Plenarinio posėdžio dokumentas
12.1.2015 B8‑0037/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių
dėl 2015 m. Komisijos darbo programos
( 2014/2829(RSP) )
Vicky Ford
ECR frakcijos vardu
B8‑0037/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. Komisijos darbo programos
( 2014/2829(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į būsimą komunikatą dėl Komisijos 2015 m. darbo programos ir į jo tris priedus:
• „Naujos iniciatyvos“;
• „Dar nepateiktų pasiūlymų, kurie bus atšaukti arba pataisyti, sąrašas“;
• REFIT veiksmai,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko „Politines gaires“,
– atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“,
– atsižvelgdamas į galiojantį Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, ypač į jo 4 priedą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,
A. kadangi Europa dalyvauja pasaulinėse lenktynėse, kuriose tik konkurencingos ekonomikos šalys galės kurti darbo vietas ir didinti savo piliečių gyvenimo lygį;
B. kadangi Europos Sąjunga patiria gilią konkurencingumo krizę pasaulinėje ekonomikoje, keliančioje vis daugiau iššūkių;
C. kadangi daugumos kitų pasaulio regionų ekonomika auga daug sparčiau, kartu didėjant našumui ir inovacijų mastui;
D. kadangi euro zonos valstybių skolos krizė itin pakenkė Europos Sąjungos ekonomikai ir padarė didelę milijonus siekiančią žalą;
E. kadangi Europos Parlamento rinkimų rezultatai daugelyje šalių atskleidė plačiai paplitusį nepasitenkinimą daugeliu ES veiklos aspektų ir išryškino reformų poreikį,
1 DALIS. BENDROS PASTABOS DĖL 2015 M. KOMISIJOS DARBO PROGRAMOS
1. teigiamai vertina 2015 m. Komisijos darbo programoje išdėstytus raginimus įtvirtinti geresnį reglamentavimą, subsidiarumą bei skaidrumą ir pritaria politinio netęstinumo principui ir daugelio iniciatyvų atšaukimui; sutinka, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama iniciatyvoms, kuriomis būtų didinamas ekonomikos augimas, kuriamos darbo vietos ir verslo subjektams būtų sudarytos sąlygos klestėti; mano, jog pirmiausia turi būti užtikrinama, kad jau taikomos politikos priemonės turėtų teigiamą poveikį konkurencingumui, būtų tinkamai įgyvendinamos ir tinkamos jų tikslui pasiekti; ragina Komisiją užsibrėžti plataus užmojo, bet realų biurokratijos mažinimo tikslą;
2. mano, kad visi nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti patikrinami konkurencingumo aspektu ir prieš Komisijai juos pateikiant turi būti įrodoma, kad jie turės bendrą teigiamą poveikį konkurencingumui;
3. pabrėžia, kad, nors reikia kryptingų viešųjų investicijų, pavyzdžiui, siekiant pagerinti švietimo lygį ir tobulinti infrastruktūrą, tačiau didinant viešąsias išlaidas, dėl kurių tikrai padidėtų mokesčių našta piliečiams ir įmonėms, jau dabar patiriantiems didelį spaudimą, arba skolinantis dar daugiau pinigų, kuriuos turės grąžinti ateities kartos, nepavyks pasiekti ilgalaikio augimo; pabrėžia, kaip svarbu sudaryti tinkamas sąlygas privačiojo sektoriaus investicijoms skatinti – jos yra būtinos ilgalaikiam Europos ekonomikos atgaivinimui;
4. pritaria augimo strategijai, kurios tikslas – užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama politikos programa siekiant sudaryti sąlygas įmonėms ir verslininkams pasiekti gerų rezultatų kuriant darbo vietas, gerovę ir didinant gyvenimo lygį; pažymi, kad strategijoje „Europa 2020“ numatytas kelias ateičiai, tačiau apgailestauja, kad pritrūko politinės valios kuriant pakankamas paskatas, kad būtų užtikrintas visiškas šios strategijos įgyvendinimas;
5. pabrėžia, kad valstybėms narėms dedant nemažas pastangas suvaldyti savo viešąsias išlaidas Europos viešosios išlaidos negali būti išimtis, ir primygtinai reikalauja, siekiant palengvinti mokesčių naštą mokesčių mokėtojams, Sąjungos biudžete ieškoti galimybių mažinti išlaidas; mano, kad ES biudžetas turėtų būti aiškiai orientuotas į siekį padėti valstybėms narėms kovoti su struktūrinėmis problemomis, ypač konkurencingumo mažėjimu ir atitinkamai didėjančiu nedarbu; primygtinai teigia, kad reikia mažinti ES administravimo išlaidas (pavyzdžiui, panaikinant būtinybę Parlamentui posėdžiauti Strasbūre) ir pastebimai sumažinti ES biudžetą;
6. primygtinai laikosi nuomonės, kad Europos pridėtinės vertės principas turėtų būti visų išlaidų pagrindas, o šios išlaidos taip pat turi būti grindžiamos efektyvumo, veiksmingumo ir ekonomiškumo principais, kartu laikantis subsidiarumo principo, kaip apibrėžta ES sutarties 5 straipsnyje ir įtvirtinta protokole Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje;
7. apgailestauja, kad Komisijos darbo programoje išsamiai nepaminėtas subsidiarumas; yra įsitikinęs, kad laikantis būtent šio principo, o ne „vis glaudesnės sąjungos“ principo, Europos Sąjunga ims judėti kryptimi, kuriai labiau pritars Europos šalių gyventojai; siūlo Komisijai ankstyvu etapu nustatyti, kaip geriau pripažinti subsidiarumo ir proporcingumo principus ir jų laikytis, o pirmiausia – kaip geriau užtikrinti, kad tokia politika atsispindėtų jos santykiuose su nacionaliniais parlamentais; primygtinai teigia, kad prisidengiant rūpesčiu dėl ekonomikos valdymo neturėtų būti centralizuojamos socialinės ir užimtumo politikos priemonės;
8. apgailestauja, kad Komisija, atrodo, mažai reikšmės teikia tikslui pasiekti veiksmingą Europos Sąjungai patikėtų išteklių valdymą, o konkrečiai – visiškai trūksta užmojo užsitikrinti teigiamą ES Audito Rūmų patikinimo pareiškimą; smerkia tai, kad naujoji Komisija neturi specialaus, visą darbo dieną dirbančio už biudžeto kontrolę atsakingo Komisijos nario, kaip to ne kartą reikalavo Europos Parlamentas; mano, jog visą darbo dieną dirbančio Komisijos nario nepaskyrimas rodo, kad naujoji Komisija arba menkai suvokia sunkumų, su kuriais susiduria, mastą, arba mažai suinteresuota juos įveikti; pakartoja savo raginimą Komisijai imtis visų įmanomų veiksmų siekiant pradėti taikyti standartizuotas valstybių narių teikiamas valdymo deklaracijas, pasirašytas tinkamu politiniu lygmeniu ir apimančias ES lėšas pagal pasidalijamojo valdymo principą; pabrėžia, kaip svarbu vykdyti sistemingus, reguliarius ir nepriklausomus vertinimus siekiant užtikrinti, kad pageidaujamų rezultatų visomis išlaidomis būtų siekiama ekonomiškai;
2 DALIS. KONKRETŪS PASIŪLYMAI DĖL DARBO PROGRAMOS
„Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis“
9. mano, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas darbo vietoms kurti, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms vykdyti reikiamas struktūrines reformas, kad būtų atsižvelgiama į šiuos veiksnius: gebėjimų neatitiktį, verslumą, demografinius veiksnius, patekimą į rinką, finansavimo prieinamumą, suvaržymus darbo rinkoje, administracines išlaidas ir geresnį reglamentavimą;
10. primena, kaip svarbu visapusiškiau įtvirtinti bendrąją rinką, ir ragina Komisiją „geresnio reglamentavimo“ pastangas orientuoti į tai, kad būtų kuriamos palankios Europos verslo sąlygos, mažinama biurokratija, naikinama reglamentavimo našta bei kliūtys investicijoms ir skatinama priimti kuo mažiau naujų teisės aktų;
11. teigiamai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama privačiojo sektoriaus investicijoms, ir ragina toliau naikinti kliūtis investicijoms visoje Europos Sąjungoje, ypač investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones;
12. teigiamai vertina reglamentavimo naštos mažinimą kaip Komisijos politinį prioritetą ir ragina Komisiją pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) sparčiai įgyvendinti jos komunikate išdėstytus įsipareigojimus;
13. pabrėžia, kaip svarbu visus pasiūlymus dėl reguliavimo ir dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų grįsti verslo subjektų, kitų ekspertų ir suinteresuotųjų šalių pateiktais įrodymais, ir ragina Komisijos pirmininką laikytis įsipareigojimo išlaikyti vyriausiojo mokslinio patarėjo paslaugas;
14. palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama atsižvelgti į 10 labiausiai MVĮ veiklą sunkinančių teisės aktų peržiūros rezultatus, nes tai padės verslo subjektams kurti daugiau darbo vietų; mano, jog Komisija turėtų skubiai užsibrėžti prioritetinę užduotį atitinkamus teisės aktus patobulinti taip, kad būtų atsižvelgta į MVĮ interesus; mano, jog reikia užtikrinti, kad ES ir valstybės narės, formuodamos ir įgyvendindamos politiką, atsižvelgtų į konkrečius verslo subjektų, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių, poreikius ir apsvarstytų galimybę patvirtinti šiems verslo subjektams skirtas paramos priemones;
15. pabrėžia pastarojo meto bendrovių tendenciją grąžinti gamybą ir paslaugas į Europą ir dėl to atsirandančias darbo vietų kūrimo galimybes; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip ES gali padėti verslo subjektams pasinaudoti šio grąžinimo teikiamomis galimybėmis;
16. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą modernizuoti autorių teisių taisykles; vis dėlto prašo, kad vykdant bet kokią panašią reformą būtų nepamirštama subsidiarumo ir visas deramas dėmesys būtų skiriamas kultūriniams padariniams ir lygioms prieinamumo galimybėms, taip pat principui, kad tais atvejais, kai pagal geriausią patirtį susiformavo patenkinami teisių turėtojų ir šių teisių komercinių naudotojų santykiai, tos tvarkos būtų laikomasi ir ji būtų palikta galioti;
17. primygtinai ragina naujojo Europos strateginių investicijų fondo struktūrą pritaikyti taip, kad jis papildytų struktūrinius fondus, o bet kokias novatoriškas finansines priemones, skatintinas kartu su tuo fondu siekiant padidinti struktūrinių fondų poveikį, kurti remiantis tvarumo principu, kad būtų atsižvelgiama į regionų interesus; ragina taip sudaryti fondo struktūrą, kad nuostoliai nebūtų perkeliami viešajam sektoriui, o pelnas – privačiajam;
18. teigiamai vertina griežtą Komisijos įsipareigojimą įtvirtinti geresnį reglamentavimą ir vykdyti REFIT darbotvarkę; pritaria, kad būtų vykdomos tinkamumo patikros, ir ragina Komisiją skirti joms daugiau dėmesio; mano, jog darbo programoje išdėstytas „darbo stalų aptvarkymo“ požiūris teikia vilčių, ir mano, kad nauja pradžia yra būtent tai, kas reikalinga daugelyje politikos sričių; įspėja, kad tais atvejais, kai pasiūlymai bus atšaukiami siekiant juos pakeisti naujais pasiūlymais, tomis naujomis iniciatyvomis atitinkamiems gyventojams ir verslo subjektams nebūtų užkraunama didesnė našta;
19. pritaria, kad būtų toliau plėtojami ir modernizuojami ES intelektinės nuosavybės teisės aktai, ypač stengiantis gerinti praktinio autorių teisių taikymo aspektus; imasi išsamiai išnagrinėti Komisijos pasiūlymus šioje srityje, siekdamas sudaryti geresnes sąlygas augti bendrajai skaitmeninei rinkai ir užbaigti ją kurti; primena Komisijai, kad turi būti rasta tinkama visų su autorių teisėmis susijusios veiklos dalyvių interesų pusiausvyra ir kad be tinkamo vykdymo užtikrinimo intelektinės nuosavybės teisės nebus naudingos visiems suinteresuotiesiems subjektams;
20. teigiamai vertina investicijoms skiriamą dėmesį ir raginimą visoje Sąjungoje toliau naikinti kliūtis investicijoms; teigiamai vertina tai, kad atšaukta investuotojų kompensavimo sistema; pritaria priemonėms, kuriomis finansinių paslaugų mažmenininkams sudaromos sąlygos teikti daugiau naudos vartotojams;
21. mano, kad turėtų būti atidžiai stebimi išoriniai tendencijų minėtame finansų sektoriuje aspektai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atlikus finansinio reguliavimo nuostatų standartizaciją, vienodo pobūdžio konkuruojantys subjektai taiko skirtingus standartus; atkreipia dėmesį į nemažą ES bankininkystės reguliavimo pažangą nuo 2008 m. ypač 2013 m.; mano, kad būtų tikslinga atlikti išsamią šio didelės apimties naujo ES finansų reguliavimo analizę konkurencingumo aspektais;
„Sujungta skaitmeninė bendroji rinka“
22. labai pritaria tam, kad reikia teikti pirmenybę bendrajai skaitmeninei rinkai, atsižvelgiant į galimybes, kurias gali teikti skaitmeninė veikla, susijusias su darbo vietomis, augimu, inovacijomis ir konkurencingumu; pažymi, kad reikia spręsti šiuos klausimus: pasitikėjimo, privatumo ir duomenų apsaugos, elektroninių nusikaltimų ir saugumo, prieinamumo, skaitmeninio turinio ir autorių teisių, sąveikos ir standartų, e. mokėjimų, elektroninių sutarčių sudarymo, konkursų ir sąskaitų faktūrų išrašymo, e. valdžios, skaitmeninės infrastruktūros, e. viešųjų pirkimų, viešojo sektoriaus informacijos ir atvirųjų duomenų, tarptinklinio ryšio ir interneto tarpininkų;
23. labai pritaria naujoms teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvoms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuriomis teikiama pirmenybė augimui, ir siūlo įtraukti šias iniciatyvas į Bendrosios skaitmeninės rinkos aktą; pabrėžia, kad Bendrosios skaitmeninės rinkos akte, laikantis bendrosios rinkos aktų metodo, pirmenybę reikėtų teikti toms ne teisėkūros ir teisėkūros iniciatyvoms, kuriomis galima geriausiai didinti augimą, kurti darbo vietas ir didinti konkurencingumą, įskaitant e. prekybą;
24. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atskleisti e. prekybos galimybes, nes galėdami rinktis iš platesnio prekių ir paslaugų asortimento pirkdami internetu vartotojai galėtų sutaupyti daugiau kaip 11,7 mlrd. EUR per metus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad problemos, susijusios su vien internetu teikiamomis paslaugomis, prieiga prie skaitmeninio turinio, sukčiavimo prevencija, svetainių registravimu, pardavimo skatinimu ir ženklinimu, laikomos bendrosios rinkos kūrimo kliūtimis;
25. atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą savo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rezoliuciją, kuri priimta didžiąja balsų dauguma ir kurioje nurodytos svarbiausios augimo sritys, į kurias reikia atsižvelgti bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, įskaitant e. prekybą, didelius duomenų rinkinius ir debesijos kompiuteriją; primena, kad šioje rezoliucijoje taip pat atkreiptas dėmesys į labai didelę prieinamumo ir saugumo internete svarbą;
26. laukia Komisijos strategijos dokumento, kuriame bus nustatyti didžiausi saugios, patikimos ir dinamiškos bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo sunkumai; labai palankiai vertintų tvarkos, pagal kurią vartotojai įsigyja skaitmeninį turinį internetu, paprastinimą, bet pažymi, kad svarbu užtikrinti tokį vartotojų apsaugos lygį, koks užtikrinamas jų įprastinėje rinkoje;
27. remia Komisijos pastangas baigti derybas dėl ES duomenų apsaugos reglamento; šiuo atžvilgiu ragina, kad visos duomenų apsaugos teisės reformos būtų proporcingos ir įgyvendinamos, kad jomis būtų apsaugomi vartotojų ir privatumo teisės, o kartu sudaromos sąlygos klestėti įmonėms, ekonomikai ir inovacijoms;
28. ragina stebėti paslaugų teikimo tendencijas įgyvendinant numatomą telekomunikacijų reformą, ypatingą dėmesį atkreipiant į pasiūlymus, susijusius su turinio ir paslaugų paketais, siekiant užtikrinti, kad didieji operatoriai nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi vartotojų nenaudai;
29. pabrėžia, kad, siekiant pažangos derybose dėl Žemyno ryšių infrastruktūros dokumentų rinkinio, pirmenybę reikėtų teikti neprieštaringiems jo aspektams, susijusiems su vartojimo sutartimis ir duomenų vartojimu;
30. atkreipia dėmesį į didelį susirūpinimą dėl skaitmeninės ekonomikos mokestinių priemonių, ypač dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir minimaliosios vieno langelio principu grindžiamos sistemos (angl. MOSS), pirmiausia taikomų labai mažoms įmonėms, ir primygtinai ragina Komisiją skubiai persvarstyti poreikį nustatyti šioms įmonėms taikytiną ribinę vertę;
Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika
31. pabrėžia, kad svarbus energijos tiekimo kainos prieinamumas, tvarumas ir saugumas; mano, kad skatinant atsietai teikti paslaugas ir sprendžiant dabartinio rinkos susiskaidymo problemą itin svarbi konkurencijos politika; pažymi, kad reguliuoti valstybės pagalbą šioje srityje reikia taip, kaip ir bet kurioje kitoje srityje;
32. pabrėžia, kad atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje būtina didinti energetinį saugumą įvairiomis galimomis priemonėmis, pvz., įvairinti tiekėjus, didinti energijos vartojimo efektyvumą siekiant mažinti vartojimą, plačiau naudoti vietinius energijos išteklius ir daug investuoti į infrastruktūrą; primena, kad reikia paaiškinti bendro dujų ir kitų energinių produktų pirkimo koncepciją; pabrėžia, kad tęsiant bendradarbiavimą energetikos derybų srityje kartu reikia didinti konkurenciją vidaus rinkoje, nes tai labai svarbu, kad tiekimo saugumas būtų ilgalaikis ir kad būtų lengviau įgyvendinti mūsų įvairinimo tikslus;
33. laukia energetikos sąjungos kūrimo pasiūlymų ir remia pastangas gerinti energijos vidaus rinkos veikimą, taip pat priemones, kuriomis šiuo tikslu bus tobulinama tarpvalstybinė infrastruktūra, pvz., jungiamosios linijos; ragina Komisiją užtikrinti, kad vietinių energijos šaltinių plėtra būtų svarbi energetikos sąjungos dalis; vis dėlto primena Komisijai, kad už savo energijos rūšių derinio nustatymą atsako valstybės narės ir kad bet kokia būsima politika, kuria mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir išmetamųjų teršalų kiekis, būtina atsižvelgti į tai, kad reikia užtikrinti energetinį saugumą ir energijos šaltinių įvairinimą (ne tik tvarumą, kaip anksčiau);
34. energetikos sąjungos strateginių metmenų atžvilgiu atkreipia dėmesį į neseniai spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje priimtą susitarimą dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos ir labai palankiai vertina tai, kad nenustatyta privalomų kiekvienai valstybei narei taikytinų atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslų, nes paaiškėjo, kad dabartiniai tikslai yra nelankstūs, brangūs ir kad jais buvo ribojamos investicijos į kitas mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijas, pvz., į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą (angl. CCS); vis dėlto atkakliai tvirtina, kad būtina palikti tas šių metmenų nuostatas, kuriomis apsaugomi anglies nutekėjimo riziką patiriantys pramonės sektoriai;
35. pažymi, kad Komisija persvarstys sprendimų dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) leidimų priėmimo procesą; mano, kad 2015 m. dar per anksti siūlyti naujus su GMO susijusios ES teisinės sistemos pakeitimus, nes pirmiausia reikia įvertinti persvarstytos Direktyvos dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (2001/18/EB) poveikį;
36. atkreipia dėmesį į pirmojo Parlamento pirmininko pavaduotojo F. Timmermans įsipareigojimą nekeisti pasiūlymo dėl teršalų išmetimo nacionalinių ribų (INR) direktyvos ir pateikti iš dalies pakeistus pasiūlymus, kuriais būtų geriau atsižvelgiama į sąsajas su 2030 m. energetikos ir klimato kaitos dokumentų rinkiniu ir mažinama administracinė našta, nes, siekiant spręsti dideles visuomenės sveikatos problemas ir skubiai įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartas 2020 m. ribines vertes, svarbu spręsti oro kokybės klausimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad visiems papildomiems pakeitimams būtų griežtai taikoma pažangaus reglamentavimo darbotvarkė ir kad jais būtų lengvinamas geresnis įgyvendinimas; ragina užtikrinti, kad dėl sprendimo iš dalies pakeisti pirminį pasiūlymą neatsirastų nereikalingo delsimo;
37. mano, kad investicijos į žiedinę ekonomiką gali būti visiškai suderinamos su Komisijos darbo vietų, augimo ir konkurencingumo darbotvarke ir kad jos gali būti naudingos visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams; todėl ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant šių tikslų ir prireikus persvarstyti galimybę atšaukti pasiūlymą;
38. ragina Komisiją paaiškinti tvarkaraštį ir procesą, susijusius su naujo iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl žiedinės ekonomikos atšaukimu ir priėmimu;
39. ragina Komisiją atšaukti savo pasiūlymus dėl Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos ir Direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, nes jomis būtų užkraunama per didelė finansinė ir administracinė našta Europos įmonėms ir kartu kiltų grėsmė augimui ir darbo vietoms;
Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą
40. palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti prekių ir paslaugų vidaus rinkos strategiją, siekiant gerinti tarpusavio pripažinimą ir toliau stiprinti pagrindinius pramonės ir paslaugų sektorius, kurių ekonominis potencialas didžiausias, įskaitant verslo paslaugų, statybos, mažmeninės prekybos, reglamentuojamųjų profesijų, taip pat geresnio paslaugų teikimo ir prekių tiekimo;
41. labai pritaria Komisijos sprendimui panaikinti ir iš dalies pakeisti bendrąją Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisę; pažymi, kad dėl dabartinio pasiūlymo kai kurios vartotojų organizacijos išreiškė susirūpinimą ir mano, kad bet kuris iš dalies pakeistas pasiūlymas turėtų būti grindžiamas pavyzdinėmis sutartimis, kurios vartotojams ir įmonėms būtų suprantamesnės; be to, taip pat atsižvelgdamas į šį pasiūlymą pažymi, kad labai svarbu užtikrinti tokį vartotojų apsaugos internete lygį, koks užtikrinamas įprastinėje jų rinkoje ne internete;
42. pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti esamas bendrosios rinkos taisykles, įvertinti įgyvendinimo problemas ir ištirti esamas kliūtis ir galimybes, kartu užtikrinti, kad būtų įvertintas visų naujų priemonių poveikis, kad šios priemonės būtų perspektyvios ir tiktų skaitmeniniam amžiui;
43. ragina Tarybą ir Komisiją toliau gerinti bendrosios rinkos teisės aktų, dėl kurių susitarta, pirmiausia susijusių su prekių ir paslaugų sektoriumi, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat dažniau taikyti tarpusavio vertinimo ir pripažinimo principus;
44. ragina dažniau taikyti su tarpusavio vertinimo procesu susietą proporcingumo analizę, siekiant nustatyti neproporcingas taisykles, kuriomis varžomas paslaugų teikimas, ir ragina nustatyti teisės aktus, kuriuos būtina panaikinti, jei taip mano daugelis valstybių narių;
45. ragina panaikinti ekonominių poreikių analizę, kuria gali būti naudojamasi norint apriboti patekimą į rinkas;
46. pabrėžia viešųjų pirkimų vaidmenį skatinant naujoves ir gyvybiškai svarbų patekimą į rinkas;
47. ragina Komisiją stiprinti kontaktinių centrų vaidmenį, kad jie galėtų padėti paslaugų teikėjams visais klausimais, kurių jiems gali kilti įsisteigiant kitoje valstybėje narėje (taigi padėti ne tik į Paslaugų direktyvos taikymo sritį patenkantiems paslaugų teikėjams), taip pat teikti informaciją apie taikomą mokesčių sistemą;
48. remia iniciatyvas, kuriomis padedama atnaujinti pramoninį Europos šalių pagrindą, ir to siekiant reikia paramos, susijusios su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, galimybėmis gauti finansavimą, taip pat geresnės reglamentavimo aplinkos, kuria suteikiama daugiau lankstumo įmonėms; laukia pasiūlymų dėl konkrečių MVĮ reguliavimo ir administracinės naštos lengvinimo priemonių;
49. pabrėžia, kad reikia toliau įgyvendinti programą „Horizontas 2020“, pirmiausia į pastangas ją įgyvendinant daugiau dėmesio skirti tam, kad atliekant pasaulinio lygio mokslinius tyrimus būtų kuriami produktai ir paslaugos, kuriais galima padėti atkurti Europos ekonomikos konkurencingumą;
50. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą atšaukti antžeminių paslaugų pasiūlymą ir pabrėžia, kad kai kuriuose dideliuose ES oro uostuose vis dar vyraujančią monopoliją reikėtų naikinti nauju pasiūlymu dėl antžeminių paslaugų, tinkamai atsižvelgiant į tas valstybes nares, kuriose šios paslaugos jau liberalizuotos; ragina užtikrinti tam tikrą liberalizaciją ir konkurenciją didinant paslaugų teikėjų skaičių dideliuose ES oro uostuose, nes kartu didės oro uostų veiklos veiksmingumas ir gerės veiklos kokybė, taip pat mažės oro uostų naudotojams ir keleiviams taikomi mokesčiai; vis dėlto pabrėžia, kad naujajame pasiūlyme neturėtų būti aptariami socialiniai klausimai, pirmiausia darbuotojų perkėlimas, arba būtiniausios antžeminių paslaugų kokybės standartų nustatymas ir laikymosi užtikrinimas;
51. yra susirūpinęs dėl nepakankamai aiškios ir skaidrios Investicijų plano Europai reguliavimo sistemos ir investicijų skyrimo sprendimų priėmimo proceso transporto infrastruktūros projektų atžvilgiu: pabrėžia aiškumo svarbą, nes fondas sudarys palankesnes sąlygas privačioms investicijoms į saugesnės transporto infrastruktūros projektus, pirmiausia į pramonės centrus, kartu pažymi, kad, atsižvelgiant į Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir transeuropinio transporto tinklo (angl. TEN-T) politikos bendruosius tikslus ir finansavimo prioritetus, ES finansavimą reikia skirti mažiau pelningiems didelės apimties bendro intereso tarpvalstybiniams projektams (įgyvendinamiems aplink devynis pagrindinio tinklo koridorius), kurti visuotinį daugiarūšį ES transporto tinklą ir spręsti tinkamos infrastruktūros stokos ir nepakankamo prieinamumo, taip pat mažo įvairių ES dalių ir regionų sąveikumo problemą;
52. pabrėžia, kad Rusijos Federacija vis dar atsisako laikytis susitarimo dėl laipsniško mokesčių už skrydžius virš Sibiro atsisakymo ir kad Rusija, atsakydama į neseniai jai ES nustatytas sankcijas, grasino uždrausti Europos oro vežėjams naudotis Sibiro oro erdve; primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmingų teisinių priemonių (įskaitant atitinkamas priemones, kuriomis būtų atsisakoma leisti Rusijos Federacijos oro vežėjams naudotis Sąjungos oro erdve arba šis naudojimasis būtų ribojamas), siekiant priversti Rusiją nustoti taikyti neteisėtus mokesčius, kuriais Sąjungos vežėjams nustatomos ilgalaikės diskriminacinės sąlygos ir varžoma laisva ir sąžininga skrydžius tarp ES ir Azijos vykdančių oro vežėjų konkurencija;
53. pritaria ketinimui atšaukti pasenusį pasiūlymą dėl aviacijos saugumo mokesčių; sutinka su tuo, kad aviacijos saugumo mokesčiai turi būti sąžiningi ir proporcingi, bet, atsižvelgdamas į įvairius su šiuo pasiūlymu susijusius sunkumus, įskaitant direktyvos taikymo sritį, susiejimo su sąnaudomis problemas ir valstybės finansavimą, abejoja dėl jo ateities; mano, kad bendrieji saugumo mokesčių ėmimo Bendrijos oro uostuose principai turėtų būti suderinti su Direktyva dėl oro uostų mokesčių;
Stipresnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga
54. pabrėžia, kad siekiant Europoje išsaugoti demokratiją ir užtikrinti ekonominę gerovę apmokestinimo srityje būtina laikytis subsidiarumo principo; nepritaria mėginimams pasinaudoti problemomis ekonomikos valdymo srityje kaip pretekstu nustatyti mokesčių politiką ES lygmeniu;
55. palankiai vertina kapitalo rinkų sąjungos arba bendros kapitalo rinkos idėją, tačiau atidžiai stebės Komisijos konsultacijas ir rengiamą veiksmų planą, siekdamas užtikrinti, kad ši veikla remtųsi plataus užmojo vizija ir nebūtų susijusi vien tik su techninių kliūčių pašalinimu;
56. palankiai vertina pasiūlymą dėl ypatingai svarbios rinkos infrastruktūros gaivinimo ir pertvarkymo, siekiant užtikrinti tinkamą investuotojų turto apsaugą šiose įmonėse;
57. pažymi, jog pasauliniai įsipareigojimai, kuriais dvišalės prekybos priemonės perkeliamos į daugiašalės rinkos infrastruktūrą, reiškia, kad šios įstaigos patiria didesnį spaudimą;
58. todėl sutinka, kad sistemiškai svarbios finansų įstaigos turi užtikrinti tinkamą valdymą ir griežtą rizikos valdymą, kuris būtų naudingas visai sistemai;
59. ragina ir toliau skirti daug dėmesio augimą skatinančiam fiskaliniam konsolidavimui; mano, kad investicijų skatinimas neturėtų būti laikomas būtinų struktūrinių reformų alternatyva;
60. abejoja dėl kelių investicijų paketo detalių ir turi konkrečių klausimų: Kaip investicinis fondas atrinks ir suskirstys pagal svarbą projektus? Kaip jis pritrauks privačias investicijas? Kaip fondas išvengs pelno privatizavimo ir nuostolių nacionalizavimo?;
61. palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta valstybių narių kompetenciją tvarkyti savo mokesčių sistemas;
62. pakartoja, kad griežtai prieštarauja finansinių sandorių mokesčio (FSM) įvedimui, nebent jis būtų taikomas pasauliniu lygmeniu, ir primena Komisijai, kad jos ankstesnis pasiūlymas dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčių bazės (BKPMB) nesulaukė paramos;
63. pažymi, kad mokesčių institucijų keitimasis atitinkama informacija galėtų būti naudingas, bet pabrėžia, kad ES valstybės narės negali sau leisti atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje, kol ieško investicijų ir mėgina atgaivinti ekonomiką;
64. ragina atlikti išsamią euro zonos ekonominės padėties analizę;
65. ragina palyginti euro zonos atsigavimo ir trečiųjų šalių bei regionų atsigavimo rodiklius;
66. ragina daugiau dėmesio skirti ne bankiniam finansavimui, pvz., rizikos kapitalui ir visuomenės finansavimui (angl. crowdfunding);
Apgalvotas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas su JAV
67. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti ES prekybos ir investicijų politiką, taip pat jos ketinimą daugiau dėmesio skirti darbo vietų visoje ES kūrimui ir ekonomikos augimui; prašo, kad peržiūra būtų plataus masto, strateginė ir orientuota į ateitį, apimtų visus prekybos ir investicijų politikos aspektus, įskaitant dvišales, keliašales bei daugiašalėse derybas ir atskiras priemones, ypatingą dėmesį skiriant prekybos santykiams ne tik su didelėmis augančios ekonomikos valstybėmis ir pagrindiniais strateginiais partneriais visame pasaulyje, bet ir su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėmis narėmis, su kuriomis ES šiuo metu nėra sudariusi išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų;
68. ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių plataus užmojo prekybos darbotvarkės su prekybos partneriais visame pasaulyje plėtojimui, taip pat siekti užbaigti derybas dėl tvirtos, visapusiškos ir darnios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP), tačiau pažymi, kad prekybos politika neturėtų apsiriboti vien šia sritimi, o apimti ir visus daugiašalius, keliašalius bei dvišalius prekybos ir investicijų susitarimus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos;
69. pripažįsta didžiulį Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) potencialą, nes ji palengvins ir atpigins eksportą visų dydžių įmonėms abiejose Atlanto pusėse, o dėl lengvesnio patekimo į rinką ir tarifų panaikinimo ar sumažinimo ateityje nauda Europos ekonomikai sieks daugiau nei 100 mlrd. eurų;
70. pritaria 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatui dėl skaidrumo derybų dėl TTIP susitarimo srityje ir mano, kad tai teigiamas žingsnis siekiant didinti skaidrumą, gerinti konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, kartu užtikrinant tam tikrą konfidencialumą, kuris reikalingas derybininkams dėl prekybos, kad jie galėtų pasiekti galutinį tvirtą susitarimą; reiškia norą bendradarbiauti su Komisija, kad kuo anksčiau 2015 m. būtų užtikrintas šio komunikato nuostatų įgyvendinimas;
71. supranta, kad skaidrus dvišalės prekybos ir investicijų susitarimas (DPIS) su Indija duotų didelės naudos visoms pusėms, ir ragina energingai spartinti šias derybas; taip pat ragina skubiai atnaujinti derybas dėl išsamaus susitarimo, kuris apimtų, inter alia, paslaugų sektorių (draudimo, bankininkystės, pašto, teisinės, reklamos, platinimo paslaugos, mažmeninės prekyba ir t. t.) ir pramonės sektorių (automobilių, vynai ir spiritiniai gėrimai, infrastruktūros) bei užtikrintų griežtesnes intelektinės nuosavybės apsaugos priemones;
72. prašo Komisijos per 2015 m. parengti valstybėms narėms skirtus direktyvų projektus dėl esamo susitarimo su Meksika atnaujinimo; ragina į šias direktyvas įtraukti plataus užmojo nuostatas dėl abipusio rinkų atvėrimo, kuriomis būtų mažinamos tarifinės, netarifinės ir techninės prekybos kliūtys įvairiuose sektoriuose, įskaitant, bet neapsiribojant: finansinių paslaugų, profesionalių paslaugų, draudimo, viešųjų pirkimų, chemijos, perdirbtų maisto produktų, prekybos elektros energija, intelektinės nuosavybės ir automobilių pramonės sektorius;
73. apgailestauja, kad Komisija nepažadėjo atsiimti savo pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką taisyklės, nors daug valstybių narių jam griežtai prieštaravo, nes daugelis jų laiko jį protekcionistine priemone, dėl kuriuos galėtų kilti didelių prekybos sunkumų su tam tikrais prekybos partneriais, įskaitant galimą atsakomąjį rinkų užvėrimą ne tik viešųjų pirkimų, bet ir kitose svarbiose srityse; mano, kad Komisijos nurodytas problemas būtų tikslingiau spręsti dvišalėse derybose dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų ar skatinant tolesnes šalis prisijungti prie PPO susitarimo dėl viešųjų pirkimų;
74. reiškia susirūpinimą dėl Komisijos prašymo ETT pateikti nuomonę dėl ES susitarimo su Singapūru, nes dėl to bus ilgam atidėtas šio susitarimo įsigaliojimas;
Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė
75. pritaria Komisijos ketinimams atsiimti teisės aktų pasiūlymus, kuriems nepritarta Taryboje, ir šiomis aplinkybėmis mano, kad teisinga atsisakyti direktyvos dėl motinystės atostogų, tačiau kartu pripažįsta valstybių narių teisę priimti nuostatas, viršijančias ES teisės aktuose numatytus minimalius reikalavimus;
76. besąlygiškai remia kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir korupcija; vis dėlto apgailestauja, kad, nepaisant rimtų prieštaravimų Taryboje ir didelių problemų, susijusių su proporcingumo principu, teisiniu pagrindu, subsidiarumo principu ir pagrindinėmis teisėmis, Komisija neatsiėmė pasiūlymo dėl Europos prokuratūros;
77. visiškai remia Komisijos įsipareigojimą padėti šalinti užsienio kovotojų ir terorizmo keliamas grėsmes valstybių narių vidaus saugumui; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Komisiją į savo darbo programą kaip prioritetą įtraukti reikalingos ES keleivio duomenų įrašo (PNR) direktyvos priėmimą;
78. palankiai vertina tai, kad Europos saugumo darbotvarkėje prioritetas bus teikiamas nusikaltimams elektroninėje erdvėje; ragina Komisiją imtis ryžtingų priemonių, skirtų apsaugoti internetu besinaudojančius vaikus;
79. apgailestauja, kad Komisija pareikalavo į biržos sąrašus įtrauktų Europos Sąjungos įmonių užtikrinti, jog jų valdybos būtų sudaromos taikant 40 % nepakankamai atstovaujamos lyties dalyvavimo kvotą; atkreipia dėmesį į tai, kad pačią Komisiją sudaro 32 % moterų ir 68 % vyrų; tvirtina, kad į įmonių valdybas turėtų būti skiriama tik atsižvelgiant į nuopelnus, ir todėl ragina Komisiją atšaukti savo pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių ( COM(2012)0614 );
80. ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, kad būtų imtasi pakankamų priemonių panaikinti praktiką, kuri daro žalą moterims ir mergaitėms, įskaitant vaikų ir priverstinę santuoką, moterų lytinių organų žalojimą, nužudymus dėl garbės, priverstinę sterilizaciją, prievartavimus karinių konfliktų metu, užmėtymą akmenimis ir visų kitų formų žiaurų elgesį; ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kad tokio žiauraus elgesio aukoms būtų teikiama didesnė parama;
81. tvirtai remia priemones, skirtas nutraukti bet kokios formos diskriminaciją, kuriomis pripažįstama šeimos kaip visuomenės pagrindo reikšmė; palankiai vertina Komisijos pasiryžimą remti moterų dalyvavimą darbo rinkoje;
Nauja migracijos politika
82. pritaria griežtam, bet teisingam požiūriui į ES migracijos politiką; visiškai pritaria Komisijos raginimui, kad reikia kovoti su piktnaudžiavimu ES migracijos sistemoje;
83. atkreipia Komisijos dėmesį į didelį kai kurių valstybių narių susirūpinimą dėl gyventojų iš kitų valstybių narių piktnaudžiavimo socialinių išmokų sistema; pabrėžia, kad valstybės narės pačios sprendžia pašalpų ir socialinių išmokų klausimus;
84. pritaria tam, jog migracijos klausimai turi būti susieti su ES išorės politika, ir ragina Komisiją teikti prioritetą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, įskaitant Užsachario Afrikos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionus, vykdant grąžinimo, perkėlimo programas ir migracijos valdymo susitarimus su kilmės ir tranzito šalimis; taip pat ragina Komisiją toliau teikti humanitarinę, politinę ir mokymų paramą;
85. ragina Komisiją spręsti problemas dėl sulaikymo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų kokybės ES, nes abu šie veiksniai turi didelės įtakos veiksmingam ir efektyviam migracijos problemų sprendimui;
86. visiškai pritaria Komisijos raginimui parengti griežtas priemones kovai su prekyba žmonėmis ir kontrabanda, taip pat teikti paramą trečiosioms šalims pasitelkiant švietimą ir mokymą, kad būtų atkreiptas dėmesys į prekybos žmonėmis pavojų; primygtinai ragina Komisiją nustatyti prioritetus ir įgyvendinti konkrečias priemones, skirtas išgyvendinti gėdingą šiuolaikinės vergovės praktiką;
87. ragina Komisiją ištirti, kaip būtų galima ateityje sustiprinti FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuro vaidmenį, siekiant spręsti migracijos problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria ES, ir išsaugoti išorės sienų saugumą bei užkirsti kelią žmonių žūtims jūroje;
88. ragina Komisiją atlikti visapusišką ES išteklių ir lėšų, visų pirma vidaus reikalams skiriamų lėšų, naudojimo migracijos ir prieglobsčio srityje analizę, labiausiai atkreipiant dėmesį į klausimus, susijusius su prieglobsčio, integracijos, pasienio kontrolės ir grąžinimo sritimis;
Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje
89. gerbia valstybių narių teisę imtis vienašališkų sprendimų užsienio reikalų, saugumo ir gynybos politikos srityse ir skatina Europos Vadovų Taryboje prireikus parengti bendras priemones dėl esamų ir kylančių grėsmių bei iššūkių;
90. dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą dėl bendradarbiavimo, o ne konkurencijos su atitinkamomis organizacijomis, pavyzdžiui, JT, NATO ir G20, siekiant užtikrinti, kad ES ir jos valstybės narės galėtų veiksmingai spręsti esamus ir naujus su užsienio reikalais bei saugumu susijusius iššūkius, visų pirma Sąjungos rytiniuose ir pietiniuose rajonuose;
91. ragina Komisiją pasinaudoti galimybe, kurią suteikia 2015-ieji, paskelbti Vystymosi metais, ir inicijuoti Kotonu susitarimo, visų pirma išlygos dėl žmogaus teisių ir demokratijos, reguliarių peržiūrų programą;
92. mano, jog nustatant būsimus Tvaraus vystymosi tikslus (SDG) reikia iš esmės sumažinti tikslų ir uždavinių skaičių, siekiant, kad vystymosi po 2015 m. darbotvarkė būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė, ir kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas ekonomikos augimui ir gerovės kūrimui pačiose besivystančiose šalyse, prekybai ir paramai MVĮ, kuriant palankią aplinką smulkiems verslininkams ir palengvinant prieigą prie finansinių paslaugų; ragina skirti naujas pastangas kovai su korupcija, pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, mokesčių rojaus šalimis, neteisėtais kapitalo srautais ir kenksmingomis mokesčių struktūromis, kad ji taptų svarbiausiu prioritetu finansuojant vystymąsi;
93. ragina parengti bendrą įtikinamų ir suprantamų kovos su ypač dideliu skurdu tikslų taikant tvaraus vystymosi priemones iki 2030 m. rinkinį, kuriame daugiausia dėmesio reikėtų skirti: ekonomikos augimui ir gerovės kūrimui, įskaitant tvarų vartojimą ir gamybą, kaip pagrindinį tvaraus vystymosi elementą; taikai, geram valdymui, skaidrumui ir institucijų atskaitingumui; ir smurtinių metodų taikymo atsisakymui bei teisinės valstybės principams;
94. ragina nukreipti vystymosi pastangas prekybos ir investicijų plėtrai ir pabrėžia derybomis pasiektų ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) svarbą, nes jie yra esminės vystymosi priemonės, grindžiamos abipusiškumo ir prekybos liberalizavimo regionuose nariuose principais; mano, kad kitąmet rengiamos diskusijos dėl EPS suteikia galimybę paraginti veiksmingai kontroliuoti šiuos susitarimus ir užtikrinti, kad mūsų santykiai su AKR šalimis atitiktų mūsų vystymosi tikslus;
95. ragina imtis ilgalaikių priemonių, skirtų užkirsti kelią ligų protrūkiams ateityje; pabrėžia, kad reikalingos didelės investicijos į vietos sveikatos priežiūros sistemas, nes tinkamą personalą turinčios, gerai techniškai įrengtos klinikos padėtų susijusioms šalims susidoroti ne tik su laikinomis krizėmis, bet ir su labiau paplitusiomis ligomis, pvz., maliarija ir viduriavimu;
Demokratinių pokyčių sąjunga
Instituciniai klausimai
96. primena Komisijos pirmininko J. C. Junckerio duotus pažadus dėl „sąžiningo elgesio“ su JK ir kitomis valstybėmis narėmis, kurios siekia susigrąžinti suverenumo sritis; ragina Komisiją pradėti derybas, pateikiant šį klausimą per pirmąją būsimą TVK ir paliekant jį nuolatiniam svarstymui, kol derybos galės būti užbaigtos;
97. yra susirūpinęs dėl Europos Teisingumo Teismo (ETT) veiklos skaidrumo stokos; todėl ragina Teisingumo Teismą suteikti galimybę savo teisėjams pateikti kitokią nuomonę, atsižvelgiant į esamą kitų tarptautinių teismų, pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (Strasbūras), praktiką;
98. atkreipia dėmesį į ETT pateiktą nuomonę dėl susitarimo dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK); atsižvelgdamas į sudėtingumą ir neapibrėžtumą, kuris atsiranda turint dvi konkuruojančias jurisdikcijas Konvencijoje numatytų teisių ir Chartijos teisių srityje, abejoja procedūros dėl prisijungimo nauda; toliau mano, kad prisijungimas neturėtų būti ES prioritetas ir kad vietoj to EŽTK susitariančiosios šalys turėtų siekti jos reformos, skirtos pagerinti sprendimų priėmimo mechanizmą, kuri turi būti laikoma prioritetu žmogaus teisių srityje;
99. palankiai vertina įsipareigojimus dėl geresnės teisėkūros ir skaidrumo, ypač atsižvelgiant į būsimą tarpinstitucinių susitarimų peržiūrą; mano, kad tokio pobūdžio institucinės reformos reikalingos siekiant atkurti pasitikėjimą ir modernizuoti dažnai pasenusią institucijų mąstyseną ir požiūrius; vis dėlto reiškia didelį nusivylimą dėl to, kad reformai šioje darbo programoje nebuvo skirtas didesnis dėmesys;
Biudžeto klausimai
100. ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta griežtesnė drausmė ir tvarka, kuri leistų geriau ir efektyviau tvarkyti išlaidas; mano, kad turi būti skubiai sprendžiama esamų mokėjimų problema ir kad reikia rasti tvarių ilgalaikių sprendimų;
101. pabrėžia, kad ES biudžetas turi būti investicinis biudžetas, sutelktas konkretiems rezultatams pasiekti; mano, kad biudžeto tikslai turi būti orientuoti į išlaidų sritis, iš kurių galima gauti aiškios ir akivaizdžios pridėtinės vertės, kuo veiksmingiau naudojant visas lėšas; atsižvelgdamas į tai ragina atlikti daugiau ir geresnių tikrinimų;
102. primena, kad Europos viešosios išlaidos negali neatspindėti valstybių narių didelių pastangų suvaldyti savo viešąsias išlaidas; primygtinai reikalauja efektyviai mažinti ES institucijų darbuotojų skaičių, kad įdarbinant darbuotojus naujiems uždaviniams spręsti būtų atitinkamai mažinamas darbuotojų skaičius kitur ir kad tokiu būdu būtų reikšmingai sumažinti ES institucijų biudžetai;
103. primygtinai reikalauja, kad Sąjungos biudžete nebūtų numatyta papildoma fiskalinė našta mokesčių mokėtojams, be to, jis turėtų būti aiškiai skirtas padėti valstybėms narėms spręsti dabartines struktūrines problemas, taip pat susijusias su savo konkurencingumo atgavimu;
104. mano, kad turi būti peržiūrėta su metine biudžetine procedūra susijusi sprendimų priėmimo tvarka; šiuo klausimu mano, kad Taryba turėtų numatyti biudžetą, o Parlamentas kartu su Komisija turėtų nustatyti išlaidų prioritetus ir visiškai kontroliuoti visus išlaidų vykdymo rezultatus;
Bendra žemės ūkio politika
105. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP); vis dėlto pakartoja, kad šiuo supaprastinimu neturėtų būti siekiama vien tik sutvarkyti teisės aktus ir kad daugiausia dėmesio turėtų būti skirta didelės reguliavimo naštos, su kuria susiduria ūkininkai visoje ES, sumažinimui; šiuo atžvilgiu pažymi, kad naujausia BŽŪP reforma gerokai padidino BŽŪP sudėtingumą;
106. atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą po pirmųjų taikymo metų peržiūrėti su tiesioginėmis išmokomis susijusias ekologiško ūkininkavimo priemones; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ši peržiūra būtų ne vien tik ekologiškumo priemonių, bet ir visapusiška visų BŽŪP aspektų laikotarpio vidurio peržiūra, siekiant, kad politika taptų teisingesnė, sumažėtų našta ūkininkams bei nacionalinėms administracijoms ir būtų užtikrinta, kad Europos ūkininkai galėtų konkuruoti pasaulio rinkoje;
107. ragina Komisiją vieneriems metams atidėti ekologiškumo priemonių įvedimą pagal pirmąjį BŽŪP ramstį, kad būtų galima laiku išspręsti dideles problemas, su kuriomis susidurs daugelis nacionalinių administracijų, turinčių savo pastangomis įgyvendinti šias reformas;
108. pabrėžia, kad ES galioja labai griežti maisto saugos ir sveikatos standartai, kurie yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ES vartotojų pasitikėjimą, ir pakartoja, kad šie standartai neturėtų būti pažeidžiami arba apeiti prekybos sutartyse, kurias ES siekia sudaryti su trečiosiomis šalimis;
Bendra žuvininkystės politika
109. apgailestauja, kad nepaminėtas reformuotos Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) įgyvendinimas, vykdymas ir stebėsena, nes 2015 m. sausio 1 d. įsigalios reikšmingi BŽP pakeitimai, kuriais siekiama: stiprinti regioninį BŽP įgyvendinimo aspektą, įgyvendinti draudimą išmesti į jūrą, užtikrinti teisinį tikrumą žvejams, įgyvendinti didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio (MSY) tikslus ir rinkti visus duomenis, reikalingus siekiant geriau valdyti Europos žuvininkystės išteklių naudojimą; pripažįsta, kad reikalingos tolesnės reformos;
110. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, ypač srityse, susijusiose su parama nedidelio masto žvejybai, tradicinių žvejybos būdų išsaugojimu ir platesnėmis žuvų išteklių valdymo nacionalinio ir regioninio lygmens priemonėmis bei praktika;
111. ragina Komisiją pateikti poveikio laisvalaikio žvejybai ir jos poveikio ES žuvų ištekliams vertinimą, vadovaujantis galiojančiomis BŽP taisyklėmis;
112. pripažįsta, kad įvairių Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo planas ir įsigaliojęs iškrovimo įpareigojimas, numatyti BŽP reformoje, pakeis kelis reglamentus, kurie šiuo metu užblokuoti Taryboje; ragina Komisiją stebėti įvairių Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo plano ir iškrovimo įpareigojimo įgyvendinimą;
113. ragina Komisiją apsvarstyti klausimą dėl žvejybos naudojant elektros srovės impulsus draudimo panaikinimo būsimame techninių priemonių reglamente, primindamas, kad šis metodas yra tvarus ir novatoriškas bei prisidėtų prie išmetimo į jūrą mažinimo;
114. ragina Komisiją ypač bendradarbiauti su Islandija, kad būtų pradėtos derybos dėl žuvininkystės susitarimo, kuris apsaugotų ilgalaikius skumbrių išteklius;
Regioninė politika
115. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą kurti glaudesnę partnerystę su valstybėmis narėmis, nacionaliniais parlamentais ir regionais, siekiant pagerinti struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą ir veiksmingumą bei kuo greičiau įvesti naujas fondų, skirtų 2014–2020 m. laikotarpiui, taisykles; pabrėžia supaprastinimo svarbą gerinant lėšų prieinamumą ir mažinant pažeidimų ir sukčiavimo atvejų skaičių;
o
o o
116. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.