Plenarinio posėdžio dokumentas

 

12.1.2015                                                                                                                B8‑0014/2015

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

dėl padėties Libijoje

( 2014/3018(RSP) )

Fernando Maura Barandiarán, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Ramon Tremosa i Balcells, Dita Charanzová, Javier Nart, Marietje Schaake, Ivan Jakovčić, Jozo Radoš, Beatriz Becerra Basterrechea, Petr Ježek, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Gérard Deprez, Alexander Graf Lambsdorff, Pavel Telička, Martina Dlabajová, Fredrick Federley, Marielle de Sarnez, Louis Michel

ALDE frakcijos vardu

 

B8‑0014/2015

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje

( 2014/3018(RSP) )

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) rezoliucijas 1970 (2011), 1973 (2011) ir 2174 (2014),

–       atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus, tai pat į ginkluoto konflikto šalių pareigą bet kokiomis aplinkybėmis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi,

–       atsižvelgdamas į tai, kad 1981 m. balandžio 25 d. Libija ratifikavo Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių problemų Afrikoje konkrečių aspektų,

–       atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Jungtinių Tautų ir joms priskirto personalo apsaugos ir į jos fakultatyvinį protokolą,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. paskelbtą ir 2014 m. gruodžio 23 d. atnaujintą Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą pavadinimu „Tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų besitęsiančio smurto Libijoje metu apžvalga“,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojų ir Sąjungos vyriausiųjų įgaliotinių užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Catherine Ashton 2014 m. rugpjūčio 26 d., 2014 m. gruodžio 16 ir 30 d. ir 2015 m. sausio 10 d. pareiškimus dėl Libijos,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Libijoje[1],

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi 2011 m. vasario mėn. Libijos gyventojai išėjo į gatves, reikalaudami politinių teisių, o valstybės struktūros juos pasitiko beatodairiškomis represijomis, todėl kilo devynis mėnesius trūkęs pilietinis konfliktas ir buvo nuverstas M. Gaddafi režimas;

B.     kadangi 2014 m. birželio mėn. Libijoje įvyko demokratiniai ir laisvi parlamento rinkimai;

C.     kadangi nuo 2014 m. birželio mėn. įvykusių rinkimų susirėmimai tarp vietinių ginkluotų grupuočių paūmėjo ir juose žuvo šimtai civilių gyventojų, daugybė gyventojų buvo perkelti ir susiklostė kritinės humanitarinės sąlygos;

D.     kadangi žmogaus teisių padėtis ir toliau blogėja, nes visa šalis kenčia nuo skirtingų grupuočių vykdomo smurto, o beatodairiškų šaudymų, grobimų, kankinimų ir egzekucijų bei tyčinio nuosavybės naikinimo aukos ir toliau yra civiliai gyventojai;

E.     kadangi 2014 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein konstatavo, kad nuo 2014 m. gegužės vidurio žmogaus teisių gynėjai, politiniai aktyvistai, tinklaraštininkai ir žiniasklaidos specialistai Libijoje buvo vis labiau puolami ginkluotų grupuočių, o Bengazyje ir jo apylinkėse, o vėliau – Tripolyje suintensyvėjo susirėmimai tarp konkuruojančių grupuočių;

F.     kadangi, remiantis turimomis žiniomis, 2014 m. spalio viduryje paūmėjus susirėmimams Bengazyje buvo nužudyta 450 žmonių ir daugiau kaip 15 000 šeimų, t. y. maždaug 900 000, buvo perkelti iš miesto;

G.     kadangi, UNSMIL vertinimais, bent 400 000 Libijos gyventojų dėl naujausio kovų protrūkio buvo perkelti šalies viduje ir dar 150 000 gyventojų, įskaitant didelį darbuotojų migrantų skaičių, paliko šalį; kadangi užsienio pagalbą teikiančiose organizacijose dirbantys darbuotojai ir diplomatai, įskaitant ES ir UNSMIL personalą, buvo evakuoti iš Libijos; kadangi masinis Libijos pabėgėlių antplūdis į kaimyninį Tunisą daro didelį spaudimą šios šalies pajėgumams ir jos pačios stabilumui; kadangi manoma, kad Tunise jau yra daugiau nei milijonas Libijos gyventojų;

H.     kadangi, remiantis turimomis žiniomis, šimtai migrantų ir pabėgėlių, bėgusių nuo smurto Libijoje, žuvo bandydami kirsti Viduržemio jūrą;

I.      kadangi, kaip pranešama, Islamiškojo Magribo „Al Kaidos“ elementai pietinėje Libijos periferijoje sukūrė logistikos centrus; kadangi, remiantis oficialiu vyriausybės pareiškimu, Islamo valstybės karinės grupuotės 2014 m. gruodžio 3 d. nužudė 14 Libijos armijos karių;

J.      kadangi 2014 m. lapkričio 6 d. Libijos Aukščiausiasis teismas paskelbė 2014 m. birželio 25 d. įvykusius rinkimus negaliojančiais, remdamasis tuo, kad komitetas, kuris buvo įsteigtas jiems organizuoti, pažeidė šalies laikinąją konstituciją;

K.     kadangi Tobruko Atstovų Rūmai ir A. al-Thinni vyriausybė Libijos Aukščiausiojo teismo sprendimą laiko neteisėtu, nes jis buvo paskelbtas spaudžiant Tripolio islamistų karinėms grupuotėms, ir kadangi Atstovų Rūmai ir A. al-Thinni vyriausybė tęs savo veiklą;

L.     kadangi JT specialusis įgaliotinis Bernardino León aktyviai siekė tarpininkauti kariaujančių grupuočių derybose ir pradėti nacionalinį dialogą dėl susitaikymo proceso bei nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymo; kadangi antras JT remiamų derybų raundas, numatytas 2015 m. sausio 5 d. buvo atidėtas, bet buvo pranešta, kad naujos diskusijos įvyks Ženevoje sausio mėn. viduryje; kadangi Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, pabrėžė šių diskusijų, kurios galėtų būti paskutinė galimybė paskelbti paliaubas ir rasti politinį sprendimą, svarbą;

1.      ragina konflikto šalis nedelsiant nutraukti bet kokius ginkluotus priešiškus veiksmus ir pradėti įtraukų politinį dialogą;

2.      reiškia rimtą susirūpinimą dėl padėties Libijoje, kuri kelia grėsmę šaliai panirti į chaosą ir beatodairišką karą ir toliau destabilizuoti platesnį regioną; pakartoja savo paramą politiniam krizės sprendimui, nes tai vienintelis būdas išvengti Libijos padalijimo;

3.      reiškia gilų susirūpinimą dėl kenčiančių Libijos civilių gyventojų bei institucijų ir reiškia visišką solidarumą su jais;

4.      yra labai susirūpinęs dėl to, kad Libijoje vis aktyviau veikia su „Al Kaida“ susijusios grupuotės, Islamo valstybės karinės grupuotės ir asmenys, ir dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad reikia visomis priemonėmis kovoti su grėsme tarptautinei taikai ir saugumui, kurią kelia teroro aktai, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę žmogaus teisių, pabėgėlių ir humanitarinę teisę;

5.      ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau įsipareigoti, kad būtų nutraukta valstybinių ir nevalstybinių rėmėjų veikla, kuria stiprinamos smurtinės, teroristų ir džihadistų grupuotės visame pasaulyje;

6.      visiškai remia JT tarpininkavimo pastangas, kurioms vadovauja specialusis JT Generalinio Sekretoriaus įgaliotinis Bernardino León ir kurios skirtos skatinti rasti sprendimą derybų keliu, ir ragina visas šalis visapusiškai paremti JT vadovaujamą iniciatyvą; ragina ES remti šias pastangas ir nedelsiant pradėti taikyti savo tikslines sankcijas, įskaitant turto įšaldymą ir kelionių draudimus už ginkluotą smurtą atsakingiems ir JT remiamas derybas boikotuojantiems vadovams;

7.      pakartoja savo paramą Atstovų Rūmams kaip teisėtam organui, išrinktam 2014 m. birželio mėn. rinkimuose; pakartoja savo raginimus išrinktiems Atstovų Rūmams ir oficialiajai vyriausybei vykdyti savo užduotis vadovaujantis įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių, taip pat įtraukumo principais, veikiant šalies labui ir siekiant užtikrinti, kad būtų ginamos visų Libijos piliečių, įskaitant religines mažumas, teisės;

8.      pabrėžia, kad prižiūrint vyriausiajai įgaliotinei būtina koordinuoti visų 28 valstybių narių veiksmus;

9.      ragina EIVT, bendradarbiaujant su JT darbuotojais šiame regione, koordinuoti humanitarines operacijas prie Libijos ir Tuniso sienos;

10.    griežtai smerkia žmogaus teisių pažeidimus, daromus dėl ginkluotų grupuočių kovų atsiradusius ir dėl to, kad jos kursto smurtą; pažymi, kad per šias kovas pastaraisiais mėnesiais žuvo šimtai civilių, vyko masiniai gyventojų persikėlimai ir smarkiai pablogėjo humanitarinės sąlygos;

11.    primena, kad išpuoliai, tyčia nukreipti prieš asmenis, dalyvaujančius humanitarinės pagalbos ar taikos palaikymo misijose pagal Jungtinių Tautų Chartiją, priskiriami prie karo nusikaltimų pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

12.    primena Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2174 (2014), kuria šiuo metu Libijai taikomos sankcijos išplečiamos ir numatoma baudžiamoji atsakomybė žmonėms, užsiimantiems veiksmais, kurie „kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje arba trukdo sėkmingai baigti jos politinį pereinamąjį procesą“, arba tokius veiksmus remiantiems;

13.    ragina visas valstybes, ypač Libijos kaimynes, sustiprinti savo sienų kontrolę, įskaitant jūrų ir oro uostus, ir toliau kruopščiai tikrinti visus krovinius, gabenamus į Libiją ir iš jos;

14.    ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad neteisėta prekyba nafta iš karinių grupuočių ir nepripažintos Libijos vyriausybės kontroliuojamų sričių, nešanti dideles pajamas, naudojamas šaliai toliau destabilizuoti, būtų nedelsiant nutraukta;

15.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos vyriausybei ir Visuotiniam Nacionaliniam Kongresui, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0028