtų už biudžeto kontrolės klausimus atsakingą narį, ir kad todėl Komisija iš esmės neturi nė vieno nario, tinkamai atsakingo už šiuos klausimus, taigi galima manyti, kad neįvertintas problemos mastas arba kad Komisija nesiėmė jokių rimtesnių pastangų tam, kad užsitikrintų teigiamą Audito Rūmų teikiamą savo finansinių ataskaitų patikinimo pareiškimą;
Konkretūs su klausymais susiję klausimai
9. ragina naująją Komisiją:
– teikti prioritetą bendrosios skaitmeninės rinkos galimybių naudojimui siekiant darbo vietų kūrimo, augimo, inovacijų ir konkurencingumo, ypatingą dėmesį teikiant kliūčių ir naštos mažinimui įmonėms bendrojoje rinkoje ir prekių ir paslaugų bendrosios rinkos stiprinimui, pripažįstant, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant padėti pramonės įmonėms vėl vykdyti gamybą ir kurti darbo vietas ES vykdant reindustrializacijos procesą ir atsižvelgiant į valstybių narių galimybes ir išteklius, ir tai atliekant reikėtų ypač stengtis padėti valstybėms narėms pagerinti įgūdžius, sumažinti biurokratiją, optimizuoti energijos sąnaudas ir remti naujoviškus produktus bei procesus;
– vykdyti plataus masto ir atvirą prekybos politiką ne tik atsižvelgiant į vykstančias dvišales, keliašales ir daugiašales derybas, bet ir į galimus naujus susitarimus su viso pasaulio šalimis siekiant ES piliečiams ir įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, akivaizdžios ekonominės ir socialinės naudos iš prekybos ir investicijų;
– imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti Europos energetinį saugumą investuojant į Europos vietos energijos išteklius tuo pačiu metu pripažįstant, kad siekiant sukurti energetikos sąjungą reikia gerbti atskirų valstybių narių teisę nustatyti savo energijos rūšių derinius;
– imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti vienodas sąlygas visiems ES ūkininkams;
– gerbti valstybių narių teisę priimti teisės aktus šeimos teisės klausimais;
– atsisakyti visų planų, pagal kuriuos vykdomas Europos vyriausybių skolos pasidalijimas ES lygmeniu, įskaitant tokias idėjas kaip visos ES bendras indėlių garantijų fondas ar visos ES draudimo nuo nedarbo sistema;
– remti pasiūlymus sugrąžinti finansinės pagalbos neteikimo principą į ES sutartį (SESV) siekiant atkreipti dėmesį į valstybių narių atsakomybę už savo valstybės finansus ir dar labiau pabrėžti kiekvienos valstybės narės suverenią teisę priimti sprendimus dėl savo valiutos, atsižvelgiant į būtinybę visiškai įgyvendinti naujuosius teisės aktus, pagal kuriuos įsteigiamas bendras priežiūros mechanizmas (BPM), bendra pertvarkymo institucija ir Europos stabilumo mechanizmas;
– padėti formuoti bendrą požiūrį į santykius su Rusija remiantis politika, kurią vykdant rodomas solidarumas su tomis valstybėmis, kurios yra susijusios ir siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga, pripažįstama ES kaimynystės politikos įtaka saugumui ir imamasi ryžtingų priemonių siekiant spręsti rimtą ir nepriimtiną padėtį Ukrainoje tuo pačiu metu palankiai vertinant įsipareigojimus nepradėti naujų derybų dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo (LPS) su Ukraina, Gruzija ir Moldova;
– bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, jog nestabilioje pasaulio aplinkoje būtų mechanizmų ir rinkų, kad galima būtų užtikrinti Europos aprūpinimą maistu;
Paskyrimai ir klausymų procesas
10. mano, kad paskirtųjų Komisijos narių skyrimo ir klausymų tvarkaraštis turi trūkumų, nes:
– jei iki vasaros pradžios negalima paskirti asmenų į aukščiausias pareigybes, paskirtieji Komisijos nariai turi nepakankamai laiko pasirengti klausymams, nes atsakomybės sritys jiems paskiriamos tik kelias savaites prieš klausymus;
– turėdami tiek mažai laiko pasirengti paskirtieji Komisijos nariai savo atsakymuose į klausimus raštu ir per klausymus yra linkę pateikti mandagius apibendrinimus, taigi girdima Komisijos tarnautojų, o ne pačių paskirtųjų Komisijos narių nuomonė ir dėl to nekyla atvira ir nuoširdi diskusija rūpimais klausimais ir nereiškiamos naujos mintys;
11. apgailestauja dėl to, kad dėl skubaus atsakomybės sričių perskirstymo ir vėlyvo naujų kandidatūrų pateikimo susiję komitetai atsiduria žeminamoje padėtyje ir iš esmės neturi diskrecijos paskyrimo ar kandidato tinkamumo atsakomybės sričiai klausimu, atsižvelgiant į artėjantį balsavimą plenariniame posėdyje, kuris būtinas tam, kad naujoji Komisija galėtų pradėti eiti pareigas lapkričio 1 d.; pažymi, kad tai taip pat yra ženklas, jog su tokiu skubiu perskirstymu susijusi atsakomybės sritis, už kurią atsakingas paskirtasis Komisijos narys anksčiau buvo teigiamai įvertintas komitete, nėra Komisijos veiklos prioritetas;
12. siūlo apsvarstyti naujosios Komisijos numatytos darbo pradžios dienos pakeitimą iš lapkričio 1 d. į gruodžio 1 d., kad klausymų procesas galėtų vykti profesionaliau ir būtų išsamesnis;
13. ragina persvarstyti klausymų taisykles, kad Pirmininkų sueiga būtų aiškiai atsakinga už proceso organizavimą ir kad komitetams patiems, be tinkamos tai atliekančios ir pagal taisykles veikiančios tarnybos, nereikėtų stabdyti procedūrų ir rengti papildomų posėdžių;
14. mano, kad iš esmės nėra blogai kai komitetai tam tikrais atvejais siekia surengti dar vieną klausymą, tačiau į Parlamento taisykles turėtų būti įrašyta su tuo susijusi procedūra;
15. mano, kad dėl sprendimo pateikimo per 24 valandas termino esama pavojaus, jog su kandidatais, kurių klausymas numatytas vėliau, bus elgiamasi neobjektyviai ir dėl to savo ruožtu atsirado vadinamoji įkaitų praktika kai ginami tie kandidatai, kurie į procesą įsitraukia vėliau; ragina apsvarstyti galimybę oficialius visų paskirtųjų Komisijos narių vertinimus prašyti pateikti tik užbaigus klausymų procesą;
16. mano, kad trijų minučių klausimų formatas nėra tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad Parlamento nariai neturi jokios galimybės pateikti kitų klausimų ir kad dviejų minučių dažnai yra per mažai norint užduoti rimtą klausimą; apgailestauja, kad kai kuriais atvejais susiję komitetai galėjo pateikti tiek mažai klausimų, kad jiems buvo beveik neįmanoma pateikti apsvarstytą nuomonę; ragina peržiūrėti būsimų klausymų klausimų teikimo planą;
17. mano, kad siekiant aiškumo dėl kiekvieno paskirtojo Komisijos nario atitinkamame komitete reikėtų rengti sistemingą slaptą balsavimą;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Komisijai.