Plenarinio posėdžio dokumentas
12.1.2015 B8‑0011/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 133 straipsnį
dėl padėties Libijoje
( 2014/3018(RSP) )
Victor Boștinaru, Knut Fleckenstein, Ana Gomes, Richard Howitt, Pier Antonio Panzeri, Hugues Bayet, Alessia Maria Mosca, Miroslav Poche, Michela Giuffrida, Vincent Peillon, Miriam Dalli, Neena Gill, Goffredo Maria Bettini, Gilles Pargneaux, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Simona Bonafè, Nicola Caputo, Elena Valenciano, Tonino Picula, Sorin Moisă, Andi Cristea, Javi López, Tanja Fajon, Victor Negrescu, Zigmantas Balčytis, Afzal Khan, Boris Zala
S&D frakcijos vardu
B8‑0011/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje
( 2014/3018(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Libijos, visų pirma 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją[1], 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją[2] ir 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją[3],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimą 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya) sukūrimo,
– atsižvelgdamas į tai, kad Bernardino León 2014 m. rugpjūčio 14 d. paskirtas Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus specialiuoju atstovu Libijai,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. EKP dokumentų rinkinį dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir saugumo padėties Sahelio regione[4],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politiko[5] ir į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę“[6],
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus, taip pat į ginkluoto konflikto šalių pareigą bet kokiomis aplinkybėmis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi,
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Jungtinių Tautų ir joms priskirto personalo apsaugos ir jos fakultatyvinį protokolą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 7 d. Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Maltos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės bendrą pareiškimą dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 15 d. ir 30 d., 2014 m. spalio 20 d., 2014 m. lapkričio 17 d. ir 18 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2014 d. gruodžio 16 d. ir 30 d. pareiškimus,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2011 m. rezoliucijas Nr. 1970 ir Nr. 1973 ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. rezoliuciją Nr. 2174,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ataskaitą „Tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų besitęsiančio smurto Libijoje metu apžvalga“, kuri atnaujinta 2014 m. gruodžio 27 d.,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 19 d. Mauritanijoje surengtą Sahelio aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo Mauritanijos, Malio, Nigerio, Čado ir Burkina Faso vadovai,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2011 m. vasario mėn. Libijos gyventojai išėjo į gatves, reikalaudami politinių teisių, o valstybės struktūros juos pasitiko beatodairiškomis represijomis, todėl kilo devynis mėnesius trūkęs pilietinis konfliktas ir buvo nuverstas Kaddafio režimas;
B. kadangi Libija 2014 m. birželio mėn. surengė visuotinius demokratinius ir nepriklausomus rinkimus, kad išrinktų Atstovų Rūmų narius, kurie turėtų pakeisti 2012 m. liepos mėn. išrinktą Visuotinį Nacionalinį Kongresą;
C. kadangi Libijoje eskaluojami susirėmimai tarp vietinių ginkluotų grupuočių, taip pat civilių gyventojų ir jų turto užpuolimai, kurių metu įvykdoma daugybė žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo jomis, kai kuriais atvejais prilygintinų karo nusikaltimams;
D. kadangi 2014 m. gruodžio 19 d. surengto Sahelio aukščiausiojo lygio susitikimo nariai Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybai pateikė oficialų prašymą sudaryti „tarptautines karines pajėgas, kurios surengtų intervenciją į Libiją“;
E. kadangi 2015 m. sausio 5 d. Arabų valstybių lygos taryba nuolatinių atstovų lygmeniu sušaukė neeilinę sesiją, kad išnagrinėtų įvykius, susijusius su padėtimi Libijoje ir su rimtomis jų pasekmėmis;
F. kadangi 2015 m. sausio 3 d. oficialiame vyriausybės pareiškime teigiama, kad Islamo valstybės kariuomenė nužudė 14 Libijos armijos karių ir kad vyriausybė paragino tarptautinę bendruomenę panaikinti šaliai taikomą ginklų embargą, kad būtų galima kovoti su šia kariuomene, kurią ji vadina teroristais;
G. kadangi 2014 m. lapkričio 6 d. Konstitucinis teismas nusprendė, kad konstitucijos deklaracijos, kuri pakeista 7-uoju pakeitimu, patvirtinančiu „Vasario komiteto“ rekomendacijas, 30 straipsnio 11 dalis, į kurią įtrauktas Atstovų Rūmų atstovų rinkimų rengimas, prieštarauja Konstitucijai;
H. kadangi Atstovų Rūmai atmetė 2014 m. lapkričio 6 d. Konstitucinio teismo sprendimą, kuriuo siekiama delegitimizuoti išrinktus Atstovų Rūmus, nes, jų manymu, šis sprendimas viršija teismo įgaliojimus, jis buvo priimtas spaudžiant islamistų kariuomenei Tripolyje, o Atstovų Rūmai ir vyriausybė tęs savo darbą;
I. kadangi tarptautinė bendruomenė, atsižvelgdama į dabartinės krizės poveikį regioniniam saugumui ir aplinkos apsaugai, didina savo paramą taikiam jos sprendimui;
1. ragina visas Libijos partijas nedelsiant nutraukti ugnį, baigti kovas ir dalyvauti įtraukiame nacionaliniame politiniame dialoge;
2. visapusiškai palaiko Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Bernardino Léono tarpininkavimo pastangas, kuriomis siekiama padėti Libijos žmonėms rasti bendrą sprendimą krizei išspręsti ir vienybei, pavaldumui, stabilumui ir institucijų steigimui užtikrinti, kad būtų pasiekta taika;
3. apgailestauja dėl to, kad dar kartą atidėtas iš pradžių 2015 m. sausio 5 d. numatytas naujas taikos derybų, kurioms tarpininkauja JT ir kuriomis siekiama užbaigti politinės krizės aštrinimą Libijoje, etapas;
4. primena, kad konfliktas negali būti sprendžiamas naudojant karines priemones;
5. apgailestauja dėl 2014 m. gruodžio 27 d., šeštadienį, įvykusių naujų išpuolių prieš Libijos naftos gavybos įrenginius, per kuriuos padegtos Sidros naftos terminalo talpyklos; smerkia, be kita ko, 2014 m. gruodžio 28 d., sekmadienį, įvykdytus oro antpuolius prieš Misratos mieste esančius taikinius; apgailestauja dėl 2014 m. gruodžio 30 d. surengtų teroristinių išpuolių, kurių taikinys buvo viešbutis Tobruke, kuriame vyko Atstovų Rūmų sesija; apgailestauja dėl Dernos uoste esančio naftos tanklaivio susprogdinimo ir dviejų įgulos narių mirties, taip pat dėl sprogdinimo poveikio aplinkos apsaugai; ragina visas šalis stengtis švelninti padėtį ir nutraukti šį smurto ciklą, kuris šalį prives prie chaoso ir tikro karo;
6. griežtai smerkia įvairius išpuolius prieš užsieniečius, kurie sužeisti ir nužudyti, ir tai, kad neseniai Islamo respublikos kariuomenė Surto mieste pagrobė 13 koptų krikščionių darbuotojų iš Egipto, o prieš savaitę dar tris nužudė; yra labai susirūpinęs dėl didėjančios ekstremizmo ir terorizmo grėsmės Libijoje ir griežtai smerkia bet kokį ideologija, lytimi, politine priklausomybe, pilietybe ar religija grindžiamą smurtą;
7. dar kartą reiškia paramą Tobruke išrinktiems Atstovų Rūmams, kaip vieninteliam teisėtam 2014 m. birželio mėn. rinkimuose išrinktam parlamentui; dar kartą ragina Atstovų Rūmus ir oficialią vyriausybę įtraukiai ir skaidriai veikti, vykdyti savo užduotis, laikantis teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių, ir visos šalies labui konstruktyviai dalyvauti įtraukiame nacionaliniame politiniame dialoge;
8. palankiai vertina 2014 m. gruodžio 24 d. Konstitucijos rengimo asamblėjos paskelbtą pirminį jos teminių komitetų atliktą darbą; ragina Konstitucijos rengimo asamblėją tęsti savo skaidrų ir įtraukų darbą; pabrėžia Konstitucijos rengimo asamblėjos vykdomo darbo svarbą ir ragina Libijos piliečius toliau gerbti jos nepriklausomumą, kad ji galėtų įvykdyti pavestą užduotį;
9. ragina kaimynines šalis ir pagrindinius regiono veikėjus, ypač Egiptą, Saudo Arabiją, Turkiją ir JAE susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų padidinti dabartinį susiskaldymą ir pakenkti Libijos perėjimui prie demokratijos, ir visapusiškai remti JT vadovaujamą Gadameso procesą; pakartoja, kad tie, kurie aktyviai kuria kliūtis bendru sutarimu pagrįsto politinio sprendimo priėmimui, pažeidžia Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Libijos ir turi atsakyti už savo veiksmų padarinius;
10. pabrėžia, kad visos 28 valstybės narės turi imtis bendrų ir suderintų vyriausiosios įgaliotinės prižiūrimų veiksmų, kad valstybės narės nesiimtų pavienių diplomatinių priemonių, kuriomis problema nebūtų išspręsta;
11. primena tvirtą ES įsipareigojimą saugoti Libijos vienybę ir teritorinį vientisumą ir tai, kad reikia apsisaugoti nuo terorizmo plitimo; primena 2014 m. rugpjūčio 27 d. JTST rezoliuciją Nr. 2174, kuria šiuo metu Libijai taikomos sankcijos išplečiamos ir numatoma baudžiamoji atsakomybė žmonėms, užsiimantiems veiksmais, kurie „kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje arba trukdo sėkmingai baigti jos politinį pereinamąjį procesą“, arba tokius veiksmus remiantiems; ragina ES apsvarstyti tolesnius veiksmus, taip pat ir ribojamąsias priemones;
12. išreiškia solidarumą su Libijos piliečiais ir griežtai smerkia neseniai vykdytus karinius veiksmus ir smurtą bei žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą jomis, kilusius dėl vykstančių kovų ir karinių operacijų; reiškia didelį susirūpinimą dėl Libijos civilių gyventojų ir visų į beviltišką padėtį Libijoje patekusių migrantų, ekspatriatų ir pabėgėlių kančių; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pastaraisiais mėnesiais Libijos vakaruose ir rytuose, taip pat pietuose vykusių kovų mirė šimtai civilių, masiškai perkelti gyventojai, o įstrigusieji konflikto zonose kenčia dėl sunkių humanitarinių sąlygų;
13. reiškia susirūpinimą dėl bendro nesaugumo ir prastėjančio valdymo Libijoje poveikio regiono ir Europos saugumui, taip pat aplinkos apsaugai; primena, kad kovos smarkiai išplito, dėl jų kilo chaosas, žuvo daugybė žmonių ir sugriautos strateginės infrastruktūros; tebėra susirūpinęs dėl ginklų, šaudmenų ir sprogmenų platinimo ir ginklų kontrabandos, kurie kelia pavojų gyventojams, Libijos ir regiono stabilumui; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į teroristų centro stiprėjimą Libijos pietuose ir pažymi, kad esama rizikos, jog jis taps Islamo valstybės saugiu prieglobsčiu ir mokymo baze;
14. primena, kad visos Libijos partijos privalo visais atvejais prisiimti atsakomybę už civilių gyventojų apsaugą ir kad su sulaikytaisiais turėtų būti elgiamasi laikantis tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės; primena, kad išpuoliai, apgalvotai nukreipti prieš asmenis, dalyvaujančius humanitarinės pagalbos ar taikos palaikymo misijose pagal JT Chartiją, kurių tikslas yra apsaugoti civilius gyventojus ar civilinius objektus pagal tarptautinę ginkluotų konfliktų teisę, priskiriami prie karo nusikaltimų pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;
15. palankiai vertina tai, kad Tunisas priėmė maždaug 1,5 mln. Libijos piliečių, kurie į jį plūsta bėgdami nuo smurto; prašo ES Tuniso vyriausybei suteikti finansinę ir logistinę pagalbą šiai užduočiai įgyvendinti; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę teikti papildomą humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą humanitarinės padėties Libijoje, šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių bei piliečių, negalinčių naudotis pagrindinėmis paslaugomis, padėčiai spręsti;
16. pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei peržiūrėti Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos (EUBAM) Libijoje, kurios veikla šiuo metu sustabdyta ir kuri įsikūrusi Tunise, įgaliojimus, kad būtų atsižvelgta į labai pasikeitusią padėtį šalyje ir kad būtų siekiama sukurti tinkamai koordinuojamą BSGP misiją, vykdomą bendradarbiaujant su JT ir regioniniais partneriais, jeigu bus pasiektas politinis susitarimas; mano, kad BSGP misija turėtų būti siekiama remti politinio susitarimo įgyvendinimą, turėtų būti teikiamas prioritetas saugumo sektoriaus reformai (SSR) ir nusiginklavimui, demobilizacijai ir reintegracijai (angl. DDR), taip pat turėtų būti sprendžiami kiti skubūs valdymo poreikių klausimai; be to, mano, kad jeigu Libijoje kiltų ilgas karas, didėtų nestabilumas ir kiltų rimta grėsmė Europos saugumui, BSGP misija turėtų būti pasirengusi dalyvauti JTST įgaliotuose ir koordinuojamuose Libijos stabilizavimo veiksmuose;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos vyriausybei ir Visuotiniams Nacionaliniam Kongresui, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.