Plenarinio posėdžio dokumentas
4.2.2015 B8‑0133/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl JAV Senato apibendrinamosios ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų
( 2014/2997(RSP) )
Monika Hohlmeier, Elmar Brok, Barbara Matera, David McAllister, Daniel Caspary, Monica Macovei, Dubravka Šuica, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Francisco José Millán Mon, Eduard Kukan, Michael Gahler, Gunnar Hökmark
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl JAV Senato apibendrinamosios ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų
( 2014/2997(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 4, 6 ir 21 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,
– atsižvelgdamas į susijusias JT žmogaus teisių priemones, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1984 m. gruodžio 10 d. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir į atitinkamus jos protokolus, taip pat į 2006 m. gruodžio 20 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo,
– atsižvelgdamas į ES politikos dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo, susijusios su trečiosiomis šalimis, gaires, taip pat į ES gaires dėl mirties bausmės,
– atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo klausimais parengtą ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tyrimo komisijoms, sudarytoms siekiant imtis veiksmų dėl kankinimo ar kitokio netinkamo elgesio modelių ar praktikos[1],
– atsižvelgdamas į bendrą 2009 m. birželio 15 d. JAV ir ES pareiškimą dėl Gvantanamo įlankos sulaikymo centro uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje,
_ atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. liepos 24 d. Sprendimą Nr. 28761/11 Al-Nashiri prieš Lenkiją, ir 2014 m. liepos 24 d. Sprendimą Nr. 7511/13 Husayn (Abu Zubaydah) prieš Lenkiją,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2178 dėl grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui, kurią kelia teroro aktai,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 14 d.[2] ir 2009 m. vasario 19 d.[3] rezoliucijas dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse,
– atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos[4],
– atsižvelgdamas į prezidento B. Obamos 2009 m. sausio 22 d. pasirašytą vykdomąjį potvarkį Nr. 13491 dėl teisėto tardymo užtikrinimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 20 d. prezidento B. Obamos pranešimą apie padėtį šalyje,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. plenarinio posėdžio diskusiją JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų klausimu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES grindžiama įpareigojimu laikytis demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms bei žmogaus orumui principų ir paisyti tarptautinės teisės ne tik vykdydama savo vidaus politiką, bet ir įgyvendindama jos išorės aspektą; kadangi ES įsipareigojimas laikytis žmogaus teisių principų, kurį sutvirtino tai, kad įsigaliojo ES pagrindinių teisių chartija ir vyksta prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos, turi būti įtrauktas į visas politikos sritis, siekiant, kad ES žmogaus teisių politika būtų veiksminga;
B. kadangi Parlamentas ne kartą ragino kovoti su terorizmu, kad būtų paisoma pagarbos žmogaus orumui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat ragino šioje srityje bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, remiantis ES sutartimis, Europos žmogaus teisių konvencija, nacionalinėmis konstitucijomis bei pagrindinių teisių teisės aktais;
C. kadangi, atsižvelgdamas į savo Laikinąjį komitetą tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse, Parlamentas griežtai pasmerkė vadovaujant JAV CŽV vykdyto perdavimo ir slapto kalinimo programą, kurią įgyvendinant daug kartų pažeistos žmogaus teisės, įskaitant neteisėtą ir nepagrįstą sulaikymą, kankinimą ir kitokį netinkamą elgesį;
D. kadangi, siekiant išsaugoti piliečių pasitikėjimą ES demokratinėmis institucijomis, veiksmingai apsaugoti žmogaus teises ir skatinti jų paisyti įgyvendinant ES vidaus ir išorės politiką ir užtikrinti teisėtą ir veiksmingą saugumo politiką, kuri būtų grindžiama teisinės valstybės principu, būtina įdiegti tinkamas atskaitomybės procedūras;
E. kadangi 2001 m. rugsėjo 11 d. Jungtinės Valstijos patyrė precedento neturinčius „Al-Qaeda“ teroristų išpuolius, nusinešusius daugiau nei 3 000 žmonių gyvybes, kuomet lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius, Pentagoną ir lauką Pensilvanijoje;
F. kadangi ES ir JAV santykiai grindžiami tvirta partneryste ir bendradarbiavimu daugelyje sričių, remiantis bendromis demokratijos ir pagarbos teisinei valstybei bei pagrindinėms teisėms vertybėmis; kadangi po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių ES ir JAV ėmė aktyviau kovoti su terorizmu, tačiau kadangi būtina pašalinti ES bei JAV kovos su terorizmu politikos taikymo skirtumus;
G. kadangi 2009 m. birželio 15 d. Europos Sąjunga bei jos valstybių narės ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, grindžiamo bendromis vertybėmis, tarptautine teise ir pagarba teisinės valstybės principui bei žmogaus teisėms,
H. kadangi ES valstybių narių pagalba perkeliant kai kuriuos kalinius buvo neskubi ir ribota;
I. kadangi 2014 m. gruodžio 3 d., po šešerius metus trukusių tyrimų, Senato specialusis žvalgybos komitetas išleido komiteto Centrinės žvalgybos valdybos kalinimo ir tardymo programos tyrimo santrauką;
J. kadangi Senato komiteto ataskaitą sudaro daugiau kaip 6 000 puslapių, tačiau ataskaita yra įslaptinta, ir kadangi paskelbta 525 puslapių santrauka, patvirtinanti, kad po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių pasirašytas Pranešimo memorandumas, kuriuo centrinės žvalgybos vadovui leidžiama „vykdyti operacijas, skirtas sulaikyti ir suimti asmenis, kurie kelia nuolatinę didelę smurto ar mirties grėsmę JAV gyventojams ir interesams arba kurie planuoja vykdyti teroristinę veiklą“;
K. kadangi ataskaitoje teigiama, kad CŽV naudojo sugriežtintus tardymo metodus, kurie neteisėti JAV ir prieštarauja kankinimus draudžiančioms tarptautinėms sutartims, kurias JAV pasirašė;
1. pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas, pagrįstas tokiomis bendromis vertybėmis kaip laisvės ir saugumo, demokratijos ir pagrindinių žmogaus teisių skatinimas, turi būti pagrindinis prioritetas ES užsienio santykių srityje; pakartoja savo aiškią poziciją, išdėstytą 2009 m. JAV ir ES pranešime, kad bendros pastangos kovojant su terorizmu turi derėti su tarptautinės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės, teisės įsipareigojimais, ir kad dėl to mūsų šalys bus stipresnės ir saugesnės;
2. vertina Senato komiteto ataskaitą kaip teigiamą žingsnį viešai ir griežtai kritikuoti Centrinės žvalgybos valdybos kalinimo ir tardymo programą, parodydamas Amerikos politinės institucijos norą, remiant dviejų Kongreso politinių partijų nariams, būti pagrįstai sąžiningai atsakingiems prieš visuomenę dėl CŽV programos;
3. pakartoja esąs ryžtingai įsipareigojęs bendradarbiauti su JAV kovoje su terorizmu pasauliniu mastu, tuo pačiu užtikrindamas visapusišką ir griežtą pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo įsipareigojimų laikymąsi, ir taip pat pabrėžia, kad kovos su terorizmu priemonių veiksmingumas ir žmogaus teisių laikymasis neprieštarauja vienas kitam, priešingai, tai vienas kitą papildantys ir sustiprinantys tikslai; primena, kad pagrindinių teisių laikymasis sudaro esminę sėkmingos kovos su terorizmu politikos dalį; primena, kad kovojant su terorizmu reikalingas daugiašalis požiūris ir todėl aktyviai skatina Jungtinėse Tautose kurti pasaulinį kovos su terorizmu aljansą, įtraukiant visus tarptautinius subjektus;
4. pakartoja, kad itin smerkia sugriežtintus tardymo metodus, kurie draudžiami pagal JAV ir tarptautinės teisės aktus ir kuriais pažeidžiamos, inter alia, teisės į laisvę, saugumą, humanišką elgesį, teisė nebūti kankinamam, nekaltumo prezumpcija, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė turėti advokatą ir teisė į pagal teisės aktus suteikiamą vienodą apsaugą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina prezidento B. Obamos išleistus vykdomuosius potvarkius, kuriais draudžiamas kankinimas, skatinamas žmoniškas elgesys su sulaikytaisiais ir užtikrinama, kad JAV laikytųsi nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų, kuriais draudžiamas kankinimas ir žiaurus, nežmoniškas bei žeminantis elgesys;
5. palankiai vertina prezidento B. Obamos pastarojo meto teigiamus veiksmus, kurių ėmėsi dėdamas nuolatines pastangas, kad JAV karinėje bazėje Gvantanamo įlankoje, Kuboje, būtų uždaryta sulaikymo įstaiga ir būtų numatyta paleisti sulaikytuosius, kuriems kaltinimai nebuvo pateikti; pabrėžia, kad prezidentas B. Obama ne kartą savo 2015 m. sausio 20 d. pranešime apie padėtį šalyje teigė esąs pasiryžęs įgyventi savo 2008 m. kampanijos pažadą uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą;
6. mano, kad valstybės narės yra pareiškusios norą tvirtai laikytis tarptautinės teisės normų; nuolatos pabrėžia, kad valstybių narių atliekami nepriklausomi ir veiksmingi žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su CŽV programa, tyrimai turi būti grindžiami ne tik žiniasklaidos ir visuomenės hipotezėmis, bet ir patikimais teisminiais įrodymais ir nacionalinių teismų sistemų bei ES teisės aktų paisymu;
7. ragina valstybes nares, atsižvelgiant į jų slaptųjų žvalgybos ir saugumo agentūrų glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, užtikrinti tų agentūrų ir jų veiklos visapusišką demokratinę kontrolę vykdant atitinkamą vidaus, vykdomąją, teisminę ir nepriklausomą parlamentinę priežiūrą;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.