Plenarinio posėdžio dokumentas
10.12.2014 B8‑0349/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl Palestinos valstybingumo pripažinimo
( 2014/2964(RSP) )
Fernando Maura Barandiarán, Pavel Telička, Javier Nart, Beatriz Becerra Basterrechea, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Ivan Jakovčić, Ivo Vajgl, Alexander Graf Lambsdorff, Louis Michel, Jozo Radoš
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Palestinos valstybingumo pripažinimo
( 2014/2964(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus (Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija),
– atsižvelgdamas į 1966 m. JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 2012 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 67/19,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2014 m. lapkričio 18 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. lapkričio 17 d. išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2014 m. lapkričio 17 d. Užsienio reikalų taryboje išsakytas pastabas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2014 m. lapkričio 20 d. 135 JT valstybės narės iš 193 ir 8 Europos Sąjungos valstybės narės iš 28 pripažino Palestinos Valstybę ir kadangi 5 ES valstybės narės neseniai patvirtino, kad ateityje pripažins Palestinos Valstybę;
B. kadangi ES ne kartą patvirtino savo paramą dviejų valstybių sambūviu grindžiamam sprendimui, pagal kurį taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio Valstybė su saugiomis ir pripažintomis sienomis ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos Valstybė, ir pareiškė, kad nebus pripažįstami jokie iki 1967 m. nustatytų sienų, be kita ko, Jeruzalės, kaip abiejų valstybių sostinės, atžvilgiu, pakeitimai, išskyrus tuos, dėl kurių šalys susitarė;
C. kadangi Palestinos valstybingumo pripažinimas turi būti Izraelio ir Palestinos valstybių dvišalio susitarimo – ir abipusio pripažinimo – turėti savo valstybes ir egzistuoti su saugiomis sienomis rezultatas;
D. kadangi šiuo metu tiesioginės šių šalių taikos derybos sustabdytos; kadangi ES ragino šalis tęsti veiksmus, kuriais prisidedama prie pasitikėjimu grindžiamos atmosferos kuri reikalinga siekiant užtikrinti prasmingas derybas, kūrimo, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais kenkiama proceso patikimumui, ir užkirsti kelią nesantaikos kurstymui;
E. kadangi piktnaudžiaujama tuo, kad nėra patikimos politinės sistemos, todėl ideologinės ir politinės pozicijos tampa griežtesnės;
F. kadangi pasirašius 1995 m. Oslo susitarimus Vakarų Krantas buvo suskirstytas į tris administracines zonas arba sritis; kadangi C zoną sudaro didžiausia Vakarų Kranto teritorijos dalis; kadangi C zonos socialinė ir ekonominė plėtra yra itin svarbi būsimos Palestinos Valstybės gyvybingumui;
G. kadangi dėl dabartinio sudėtingo konflikto palestiniečiams nesąžiningai trukdoma įsitvirtinti Vakarų Krante, visų pirma C zonoje ir Rytų Jeruzalėje;
H. kadangi izraeliečių gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir sudaro didelę kliūtį siekiant taikos;
I. kadangi Izraelis savo 1980 m. „Pagrindų įstatyme. Jeruzalė – Izraelio sostinė“ Jeruzalę paskelbė absoliučia ir nedaloma Izraelio sostine, o tai prieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 478 (1980 m.); kadangi 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos posėdžio išvadose pakartota, kad turi būti surengtos derybos ir rastas būdas, kaip išspręsti klausimą dėl Jeruzalės, kaip būsimosios dviejų valstybių sostinės, statuso; kadangi dėl dabartinių įvykių Rytų Jeruzalėje perspektyva, kad Jeruzalė ateityje taps dviejų valstybių sostine tampa vis labiau neįmanoma ir neįgyvendinama praktiškai; kadangi Rytų Jeruzalė vis labiau atskiriama nuo Vakarų Kranto, o Jeruzalės istorinis centras – nuo likusios Rytų Jeruzalės dalies;
J. kadangi palestiniečių ir jų teisių apsauga Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje yra itin svarbi siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą; kadangi vykstanti gyvenviečių plėtra ir naujakurių smurtas, planavimo apribojimai ir susijęs didelis būstų stygius, namų griovimas, gyventojų iškeldinimas ir perkėlimas, žemės konfiskavimas, sudėtinga prieiga prie gamtos išteklių ir pagrindinių socialinių paslaugų ir pagalbos stygius daro didelį neigiamą poveikį palestiniečių gyvenimo sąlygoms;
K. kadangi tai, kad palestiniečių vyriausybė nėra pakankamai vieninga ir demokratinė, o grupuotė „Hamas“ atsisako pripažinti Izraelio Valstybę ir jo nuolatinę teisę egzistuoti, atsisakyti prievartos ir pripažinti ankstesnius Izraelio ir Palestinos susitarimus galiojančiais, trukdo rasti taikų konflikto sprendimą;
L. kadangi Izraelio ne pagal „žaliąją liniją“ pastatyta skiriamoji siena atskiria didelę palestiniečių teritorijos dalį Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje; kadangi Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. patariamojoje nuomonėje „Teisinės sienos statybos Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje pasekmės“ pareikšta, kad Izraelio vykdoma sienos statyba ir susijusi tvarka prieštarauja tarptautinei teisei;
M. kadangi arabų beduinai yra čiabuviai, savo protėvių žemėse praktikuojantys sėslų ir tradiciškai su žemės ūkiu susijusį gyvenimo būdą ir siekiantys oficialaus ir nuolatinio jų unikalios padėties ir statuso pripažinimo; kadangi arabų beduinų bendruomenės, kurioms kelia grėsmę Izraelio vykdoma politika, kurią įgyvendinant daroma žala jų pragyvenimo šaltiniams ir, be kita ko, vykdomi priverstiniai perkėlimai, yra itin pažeidžiamos gyventojų grupės ir Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, ir Negevo dykumoje;
N. kadangi ES ir jos valstybės narės ne kartą, įskaitant 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas, pakartojo, jog yra iš esmės įsipareigojusios užtikrinti Izraelio saugumą, griežčiausiai pasmerkė prieš civilius gyventojus sąmoningai nukreiptą smurtą, įskaitant raketų atakas iš Gazos Ruožo, ir paragino veiksmingai užkirsti kelią neteisėtam ginklų gabenimui į Gazos Ruožą;
1. atkreipia dėmesį į tebevykstantį procesą, susijusį su kelių valstybių narių Palestinos valstybingumo pripažinimu, ir išreiškia norą panaudoti šią paramą siekiant paspartinti taikos procesą ir rasti dviejų valstybių principu grindžiamą sprendimą, pageidautina pasiekus susitarimą ir derinant veiklą su JT;
2. ragina visas valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai susitarti dėl bendros ES pozicijos šiuo klausimu;
3. ragina tarptautinę bendruomenę, visų pirma ES, imtis suderintų veiksmų atsižvelgiant į Izraelio Valstybės ir Palestinos susirūpinimą keliančius pagrįstus klausimus, interesus ir siekius;
4. yra labai susirūpinęs dėl vietoje didėjančios įtampos ir smurto; ragina visų šalių politinius vadovus bendradarbiauti ir imtis matomų veiksmų, kad būtų sušvelninta susidariusi padėtis; smerkia visus neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius ir reiškia užuojautą dėl prarastų gyvybių bei ragina Izraelio Valstybę susilaikyti nuo bet kokio beatodairiško jėgos panaudojimo prieš civilius gyventojus; ragina Palestinos Administraciją pasmerkti visus teroro aktus ir dėti daugiau pastangų, kad nebebūtų sakomos neapykantą kurstančios kalbos ir būtų užkirstas kelias visiems smurto veiksmams; ragina Izraelio vyriausybę sustabdyti gyvenviečių plėtrą ir panaikinti palestiniečių teisių apribojimus, susijusius su prieiga prie gamtos išteklių ir pagrindinių socialinių paslaugų ir pagalbos Vakarų Krante, visų pirma C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje, nes tai yra itin svarbu siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą;
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Izraelio Knesetui ir vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui, Palestinos nacionalinės konsensuso vyriausybės ministrui pirmininkui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.