Plenarinio posėdžio dokumentas

 

4.3.2015                                                                                                                  B8‑0227/2015

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

dėl kovos su seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdus internete

( 2015/2564(RSP) )

Martina Anderson, Kateřina Konečná, Malin Björk, Lynn Boylan, Matt Carthy, Liadh Ní Riada, Dimitrios Papadimoulis, Kostas Chrysogonos, Sofia Sakorafa, Marisa Matias

GUE/NGL frakcijos vardu

 

B8‑0227/2015

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdus internete

( 2015/2564(RSP) )

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir jos protokolus,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų,

–       atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvenciją,

–       atsižvelgdamas į ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR,

–       atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmenybė būtų teikiama jo interesams,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. vasario mėn. patvirtintą ES vaiko teisių darbotvarkę,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008) 0055),

–       atsižvelgdamas į ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,

–       atsižvelgdamas į Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m., pirmiausia į nuostatas dėl finansavimo vaikų apsaugos sistemų ir keitimosi geriausia patirtimi gairėms parengti,

–       atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. plenarinio posėdžio diskusijas dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, yra sunkūs pagrindinių teisių pažeidimai, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, būtinų ginant jų teises, kaip numatyta 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai;

B.     kadangi sunkiai nusikalstamai veikai, kaip antai vaikų seksualinis išnaudojimas ir vaikų pornografija, reikia taikyti visapusišką strategiją, kuri aprėptų nukentėjusių vaikų apsaugą, įskaitant globą, nusikalstamos veikos prevenciją, nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą, o valstybės turėtų visapusiškai įgyvendinti Vaiko teisių konvenciją, ypač jos bendruosius principus, 2 straipsnį (nediskriminavimas), 6 straipsnį (teisė gyventi, išgyventi ir vystytis) ir 12 straipsnį (vaiko teisė būti išklausytam ir kad į jo nuomonę būtų atsižvelgta);

C.     kadangi ypač reikia įgyvendinti Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnį, t. y. įgyvendinant bet kokias priemones siekiant kovoti su minėtomis nusikalstamomis veikomis ir reaguojant į jų padarinius, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

D.     kadangi pagal Vaiko teisių konvencijos 13 straipsnį vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, kuri apima teisę ieškoti informacijos, ją gauti ir perduoti, laikantis įstatymu numatytų ir būtinų apribojimų; be to, pripažindamas Vaiko teisių konvencijos 17 straipsnyje nustatytą vaiko teisę naudotis įvairių nacionalinių ir tarptautinių šaltinių, įskaitant žiniasklaidą, informacija ir medžiaga, su sąlyga, kad valstybės skatintų parengti atitinkamas gaires, kad vaikai būtų apsaugoti nuo jų gerovei kenkiančios informacijos ir medžiagos;

E.     kadangi JT Vaiko teisių komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 13 dėl vaiko teisės į laisvę nuo bet kokio pobūdžio smurto pabrėžiama, kad visuose sprendimų priėmimo procesuose turi būti sistemingai gerbiama vaikų teisė būti išklausytiems ir kad į jų nuomonę būtų tinkamai atsižvelgiama, o vaikų globos ir apsaugos strategijose bei programose pagrindinis dėmesys turi būti teikiamas galių vaikams suteikimui ir jų dalyvavimui[1];

F.     kadangi JT Vaiko teisių komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 16 dėl valstybių įsipareigojimų, susijusių su verslo poveikiu vaikų teisėms[2], taip pat pabrėžiami interneto keliami pavojai ir verslo bendruomenei nustatoma prievolė teikti vaikams ir jaunimui informaciją, kad jie galėtų veiksmingai apsisaugoti nuo pavojų ir žinotų, į ką kreiptis pagalbos, be to, rekomenduojama, kad verslo bendruomenė, koordinuodama savo veiklą su informacinių ir ryšių technologijų pramonės įmonėmis, parengtų ir pradėtų taikyti atitinkamas priemones, kurios padėtų apsaugoti vaikus nuo smurtinės ir netinkamos medžiagos internete;

G.     kadangi ryšių su vaikais mezgimas seksualiniais tikslais ir seksualinis išnaudojimas yra specifinė internetinė grėsmė, nes internetas suteikia naudotojams precedento neturintį anonimiškumą, kadangi jie gali nuslėpti savo tikrąją tapatybę ir asmenines savybes, pvz., savo amžių;

H.     kadangi internetas vaikams gali kelti tam tikrą pavojų dėl tokių reiškinių, kaip vaikų pornografija, keitimasis smurtine medžiaga, elektroniniai nusikaltimai, gąsdinimas, priekabiavimas, vaikų viliojimas, galimybė vaikams gauti ar įsigyti teisiškai ribojamų arba pagal amžių netinkamų prekių ir paslaugų, pagal amžių netinkamos, agresyvios ar klaidinančios reklamos skelbimas, suktybės, tapatybės vagystės, sukčiavimas ir panaši finansinio pobūdžio rizika, dėl kurios patirtis gali būti trauminė;

I.      kadangi dėl savo tarptautinio pobūdžio vaikų seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta prieš vaikus internete, įskaitant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos plitimą internetu ir agresiją internete, toliau kelia didžiulį susirūpinimą teisėsaugos institucijoms: nusikaltimai yra įvairūs, pradedant lytiniu prievartavimu ir viliojimu, baigiant savo pasigaminta prievartos prieš vaikus medžiaga ir tiesioginiu jos transliavimu; kadangi juos tiriant susiduriama su ypatingais iššūkiais, nes naudodami naujoviškas technologijas nusikaltėliai, įskaitant interneto agresorius, prieigą prie medžiagos gauna lengviau ir greičiau;

J.      kadangi priemonės, kurių imasi valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią neteisėtam interneto turiniui, ne visuomet veiksmingos, gauna pakankamai išteklių ar yra visapusiškai įgyvendinamos ir neišvengiamai susijusios su skirtingais požiūriais į žalingo turinio prevenciją; kadangi valstybėse narėse vaikams ir tėvams skirtoms švietimo programoms, kuriomis siekiama, kad vaikai internete būtų saugūs, skiriama nepakankamai išteklių;

K.     kadangi nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje klausimas turi būti sprendžiamas reguliavimo lygmeniu: panaudojant veiksmingesnes priemones, įskaitant papildomus išteklius, reikalaujant, kad valstybių narių įstaigos koordinuotų savo veiklą, siekiant apsaugoti vaikus, kuriems gresia pavojus internete, ir padidinant išteklius, skiriamus nusikaltėlių atžvilgiu vykdomiems tyrimams ir jų traukimui baudžiamojon atsakomybėn.

1.      ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti šią rezoliuciją, visapusiškai įgyvendinti JT vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį, tiesiogiai konsultuotis su vaikais ir jaunimu ir atsižvelgti į jų nuomones;

2.      ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, siekiant ištirti ir išardyti vaikus seksualiai išnaudojančių nusikaltėlių tinklus, prioritetą teikiant į juos įtrauktų vaikų teisėms ir saugumui; visoje šioje veikloje visų pirma privalo būti atsižvelgiama į vaiko interesus;

3.      pabrėžia būtinybę, kad valstybėse narėse ir tarp jų būtų laikomasi visapusiškos strategijos, kad būtų galima kuo geriau apsaugoti vaikų teises ir interesus bei užtikrinti veiksmingas apsaugos priemones ir nuoseklumą, apimantį kovą su nusikalstamumu, kibernetinį saugumą, vartotojų apsaugą ir pagrindines teises;

4.      pripažįsta, kad valstybė ir privačios pramonės įmonės atlieka skirtingus vaidmenis, turi skirtingas pareigas ir yra atsakingos už skirtingus dalykus, taip pat ir tyrimų, traukimo baudžiamojon atsakomybėn, teisės į privatumą ir duomenų apsaugos srityse; ragina jas plėtoti veiksmingus darbo santykius ir, užtikrinant tinkamą teisinę ir teisminę kontrolę bei atsižvengiant į tai, kad teisėta ir reikalinga vaiko interesams bei siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo internete, ragina teisėkūros institucijas, kitas atitinkamas valstybiniu mastu atsakingas įstaigas, teismines institucijas, taip pat – atitinkamais atvejais, kai būtina, atsižvelgiant į teisės aktus – IRT pramonės įmones, interneto paslaugų teikėjus, bankų sektorių ir nevyriausybines organizacijas, įskaitant jaunimo ir vaikų organizacijas, keistis informacija siekiant, kad būtų užtikrintos vaikų teisės ir apsauga internete ir kad įstatymiškai jie būtų traktuojami kaip pažeidžiami asmenys; ragina Komisiją imtis iniciatyvos kreiptis į visas valstybes nares su prašymu imtis veiksmų siekiant įveikti visų formų agresiją ir priekabiavimą internete;

5.      pabrėžia, kad priemonės, kuriomis ribojamos pagrindinės teisės internete, turi būti būtinos ir proporcingos, atitikti valstybių narių ir ES teisės aktus ir vaikų teises, kaip apibrėžta JT vaiko teisių konvencijoje; kadangi internete skelbiamas neteisėtas turinys pagal teisėtas procedūras turi būti nedelsiant ištrintas; primena, kad internete skelbiamo neteisėto turinio ištrynimas – čia IRT pramonės įmonės atlieka tam tikrą vaidmenį – įmanomas tik gavus teismo leidimą; pabrėžia, kad svarbu laikytis tinkamų teisinių procesų ir galių atskyrimo principų;

6.      ragina valstybes nares įsteigti ir tinkamai aprūpinti nacionalinius kontaktinius centrus, kurie praneštų apie nusikalstamą ir žalingą turinį bei elgesį;

7.      primena, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių ir garantuoja reikiamus išteklius, kad būtų užtikrinta, kad asmenys, kurie baiminasi galintys įvykdyti bet kokį su seksualine prievarta ir seksualiniu išnaudojimu susijusį nusikaltimą, jei reikia, galėtų naudotis veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis, sukurtomis įvertinti tokių nusikaltimų įvykdymo riziką ir užkirsti jiems kelią;

8.      ragina Komisiją toliau vertinti slapta teikiamų paslaugų komercinio platinimo verslo modelius, taip pat stebėti nusikalstamas rinkas „Deep Web“ ir „Darknet“, kad būtų galima apibrėžti vaikų seksualinio išnaudojimo internete paplitimą, kurį galėjo lemti toliau vykstantis perėjimas nuo tradicinių mokėjimo sistemų prie naujos mažai reguliuojamos skaitmeninės ekonomikos;

9.      ragina Komisiją ir valstybes nares palaikyti ryšius su alternatyvių mokėjimo sistemų atstovais, kad galėtų apibrėžti geresnio bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis galimybes, įskaitant bendrus mokymus, kurie padėtų geriau nustatyti mokėjimo procesus, susijusius su komerciniu prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu.

10.    ragina Komisiją paskelbti savo vertinimą, kiek valstybės narės ėmėsi reikiamų priemonių, kad atitiktų Direktyvos 2011/92/ES nuostatas, ir iki 2015 m. birželio mėn. pateikti savo ataskaitą Europos Parlamentui;

11.    paveda savo Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui toliau vertinti ir stebėti naujausius įvykius ir atlikti išsamią dabartinės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete politikos sistemos analizę, pateikiant Direktyvos 2011/92/ES įgyvendinimo ataskaitą, ir per metus atsiskaityti apie tai per plenarinį posėdį.

[1] 3 dalies e punktas.
[2] 2013 m. vasario 7 d.