Plenarinio posėdžio dokumentas
12.1.2015 B8‑0013/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl padėties Libijoje
( 2014/3018(RSP) )
Barbara Lochbihler, Ernest Urtasun, Davor Škrlec, Jean Lambert, Bodil Ceballos, Jordi Sebastià, Igor Šoltes, Bronis Ropė, Josep-Maria Terricabras, Judith Sargentini
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje
( 2014/3018(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Libijos, įskaitant 2014 m. rugpjūčio 27 d. rezoliuciją Nr. 2174,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio ir JT paramos misijos Libijoje (UNSMIL) vadovo pranešimus JT Saugumo Tarybai,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. paskelbtą ir 2014 m. gruodžio 23 d. atnaujintą Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą dėl tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų besitęsiančio smurto Libijoje metu,
– atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Libijos, įskaitant naujausias 2014 m. gruodžio 15 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Libijos, ypač į 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją[1],
– atsižvelgdamas į naujausius Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Fredericos Mogherini pareiškimus dėl Libijos, įskaitant 2014 m. gruodžio 16 ir 30 d. bei 2015 m. sausio 10 d. pareiškimus,
– atsižvelgdamas į ES valstybių narių misijos Libijoje vadovų 2014 m. birželio 27 d. vietos lygiu paskelbtą pareiškimą dėl Salwos Bugaigis nužudymo,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, ES vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio bendrą pareiškimą dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 22 d. bendrą 13 šalių, įskaitant Egiptą, Katarą, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, pareiškimą, kuriame pasižadama vykdyti nesikišimo į Libijos reikalus politiką,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nuo tada, kai NATO pajėgų padedamos maištininkų grupuotės 2011 m. nuvertė diktatorių Muammarą Gaddafi, Libijai teko spręsti viena kitą sekančias dramatiškas politines, institucines ir saugumo krizes;
B. kadangi ES valstybės narės įsitraukė į 2011 m. karą ir visai ES tenka ypatinga atsakomybė padėti Libijos gyventojams ir remti pastangas, kuriomis šalyje siekiama taikos ir stabilumo;
C. kadangi vis stiprėjančių kovų ciklas alino šalį pastaruosius šešis mėnesius; kadangi didžiausias konfliktas kilo tarp dviejų pabirų ir fragmentuotų varžovų grupių, t. y. atsargos generolo Khalifos Haftaro operacijos „Orumas“ pajėgų, susijungusių su karinėmis grupuotėmis iš Zintano miesto, ir „Libijos aušros“ koalicijos, daugiausiai sudarytos iš Mistratos miesto ir amazigų mažumos karinių grupuočių kartu su islamistų grupuotėmis ir vietos karinėmis grupuotėmis iš vakarų Libijos;
D. kadangi ginkluotas konfliktas ir kitokios smurto apraiškos prasidėjo 2014 m. gegužės mėn. viduryje aplink rytuose esantį Bengazio mestą, paskui sostinėje Tripolyje ir vėliau išplito į Vakarų Libiją; kadangi Libijos pietuose taip pat vyksta smurtiniai veiksmai; kadangi pastarosiomis savaitėmis vyko kovos dėl didžiausio Libijos naftos terminalo as Sidroje bei dėl didžiausios naftos perdirbimo įmonės Ras Lanufe, esančiame rytinėje šalies dalyje, kontrolės;
E. kadangi žmogaus teisių ir humanitarinė padėtis smarkiai pablogėjo, Libijoje prasidėjus pilietiniam karui; kadangi, kaip pranešama, abi šalys padarė daug tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų, dėl kurių žūva šimtai žmonių, labai daug perkeliama ir daugelyje vietovių kilo humanitarinė krizė; kadangi Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) pranešė apie beatodairiškus civilių taikinių apšaudymus ir oro antpuolius bei plačias gyvybiškai svarbių infrastruktūrų ir renkamų institucijų atakas; kadangi dešimtys politinių ir žmogaus teisių aktyvistų, žiniasklaidos specialistų ir kitų visuomenės veikėjų buvo pagrobti, jiems buvo grasinama arba jų namai buvo apiplėšti ar sudeginti; kadangi į žiniasklaidos specialistus ir toliau buvo taikomasi; kadangi JT gavo pranešimų apie abiejų šalių vykdomus savavališkus sulaikymus, kankinimus ir netinkamą elgesį; kadangi civiliams Tripolyje, Bengazyje, taip pat Nafusos kalnuose ir Aubaryje trūksta maisto, kuro ir kitų būtiniausių reikmenų;
F. kadangi abi varžovų stovyklos varžosi propaganda ir pretenzijomis į teisėtumą, turėdamos dvi besivaržančias vyriausybes ir parlamentus, atitinkamai įsikūrusius Tripolyje ir Tobruke; kadangi 2014 m. lapkričio 6 d. Libijos Aukščiausiasis teismas paskelbė nutartį, kad birželio mėn. rinkimai, per kuriuos buvo išrinkti tarptautiniu mastu pripažinti, Tobruke įsikūrę, Atstovų rūmai, buvo neteisėti;
G. kadangi abi kovojančios šalys neva gauna paramą iš išorės jėgų; kadangi buvo pranešta, kad Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai vykdė oro antpuolius ir specialių operacijų reidus prieš džihadistų pajėgas Bengazyje ir Darnoje ir prieš „Libijos aušros“ pozicijas Tripolyje; kadangi Kataras ir Turkija tariamai teikia paramą „Libijos aušros“ pajėgoms;
H. kadangi karinės grupuotės, kaip pranešama, prisijungusios prie Islamo valstybės dabar yra rytuose esančiame Dernos mieste ir buvo kaltinamos vykdžiusios teroristinius veiksmus, įskaitant galvų nupjovimus jauniems aktyvistams ir savižudžių išpuolį, nukreiptą prieš Atstovų rūmus 2014 m. gruodžio 30 d.; kadangi, kaip pranešama, Islamiškojo Magribo „Al Kaidos“ elementai pietinėje Libijos periferijoje įsteigė logistikos centrus; kadangi JT Saugumo Taryba dvi islamistų ekstremistų grupuotės „Ansar al Sharia“ atšakas, atitinkamai įsikūrusias Dernoje ir Bengazyje, kaip teroristines organizacijas įtraukė į sąrašą pagal JT rezoliuciją Nr. 1267;
I. kadangi JT specialusis įgaliotinis Bernardino León aktyviai siekė tarpininkauti kariaujančių grupuočių derybose ir pradėti nacionalinį dialogą dėl susitaikymo proceso bei nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymo; kadangi pirmasis derybų raundas įvyko Gadamese 2014 m. rugsėjo 29 d. ir tęsėsi Tripolyje spalio 11 d, o kitas raundas, iš pradžių planuotas 2015 m. sausio 5 d., buvo atidėtas dėl to, kad nebuvo abiejų pusių susitarimo; kadangi UNSMIL paskelbė, kad Libijos šalys jau susitarė surengti naują derybų raundą Ženevoje, tariamai 2015 m. sausio 14 d.; kadangi abi stovyklos kol kas parodė, kad iš esmės nenori ar negali siekti kompromiso;
J. kadangi JT įgaliotinė Sahelio regione Hiroute Guebre Sellassie įspėjo JT Saugumo Tarybą, kad Libijos krizė artimiausioje ateityje gali destabilizuoti visą regioną, ir taip pat pareiškė, kad teroristų ir nusikaltėlių tinklai Libijoje mezga vis glaudesnius ryšius su Maliu ir Šiaurės Nigerija, versdamiesi prekyba ginklais ir narkotikais bei kita neteisėta prekyba;
K. kadangi UNSMIL vertinimais mažiausiai 400.000 Libijos gyventojų dėl naujausio kovų protrūkio persikėlė šalies viduje ir dar 150 000 gyventojų, įskaitant didelį darbuotojų migrantų skaičių, paliko šalį; kadangi užsienio pagalbą teikiančiose organizacijose dirbantys darbuotojai ir diplomatai, įskaitant ES ir UNSMIL personalą, buvo evakuoti iš Libijos; kadangi masinis Libijos pabėgėlių antplūdis į kaimyninį Tunisą daro didelį spaudimą šios šalies pajėgumams ir jos pačios stabilumui; kadangi Libijos valdžios institucijos nesugebėjo apginti perkeltos Tavarga bendruomenės nuo karinių grupuočių vykdomų atakų ir pagrobimų, nes šios bendruomenės nariai buvo išvaryti iš namų 2011 m. rugpjūčio mėn.;
L. kadangi, kaip pranešama, šimtai migrantų ir pabėgėlių, norinčių išvengti smurto Libijoje, žuvo bandydami Viduržemio jūra patekti į Europą, ir kadangi dėl to kilo didelė pabėgėlių krizė Italijoje ir Maltoje; kadangi dauguma migrantų, bandančių pasiekti Europą, išvyksta iš Libijos;
M. kadangi 2011 m. vasario 26 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) dėl padėties Libijoje; kadangi TBT ir toliau yra kompetentingas tiriant žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje ir persekiojant už juos atsakingus asmenis; kadangi 2011 m. birželio 27 d. TBT dėl nusikaltimų žmoniškumui išdavė tris arešto orderius – Muammarui Gaddafiui, Saifui al-Islamui Gaddafiui ir Abdullahui al-Senussi; kadangi likusieji įtariamieji Teismo nėra sulaikyti; kadangi Libijos valdžios institucijos primygtinai reikalavo, jog jie būtų teisiami pagal Libijos vidaus teisinę sistemą; kadangi TBT gruodžio 10 d. perdavė Libijos bylą JT Saugumo Tarybai dėl to, kad ji nesilaikė teismo prašymo bendradarbiauti ir neperdavė Saifo Al-Islamo;
N. kadangi nafta sudaro 95 proc. Libijos valstybės pajamų ir 65 proc. šalies BVP; kadangi Libija turi didžiausias naftos atsargas Afrikoje ir pagal dydį jos užima penktą vietą pasaulyje;
1. reiškia rimtą susirūpinimą dėl beprasmiško Libijos klimpimo į pilietinį karą; reiškia didelį nerimą dėl šios situacijos, nes tai daro pražūtingą poveikį civiliams gyventojams bei Libijos institucijoms ir kyla rizika dar labiau destabilizuoti visą regioną;
2. ragina konflikto šalis nedelsiant nutraukti bet kokius priešiškus veiksmus ir pradėti įtraukų politinį dialogą; šiuo atžvilgiu išreiškia visapusišką paramą JT, visų pirma specialiojo įgaliotinio Bernardino Leóno pastangoms palengvinti šį procesą siekiant sukurti šalių susitarimu grindžiamas institucijas, kurios vykdytų plataus masto nacionalinio taikinimo darbotvarkę; primygtinai reikalauja, kad tinkamas dėmesys būtų skiriamas moterų ir mažumų dalyvavimui šiame procese;
3. smerkia besitęsiantį smurtą ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos kariaujančios šalys vykdo visoje šalyje; tebėra rimtai susirūpinęs dėl toliau blogėjančios žmogaus teisių padėties , įskaitant žurnalistų, pareigūnų, politinių veikėjų ir žmogaus teisių gynėjų savavališką sulaikymą, grobimą, neteisėtą žudymą, kankinimą ir smurtą prieš juos;
4. pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad būtų traukiama atsakomybėn už bet kokius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; atkreipia dėmesį į UNSMIL pareiškimą, kad daugelis Libijoje padarytų pažeidimų patenka į Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją ir ragina jam suteikti politinius, logistinius ir finansinius išteklius, kurie sudarytų sąlygas tuos nusikaltimus ištirti; mano, kad tarptautinių atskaitomybės mechanizmų sustiprinimas gali atgrasyti karines grupuotes nuo kitų pažeidimų, ir ragina apsvarstyti galimybę įsteigti JT Tyrimų komisiją arba panašų mechanizmą, skirtą žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams tirti;
5. pabrėžia, kad pagal naujausią JT Saugumo Tarybos rezoliuciją leidžiama išplėsti tarptautinių sankcijų taikymo sritį, kad jas galima būtų taikyti visų šalių neramumus kurstantiems asmenims; ragina tarptautinę bendruomenę imtis skubių priemonių prieš tuos, kurie trukdo dialogui ir neleidžia veiksmingai įgyvendinti JT ginklų embargo Libijai;
6. įspėja dėl plačių pareiškimų apie tarptautinę paramą abiems konflikto šalims, nes dėl jų gali dar labiau sugriežtėti jau ir taip griežtos pozicijas ir jie gali pakenkti susitaikymo pastangoms šioje sudėtingoje situacijoje; ypač ragina ES ir jos valstybes nares susilaikyti nuo bet kokios karinės paramos Libijos subjektams, kol nebus baigtas politinio susitaikymo procesas;
7. mano, kad efektyviausias atsakymas sprendžiant nerimą keliantį radikalaus islamo kovotojų buvimą Libijoje galiausiai yra įsteigti įtraukias vidaus institucijas, kurios galėtų laikytis teisinės valstybės principo ir veiksmingai kovoti su tokiomis grupuotėmis, kurios kelia grėsmę šalies ir platesnio regiono stabilumui;
8. palankiai vertina Konstitucijos rengimo asamblėjos teminių komitetų pradinį darbą ir skatina asamblėją tęsti darbą skaidriai ir įtraukiai; pabrėžia, kad ši asamblėja atlieka svarbų darbą ir ragina visus Libijos gyventojus ir toliau gerbti jos nepriklausomumą, kad ji galėtų atlikti jai pavestą užduotį;
9. nepritaria nuolatiniam ir slaptam regiono veikėjų kišimuisi į Libijos vidaus reikalus, nes tai labai prisidėjo prie laipsniškos šalies dezintegracijos; ragina Libijos kaimynines šalis ir kitus regiono veikėjus, visų pirma Egiptą ir Jungtinius Arabų Emyratus, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, dėl kurių šalyje gali dar labiau padidėti įtampa; palankiai vertina panašaus pobūdžio deklaracijas neseniai paskelbtas Afrikos Sąjungos posėdyje 2014 m. gruodžio 3 d. ir Arabų Valstybių Lygos 2015 m. sausio 5 d.;
10. primygtinai reikalauja išsaugoti pagrindinių Libijos institucijų, ypač centrinio banko, Nacionalinės naftos korporacijos ir valstybinio investicinio fondo, kuriems JT leidžia iš užsienio gauti pajamas už naftą, neutralumą; atsižvelgiant į tai, ragina įsteigti tarptautinės priežiūros mechanizmą, skirtą šioms pajamoms (išskyrus išlaidas atlyginimams) įšaldyti, kol bus suformuota nacionalinės vienybės vyriausybė kaip paskata kariaujančioms grupuotėms sutikti dėl politinio kompromiso;
11. ragina Libijos valdžios institucijas įsipareigoti laikytis aukštų skaidrumo standartų šalies vidaus kasybos sektoriuje, kad Libijos gamtos ištekliai duotų naudos visiems gyventojams, ir visų pirma kuo greičiau pradėti laikytis Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) reikalavimų; pakartoja savo raginimą, kad Libijoje veiklą vykdančios Europos bendrovės atskleistų informaciją apie savo finansinius sandėrius energetikos sektoriuje;
12. reiškia rimtą susirūpinimą dėl aplinkosauginių pasekmių, kylančių dėl naftos talpyklų pažeidimo po pastarųjų kovų Libijos rytuose;
13. ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas siekiant paremti JT ir kitas nekarines iniciatyvas norint išspręsti dabartinę krizę; visų pirma ragina ES ir jos valstybes nares padidinti savo humanitarinę pagalbą atsižvelgiant į sunkią Libijos gyventojų padėtį, ypač labiausiai nukentėjusiose vietovėse, ir būti pasirengusioms reaguoti į bet kokį tolesnį padėties blogėjimą;
14. mano, kad ES nesugebėjo parengti ir įgyvendinti tinkamos ir išsamios strategijos siekiant teikti paramą pereinamuoju laikotarpiu po M. Gaddafi režimo nuvertimo; visų pirma apgailestauja dėl nuolatinio ES valstybių narių politikos Libijos atžvilgiu koordinavimo trūkumo ir sunkumų, su kuriais susidūrė EIVT skatindama laikytis bendros ir veiksmingos ES pozicijos;
15. primygtinai ragina ES visapusiškai pasinaudoti Stabilumo ir taikos priemone siekiant tarpininkauti, vykdyti dialogą ir siekti sutaikinimo, taip pat nedelsiant paremti tarpininkavimo pastangas derinant veiksmus su UNSMIL; be to, primygtinai ragina ES remti nesmurtinio daugialypių šalies krizių sprendimo siekiančių pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma moterų grupių, įgalinimo procesą;
16. reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie netinkamai veikiančią Libijos teismų sistemą ir rimtus trūkumus siekiant laikytis sąžiningo teismo proceso standartų; ragina Libijos valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu siekiant padėti jam atlikti tyrimus ir vykdyti jo sprendimus; reiškia susirūpinimą dėl Libijos valdžios institucijų nesugebėjimo užtikrinti pagrindines teises į tinkamą procesą Abdullahui Sanussi ir Saifui al-Islamui Gaddafi, kuriems Tarptautinis baudžiamasis teismas yra pateikęs kaltinimus; primena apie savo ryžtingą nepritarimą mirties bausmei bet kokiais atvejais, neatsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, ir ragina Libiją panaikinti mirties bausmę; ragina ES apsvarstyti galimybę remti pastangas skatinti šalyje taikyti teisinės valstybės principus;
17. reiškia didelį susirūpinimą dėl migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių iš Libijos likimo, nes ir taip sunki šių asmenų padėtis ir toliau blogėja; ragina ES ir valstybes nares veiksmingai padėti Italijai, kuri deda sveikintinas pastangas siekdama susitvarkyti su nevaldomai didėjančiais migrantų ir pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, visų pirma Libijos, srautais; mano, kad naujai sukurta ES programa „Operation Triton“ nepajėgia duoti tinkamo atsako reaguojant į kylančius iššūkius ir ragina iš esmės persvarstyti šią programą; ragina visas valstybes nares ir, visų pirma, Italiją griežtai laikytis ES ir tarptautinės pabėgėlių teisės, įskaitant negrąžinimo ir atskiro kiekvienos situacijos vertinimo principų laikymąsi;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Libijos Atstovų Rūmams, JT Saugumo Tarybai, JT Generalinei Asamblėjai, JT Žmogaus teisių tarybai, Arabų lygai ir Afrikos Sąjungai.