Plenarinio posėdžio dokumentas
12.1.2015 B8‑0032/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl padėties Libijoje
( 2014/3018(RSP) )
Mariya Gabriel, Cristian Dan Preda, Arnaud Danjean, Jacek Saryusz-Wolski, Elmar Brok, Andrej Plenković, David McAllister, Tunne Kelam, Daniel Caspary, Davor Ivo Stier, Michael Gahler, Claude Rolin, Traian Ungureanu, Dubravka Šuica, Philippe Juvin, Barbara Matera, Giovanni La Via, Pascal Arimont, Monica Macovei, Ivana Maletić, Lara Comi
PPE frakcijos vardu
B8‑0032/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje
( 2014/3018(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 6 d., gruodžio 16 d. ir gruodžio 30 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaracijas dėl Libijos ir 2014 m. spalio 20 d., lapkričio 17–18 d. ir gruodžio 5 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 7 d. JAV, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Maltos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės bendrą pareiškimą dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2011 m. rezoliucijas Nr. 1970 ir 1973 ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. rezoliuciją Nr. 2174,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ataskaitą „Tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų besitęsiančio smurto Libijoje metu apžvalga“,
– atsižvelgdamas 2014 m. birželio mėn. įvykusius Libijos parlamento rinkimus,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus, taip pat į ginkluoto konflikto šalių pareigą bet kokiomis aplinkybėmis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi,
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Jungtinių Tautų ir joms priskirto personalo apsaugos ir jos fakultatyvinį protokolą,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimą 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya),
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. EKP dokumentų rinkinį dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi kyla vis didesnis pavojus, kad Libijos vidaus konfliktas virs visuotiniu pilietiniu karu, dėl kurio piliečiai dar labiau kentės, bus daugiau aukų, suintensyvės masinis gyventojų persikėlimas ir išplis humanitarinė krizė;
B. kadangi 2015 m. sausio 4 d. Dernos uosto karo zonoje Libijos karinės oro pajėgos bombardavo graikų valdomą naftos tanklaivį, dėl to buvo nužudyti vienas Graikijos ir vienas Rumunijos įgulos narys, o kiti du – sužeisti; kadangi uostą valdo islamistų kovotojai ir per pastaruosius metus jis buvo keletą kartų užpultas;
C. kadangi 2015 m. sausio 3 d. oficialioje vyriausybės ataskaitoje pareikšta, kad Islamo valstybės milicija nužudė 14 Libijos kariuomenės karių ir kad vyriausybė ragino tarptautinę bendruomenę panaikinti šaliai taikomą ginklų embargą siekiant kovoti su šia milicija, vadinama teroristais;
D. kadangi ISIS rengia kovotojus Libijoje ir steigia filialą rytinėje šalies dalyje; kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. teroristai susprogdino automobilyje padėtą bombą Tubruke, taip siekdami nutraukti Atstovų Rūmų posėdį;
E. kadangi 2014 m. gruodžio 28 d. milicijos vadas generolas K. Heftar oro antskrydžiais atakavo Misratą, islamo milicijos grupuotės „Libijos aušra“ tvirtovę, – šie veiksmai laikomi kerštu už 2014 m. gruodžio 25 d. islamo milicijos išpuolius prieš Libijos didžiausią naftos terminalą Sidroje ir Libijos kareivius Surte, iš kurių 22 buvo nužudyti;
F. kadangi 20 Egipto koptų krikščionių buvo pagrobti islamo milicijos vadovaujamų Ansar al-Sharia kovotojų Surte, o vėliau padaugėjo išpuolių prieš krikščionis ir kitas religines mažumas Libijoje; kadangi taip pat nuolat daugėjo sulaikymo atvejų, pagrobimų, kankinimų ir įtariamų kovotojų mirties bausmių;
G. kadangi 2014 m. birželio 25 d. įvyko parlamento rinkimai; kadangi teisėtai išrinkti Atstovų Rūmai buvo perkelti iš Tripolio į Tubruką; kadangi islamistų grupuotės nepripažįsta Atstovų Rūmų arba naujosios vyriausybės ir suformavo savo vyriausybę ir parlamentą;
H. kadangi 2014 m. lapkričio 6 d. Libijos Aukščiausiasis Teismas Tripolyje nusprendė, kad 2014 m. birželio 25 d. įvykę visuotiniai rinkimai prieštarauja konstitucijai, todėl tarptautiniu mastu pripažinti Atstovų Rūmai Tubruke ir A. al-Thinni vyriausybė yra neteisėti ir turėtų būti paleisti;
I. kadangi Atstovų Rūmai nepritarė šiam sprendimui teigdami, kad priimdamas šį sprendimą teismas peržengė savo įgaliojimus, kad šis sprendimas buvo priimtas dėl Tripolyje veikiančių islamistų grupuočių spaudimo ir kad Atstovų Rūmai ir vyriausybė ir toliau vykdys veiklą;
J. kadangi Aukščiausiojo Teismo sprendimas buvo dar vienas iššūkis Libijos vienybei, – jį priėmus kai kurios islamistų grupuotės reikalavo rytų regiono Kirenaikos nepriklausomybės;
K. kadangi 2014 m. gruodžio 19 d. Sahelio G5 aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavę penkių šio regiono valstybių, t. y. Mauritanijos, Malio, Nigerio, Čado ir Burkinos Faso, vadovai pateikė Afrikos Sąjungos taikos ir saugumo tarybai oficialų prašymą sudaryti Libijoje tarptautines karinės intervencijos pajėgas;
L. kadangi dėl neseniai vykusių kovų teroristų grupuotės, pvz., ISIS, šalyje labai greitai išplito ir įsitvirtino; kadangi, jei ši problema nebus sprendžiama, gali kilti labai didelė grėsmė regiono ir ES saugumui;
M. kadangi 2015 m. sausio 8 d. ISIL dalis Libijoje paskelbė, kad įvykdė mirties bausmę dviem žurnalistams iš Tuniso;
N. kadangi visoje šalyje toliau blogėja su žmogaus teisėmis susijusi padėtis, įskaitant savavališko sulaikymo atvejus, pagrobimus, neteisėtus žudymus, kankinimus ir smurtą prieš žurnalistus, pareigūnus, politinius veikėjus ir žmogaus teisių gynėjus;
O. kadangi pranešama apie tai, jog smurtiniuose veiksmuose Libijoje dalyvauja išorės veikėjai, be kita ko, vykdydami karinius veiksmus, tiekdami ginklus bei šaudmenis ir imdamiesi veiksmų, kurie gilina vietinius nesutarimus ir taip daro poveikį prastoms valdymo struktūroms, o tai savo ruožtu kenkia Libijos perėjimo prie demokratijos procesui; kadangi kai kurios Persijos įlankos valstybės ir kai kurie kiti regioniniai veikėjai šiuo metu, Libijoje aštrėjant vidaus neramumams, teikia paramą konkuruojančioms pusėms;
P. kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2174 (2014) leidžiama taikyti draudimą keliauti ir turto įšaldymą „fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie, kaip nustatė Komitetas, dalyvauja kituose veiksmuose, keliančiuose grėsmę taikai, saugumui ar stabilumui Libijoje arba trukdančiuose sėkmingai baigti politinį Libijos perėjimo procesą, arba tokius veiksmus remia“;
1. griežčiausiai smerkia vis didėjantį smurtą Libijoje, ypač paskutinius milicijos ir teroristinių išpuolius, įskaitant 2015 m. sausio 4 d. įvykusį mirtiną naftos tanklaivio Dernos uoste sprogimą, 2014 m. gruodžio 28 d. oro antskrydžius, nukreiptus prieš Misratą, ir koptų krikščionių pagrobimus, – visa tai dar labiau sumenkino galimybes siekti taikaus politinių nesutarimų sprendimo ir grįžti prie perėjimo prie demokratijos proceso;
2. išreiškia didelį susirūpinimą, kad konfliktas veda prie tolesnės politinės poliarizacijos ir vis gilėjančios humanitarinės krizės Libijoje; primygtinai ragina visas šalis nutraukti smurtą, nesiimti veiksmų, kuriais toliau būtų skatinami pasidalijimai ir poliarizacija, viešai pareikšti, kad tokie veiksmai nebus toleruojami, ir ieškoti sprendimų plėtojant politinį dialogą;
3. dar kartą pabrėžia, kad tvirtai ir visiškai palaiko Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje ir JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Bernardino León pastangas siekiant sutelkti konflikto šalis į visa apimantį nacionalinį dialogą (Gadameso procesas), kuriuo siekiama visapusiškų paliaubų ir perėjimo prie demokratijos veiksmų plano, kurį parengus politinėje veikloje būtų leidžiama dalyvauti visoms suinteresuotosioms šalims, siekiant skatinti teisinės valstybės principų laikymąsi ir žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinti, kad už kenkimą dialogo perspektyvoms ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus atsakingi asmenys atsakytų už savo veiksmus; apgailestauja, kad nacionalinis dialogas, kuriam tarpininkauja JT, nuolat atidėliojamas;
4. dar kartą išreiškia paramą išrinktiems Atstovų Rūmams Tubruke – vieninteliam teisėtam parlamentui, išrinktam po 2014 m. birželio mėn. vykusių rinkimų; dar kartą ragina Atstovų Rūmus ir oficialiąją vyriausybę vykdyti savo užduotis laikantis teisinės valstybės ir žmogaus teisių principų ir konstruktyviai dalyvauti visa apimančiuose nacionaliniuose politiniuose dialoguose, vykdomuose atsižvelgiant į visos šalies interesus;
5. labai nerimauja dėl stiprėjančių ekstremistinių organizacijų ir judėjimų Libijoje; mano, kad regioną galiausiai gali apimti visa griaunanti sumaištis, atsižvelgiant į tai, kas vyksta Sirijoje ir Irake; mano, kad šios grupuotės kelia labai didelę grėsmę viso regiono stabilumui ir saugumui, taip pat Europos saugumui;
6. ragina ES ir tarptautinę bendruomenę ir toliau remti pastangas kovojant su terorizmu ir užkirsti kelią jo plitimui ir naujų grupuočių steigimuisi Libijoje;
7. pabrėžia destabilizuojantį Libijos konflikto poveikį kitoms Sahelio regiono šalims; ragina kaimynines šalis ir kitus regiono veikėjus remti UNSMIL pastangas vedant dialogą ir nesiimti jokių veiksmų, kurie jam prieštarautų;
8. ragina ES ir tarptautinę bendruomenę toliau teikti humanitarinę, finansinę ir politinę paramą, kuri padėtų spręsti humanitarinę padėtį Libijoje, sunkią šalies viduje perkeltų asmenų, pabėgėlių ir civilių gyventojų, kurie negali naudotis pagrindinėmis paslaugomis, padėtį;
9. dar kartą ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai peržiūrėti Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos (EUBAM) Libijoje, kuri šiuo metu sustabdyta ir dislokuota Tunise, įgaliojimus atsižvelgiant į smarkiai pasikeitusią padėtį šalyje;
10. primena 2014 m. rugpjūčio 27 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2174, kuria šiuo metu Libijai taikomos sankcijos išplečiamos ir numatoma baudžiamoji atsakomybė žmonėms, užsiimantiems veiksmais, kurie „kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje arba trukdo sėkmingai baigti jos politinį pereinamąjį procesą“, arba tokius veiksmus remiantiems; ragina ES, vadovaujantis 2014 m. gruodžio 30 d. Vyriausiosios įgaliotinės pareiškimu, būti pasirengusiai įgyvendinti ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš smurtą kurstančius asmenis ir organizacijas; ragina tarptautinę bendruomenę taip pat parengti tokias priemones;
11. primena, kad kariaujančios šalys privalo atsakyti už savo veiksmus ir turi būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn vietos teismuose ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme, kuriam priklauso karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, genocido ir išžaginimų, kaip karo nusikaltimų, vykdytų Libijoje nuo 2011 m. vasario 15 d., jurisdikcija pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1970;
12. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą koordinuoti valstybių narių veiksmus Libijoje ir sutelkti savo paramą į valstybės ir institucijų kūrimą ir kartu su valstybėmis narėmis, JT, NATO ir regioniniais partneriais padėti kurti veiksmingas ir nacionaliniu lygmeniu vadovaujamas ir kontroliuojamas saugumo pajėgas (ginkluotąsias pajėgas ir policijos pajėgas), kurios galėtų užtikrinti taiką ir tvarką šalyje, taip pat remti paliaubų pradžią ir sukurti jų stebėjimo mechanizmą; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų teikti prioritetą paramai vykdant Libijos teisingumo sistemos reformas, taip pat kitoms sritims, kurios turi esminį poveikį demokratiniam valdymui;
13. pabrėžia, kad Libijos valdžios institucijos turi tvarkyti naftos gavybą ir pardavimą, ir ragina tarptautinę bendruomenę susilaikyti nuo bet kokių sandorių su kitais subjektais;
14. tebėra susirūpinęs dėl ginklų, šaudmenų ir sprogmenų paplitimo ir ginklų kontrabandos Libijoje, nes dėl to kyla grėsmė stabilumui regione;
15. gerai vertina Tunisą už tai, kad šiuo metu šalyje saugomi maždaug 1,5 mln. Libijos pabėgėlių; ragina ES padėti Tunisui vykdyti šią užduotį finansiniu ir organizaciniu aspektais;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos vyriausybei ir Atstovų Rūmams, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.