Plenarinio posėdžio dokumentas
4.3.2015 B8‑0228/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 metais
( 2015/2572(RSP) )
Renate Weber, Marietje Schaake, Nathalie Griesbeck, Angelika Mlinar
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 metais
( 2015/2572(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl JT ŽTT,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,
– atsižvelgdamas į savo [...] rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[1],
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas, susijusias su ES prioritetais JT žmogaus teisių forumuose,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į artėjančią 28-ąją JT ŽTT sesiją, kuri vyks 2015 m. kovo 2–27 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir išsaugojimas yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos bendrumo ir vientisumo ramsčių;
B. kadangi žmogaus teisės įgimtos visiems žmonėms – nesvarbu, kokia jų tautybė, rasė, lytis, etninė kilmė, religija ar bet kuris kitas statusas – ir kadangi pagarba šioms teisėms įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, taip pat vėlesnėse tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, deklaracijose ir rezoliucijose;
C. kadangi visos žmogaus teisės – pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – nedalomos, tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausomos ir kadangi bet kurios iš šių teisių atėmimas tiesiogiai ir neigiamai paveiktų kitas;
D. kadangi žmogaus teisių negerbimas ir teisėto demokratinio dalyvavimo nebuvimas veda į nestabilumą, valstybių žlugimą, humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus;
E. kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas bei įtvirtinta pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams, taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės nuostatomis;
F. kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises ir turi pareigą imtis konkrečių veiksmų, kad skatintų pagarbą šioms teisėms nacionaliniu lygmeniu, taip pat bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekiant, kad būtų pašalintos kliūtys žmogaus teisėms visose srityse užtikrinti;
G. kadangi reguliariai rengiant JT ŽTT sesijas, skiriant specialiuosius pranešėjus, taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir specialiąsias procedūras su konkrečios šalies padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams prisidedama prie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo skatinimo ir pagarbos jų atžvilgiu užtikrinimo;
H. kadangi kai kurios dabartinės JT ŽTT narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai prisijungiant prie JT specialiųjų procedūrų ir laikantis atskaitomybės JT žmogaus teisių sutarčių apsaugos organams reikalavimų prasti;
JT žmogaus teisių taryba
1. teigiamai vertina ES prioritetus, artėjant 28-ajai reguliariajai JT Žmogaus teisių tarybos sesijai, apibrėžtus Tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadose;
2. teigiamai vertina ambasadoriaus Joachimo Rückerio paskyrimą JT ŽTT pirmininku 2015 m. laikotarpiui;
3. sveikina Zeidą Ra'adą Al Husseiną, paskirtą JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, ir pakartoja kuo tvirčiausiai remiąs jo pastangas ir įgaliojimus;
4. teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini dalyvavimą JT ŽTT aukšto lygio sesijoje, kadangi tai teisingas tvirto ES įsipareigojimo daugiašalei žmogaus teisių sistemai ženklas;
5. teigiamai vertina Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro JT Generalinei Asamblėjai pateiktą metinę ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. lapkričio mėn., ir pareiškia tvirtai remiąs šio biuro veiklos savarankiškumą ir principingumą; pabrėžia, jog svarbu ginti šį savarankiškumą siekiant užtikrinti, kad vyriausiasis komisaras galėtų veiksmingai ir nešališkai tęsti savo darbą; pakartoja, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui būtinas pakankamas finansavimas;
6. primena, kad Europos Parlamentas ir jo Žmogaus teisių pakomitetis įsipareigoję remti tvirtą daugiašalę žmogaus teisių sistemą, globojamą Jungtinių Tautų, įskaitant Generalinės Asamblėjos Trečiąjį komitetą, Žmogaus teisių tarybą, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir susijusių specializuotų JT agentūrų, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), darbą, taip pat darbą, atliekamą pagal JT specialiąsias procedūras;
7. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) didinti ES veiksmų nuoseklumą laiku ir iš esmės konsultuojantis – pirmiausia įtraukiant ES delegacijas Niujorke ir Ženevoje – kad ES laikytųsi vieningos pozicijos; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą, svarbu integruoti Niujorke ir Ženevoje atliekamą darbą, susijusį su JT Generalines Asamblėjos, Trečiojo komiteto ir JT žmogaus teisių tarybos veikla, į atitinkamus ES vidaus ir išorės veiksmus;
8. mano, kad nuolatinis žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos veikėjų bauginimas ir sulaikymas įvairiose JT ŽTT narėse, pvz., Alžyre, Kinijoje, Kuboje, Etiopijoje, Saudo Arabijoje, Rusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Gabone, Kazachstane, Katare ir Vietname, verčia abejoti JT ŽTT patikimumu; pakartoja savo poziciją, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios puoselėja pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principui ir demokratijai ir kurios sutiko pratęsti nuolatinį kvietimą visiems pagal specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, ir primygtinai ragina valstybes nares populiarinti ir priimti veiksmingo žmogaus teisių užtikrinimo kriterijus, kurie būtų taikomi bet kuriai naujai išrinktai JT žmogaus teisių tarybos narei; ragina valstybes nares skatinti skaidrius, atvirus ir konkurencingus JT žmogaus teisių tarybos narių rinkimo procesus;
9. pakartoja, kad remia visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir jo vertingą darbą ir ragina šalis nares aktyviai dalyvauti rengiant savo visuotinį periodinį vertinimą, taip pat įtraukiant pilietinę visuomenę, įsitraukti į interaktyvų dialogą per visuotinio periodinio vertinimo posėdį ir įgyvendinti jo rekomendacijas, pateiktas atlikus visuotinį periodinį vertinimą, ir imtis konkrečių priemonių savo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje gerinti ir vykdyti;
10. toliau nepritaria vadinamajam balsavimui blokais JT žmogaus teisių taryboje; primygtinai ragina JT žmogaus teisių tarybos valstybes nares visuomet balsuoti skaidriai;
11. ragina ES ir jos valstybes nares toliau kelti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų klausimą per visus ES politinius dialogus su atitinkamomis valstybėmis, kad būtų rasti būdai padėti valstybėms įgyvendinti rekomendacijas;
12. pakartoja remiąs specialiųjų procedūrų taikymą ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir kviečia visas valstybes bendradarbiauti taikant šias procedūras; taip pat ragina valstybes nares informuoti apie atvejus, kai valstybės nebendradarbiavo su įgaliojimų taikyti specialiąsias procedūras turėtojais;
13. mano, kad svarbu į JT žmogaus teisių tarybos ir kitas susijusias JT Generalinės Asamblėjos sesijas siųsti parlamentines delegacijas;
14. apgailestauja dėl to, kad pilietinės visuomenės ir JT žmogaus teisių tarybos sąveikos erdvė toliau siaurėja ir kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) siūloma mažiau galimybių kalbėti per šias sesijas; primygtinai ragina ES ir JT žmogaus teisių tarybą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės atstovai galėtų kuo labiau prisidėti prie 28-osios JT žmogaus teisių tarybos sesijos darbo, taip pat prie visuotinio periodinio vertinimo proceso ir kitų JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų, nebijodami, kad jiems bus taikomi atsakomieji veiksmai, kai grįš į savo tėvynę;
Pilietinės ir politinės teisės
15. pakartoja, kad žodžio laisvė – kiekvienos laisvos ir demokratinės visuomenės kertinis akmuo – yra visų žmonių pagrindinė teisė; griežtai smerkia 2015 m. sausio mėn. Prancūzijoje įvykdytą 12 asmenų, įskaitant savaitraščio „Charlie Hebdo“ karikatūristus, ir 4 asmenų žydų maisto prekių parduotuvėje nužudymą, taip pat kino režisieriaus ir sinagogos sargybinio nužudymą Kopenhagoje; šiuos nusikaltimus įvykdžiusių teroristų taikinys buvo žodžio ir religijos laisvė;
16. smerkia tai, kad ekstremistų ir džihadistų grupės visose šalyse, ypač Sirijoje, Irake, Libijoje, Mianmare, Nigerijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, naudojasi religija, o jų veiksmai apima ginkluotus išpuolius ir sprogdinimus, savižudžių vykdomus sprogdinimus, pagrobimus ir kitus smurto aktus, kuriais terorizuojami gyventojai; laikosi nuomonės, jog, norint kovoti su terorizmu, būtina imtis veiksmų, kad būtų rastos esminės jo priežastys, įskaitant socialinę atskirtį, politinę marginalizaciją ir nelygybę; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinėms mažumoms priklausančių asmenų teises;
17. reiškia susirūpinimą dėl visų susirinkimų ir asociacijų laisvės suvaržymų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų draudimus, agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo ir kitų ribojamųjų įstatymų naudojimą, perteklinius registracijos ir atskaitomybės reikalavimus, pernelyg griežtas užsienio finansavimui taikomas taisykles, ir pakartoja, kad taikių susirinkimų ir asociacijų laisvė yra esminiai žmogaus teisių elementai;
18. ragina visas vyriausybes skatinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat leisti jiems veikti be baimės, represijų ar bauginimo ir bendradarbiauti su JT žmogaus teisių taryba taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir užtikrinti, kad valstybės, atsakingos už susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais, turėtų prisiimti šią atsakomybę, ypač mirtino susidorojimo atvejais (pvz., su Kinijos žmogaus teisių aktyviste Cao Shunli susidorota dėl to, kad 2013 m. rugsėjį ji pabandė išskristi į Ženevoje vykusį JT žmogaus teisių tarybos posėdį. 2014 m. kovą ji mirė);
19. dar kartą patvirtina, jog griežtai smerkia mirties bausmės taikymą, ir tvirtai palaiko moratoriumus, kaip žingsnį siekiant mirties bausmės panaikinimo;
20. pakartoja, kad labai svarbu kovoti su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu ir kad ES yra įsipareigojusi teikti prioritetą šiam klausimui, taip pat kalbant apie vaikus, ir padėti JT specialiajam pranešėjui vykdyti savo veiklą; primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares parodyti, kad jos bendrai pasiryžusios panaikinti kankinimus ir remti aukas, visų pirma toliau tęsti savo paramą JT savanoriškam kankinimo aukų fondui ir specialiam fondui, įsteigtam pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą, arba, jei taikoma, pradėti teikti tokią paramą;
21. reiškia susirūpinimą dėl nenutrūkstamos plačiai paplitusios migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, diskriminacijos ir jų teisių pažeidimų; ragina ES ir valstybes nares remti JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais darbą ir įgyvendinti jo rekomendacijas; ragina vyriausybes gerbti imigrantų žmogaus teises ir prigimtinį orumą, užkirsti kelią savavališkiems areštams ir sulaikymams ir siekiant išvengti perdėto nelegalių imigrantų sulaikymo, prireikus, persvarstyti laikotarpius, kuriems galima juos sulaikyti, ir taikyti sulaikymo alternatyvas; ragina vyriausybes visais atvejais laikytis negrąžinimo principo ir visiškai laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų, susijusių su migrantų išsiuntimu; ragina valstybes nares nustatyti sistemas ir procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad visos institucijos vykdydamos visas jų programas migracijos srityje, visiškai laikytųsi tarptautinės žmogaus teisių teisės įsipareigojimų, jeigu iki šiol taip nėra;
22. pritaria naujausiai JT žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo ataskaitai ir išvadoms dėl šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų; ragina ES ir valstybes nares vykdyti specialiojo pranešėjo rekomendacijas įgyvendinant savo vidaus politiką, siekiant kovoti su rasinės, etninės neapykantos, taip pat neapykantos ksenofobijos pagrindu plitimu internetu ir socialinės žiniasklaidos tinklais, imantis reikiamų teisėkūros priemonių ir visapusiškai gerbiant kitas pagrindines teises, pvz., žodžio ir nuomonės laisves;
23. pripažįsta, kad greita informacinių ir ryšių technologijų raida visame pasaulyje pakeitė naudojimosi saviraiškos laisve aplinką ir atnešė tiek didelių privalumų, tiek rimtų problemų; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina, kad 2014 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, ir smerkia visus skaitmeninės komunikacijos apribojimus, įskaitant tuos, kurie nukreipti prieš pilietinės visuomenės veikėjus; pakartoja, kad ypatingą dėmesį būtina skirti žurnalistų ir tinklaraštininkų teisėms;
24. ragina JT žmogaus teisių tarybą tęsti diskusiją dėl teisės į privatumą ir šiuo tikslu paskirti JT specialųjį pranešėją teisės į privatumą klausimu, ypač atsižvelgiant į skaitmeninės komunikacijos problemą;
Socialinės ir ekonominės teisės
25. atkreipia dėmesį į tai, kad JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatytas skurdo panaikinimo iki 2030 m. tikslas, kurio turi būti siekiama laikantis holistinio požiūrio į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus; teigiamai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą, parengtą ruošiantis JT specialiam aukščiausiojo lygio susitikimui tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m. darbotvarkės klausimu; pritaria JT Generalinio Sekretoriaus raginimams siekti skurdo panaikinimo vadovaujantis į žmonių poreikius ir teises orientuotu požiūriu;
26. mano, kad apskritai siekiant kovoti su skurdu svarbu išspręsti augančios ir nepaprastai didelės nelygybės problemą ir, konkrečiai, propaguoti socialines ir ekonomines teises sudarant palankesnes sąlygas gauti maisto, vandens, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat tinkamą būstą; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į aštrėjančią žemės grobimo problemą, kurią būtina spręsti;
27. laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, kadangi netenkama lėšų, reikalingų investuoti į tokias nepaprastai svarbias viešąsias paslaugas, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra, taigi gyventojai pasmerkiami amžinam skurdui; primena, kad pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vyriausybės privalo gerbti savo piliečių teises užtikrindamos jiems pakankamus išteklius; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogaus teisių gynėjų, kurių darbas susijęs su ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimu, apsaugai;
28. dar kartą primena, kad remia pasiūlymą sukurti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais pareigybę;
Verslas ir žmogaus teisės
29. tvirtai remia veiksmingą ir nuoseklią JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES viduje ir išorėje; ragina visus suinteresuotus veikėjus imtis aktyvaus vaidmens JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu 11-oje sesijoje ir remti pastangas suderinti savo politiką su EBPO gairėmis tarptautinėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais; pakartoja savo prašymą Komisijai iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą apie tai, kaip ES valstybės narės įgyvendina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;
30. ragina ES įsitraukti į naujas diskusijas apie teisiškai įpareigojančių tarptautinių dokumentų dėl verslo ir žmogaus teisių parengimą pagal JT sistemą;
Moterų teisės
31. ragina ES aktyviai dalyvauti Moterų padėties komisijos 59-oje sesijoje ir toliau kovoti su visais bandymais trikdyti JT Pekino veiksmų platformos veiklą, kuri bus peržiūrėta 20-ųjų Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais metinių proga, be kita ko, galimybės įgyti išsilavinimą ir užsitikrinti sveikatos priežiūrą kaip pagrindinių žmogaus teisių, taip pat lytinių ir reprodukcinių teisių aspektais;
32. kritiškai vertina tai, kad, nors yra pažengta lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje, daugelyje valstybių tebegalioja diskriminacinio pobūdžio įstatymai, visų pirma šeimos ir nuosavybės įsigijimo srityse; pažymi, kad vis dar labai mažai moterų eina su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir kad smurtas prieš moteris tebėra labai paplitęs reiškinys, o galimybės siekti teisingumo tebėra ribotos, nors dėl smurto šeimoje kasdien miršta nemažai moterų; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse pastebimas regresas, visų pirma, lytinių ir reprodukcinių teisių srityje;
33. griežtai smerkia karo taktikai prieš moteris naudojamą lytinę prievartą, įskaitant tokius nusikaltimus kaip masinis prievartavimas, seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, persekiojimo lyties pagrindu formos, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, prekybą žmonėmis, ankstyvas ir priverstines santuokas, žudymą dėl garbės ir visų kitų formų panašaus sunkumo lytinę prievartą; ragina ES ir valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo;
34. taip pat primena ES įsipareigojimą žmogaus teisių ir lyties aspektus įtraukti į bendros saugumo ir gynybos politikos misijų veiklą atsižvelgiant į šioje srityje svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo; todėl dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares vykstant tvaraus susitaikymo procesui remti sistemingą moterų dalyvavimą, kaip gyvybiškai svarbų taikos procesų komponentą, ir pripažinti, kad lyčių lygybės aspektus būtina integruoti į konfliktų prevencijos, taikos palaikymo operacijų, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konfliktų, taip pat į perėjimo prie demokratijos procesus;
Vaikų teisės
35. reiškia susirūpinimą, kad nepaisant pažangos, padarytos nuo 1989 m. kai buvo priimta Vaiko teisių konvencija, bent 58 milijonai vaikų, visų pirma mergaičių, vaikų iš neturtingų šeimų, neįgalių vaikų ir vaikų konfliktų vietovėse, nelanko mokyklos, daug vaikų tebeserga ligomis, kurių galima lengvai išvengti, o dar kiti dirba;
36. ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti nepriimtinų formų vaikų darbą, apibrėžtą TDO konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris gali pakenkti vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;
37. primena, kad viena iš pagrindinių visų valstybių pareigų yra pareiga užtikrinti visų vaikų švietimą, taip jiems sudarant daugiau galimybių, sukuriant tinkamas institucijas ir pašalinant struktūrines pagrindinių kliūčių, trukdančių įgyvendinti visuotinį pradinį ugdymą, priežastis, įskaitant mokyklą nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimą, nes tai ir toliau yra pagrindinė visuotinio pradinio ugdymo kliūtis;
38. ragina tinkamai finansuoti su ginkluotais konfliktais susijusių vaikų ir buvusių vaikų karių demobilizacijos ir reintegracijos programas; primena, kad tvirtai remia kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“ kaip jau paminėta per 2014 m. gruodžio 3 d. Žmogaus teisų pakomitetyje vykusį klausymą ta pačia tema; teigiamai vertina JT specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais ir JT specialiosios įgaliotinės smurto prieš vaikus klausimais metines ataskaitas, pateiktas kartu su specialiosios įgaliotinės prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimais ataskaita;
LGBTI asmenų teisės
39. reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastaruoju metu padaugėjo diskriminacinių įstatymų, taip pat kad padažnėjo tokia praktika ir smurtiniai išpuoliai prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį, be kita ko, Nigerijoje ir Gambijoje, nes dėl šiose šalyse neseniai priimtų prieš LBGTI asmenis nukreiptų įstatymų gresia pavojus seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, priimtų Rusijoje ir Lietuvoje bei šiuo metu svarstomų Kirgizijos parlamente; palankiai vertina 2014 m. rugsėjo 26 d. priimtą JT ŽTT rezoliuciją dėl kovos su smurtu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; apgailestauja dėl to, kad 2014 m. birželio 26 d. priimta JT ŽTT rezoliucija dėl šeimos apsaugos, nes ta rezoliucija gali pakenkti žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo principui; pakartoja, kad remia nenutrūkstamą JT ŽTT darbą siekiant skatinti LGBTI asmenis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti, pirmiausia rengiant pareiškimus, ataskaitas ir įgyvendinant kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free & Equal); ragina JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą toliau kovoti su diskriminaciniais įstatymais ir praktika;
Klimato kaita ir žmonių teisės
40. pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis pažeidžiamoms grupėms ir atskiriems asmenims yra didelis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse, pakrantės valstybėse ir žemumose esančiose salose, kurios dėl ekonominių išteklių stokos negali prisitaikyti prie didelių aplinkos pokyčių;
41. palankiai vertina tai, kad JT Žmogaus teisių taryba pripažino, jog aplinkos pokyčiai turi neigiamą poveikį gyventojų pragyvenimo šaltiniams ir yra kliūtis siekiant užtikrinti pagrindines tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises; taigi primygtinai ragina susitarimus pasirašiusias šalis Paryžiuje vyksiančioje 2015 m. klimato kaitos konferencijoje priimti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones;
42. pažymi su susirūpinimu, kad su klimato kaita susiję nelaimingi atsitikimai ypač daro poveikį čiabuviams; todėl pažymi, kad dauguma čiabuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir turi nedaug arba neturi galimybių pasinaudoti atstovavimo, politinių sprendimų priėmimo ar teisingumo sistemomis;
43. ragina Komisiją ir EIVT aktyviai dalyvauti diskusijose dėl sąvokos „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą šio termino apibrėžties nustatymo tarptautinėje teisėje ar teisiškai privalomame tarptautiniame susitarime procesą;
Kova su nebaudžiamumu ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT)
44. pakartoja, kad visiškai palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, kuria siekiama panaikinti tarptautinei bendruomenei nerimą keliantį sunkiausius nusikaltimus įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus mažinti jo teisėtumą ir nepriklausomumą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir jam teikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir remti kovą su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus;
Čiabuvių tautos
45. ragina visus suinteresuotus subjektus pritarti, kad būtų persvarstyti Ekspertų mechanizmo čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių įgyvendinimą; primygtinai ragina valstybes nares reikalauti, kad visi įgaliojimų taikyti specialiąsias procedūras turėtojai ypatingą dėmesį skirtų problemoms, su kuriomis susiduria čiabuvių moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač dėl reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis vykstant šiam procesui;
Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės
46. smerkia vis dažnesnę autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant populiarinti savo tarptautinį teisėtumą ir kartu toliau riboti priešingą požiūrį šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kelti šį klausimą, taip pat ir JT Žmogaus teisių taryboje, ir užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, organizaciniais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2015 m. Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes ir 2018 m. Rusijoje vyksiančias FIFA Pasaulio futbolo taurės rungtynes, aspektus;
Bepiločiai orlaiviai
47. primena raginimą parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, teikiant ypač didelę reikšmę žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteikia galimybę vykdyti išpuolius žmogui nedalyvaujant; ragina ES remti regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu dedamas pastangas nepritarti neteisminių tikslinių nužudymų praktikai, ją uždrausti ir imtis teisinių priemonių visais atvejais, kai asmuo ar subjektas gali būti susijęs su neteisėtu tiksliniu nužudymu užsienyje; primygtinai ragina įtraukti žmogaus teises į visus dialogus su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu klausimais;
ES prioritetai sprendžiant problemas, susijusias su konkrečiomis šalimis
Ukraina
48. griežtai smerkia Rusijos agresyvią ir ekspansionistinę politiką, kuri kelia grėsmę Ukrainos vienybei ir nepriklausomybei ir kelia galimą grėsmę taikai pasaulyje; smerkia Rytų Ukrainoje veikiančių separatistų ir kitų neteisėtų pajėgų įvykdytus teroristinius ir nusikalstamus veiksmus; smerkia visų konflikto šalių daromus didelio masto žmogaus teisių pažeidimus ir visapusiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje; smerkia neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl diskriminacijos ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš vietos gyventojus, visų pirma Krymo totorius; ragina ES valstybes nares remti visas galimas pastangas JT lygmeniu siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir atlikti nešališkus smurtinių įvykių ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su demonstracijomis Maidano aikštėje, Krymo aneksija ir ginkluotu konfliktu rytiniuose regionuose, tyrimus;
Sirija
49. reiškia gilų susirūpinimą dėl nestabilios saugumo padėties ir humanitarinės krizės, susidariusios dėl Assado rėžimo, grupuotės „Islamo valstybė“ ir kitų ginkluotų grupuočių taikyto smurto prieš civilius gyventojus; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų Sirijoje, nes tai gali prilygti karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumu; primygtinai ragina visas konflikto šalis laikytis taikomos tarptautinės humanitarinės teisės, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, gerbti jų žmogaus teises ir patenkinti būtiniausius jų poreikius ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, kurie buvo savavališkai sulaikyti ar pagrobti, kai jie naudojosi žmogaus teisėmis ar dalyvavo taikioje politinėje veikloje;
Irakas
50. reiškia gilų susirūpinimą dėl nestabilios saugumo padėties ir humanitarinės krizės, susidariusios Irake; pažymi, kad humanitarinė ir žmogaus teisių padėtis blogėja, nes grupuotė „Islamo valstybė“ ir kitos ginkluotos grupuotės vykdo grobimus ir masinius žudymus bei persekioja Irako etnines ir religines mažumas;
Azerbaidžanas
51. išreiškia savo susirūpinimą, nes Azerbaidžane prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir aktyvistus naudojamos griežtos priemonės; pažymi apie blogėjančius duomenis dėl Azerbaidžano vyriausybės požiūrio į žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę, nes buvo sulaikyti ir įkalinti dešimtys politinių veikėjų ir svarbių žurnalistų;
Turkija
52. išreiškia susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Turkijoje, nes teisminių institucijų nepriklausomumas ir valdžios padalijimas yra sistemingai pažeidžiami; su giliu susirūpinimu pažymi, kad vyriausybė stengiasi parengti naują saugumo įstatymą, kuriuo žymiai padidinamos policijos pajėgų galios; pažymi, kad Turkijoje asociacijų laisvei ir žodžio ir žiniasklaidos laisvei taikomas spaudimas, nustatytos ypatingai didelės mokestinės baudos, taikomos žiniasklaidos organizacijoms, iš darbo atleidžiami svarbūs redaktoriai ir žurnalistai ir linkstama link vidinės cenzūros; pabrėžia, kad vyriausybė privalo remti teismų reformą Turkijoje, siekdama sustiprinti teisinę valstybę ir pagarbą demokratinėms vertybėms ir pagrindinėms laisvėms;
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)
53. palankiai vertina ketinimą pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais įgaliojimus; be to, teigiamai vertina JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti atskaitomybę, taip pat apsvarstyti galimybę Tarptautiniam baudžiamajam teismui perduoti klausimą dėl padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje;
Iranas
54. palankiai vertina 2014 m. kovo mėn. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir tai, kad pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimai; ragina Iraną leisti JT specialiajam pranešėjui atvykti į šalį, nes tai būtų itin svarbus šios šalies pasirengimo imtis veiksmų, siekiant pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais, ženklas; pakartoja, jog smerkia tai, kad Irane taikoma mirties bausmė ir kad daug tokių bausmių įvykdoma be teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso; pritaria pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų 2014 m. rugpjūčio mėn. pateiktam bendram pareiškimui, kuriame smerkiama pilietinės visuomenės veikėjų suėmimų ir jų nuteisimo atvejų banga Irane; ragina ES ir JT ŽTT toliau atidžiai stebėti sistemingai pažeidžiamas žmogaus teises ir užtikrinti, kad visais atvejais palaikant santykius su Irano vyriausybe žmogaus teisėms ir toliau būtų teikiama pirmenybė;
Mianmaras / Birma
55. pritaria JT specialiojo pranešėjo 69-ai JT Generalinės Asamblėjos sesijai pateiktam pranešimui dėl žmogaus teisių padėties Mianmare; šiame pranešime pripažįstama padaryta pažanga ir nurodomi neišspręsti didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai; ragina Mianmaro vyriausybę žmogaus teises ir mažumų teises integruoti į šalies institucines, teisines ir kitas politikos sritis, gerbti saviraiškos ir susirinkimų laisvę, kad žmonės galėtų laisvai, be baimės, bauginimų ar įžeidinėjimų reikšti savo nuomones apie vyriausybės politiką;
Baltarusija
56. reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje; smerkia tris 2014 m. įvykdytus mirties nuosprendžius, žmogaus teisių gynėjų bauginimą, nepriklausomų žurnalistų persekiojimą, visų internetinių pranešimų cenzūrą ir pernelyg griežtus nevyriausybines organizacijas reglamentuojančius teisės aktus; ragina pratęsti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina Baltarusijos vyriausybę pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotiems pareigūnams, įskaitant specialųjį pranešėją, suteikti visapusišką prieigą;
Bahreinas
57. ne pirmą kartą reiškia savo susirūpinimą dėl opozicijos lyderiams, pilietinės visuomenės veikėjams ir aktyvistams Bahreine taikomų griežtų priemonių ir žmogaus teisių gynėjų bei politinės opozicijos aktyvistų padėties šalyje; ragina valdžios institucijas Bahreine pradėti konstruktyvias ir įtraukias derybas, siekiant užtikrinti tikrą susitaikymą ir žmogaus teisių laikymąsi visose Bahreino bendruomenėse; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir taikius protestuotojus ir pritaria 2015 m. vasario 4 d. pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų bendram pareiškimui dėl pagrindinio politinės opozicijos atstovo sulaikymo ir po to įvykusių demonstracijų išvaikymo; ragina ES valstybes nares ir kitus JT žmogaus teisių tarybos narius toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Bahreine, sutelkiant dėmesį į tai, kaip Bahreinas vykdo įsipareigojimus, prisiimtus pagal visuotinio periodinio vertinimo procesą, ir kaip įgyvendinamos Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos, kurioms pritarė Bahreino karalius;
Egiptas
58. teigiamai vertina 2014 m. lapkričio mėn. atliktą Egipto visuotinio periodinio vertinimo procesą ir tikisi, kad šis vertinimas bus patvirtintas ateinančioje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje; primygtinai ragina Egiptą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus ir taip pat asmenis, kurie kalinami dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į žodžio ir susirinkimų laisvę ir teise jungtis į asociacijas; be to, prašo Egipto vyriausybės priimti teisės aktus, kurie atitiktų tarptautinius standartus, ir apsaugoti Egipto Konstitucijoje įtvirtintą teisę jungtis į asociacijas, įskaitant teisę gauti ir skirti finansavimą, atšaukti 2013 m. lapkričio mėn. priimtą Protestų įstatymą ir priimti naują teisės aktą, kuriuo būtų garantuota susirinkimų laisvė; primygtinai ragina Egipto vyriausybę pradėti teisminį tyrimą siekiant nustatyti, kas įsakė vykdyti ir įvykdė neteisėtas žudynes, kai buvo malšinamos daugiausia taikios demonstracijos, kurios vyko nuo 2013 m. liepos 3 d., įskaitant 2013 m. rugpjūčio 14 d. Rabos ir Nahdos aikštėse vykusių demonstracijų išvaikymą, per kurį žuvo ne mažiau kaip 1000 protestuotojų;
Malis
59. teigiamai vertina JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais veiklą ir ragina Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą pratęsti jo įgaliojimus; teigiamai vertina Malio vyriausybės pažangą, padarytą kai kuriose šalies dalyse atkuriant teismų sistemą ir tiriant 21 elitiniam būriui priklausiusio kario kankinimą ir nužudymą 2012 m., taip pat įsteigus Tiesos, teisingumo ir susitaikymo komisiją; tebėra susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo padėties ir nuolatinio naudojimosi vaikais kariais bei jų verbavimo ir ragina Malio vyriausybę atlikti tyrimus, patraukti atsakomybėn visų kovojančių grupuočių narius, kurie per 2012‒2013 m. ginkluotą konfliktą vykdė karo nusikaltimus, ir užtikrinti, kad pagal bet kokį būsimą taikos susitarimą būtų reikalaujama atskaitomybės, tiesą atskleidžiančios komisijos stiprinimo ir saugumo pajėgų narių patikimumo patikrinimo;
Pietų Sudanas
60. ragina Afrikos Sąjungą paskelbti žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos, kuriuos vykdė visos konflikto šalys Pietų Sudane, tyrimo komisijos ataskaitą ‒ tai būtų dar vienas žingsnis siekiant teisingumo nuo pat konflikto pradžios įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu;
Šri Lanka
61. atkreipia dėmesį į naujai išrinktos Šri Lankos vyriausybės įsipareigojimus ir ragina ją imtis konkrečių veiksmų, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, be kita ko, vykdant svarbius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat imtis kitų veiksmų siekiant kovoti su platesne nebaudžiamumo ir žmogaus teisių pažeidimų problema ir visapusiškai bendradarbiauti su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru prisidedant prie jo tarptautinio tyrimo, susijusio su Šri Lanka;
62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.