Plenarinio posėdžio dokumentas
12.1.2015 B8‑0036/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas
( 2014/3011(RSP) )
Kati Piri, Knut Fleckenstein, Victor Boștinaru, Tanja Fajon, Miroslav Poche, Victor Negrescu, Richard Howitt, Alessia Maria Mosca, Goffredo Maria Bettini, Alessandra Moretti, Liisa Jaakonsaari, Sorin Moisă, Tonino Picula, Javi López, Marlene Mizzi, Nicola Caputo, Pier Antonio Panzeri, Michela Giuffrida, Arne Lietz, Zigmantas Balčytis, Afzal Khan
S&D frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija „Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas“
( 2014/3011(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos,
– atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų tarybos 2014 m. gruodžio 16 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario 2014 m. gruodžio 14 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. paskelbtą 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2014 m. gruodžio 14 d. Turkijos policija suėmė tam tikrus žurnalistus ir žiniasklaidos įmonių vadovus, įskaitant laikraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių Akremą Dumanlı ir transliuotojų grupės „Samanyolu“ generalinį direktorių Hidayetą Karacą; kadangi Stambulo teisėjo išduotame arešto orderyje teigiama, kad jų atžvilgiu buvo vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas dėl to, kad jie steigė organizaciją, kuri „naudodama spaudimą, bauginimus ir grasinimus bandė užgrobti valstybės valdžią“ ir tai darė „meluodama, atimdama žmonėms laisvę ir klastodama dokumentus“;
B. kadangi policijos reidai ir daugelio žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų suėmimai nesuderinami su žiniasklaidos laisve; kadangi suimtieji „tikisi, kad bus teikiama pirmenybė nekaltumo prezumpcijos principui, ir priminė neatimamą teisę į nepriklausomą ir skaidrų tyrimą tuo atveju, kad įtariama kokiu nors pažeidimu, visapusiškai gerbiant kaltinamųjų teises“;
C. kadangi daug 2014 m. gruodžio mėn. suimtų asmenų paleista; kadangi 2014 m. gruodžio 19 d. Stambulo teismas pranešė apie Ekremo Dumanlı paleidimą, taikant probaciją ir draudimą keliauti, kol nebaigtas baudžiamasis tyrimas, tačiau Hidayet Karaca kalinamas ir toliau, kol nebaigtas tyrimas; kadangi 2014 m. gruodžio 31 d. Stambulo teismas atmetė prokuroro prieštaravimą dėl Ekremo Dumanlı ir kitų septynių asmenų paleidimo;
D. kadangi dėl bauginančių politikų pareiškimų, pradėtų teismo procesų prieš kritiškus žurnalistus ir žiniasklaidos sektoriaus nuosavybės struktūros plačiai paplito žiniasklaidos priemonių savininkų ir žurnalistų vidinė cenzūra ir žurnalistų atleidimai;
E. kadangi žiniasklaidos nuosavybės teisės labai sutelktos verslo konglomeratų rankose, o jų interesai neapsiriboja laisva informacijos sklaida;
F. kadangi dėl 2013 m. gruodžio mėn. vyriausybės reagavimo į įtariamus korupcijos atvejus iškilo rimtų abejonių dėl teismų nepriklausomumo ir nešališkumo, taip pat buvo pademonstruota vis didėjanti netolerancija politinei opozicijai, visuomenės protestams ir kritikai žiniasklaidoje;
G. kadangi Turkijos vyriausybė žiniasklaidos laisvės klausimo sprendimui turėtų teikti pirmenybę ir sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuria užtikrinamas pliuralizmas, vadovaujantis tarptautiniais standartais; primindamas vyriausybės pastangas uždrausti naudojimąsi socialine žiniasklaida, jos ribojantį požiūrį į žodžio laisvę ir žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams daromą spaudimą;
1. smerkia naujausius policijos reidus ir daugelio žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų sulaikymą 2014 m. gruodžio 14 d. Turkijoje; primena, kad laisva ir pliuralistinė spauda, tinkamas teisminis procesas ir teisminių institucijų nepriklausomumas yra esminiai bet kokios demokratijos elementai; todėl pabrėžia, kad atsižvelgiant į šiuos naujausius sulaikymus visais atvejais reikia i) teikti išsamią ir skaidrią informaciją apie įtarimus kaltinamiesiems, ii) suteikti kaltinamiesiems visapusišką prieigą prie apkaltinamųjų įrodymų ir visas gynybos teises ir iii) užtikrinti tinkamą bylų nagrinėjimą siekiant nedelsiant ir be pagrįstų abejonių nustatyti kaltinimų teisingumą; pabrėžia, kad tokiais veiksmais kvestionuojama žiniasklaidos laisvė, kuri yra pagrindinis demokratijos principas;
2. išreiškia savo susirūpinimą dėl regreso vykdant demokratines reformas ir ypač dėl mažėjančio vyriausybės viešųjų protestų ir kritiškos žiniasklaidos toleravimo; pabrėžia spaudos laisvės ir pagarbos demokratinėms vertybėms svarbą vykdant ES plėtros procesą ir patvirtina savo įsitikinimą, kad reikia tęsti stojimo derybas su Turkija;
3. pabrėžia, kad daug Turkijos teisinės sistemos nuostatų ir tai, kaip jas aiškina teisminių institucijų nariai, toliau trukdo naudotis žodžio laisve, įskaitant žiniasklaidos laisvę; primena, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra vieni iš svarbiausių Europos vertybių ir kad nepriklausoma spauda yra labai svarbi demokratinei visuomenei, nes ji suteikia piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti kolektyviniame sprendimų, grindžiamų informacija, priėmimo procese ir taip stiprina demokratiją;
4. išreiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad daug žurnalistų taikomas kardomasis kalinimas, ir ragina Turkijos teismines institucijas kuo greičiau peržiūrėti ir spręsti tokias bylas;
5. pabrėžia, kad teisminės bylos prieš žurnalistus ir rašytojus ir daugelis atleidimų, bauginimų, priekabiavimų ir kitų spaudimo kritiškų žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų atžvilgiu formų turi būti panaikintos; pabrėžia, kad tokiais veiksmais apribojama žurnalistų galimybė atlikti savo profesines pareigas, taip pat informuoti visuomenę apie korupcijos atvejus ir kitus visuomenei svarbius klausimus ir naudotis savo žodžio laisve, o to pasekmė – paplitusi žiniasklaidos priemonių savininkų ir žurnalistų vidinė cenzūra; primena, kad teisė skleisti ir gauti informaciją ir ja dalytis įtvirtinta Tarptautiniame politinių ir socialinių teisių pakte, kurio šalis yra Turkija;
6. ragina Turkijos valdžios institucijas persvarstyti teisinės sistemos nuostatas, kuriomis naudojamasi siekiant apriboti žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvę ir teisę gauti informaciją, ir šias nuostatas suderinti su tarptautiniais standartais; taip pat ragina nebedaryti spaudimo kritiškoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams ir jų daugiau nebauginti;
7. pažymi, kad interneto svetainių uždraudimo mastas yra neproporcingas, nes 2014 m. rugpjūčio mėn. Turkijoje nebuvo galima naudotis daugiau nei 50 000 interneto svetainių, o teismo potvarkiu buvo uždrausta tik 6 000;
8. pažymi, kad Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų prevencijos veiksmų plane nenumatyta visų atitinkamų kovos su terorizmu įstatymo ar baudžiamojo kodekso nuostatų, kuriomis buvo naudojamasi siekiant apriboti žodžio laisvę, persvarstymas; pabrėžia, kad šie įstatymai turi būti reformuoti prioritetine tvarka;
9. mano, kad pastarieji įvykiai, kai ribojama žiniasklaidos ir žodžio laisvė, parodo, kad Turkijai ir ES būtina bendradarbiauti intensyviau, o ne mažiau, ypač teisinės valstybės ir reformų pagrindinių teisių srityje klausimais;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Turkijos vyriausybei ir parlamentui.