Plenarinio posėdžio dokumentas
4.3.2015 B8‑0229/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl Europos Sąjungos 2015 m. prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje
( 2015/2572(RSP) )
Marie-Christine Vergiat, Dimitrios Papadimoulis, Kostas Chrysogonos, Javier Couso Permuy, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Ángela Vallina, Sofia Sakorafa
GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2015 m. prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje
( 2015/2572(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 1953 m. Europos žmogaus teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją (A/Res/55/2) ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos,
– atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių,
– atsižvelgdamas į būsimą 28-ą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) sesiją, vyksiančią 2015 m. kovo 2–27 d. Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje,
– atsižvelgdamas į Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Tarptautinės konferencijos vystymosi klausimais („Rio+20“) veiksmų programą ir Pekino veiksmų platformą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi praėjus 60 metų po to, kai buvo paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, vis dar vyksta kasdieninė kova su diskriminacija ir už visų žmogaus teisių – socialinių, ekonominių, kultūrinių, pilietinių ir politinių teisių – įgyvendinimą;
B. kadangi ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės yra neatsiejama žmogaus teisių dalis ir laikantis šių teisių turi būti visiškai įgyvendinami bent jau aštuoni 2000 m. Tūkstantmečio deklaracijos vystymosi tikslai: ypač didelio skurdo ir bado panaikinimas, galimybių gauti pradinį išsilavinimą suteikimas visiems, lyčių lygybės ir didesnių galių suteikimo moterims skatinimas, vaikų mirtingumo mažinimas, galimybių gauti motinų priežiūros paslaugas gerinimas, kova su ŽIV, lytiškai plintančiomis ligomis, maliarija ir kitomis ligomis, tvaraus vystymosi įsipareigojimai ir visuotinis bendradarbiavimas vystymosi srityje; kadangi nustatytas plataus užmojo įgyvendinimo grafikas, kad šie tikslai būtų pasiekti iki 2015 m., tačiau šiuo metu tikslai toli gražu nėra pasiekti;
C. kadangi dėl finansų krizės EBPO šalyse atsirado pasaulyje didžiausias nuo praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio ekonomikos sulėtėjimas; kadangi Pasaulio sveikatos organizacija mano, kad dėl padidėjusių maisto ir energijos kainų nuskurdo daugiau nei 100 mln. žmonių; kadangi tai, ką paprastai vadiname „finansų ir ekonomine krizė“, iš tiesų yra pasaulinė sisteminė krizė, kurią patiria visi visuomenės sektoriai ir kuri turi padarinių visose srityse – politikos, socialinėje, aplinkos, maisto, energetikos ir t. t. srityse;
D. kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo visų sričių vidaus ir išorės politikoje ir užtikrinti jos nuoseklumą, siekdamos stiprinti Europos Sąjungos poziciją JT ŽTT ir padaryti ją patikima;
E. kadangi Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija vyks į Ženevą dalyvauti 28-e JT ŽTT sesijoje, kaip buvo daroma ir ankstesniaisiais metais, kai vyko ankstesnės JT ŽTT sesijos, ir prieš tai, kai buvo rengiamos Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos sesijos;
F. kadangi šiuo metu aštuonios valstybės narės yra Žmogaus teisių tarybos narės, t. y. Airija (iki 2015 m.), Estija (iki 2015 m.), Jungtinė Karalystė (iki 2017 m.) Latvija (iki 2017 m.), Nyderlandai (iki 2017 m.), Portugalija (iki 2017 m.), Prancūzija (iki 2016 m.) ir Vokietija (iki 2015 m.); kadangi, be kita ko, 2014 m. gruodžio 8 d. savo organizacinėje sesijoje, Žmogaus teisių taryba išrinko devintosios kadencijos, kuri tęsis nuo 2015 m sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., biuro narius ir visų pirma tarybos pirmininką Joachimą Rückerį (Vokietija);
G. kadangi reikėtų sustiprinti ES ir jos valstybių narių darbą su JT ŽTT ir joje, siekiant ne tik ginti žmogaus teisių nedalomumo principą, bet taip pat labiau atsižvelgti į JT ŽTT rekomendacijas ir jas įgyvendinti tiek vidaus, tiek išorės ES žmogaus teisių politikoje;
H. atsižvelgdamas į 28-os sesijos darbotvarkę, ypač jos 3 punktą (Visų žmogaus teisių – pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių, įskaitant teisę į vystymąsi, – skatinimas ir apsauga) ir 7 punktą (Žmogaus teisių padėtis Palestinoje ir kitose okupuotose arabų teritorijose);
JT ŽTT darbas ir struktūra
1. dar kartą ragina Europos Sąjungos valstybes nares ryžtingai priešintis bet kokiems mėginimams pažeisti žmogaus teisių visuotinumo, nedalomumo ir tarpusavio priklausomybės principus ir aktyviai skatinti JT ŽTT vienodai kovoti su bet kokios formos diskriminacija, nesvarbu, koks jos pagrindas;
2. įspėja dėl manipuliavimo JT ŽTT; pabrėžia rezoliucijų dėl padėties tam tikroje šalyje svarbą sprendžiant sunkių žmogaus teisių pažeidimų klausimus; pabrėžia, kad svarbu žmogaus teisių padėtį vertinti objektyviu, skaidriu, neselektyviu, konstruktyviu, nekonfrontaciniu būdu, remiantis patikima informacija, aktyviu dialogu, aprėpiant universaliai ir visoms valstybėms taikant vienodą požiūrį; ragina ES valstybes nares aktyviai prisidėti prie šių sutartų JT ŽTT principų įgyvendinimo;
3. pabrėžia, kad svarbu panaikinti pagrindines politinio nestabilumo priežastis tam tikrose šalyse naudojant vystymosi politikos priemones, kurios atitinka Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taip pat kitas socialines ir ekonomines, politines ir kultūrines priemones, kurios gali padėti sukurti palankią aplinką siekiant išvengti konfliktų pasikartojimo ir kuriomis būtų siekiama pašalinti skurdą, skatinti ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą, kurti institucinius ir administracinius pajėgumus, gerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir stiprinti teisinę valstybę tik taikiomis priemonėmis;
4. atkreipia dėmesį į kandidatų užimti pareigas Žmogaus teisių taryboje sąrašą, kurį pateiks konsultacinė grupė; apgailestauja, kad atsistatydino vienas darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimais narys ir pabrėžia, kad ši darbo grupė svarbi siekiant įgyvendinti įmonėms taikomus privalomus standartus dėl žmogaus teisių; palankiai vertina teminius prioritetus, paskelbtus Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitoje: konsoliduoti su žmogaus teisėmis susijusias tarptautines priemones; stiprinti lygybę ir kovą su diskriminacija; kovoti su nebaudžiamumu ir sutvirtinti atskaitomybės prievolę ir teisinę valstybę; žmogaus teises įtraukti į vystymosi ir ekonomines sritis; išplėsti ekonomikos sritį, išankstinio perspėjimo sistemą ir žmogaus teisių apsaugą konflikto, smurto ir nesaugios padėties atveju; pabrėžia migracijai teikiamo prioriteto svarbą;
5. palankiai vertina tai, kad įgyvendintas iš penkių nepriklausomų ekspertų sudarytas papildomas ekspertų mechanizmas, kuris tarybai suteiks teminės kompetencijos čiabuvių gyventojų teisių srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad konsultacinė grupė tarybos pirmininkui pateiks kandidatų pakeisti vieną iš penkių nepriklausomų mechanizmo ekspertų iš Afrikos valstybių grupės, kurio įgaliojimai baigiasi 2015 m. kovo mėn., sąrašą;
6. konstatuoja, kad Saudo Arabija yra Žmogaus teisių tarybos narė iki 2016 m; griežtai smerkia nuolatinius Saudo Arabijos Karalystės vykdomus žmogaus teisių pažeidimus; kartoja savo raginimą visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę ir ragina nedelsiant sustabdyti mirties nuosprendžių vykdymą šioje šalyje; smerkia tai, kad Saudo Arabija toliau taiko mirties bausmę dėl daugelio priežasčių, kurios šioje šalyje laikomos nusikaltimu, visų pirma už homoseksualumą ir pažeidimus, susijusius su narkotikais, apostaze ir raganavimu; ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti visų fizinių bausmių taikymą šalyje ir į nacionalinę teisę perkelti tarptautines žmogaus teisių srities normas; taip pat ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant į laisvę paleisti visus sąžinės kalinius, visų pirma tinklaraštininką Raifą Badaoui;
7. taip pat konstatuoja, kad Kazachstanas yra Žmogaus teisių tarybos narys iki 2015 m; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie nuolatinį spaudimą Kazachstane, daromą pilietinės visuomenės organizacijoms ir nepriklausomoms profesinėms sąjungoms, kaip po pastarojo meto vizito Kazachstane 2015 m. sausio mėn. savo deklaracijoje nurodė Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas dėl teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir teisės laisvai jungtis į asociacijas Maina Kiai; apgailestauja, kad toliau kalinami politiniai kaliniai, visų pirma opozicijos partijos „ALGA“ pirmininkas Vladimiras Kozlovas, žmogaus teisių ir aktyvistų dėl kalinių teisių advokatas Vadimas Kuramšinas ir poetas ir rašytojas Aronas Atabekas; ragina Žmogaus teisių tarybą aktyviai raginti juos nedelsiant išlaisvinti, taip pat į laisvę paleisti visus dėl politinių motyvų suimtus ir apkaltintus kalinius; prašo Žmogaus teisių tarybos laikytis griežtos pozicijos kalinių teisių klausimu; ragina Kazachstano valdžios institucijas, visų pirma dėl to, kad Kazachstanas per 28-ą sesiją yra Žmogaus teisių tarybos biuro narys, visapusiškai įgyvendinti pastarojo meto Jungtinių Tautų ir komiteto prieš kankinimą visuotiniame periodiniame vertinime pateiktas rekomendacijas ir parodyti, kad jis įsipareigoja šalyje pagerinti žmogaus teisių padėtį;
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinė ataskaita ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir Generalinio Sekretoriaus ataskaitos
8. palankiai vertina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinę ataskaitą; visų pirma mano, kad šios ataskaitos 5 punktas yra itin svarbus: „Didėjanti nelygybė ir politinė, ekonominė ir socialinė marginalizuotų grupių atskirtis daugelyje šalių pažeidė tautų orumą ir teises ir dažniausiai kilo dėl pirmiau minėtų neramumų ir konfliktų. Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir teisės į vystymąsi padėtis blogėjo dėl taupymo politikos, kuri neproporcingai paveikė skurstančiuosius ir marginalizuotus asmenis, ir korupcijos; buvo atsisakoma pirmenybę skirti viešosioms paslaugoms ir pripažinti tautų teisę dalyvauti priimant sprendimus, kurie paveikia jų gyvenimą. Migrantai ir toliau patyrė dideles kančias – pastarojo meto įvykiai jūroje rodo cinišką panieką žmogaus gyvybei ir žmogaus teisėms.“; prašo Sąjungos ir valstybių narių suteikti pakankamai žmogiškųjų, materialiųjų ir finansinių išteklių operacijoms, kurių vienintelis tikslas yra gelbėjimas jūroje; ragina Sąjungą ir valstybes nares leisti teisėtai atvykti prieglobsčio prašytojams, visų pirma labai padidinant vietas, skirtas pabėgėlių įsikūrimui ir suteikiant humanitarines vizas, ir plėtoti teisėtą ekonominės imigraciją;
9. taip pat mano, kad šioje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į lygybės ir kovos su rasine mažumų diskriminacija, diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos, lyties tapatybės ir negalios, yra itin svarbus; pabrėžia, kad šioje srityje Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat privalo įgyvendinti Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro rekomendacijas;
10. atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Kolumbijoje (A/HRC/28/3/Add.1 à 3); džiaugiasi, kad praeitą gruodį buvo atnaujintos taikos derybos ir palankiai vertina Kubos vaidmenį siekiant užbaigti pilietinį karą šioje šalyje; tačiau konstatuoja, kad Kolumbija išlieka viena iš pavojingiausių pasaulio šalių užsiimti profesinių sąjungų ir politine veikla ir kad už žmogaus teisių pažeidimus, taip pat susijusius su studentais, opozicinių partijų aktyvistais, ūkininkais, moterimis ir vaikais, beveik visiškai nebaudžiama; todėl prieštarauja tam, kad būtų ratifikuotas laisvosios prekybos susitarimas su šia šalimi; griežtai smerkia tai, kad tiesiogiai nuo prezidento priklausanti Kolumbijos žvalgybos tarnyba nuolat klausėsi pokalbių ir atliko neteisėtus veiksmus, siekiant diskredituoti aukščiausiųjų teismų teisėjus, parlamento opozicijos narius ir žmogaus teisių gynėjus; primena, kad šie veiksmai taip pat buvo vykdomi prieš Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetį, Europos gyventojus ir NVO; prašo, kad šių veiksmų vykdytojai neliktų nenubausti; ragina Sąjungą taikyti Komiteto prieš kankinimą ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl Kolumbijos;
11. džiaugiasi tuo, kad Tarybai pateikta Vyriausiojo komisaro ataskaita žmogaus teisių Kipre klausimais; dar kartą smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus dėl besitęsiančios 37 proc. Kipro Respublikos teritorijos okupacijos ir nuolatinius 40 metų trunkančius Turkijos vykdomus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus prieš Kipro graikus ir Kipro turkus; yra ypač susirūpinęs dėl pabėgėlių, izoliuotų asmenų ir dingusiųjų be žinios artimųjų padėties; smerkia tai, kad nėra galimybių įsigyti žemės ir ja naudotis; smerkia tai, kad Turkija savo kariuomenės kontroliuojamose vietovėse Kipro turkams taiko griežtas taupymo priemones, pažeisdama jų pagrindines ekonomines ir socialines teises; ragina Sąjungos ir valstybių narių delegacijas pasmerkti šiuos nuolatinius pažeidimus, Turkijos kariuomenės ir kolonistų buvimą šalyje, paraginti nedelsiant nutraukti Turkijos kariuomenės vykdomą Kipro teritorijos okupaciją ir politiką, kuria siekiama keisti Kipro Respublikos demografiją; pabrėžia, kad šie pažeidimai yra karo nusikaltimai; smerkia tai, kad Turkija perkėlė dingusių asmenų palaikus; ragina Turkiją leisti patekti į visas karines zonas ir leisti naudotis mūšių archyvais, kad būtų galima atlikti patikrinimą, susijusį su dingusiais žmonėmis;
12. atkreipia dėmesį į punktą, kuriuo siekiama „Palengvinti susitaikymą ir atsakomybės nustatymą ir skatinti žmogaus teisių pagarbą Šri Lankoje“; primena, kad 2014 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras paprašė tyrimų komisijos atlikti žmogaus teisių pažeidimų Šri Lankoje, visų pirma paskutiniųjų pilietinio karo etapų, per kuriuos buvo žiauriai nužudyta 40 000 civilių gyventojų (daugiausia tamilų), tyrimą; mano, kad tyrimų komisija, kuri atliktų realų ir nepriklausomą tyrimą, ir siektų atsakingus asmenis, įskaitant svarbias pareigas kariuomenėje einančius asmenis, patraukti atsakomybėn, yra būtina susitaikymo, kuris būtų vertas šio žodžio, Šri Lankoje sąlyga; išreiškia savo didelį nepasitenkinimą dėl to, kad 2015 m. kovo mėn. numatytas ataskaitos paskelbimas buvo atidėtas iki 2015 m. pabaigos; pabrėžia, kad šis nepasitenkinimas prisideda prie aukų ir jų šeimų nepasitenkinimo dėl to, kad Jungtinėms Tautoms ir Sąjungos valstybių narių vyriausybėms trūksta ryžto ištirti sunkius kaltinimus dėl genocido ir nebaudžiamumo Šri Lankoje; todėl pažymi, kad dėl to Šri Lankos šiaurėje ir kitur vyko didelės demonstracijos, per kurias buvo reikalaujama nedelsiant paskelbti ataskaitą ir ragina Jungtinių Tautų vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą persvarstyti savo sprendimą; pažymi, kad naujai išrinkta Šri Lankos vyriausybė noriai bendradarbiauja su Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru; tačiau pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas turi būti naudingas ir prisidėti prie susitaikymo proceso; pabrėžia, kad Šri Lankos vyriausybė privalo skubiai imtis priemonių, kad būtų nutrauktas salos šiaurinės ir rytinės dalies militarizavimas, į laisvę paleisti visi politiniai kaliniai ir panaikinti visi apribojimai, įskaitant keliavimo draudimą ir politiniams aktyvistams daromą spaudimą, ir privalo užtikrinti, kad būtų galima laisvai naudotis demokratijos teikiamomis teisėmis;
13. atkreipia dėmesį į punktą dėl žmogaus teisių padėties Irake, atsižvelgiant į taip vadinamos „Irako ir Levanto islamo valstybės“ organizacijos ir su ja susijusių grupių vykdomus pažeidimus; griežtai smerkia šios organizacijos vykdomus nusikaltimus prieš Irako ir Sirijos valstybių gyventojus, savavališką mirties bausmės vykdymą, naikinimą ir prievartą prieš civilius gyventojus; reiškia didelį solidarumą su aukų šeimomis ir gilią užuojautą joms; ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus šios teroristinės grupuotės laikomus įkaitus;
14. mano, kad ataskaita, parengta po diskusijų dėl teisės į privatų gyvenimą skaitmeninėje eroje, yra itin svarbi; apgailestauja, kad informacijos ir ryšių technologijos ir paslaugos, visų pirma sukurtos Europoje, naudojamos trečiose šalyse siekiant pažeisti žmogaus teises, visų pirma cenzūros ir masinio sekimo tikslais; taip pat smerkia masinį milijonų žmonių šnipinėjimą, kurį vykdo Jungtinių Valstijų Nacionalinė saugumo agentūra; reiškia savo susirūpinimą dėl stebėjimo ir filtravimo technologijų, kuriomis keliamas vis didesnis pavojus žmogaus teisių aktyvistams ir dažnai pažeidžiama teisė į asmeninį gyvenimą, sklaidos; prašo, į šį susirūpinimą atsižvelgti svarstant atitinkamą punktą per plenarinį posėdį;
Visų žmogaus teisių – pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių, įskaitant teisę į vystymąsi, – skatinimas ir apsauga
Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės
15. palankiai vertina tai, kad 28-e JT ŽTT sesijoje daug dėmesio skiriama ekonominių ir socialinių teisių skatinimui bei apsaugai ir žmogaus teisių tarpusavio priklausomybės klausimui; dar kartą pabrėžia, kad reikia vienodai traktuoti ekonomines, socialines, kultūrines, piliečių ir politines teises; pažymi, kad aukštas nedarbo lygis, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis ir nuolat mažėjančios galimybės naudotis finansiškai prieinamomis viešosiomis paslaugomis sveikatos apsaugos, švietimo, būsto, transporto ir kultūros srityse ir šių paslaugų kokybė yra svarbiausi iššūkiai; pabrėžia, kad privatizacija ir liberalizacija prisidėjo prie galimybių pasinaudoti tomis teisėmis pablogėjimo, kad tokios raidos kryptis turi būti apsukta ir kad pakankamos pajamos, geresnis gėrybių paskirstymas ir kokybiškas užimtumas yra svarbūs šių problemų sprendimo būdai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad griežto taupymo planai, įgyvendinami tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek kitose šalyse, įskaitant ir planus, įgyvendinamus spaudžiant Europos Sąjungai, tik išryškino nelygybę ir skurdą;
16. be kita ko, pabrėžia, kad demokratijos (sąlygų dėl žmogaus teisių) įtraukimas į Sąjungos su trečiosiomis šalimis pasirašomus laisvos prekybos susitarimus buvo nesėkmingas ne tik dėl to, kad į šias sąlygas buvo atsižvelgta tik minimaliai, bet ir dėl to, kad dėl šių laisvos prekybos susitarimų atsirado ekonominių ir socialinių teisių pažeidimų, buvo nuskurdintos atitinkamos bendruomenės ir tarptautinės bendrovės monopolizavo išteklius; mano, kad greta šių sąlygų būtina įgyvendinti naujas bendradarbiavimo formas, kad būtų supaprastintas ekonominis ir socialinis trečiųjų šalių bendradarbiavimas remiantis vietos gyventojų poreikiais; mano, kad be taupymo planų poveikio žmogaus teisėms, Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba turėtų taip pat ištirti ir pasmerkti dabartinių laisvosios prekybos susitarimų poveikį;
17. konstatuoja, kad Pasaulio ekonomikos forume, kuris rengiamas kasmet sausio mėn. Davose, 2015 m. atskleista, kad 1 proc. planetos gyventojų kontroliuoja 48 proc. turto palyginti su „tik“ 44 proc. 2009 m., ir pabrėžia, kad 2016 m. greičiausiai bus peržengta 50 proc. riba; pabrėžia, kad krizė patvirtino dabartinės ekonominės ir politinės sistemos pavojus ir kad ji padidino socialinę nelygybę, kuri jau buvo dramatiška, daugiausiai uždirbančių asmenų, kurių pajamų didėjimas yra labai greitas palyginti su vidutines pajamas gaunančiais asmenimis, naudai; mano, kad gėrybių paskirstymo pasaulyje klausimas turėtų būti pats svarbiausias 28-os JT ŽTT sesijos prioritetas, nes tai yra esminė kliūtis, trukdanti pasinaudoti ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, ir kad Sąjungos delegacija ir valstybės narės turėtų imtis visų priemonių, būtinų šiam tikslui pasiekti;
18. palankiai vertina svarbą, suteiktą „tinkamam būstui, kuris yra teisės į pakankamą gyvenimo lygį dalis“; ragina Sąjungos ir valstybių narių delegacijų kaip pagrindinę teisę skatinti suteikti galimybę visiems nediskriminuojant gauti kokybišką būstą ir išnagrinėti galimybės gauti būstą Sąjungoje (visų pirma nuo krizės ir taupymo politikos priemonių įgyvendinimo pradžios) klausimą, kad būtų galima pradėti spręsti šią pastaraisiais metais dar labiau pagilėjusią endeminę problemą; be to, dar kartą patvirtina, kad kai kuriose valstybėse narėse būtina vykdyti laisvo būsto poėmius ir sustabdyti išvarymą iš būsto, kad būtų galima spręsti dabartinę krizę;
19. taip pat palankiai vertina ataskaitą dėl teisės į maistą ir tai, jog trejiems metams pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimai, kad jis galėtų tęsti darbą pasaulinės maisto krizės poveikio šios teisės įgyvendinimui klausimu; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų valstybės narės turėtų užtikrinti didesnes galimybes naudotis gamtos ir gyvybiškai svarbiais ištekliais bei žeme, taip pat skatinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir saugumą kaip priemones, padedančias mažinti skurdą ir nedarbą; apgailestauja, kad daug asmenų neturi arba nebeturi galimybių naudotis kai kuriais ištekliais, įskaitant pagrindinius išteklius, pvz., vandenį, nes šiuos išteklius užgrobia įmonės ar privatūs subjektai, kurie gali gauti atitinkamų šalių politinių institucijų paramą, todėl atsiranda maisto trūkumo ir maisto produktų kainų didėjimo problemų; taigi ragina Europos Sąjungos ir valstybių narių delegacijas nares imtis reikalingų priemonių, kad būtų uždraustas išteklių, ypač žemės, užgrobimas, kurį visų pirma vykdo Europos įmonės, ir tarptautiniuose bei regioniniuose forumuose ir konferencijose (Pasaulio banke, PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje, TVF, EBPO ir t. t.) paremti pasiūlymus pagrindines viešąsias gėrybes pripažinti visuomeninėmis ir įtraukti jas į konkrečią JT konvenciją; be to, ragina Sąjungą ir jos valstybes nares paremti JT Generalinės Asamblėjos 2010 m. liepos 28 d. rezoliuciją Nr. 64/292 dėl teisės į vandenį pripažinimo pagrindine teise ir padaryti viską, kad ji būtų įgyvendinama ir būtų privaloma;
20. pabrėžia, kad punkto „Valstybių užsienio skolos ir kitų susijusių finansinių įsipareigojimų poveikis galimybei visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis" svarbą, ir yra sunerimęs dėl to, kad valstybių „skolos palūkanų“ mokėjimas šiandien yra daugelio valstybių problema ir tai naudojamasi kaip dingstimi taikyti griežto taupymo planus, vadinamuosius „struktūrinio koregavimo planus“; primena savo poziciją, ypač esant ekonomikos ir socialinei krizei, jog reikia panaikinti ne tik trečiojo pasaulio šalių, bet ir daugiausiai sunkumų patiriančių šalių (visų pirma Sąjungos valstybių narių) skolas, kad nepaaštrėtų krizė ir kad būtų galima užtikrinti, kad būtų faktiškai naudojamasi ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis;
21. mano, kad atsižvelgdama į savo ir tam tikrų valstybių narių atsakomybę dėl ekonominės, socialinės ir politinės padėties, dėl kurios kilo tautų sukilimai šalyse, vadinamose Arabų pavasario šalimis, Europos Sąjunga turi padėti šių šalių institucijoms atlikti auditą jų užsienio, ypač Europos, skolų srityje, siekiant nustatyti neteisėtą šių skolų dalį, kuri nedavė naudos gyventojams; mano, kad Sąjunga taip pat turi imtis visų priemonių, kad būtų galima šias neteisėtas skolas greitai panaikinti; dar kartą ragina Sąjungą ir jos valstybes nares toliau dėti dideles pastangas siekiant palengvinti ankstesniojo režimo neteisėtai pasisavinto turto grąžinimą Arabų pavasario šalių gyventojams per pagrįstą laikotarpį; yra susirūpinęs dėl partnerystės gairių tęstinumo, atsižvelgiant į anksčiau vykusias diskusijas;
22. pabrėžia, kad Sąjungos migracijos politika, taip pat parama nedemokratiniams režimams, prisidengiant „geru valdymu“ ir grynai ekonominiais partnerystės susitarimais, kenkia žmogaus teisėms ir netgi Sąjungos patikimui tarptautiniu mastu; todėl smerkia „Chartumo procesą“, kurį iniciavo Tarybai pirmininkavusi Italija, ir būsimą iniciatyvos dėl migracijos kelio Somalio pusiasalis – ES, kurioje visų pirma numatytas bendradarbiavimas su Eritrėjos ir Sudano režimais, įgyvendinimą; dar kartą ragina Europos Sąjungos valstybes nares su demokratija ir žmogaus teisėmis susijusias sąlygas įtraukti į visus tarptautinius susitarimus, neatsižvelgiant į šių susitarimų pobūdį, ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo vidaus ir išorės įvairių krypčių politikoje, priešingu atveju Sąjungos pozicija JT ŽTT ir bet kurioje kitoje tarptautinėje institucijoje, susijusioje su žmogaus teisėmis, būtų susilpninta;
Pilietinės ir politinės teisės
23. ragina visas valstybes kovoti su kankinimu, taip pat ir valstybių narių teritorijose; prašo, kad Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijos į diskusijas dėl kankinimo ir kitokio nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo, įtrauktų draudimo Europos Sąjungoje ir už jos ribų prekiauti produktais, kurie gali būti naudojami kankinimo tikslais, klausimą;
24. pabrėžia, kad svarbu tęsti darbą dėl pasaulinės praktikos, susijusios su slaptu kalinimu kovojant su terorizmu; ragina ES valstybes nares imtis atitinkamų tolesnių veiksmų dėl esamų pranešimų, vadovaujantis anksčiau priimtomis Europos Parlamento pozicijomis šiuo klausimu, visų pirma išdėstytomis rezoliucijose dėl CŽV naudojimosi Europos šalimis gabenant kalinius ir juos neteisėtai kalinant ir kankinant; taip pat smerkia tai, kad Jungtinės Valstijos savo Gvantamano karinėje bazėje sistemingai naudoja kankinimą; dar kartą pabrėžia, kad ši bazė yra neteisėta ir reikalauja nedelsiant ją uždaryti ir Kubai grąžinti teritorinį vientisumą;
25. ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas dar kartą tvirtai pareikšti savo poziciją, nukreiptą prieš mirties bausmę, pasisakyti už jos panaikinimą visame pasaulyje ir nedelsiant paskelbti moratoriumą tose šalyse, kur ji vis dar vykdoma; yra sunerimęs matydamas, kad kai kurios šalys, kurios buvo sustabdžiusios mirties bausmę, ją vėl pradėjo vykdyti;
26. pabrėžia, kad per šią JT ŽTT sesiją reikia aptarti asociacijų laisvės ir kovos su visų formų represijomis, įskaitant profesinių sąjungų atstovų, politinius ir asociacijų aktyvistų, menininkų ir žmogaus teisių aktyvistų žudymus, klausimą;
27. atkreipia dėmesį į ataskaitą dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir primena, kad ji reiškia tiek teisę tikėti ir netikėti, tiek teisę skleisti religinį tikėjimą ir jį pakeisti; dar kartą pabrėžia, kad palaiko religijos ir valstybės atskyrimą kaip esminį tam tikrų valstybių ir kultūrų bruožą, kuris apibūdinamas kaip griežtas politinių valdžios institucijų ir religinių institucijų atskyrimas, pagal kurį atmetamas bet koks religija pagrįstas kišimasis į vyriausybės veikimą ir politinis kišimasis į religijos klausimus, apsiribojant tik saugumo taisyklėmis ir viešąja tvarka (įskaitant pagarbą kitų žmonių laisvei), ir visiems (tikintiesiems, agnostikams ir ateistams) užtikrinant vienodą tikėjimo laisvę ir laisvę viešai reikšti savo įsitikinimus;
Tautų ir atskirų grupių ar asmenų teisės
28. dar pabrėžia neatimamą tautų apsisprendimo teisę ir teisę rinktis savo politinės, ekonominės ir socialinės raidos kryptį be išorės jėgų įsikišimo; ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares 28-os JT ŽTT sesijos proga aktyviai remti šią teisę užuot vykdžius dabartinę politiką; tačiau nepritaria tam, kad ES nustatytų sankcijas trečiosioms šalims, siekdama apsaugoti savo geopolitinius ir ekonominius interesus neatsižvelgdama į humanitarinę padėtį;
29. dar kartą reiškia susirūpinimą dėl įvairiais būdais ir lygiais prastėjančios žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų, organizacijų, institucijų ir taip pat žurnalistų padėties visame pasaulyje, taip pat ir Sąjungoje;
30. pabrėžia, kad svarbu gerbti pagrindines čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų teises, apibrėžtas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijoje Nr. 169; yra labai susirūpinęs dėl mapučių genties ir čiabuvių tautų padėties tokiose šalyse kaip Gvatemala; smerkia prieš čiabuvių tautų vadovus nukreiptas represijas ir profesinių sąjungų vadovų žudymus ir prašo, kad JT Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu komisijos Gvatemaloje veikla nesibaigtų 2015 m. rugsėjo mėn.;
31. palankiai vertina per 28-ą sesiją skirtą dėmesį vaiko teisėms ir ketinimą, išreikštą priėmus rezoliuciją Nr. 25/6 , trejiems metams pratęsti specialiosios pranešėjos prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimais įgaliojimus; taip pat palankiai vertina tai, kad JT ŽTT per 28-ą sesiją numatė surengti vienos dienos diskusijas, kurios, kaip numatyta rezoliucijoje Nr. 25/6, bus skirtos galimybėms daugiau investuoti į vaiko teises išnagrinėti, siekiant nustatyti, kaip būtų galima paspartinti tarptautinius veiksmus, kad būtų nutrauktas smurtas prieš vaikus;
32. ragina Sąjungą ir valstybes nares imtis veiksmų ir teikti pirmenybę konkretiems JT ŽTT veiksmams, kuriais siekiama nutraukti žmogaus teisių pažeidimus, nuo kurių kenčia civiliai, visų pirma, moterys ir vaikai, per karus ir smurtinius konfliktus; ragina, kad būtų imamasi prioritetinių veiksmų, siekiant visų pirma nutraukti vaikų kareivių verbavimą ir užtikrinti jų apsaugą;
33. atmeta galimybes taikyti „atsakomybės užtikrinti apsaugą“ principą, nes šis principas pažeidžia tarptautinę teisę ir jis nėra pakankamas teisinis pagrindas pateisinti vienašališką jėgos panaudojimą, dažniausiai siekiant pakeisti kokį nors režimą; smerkia tai, kad tokios galingos šalys kaip JAV arba tokios organizacijos kaip NATO vienašališkai prisiima pasaulio policininko vaidmenį; taip pat smerkia vadinamuosius selektyviuosius oro antpuolius ir užsienio pajėgų įvedimą į šalį; smerkia NATO bandymą perimti taikos užtikrinimo ir stabilizacijos užduotis, kurios gali būti vykdomos tik pasiekus platų sutarimą JT Generalinėje Asamblėjoje; reiškia didelį susirūpinimą dėl augančio vaikų ir jaunimo verbavimo atvejų skaičiaus; primena, kad būtina visų pirma apsaugoti nuo ginkluoto konflikto kenčiančius vaikus ir moteris;
Žmogaus teisių tarpusavio priklausomybė ir teminiai klausimai, susiję su žmogaus teisėmis
34. mano, kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu punktas yra nepaprastai svarbus: yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių ir pilietinių laisvių padėties, kuri bloginama teisinantis kova su terorizmu ir vis dažniau – kova su sunkiais nusikaltimais, nors šios sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos, be to, visa tai vyksta ir ES arba sudarant specialius susitarimus su tam tikromis valstybėmis, kuriose žmogaus teisių standartai netaikomi; ypač nerimauja dėl duomenų apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą standartų nesilaikymo šioje srityje;
35. apgailestauja dėl to, kad tarptautinė bendruomenė vis dar nepradėjo derybų dėl tarptautinio susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kuris galėtų remtis Europos Tarybos konvencija Nr. 108, sudarymo, ir ragina Sąjungos ir valstybių narių delegacijas, bendradarbiaujant su atitinkamais tarptautiniais kolegomis, siekti tokį teisės aktą parengti;
36. dar kartą smerkia plataus masto privačių karinių ar apsaugos bendrovių naudojimą vadinamosios saugumo politikos srityje, nes tai yra suverenios galios, priklausančios tik valstybei, ir ragina Europos Sąjungą bei jos valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad tokia praktika būtų nutraukta; mano, kad privačios karinės ir apsaugos bendrovės privalo šioje srityje, valstybei prisiimant visą atsakomybę, paisyti žmogaus teisių, visų pirma, užtikrinti duomenų apsaugą ir pagarbą teisei į privatų gyvenimą; mano, kad šiuo atveju, nors viešosios tarnybos užduotys pavedamos bendrovėms, tiek valstybės, tiek bendrovės privalo atsakyti už žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos padaro tokių bendrovių darbuotojai;
37. be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamas ginklų prekybos reglamentavimas, su ja susijusi skaidrumo stoka ir kontrolės trūkumas sukėlė daug žmonių kančių, paskatino ginkluotus konfliktus, nestabilumą ir korupciją, sukėlė grėsmę taikos procesams ir privedė prie demokratiškai išrinktų vyriausybių nuvertimo ir teisinės valstybės principų bei humanitarinės teisės pažeidimų; todėl pabrėžia, kad per šią sesiją reikia nagrinėti šį klausimą;
38. mano, kad žmogaus teisių ir aplinkos punktas taip pat nepaprastai svarbus, ir pažymi, kad šis klausimas itin glaudžiai susijęs su gyventojų teise naudotis gamtos ištekliais, jų teise į žemę ir tvarią aplinkosaugos sistemą; todėl mano, jog itin svarbu, kad visos valstybės ratifikuotų ir įgyvendintų Kioto protokolą ir kitas tarptautines konvencijas, užtikrinančias galimybes faktiškai naudotis šiomis teisėmis;
Su žmogaus teisėmis susijusios situacijos, kurioms JT ŽTT turėtų skirti dėmesį
39. atkreipia dėmesį į JT ŽTT sprendimą pratęsti JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos 25/23 įgaliojimus tirti visus nuo 2011 m. įvykdytus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus; griežtai smerkia tai, kad prieš Sirijos gyventojus buvo panaudotas cheminis ginklas; apgailestauja, kad nepavyko 2-oji Ženevos konferencija, ir pabrėžia, kad Sirijos likimas ateityje turi priklausyti tik nuo Sirijos gyventojų; remia politinį konflikto sprendimą, dėl kurio susitartų Sirijos gyventojai nesikišant užsienio jėgoms, nes taip šalyje būtų pradėtas įtraukus nacionalinis dialogas, kuriuo būtų siekiama veiksmingai įgyvendinti teisėtus Sirijos gyventojų siekius ir lūkesčius, susijusius su politiniais ir demokratiniais pokyčiais;
40. pažymi, kad žmogaus teisių padėtis Irane toliau blogėja; pažymi, kad šioje šalyje įprastos represijos prieš taikius demonstracijų dalyvius ir disidentus (įskaitant studentus, universitetų darbuotojus, žmogaus teisių gynėjus), moterų teisių aktyvistus, teisininkus, žurnalistus, tinklaraštininkus ir dvasininkus; pabrėžia, kad užtikrinant taiką svarbus vaidmuo tenka tarptautinei bendruomenei; reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinio žmogaus teisių padėties blogėjimo Irane, didėjančio politinių ir sąžinės kalinių skaičiaus, vis dar didelio įvykdomų mirties bausmių skaičiaus, įskaitant nepilnamečius, dėl kankinimų, šališkų teismų ir milžiniškų sumų, kurios reikalaujamos kaip užstatas, taip pat didelių informacijos, saviraiškos, susirinkimų, religijos, švietimo ir judėjimo laisvės apribojimų; palankiai vertina JT ŽTT sprendimą vieniems metams pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais įgaliojimus;
41. pripažįsta, kad Mianmare tęsiamos politinės ir pilietinės teisių reformos, tačiau ragina šalies valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, visų pirma, paleisti politinius kalinius ir kuo skubiau kovoti su smurtu tarp bendruomenių; reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto Rachinų valstijoje, kuris yra ilgalaikė diskriminacinės politikos, nukreiptos prieš rohinjus, pasekmė; palankiai vertina tai, kad dar vieniems metams pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais įgaliojimai;
42. apgailestauja, kad klausimas dėl padėties Lotynų Amerikoje, ypač Hondūre ir Paragvajuje, nebuvo įtrauktas į šias diskusijas; reikalauja, kad po valstybės perversmų Hondūre ir Paragvajuje žmogaus teisių padėtis šiose šalyse būtų realiai stebima ir kad būtų dedamos visos pastangos demokratijai ir teisinei valstybei jose atkurti; ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas siekti, kad valstybės perversmai būtų pasmerkti, vyriausybės nepripažintos de facto, ir reikalauti, kad kaltininkai būtų teisiami; taip pat ragina, kad būtų atliktas kėsinimosi įvykdyti valstybės perversmą kitose Lotynų Amerikos šalyse (pvz., Ekvadore ar Venesueloje) tyrimas ir kad būtų nustatyti visi už tai atsakingi, įskaitant trečiąsias valstybes;
43. taip pat apgailestauja, kad žmogaus teisių Meksikoje klausimas neaptariamas šioje sesijoje, nors priverstinių dingimų ir neteisminių egzekucijų, įskaitant daug moterų žudymo atvejų, daugėja ir buvo įrodyta, kad už tai atsakingos valdžios institucijos; yra itin susirūpinęs dėl klestinčio nebaudžiamumo Meksikoje, kur dingo daugiau kaip 22 000 žmonių (daugiau kaip pusė jų pastaraisiais metais), tačiau 98 proc. už nusikaltimus atsakingų asmenų lieka nenubausti; smerkia studentų, žurnalistų, socialinių aktyvistų, valstiečių lyderių ir profesinių sąjungų atstovų kriminalizavimą šalyje ir represijas prieš juos, įskaitant dingimus ir žudymus; prašo Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas per 28-ą sesiją paremti NVO prašymus, kuriais siekiama, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro biuras ir Hagos tribunolas atkreiptų dėmesį į Meksikoje padarytus nusikaltimus ir, jei tikslinga, pradėtų tarptautinį tyrimą;
44. taip pat apgailestauja, kad į darbotvarkę neįtrauktas žmogaus teisių padėties Turkijoje klausimas; ypač nerimauja dėl to, kad šioje šalyje blogėja demokratijos padėtis ir dažnėja represijos prieš demokratus, išrinktus asmenis ir politinius aktyvistus, profesinių sąjungų atstovus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir menininkus; pažymi, kad ypač prieš kurdus imamasi tokių represijų; prašo Sąjungos delegacijos užtikrinti, kad per 28-ą JT ŽTT sesiją būtų pradėtos diskusijos šia tema ir kad būtų suteikta aiški parama diskusijų apie taikos procesą atnaujinimui;
45. taip pat ragina, kad į klausimų, į kuriuos JT ŽTT turi atkreipti dėmesį, sąrašą būtų įtrauktas padėties Egipte klausimas; reiškia didelį susirūpinimą dėl šioje šalyje plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų; nerimauja dėl įstatymo, kuriuo ribojamos demonstracijos, ir ragina Egiptą laikytis tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis šioje srityje; primena, kad dalyvavimas taikiuose protestuose arba vyriausybės kritikavimas negali būti sulaikymo arba persekiojimo priežastis; ragina Egipto valdžios institucijas nutraukti bet kokius bauginimo veiksmus ir represijas, įskaitant tuos, kurių imamasi teismų lygmeniu, prieš aktyvistus, žurnalistus, politinę opoziciją, žmogaus teisių gynėjus ir profesinių sąjungų atstovus; reiškia didelį susirūpinimą dėl masinių mirties bausmių, kuriomis valstybė specialiai naudojasi kaip priemone vykdyti savavališką ir politiniais motyvais grindžiamą persekiojimą, kad susidorotų su politiniais disidentais;
46. taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl sąlygų, kuriomis turės vykti rinkimai, ypač dėl sąlygų Sudane ir Burundyje; pažymi, jog nepaprastai svarbu, kad būtų nuolat ieškoma plataus vyriausybės, opozicijos ir pilietinės visuomenės konsensuso rinkimų ir jų organizavimo klausimais; ragina, kad tarptautinė parama rinkimams būtų teikiama tik su sąlyga, kad bus paisoma žmogaus teisių, nedelsiant nutraukti bet kokie vykstantys konfliktai ir užtikrinami skaidrūs, laisvi ir sąžiningi rinkimai;
Žmogaus teisių padėtis Palestinoje ir kitose okupuotose arabų teritorijose
47. palankiai vertina tai, kad 28-oje sesijoje ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus teisių padėčiai Palestinoje ir kitose okupuotose arabų teritorijose, ypač Palestinos gyventojų apsisprendimo teisei ir nepriklausomos bei tvarios valstybės sukūrimui pagal 1967 m. sienas; labai ragina Sąjungos delegaciją pasmerkti visų formų kolonializmą, ypač Palestinoje: ir Vakarų Krante, ir Rytų Jeruzalėje;
48. smerkia Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje pažeidžiant tarptautinę teisę nuolat Izraelio vykdomą gyvenviečių plėtros ir okupacijos politiką; griežtai smerkia beduinų bendruomenių išvarymą iš jų protėvių žemių, esančių Negevo regione ir Rytų Jeruzalės apylinkėse, ir Izraelio tęsiamą beduinų perkėlimo politiką; smerkia sistemingus palestiniečių namų griovimus kaip masinio baudimo ir kolonizavimo priemonę; pabrėžia, kad ši politika – tai Palestinos žemės užgrobimas, draudimas naudoti žemės ūkio paskirties žemę ir bendruomenių naikinimas; smerkia šią politiką, kuria siekiama panaikinti Palestinos valstybės su sostine Rytų Jeruzalėje galimybę pagal JT rezoliucijas; primygtinai ragina valstybių narių ir Sąjungos delegacijas pasmerkti šią Izraelio politiką, reikalauti ją nedelsiant nutraukti ir imtis visų priemonių šiuo tikslu;
49. primena, kad yra svarbi Jungtinių Tautų ataskaita dėl žmogaus teisių padėties Palestinos teritorijose, kurioje smerkiama tai, kad „Izraelio politika Vakarų Krante ir Gazos Ruože krypsta į apartheidą dėl nuolatinės Palestinos gyventojų priespaudos ir jų žemių de facto ekspropriacijos“, Palestinos gyventojų žmogaus teisių pažeidimų, vykdomų Izraelio pajėgų, ir Rytų Jeruzalės etninio valymo Izraelio valdžios institucijoms mėginant Jeruzalę paversti žydų miestu, kad galėtų jį pasisavinti; pabrėžia, kad po šešerius metus vietoje vykusio tyrimo tyrėjas Richard Falk pateikė nerimą keliančias išvadas apie palestiniečių padėtį, ir griežtai smerkia Izraelio vykdomą okupaciją; pabrėžia, kad jis siūlo išeitį, kaip nubausti valstybę už jos veiksmus – boikotuoti jos produktus;
50. palankiai vertina organizacijos „Amnesty International“ 2014–2015 m. ataskaitą, kurioje smerkiami Izraelio karių Vakarų Krante vykdomi smurto veiksmai ir primenama brutali Izraelio vykdoma Palestinos teritorijų okupacija; pabrėžia, kad remiantis įvairiomis ataskaitomis Izraelio kariuomenės elgesys su palestiniečiais prilyginamas karo nusikaltimams; smerkia medicinos darbuotojų bendrininkavimą su Izraelio kariuomene netinkamai elgiantis su įkalintais palestiniečiais;
51. smerkia Palestinos kalinių padėtį Izraelio kalėjimuose; ragina Izraelio valstybę nedelsiant liautis taikius masinio įkalinimo praktiką, nutraukti administracinius įkalinimus, politinių kalinių iškėlimą iš okupuotų teritorijų, kad jų negalėtų lankyti artimieji, netinkamą elgesį ir kankinimą, atsisakymą suteikti tinkamą ir reikiamą gydymą, – visa tai yra akivaizdūs tarptautinės teisės pažeidimai; dar kartą pakartoja smerkiąs visų formų kankinimą ir netinkamą elgesį; reikalauja Izraelio nedelsiant užtikrinti, kad jis laikytųsi Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą, kurios šalimi jis yra; smerkia vaikų įkalinimą ir netinkamą elgesį su jais ir reikalauja nedelsiant išlaisvinti įkalintus vaikus ir moteris; smerkia Izraelio teismų elgesį su vaikais;
52. smerkia Palestinos kalinių padėtį ir reikalauja juos išlaisvinti; primena savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją, kurioje ragino Izraelio vyriausybę gerbti įkalintų palestiniečių teises ir apsaugoti jų sveikatą ir gyvybę; reiškia susirūpinimą dėl Palestinos belaisvių, įkalintų nepateikus kaltinimo; pabrėžia, kad šiems sulaikytiesiems asmenims turėtų būti pateikti kaltinimai ir jų byla turėtų būti nagrinėjama, suteikiant teismines garantijas pagal tarptautinius standartus, arba jie turėtų būti nedelsiant paleisti; reiškia rimtą susirūpinimą dėl ilgą bado streiką paskelbusių palestiniečių kalinių padėties bei sveikatos ir ragina Izraelį šiems badautojams be apribojimų suteikti tinkamą medicininę priežiūrą;
53. ragina Izraelio valstybei paskelbti ginklų embargą dėl to, kad ji pažeidžia žmogaus teises; ragina Sąjungą ir jos valstybes nares nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Izraeliu, vykdytą EGA arba pagal programą „Horizontas 2020“; smerkia 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Izraelio vykdytą agresiją ir daug karo nusikaltimų, įvykdytų prieš Gazos Ruožo gyventojus; reikalauja nedelsiant nutraukti Gazos Ruožo apgultį;
54. apgailestauja, kad Vakarų Sacharos klausimas neįtrauktas į 28-os JT ŽTT sesijos darbotvarkę; dar kartą pabrėžia, kad Vakarų Sacharos konfliktas yra dekolonizacijos problema ir kad pagal tarptautinę teisę Maroko Karalystė neturi jokių suverenių teisių į Vakarų Sacharą ir yra laikoma jos okupante; smerkia nesiliaujančius Vakarų Sacharos gyventojų žmogaus teisių pažeidimus ir ragina apsaugoti Vakarų Sacharos gyventojų pagrindines teises, įskaitant asociacijų ir žodžio laisvę bei teisę rengti demonstracijas; ragina nedelsiant išlaisvinti visus Vakarų Sacharos politinius kalinius; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi būtinai stebėti žmogaus teisių padėtį Vakarų Sacharoje; ragina Maroką ir Polisario frontą tęsti derybas dėl taikaus ir ilgalaikio Vakarų Sacharos konflikto sprendimo ir pakartoja, kad Vakarų Sacharos gyventojai turi apsisprendimo teisę, kuri turi būti įgyvendinta demokratiškame referendume, laikantis Jungtinių Tautų rezoliucijų 34/37 ir 35/19;
Rasizmas, rasinė diskriminacija, ksenofobija ir susijusi netolerancija. Tolesni veiksmai po Durbano deklaracijos ir veiksmų programos ir šios deklaracijos bei programos taikymas
55. teigiamai vertina tai, kad 28-oje JT ŽTT sesijoje ypatingas dėmesys skiriamas šiems klausimams; vėl smerkia rasizmu, antisemitizmu, homofobija ir ksenofobija pagrįstą smurtą, nukreiptą prieš migrantus – kai kuriose valstybėse narėse, kuriose valdžios institucijos nesiima griežtų veiksmų, šis smurtas pasiekė nerimą keliantį lygį; yra labai susirūpinęs dėl to, kad vis daugėja neapykantą ir smerkimą kurstančių pareiškimų, nukreiptų prieš mažumas ir asmenų grupes, taip pat didėja jų įtaka žiniasklaidos srityje, daugelyje judėjimų ir partijų, tai matyti aukščiausiuose politinės atsakomybės lygmenyse kai kuriose valstybėse narėse, ir kad būtent dėl to priimami ribojamieji teisės aktai;
56. apgailestauja, kad moterų diskriminavimas šioje konferencijoje neaptariamas kaip atskiras punktas; pabrėžia, kad visiems prieinamos reprodukcinės sveikatos ir priežiūros paslaugos, įskaitant teisę į lytinį švietimą, laisvą galimybę naudotis kontracepcijos priemonėmis ir nėštumo nutraukimo teisę, turi likti politiniu prioritetu; pabrėžia, kad smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimas, taip pat kova su seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis turi būti prioritetai ir turi būti siekiama tikslo užtikrinti moterų ir vyrų lygybę; todėl ragina JT ŽTT ir tarptautinę bendruomenę įgyvendinti Konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais („TKGV+20“), „Pekinas +20“ ir „Rio +20“ procesus; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės taikytų 2002 m. TKGV rekomendacijas dėl tarptautinės apsaugos persekiojimo dėl lyties, visų pirma vykdant imigracijos politiką, atvejais;
57. taip pat apgailestauja dėl to, kad šioje konferencijoje nesvarstomi klausimai, susiję su LGBTI asmenų teisėmis; smerkia tai, kad LGBTI asmenys visame pasaulyje patiria smurtą ir diskriminaciją; ypač smerkia priverstinę transseksualių asmenų sterilizaciją, kuri vis dar vykdoma keliose valstybėse, įskaitant Sąjungos valstybes, ir ragina nedelsiant nutraukti šį žmogaus teisių pažeidinėjimą; ragina tarptautinę bendruomenę apsvarstyti, kaip ji savo šeimos teisę galėtų pritaikyti prie šiuolaikinių šeimos modelių raidos, įskaitant galimybę jungtis ir įvaikinti tos pačios lyties asmenims; pabrėžia, kad lesbietės dažnai patiria daugialypę diskriminaciją – ir kaip moterys, ir kaip lesbietės, ir kad norint, jog įsivyrautų lygybė ir nediskriminavimas, veiksmai, kuriais siekiama LGBTI asmenų lygybės, turi būti derinami su veiksmais, kuriais siekiama moterų ir mergaičių lygybės;
58. reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja smurtinių įstatymų, praktikos ir veiksmų, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir jų lyties; ragina atidžiai stebėti padėtį Nigerijoje ir Gambijoje, kur neseniai priimti prieš LGBTI asmenis nukreipti įstatymai kelia grėsmę seksualinėms mažumoms; reiškia rimtą susirūpinimą dėl vadinamųjų antipropagandos įstatymų, kuriais ribojama saviraiškos ir susirinkimų laisvė ir kuriuos galima rasti Rusijoje ir Lietuvoje arba kurie šiuo metu nagrinėjami Kirgizijos parlamente; palankiai vertina 2014 m. rugsėjo 26 d. priimtą JT ŽTT rezoliuciją dėl smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; apgailestauja dėl to, kad 2014 m. birželio 26 d. JT ŽTT priėmė rezoliuciją dėl šeimos apsaugos, kuri gali sukompromituoti visuotinių ir nedalomų žmogaus teisių principą; pakartoja, kad ragina Vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą tęsti darbus, kuriais siekiama skatinti ir ginti LGBTI asmenų naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis, ypač darant pareiškimus, rengiant pranešimus ir vykdant kampaniją „Laisvė ir lygybė“; skatina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir toliau kovoti su diskriminuojančiais įstatymais ir praktikomis;
Techninė pagalba ir pajėgumų didinimas
59. atkreipia dėmesį į punktą dėl techninio bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje Afganistane; ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas pasmerkti tai, kad NATO įvykdyta Afganistano okupacija tik pablogino žmogaus teisių padėtį šioje šalyje; prašo JT ŽTT dirbti siekiant įsteigti JT globojamą tyrimo komitetą ir neperžengiant Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos surengti karo nusikaltimų, žiaurumų ir žudynių, įvykdytų Irake ir Afganistane, teismo procesą;
60. taip pat atkreipia dėmesį į punktą dėl techninės pagalbos Libijai žmogaus teisių srityje; dar kartą smerkia NATO globojamą karinę intervenciją Libijoje ir pabrėžia, kad padėtis toli gražu nestabilizuota, o nuo „oficialios karo pabaigos“, regis, dar labiau pablogėjo, taip pat prasidėjo šalies skilimas, valstybė nesugeba pažaboti smurto, rasistinių nusikaltimų padažnėjimo, nėra teisingumo ir demokratijos; tikisi, kad JT ŽTT pavyks atlikti nepriklausomą ir nešališką žmogaus teisių padėties šalyje tyrimą ir išaiškinti visų konflikte dalyvavusių jėgų atsakomybę; reikalauja, kad nedelsiant būtų nutrauktas pagalbos vykdant sienų kontrolę misijos „EUROBAM“ bendradarbiavimas su Libijos valdžios institucijomis, kurios apmoko karines ir policijos pajėgas ir suteikia joms sudėtingos technologijos įrangą, kad migrantai ir pabėgėliai negalėtų palikti šalies, kurioje plačiu mastu vyksta partizaninis karas ir neužtikrinamos migrantų ir pabėgėlių teisės; ragina, kad pilietinė visuomenė ir valdžios institucijos nedelsiant imtųsi koordinuotų paramos veiksmų, kuriais būtų siekiama sukurti nacionalinę prieglobsčio ir migrantų priėmimo sistemą, pagal kurią būtų gerbiamos prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrantų teisės;
61. atkreipia dėmesį į punktą dėl techninės pagalbos ir pajėgumų didinimo žmogaus teisių srityje Pietų Sudane; reiškia gilų susirūpinimą dėl gilėjančio konflikto, kurio metu žūsta civiliai gyventojai ir kurio metu per prievartą verbuojami vaikai; ragina abi kariaujančias puses nedelsiant sudaryti paliaubas, taip pat išreiškia savo paramą neutralioms tarpininkavimo pastangoms, siekiant užtikrinti greitą susitarimą; išreiškia savo paramą pilietinės visuomenės raginimui rasti taikius politinius sprendimus; ragina rasti politinį ir neprievartinį vidinių nesutarimų problemos sprendimą bei nuginkluoti ir išformuoti kovotojų būrius; ragina civiliams gyventojams, kenčiantiems nuo kovų ir bėgantiems iš karo zonos, teikti daugiau humanitarinės pagalbos; primygtinai ragina abi šalis užtikrinti neribotą prieigą prie tokią pagalbą teikiančių JT agentūrų; prašo ES ir jos valstybių narių padidinti kaimyninių valstybių finansavimą, tuo siekiant padėti joms susidoroti su atvykstančiais pabėgėliais; ragina ES ir jos valstybes nares atverti savo sienas pabėgėliams, paliekantiems Pietų Sudaną dėl jame vyraujančios krizės;
62. atkreipia dėmesį į punktą dėl techninio bendradarbiavimo ir pajėgumų didinimo su Dramblio Kaulo Krantu žmogaus teisių srityje; dėl šio punkto taip pat mano, kad turi būti atliktas objektyvus ir nešališkas žmogaus teisių padėties pokyčių, ypač nuo tada, kai šią šalį užėmė Prancūzijos kariuomenė, įvertinimas;
63. teigiamai vertina tai, kad 28-oje JT ŽTT sesijoje ypatingas dėmesys skiriamas Haičiui; apgailestauja, kad šioje šalyje humanitarinė padėtis tebėra dramatiška ir kad 2010 m. siautusių uraganų padariniai dar nepašalinti; pabrėžia, kad griaunančių gaivalinių nelaimių padariniai dėl didžiulio skurdo šalyje tampa dar skaudesni ir tai lėmė pastaraisiais dešimtmečiais didžiausią humanitarinę krizę; dar kartą pasmerkia tai, kad Prancūzija ir tarptautinės institucijos (visų pirma Tarptautinis valiutos fondas) šiai šaliai priskiria didžiules skolas ir jos tvarkymo išlaidas, kurios yra šios šalies vystymosi atsilikimo priežastys; palankiai vertina tarptautinį solidarumą teikiant pagalbą Haičiui, ypač regiono solidarumą, visų pirma tai, kad Kuba nusiuntė gydytojų ir specialistų, kurie gydė dešimtis tūkstančių cholera sergančių žmonių, per ALBA humanitarinį fondą Haičiui suteiktą finansinę paramą, tolesnį energetinės pagalbos teikimą per „Petrocaribe“ ir tiesioginio kuro tiekimo humanitarinės pagalbos transporto priemonėms specialaus plano sukūrimą, maisto tiekimo žemės ūkio iniciatyvas ir gamybos planus, taip pat miško atkūrimo kampaniją; reikalauja pradėti tirti, ar tam tikra, visų pirma Europos Sąjungos skirta, pagalba tikrai pasiekė Haitį, taip pat ištirti pagalbos paskirstymo tinklo veiksmingumą; taip pat reikalauja parengti faktiškai išmokėtos paramos suvestinę;
64. atsižvelgia į JT ŽTT sprendimą metams pratęsti nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais įgaliojimus, kuriuo siekiama padėti Malio vyriausybei skatinti ir apsaugoti žmogaus teises, ir prašo nepriklausomo eksperto pateikti ataskaitą per 28-ą sesiją; prašo, kad būtų visapusiškai įvertinti žiaurumai ir nusikaltimai, įvykdyti visų Malyje esančių pajėgų; prašo Sąjungos ir valstybių narių delegacijų įsipareigoti skatinti taikius konfliktų sprendimo būdus, o ne vienašališkas ginkluotas intervencijas, kaip buvo Malyje;
65. teigiamai vertina tai, kad metams pratęsti nepriklausomos ekspertės žmogaus teisių padėties Centrinės Afrikos Respublikoje klausimais įgaliojimai; apgailestauja, kad Centrinės Afrikos Respublikoje nuo 2013 m. gruodžio mėn. Prancūzijos įvykdytos intervencijos pablogėjo humanitarinė ir žmogaus teisių padėtis; smerkia žiaurumus, su kuriais susiduria visi gyventojai, ypač moterys ir vaikai; apgailestauja dėl gyventojų perkėlimo ir sanitarinių sąlygų; ragina tarptautinę bendruomenę ir paramos davėjus teikti daugiau humanitarinės pagalbos;
o
o o
66. paveda Europos Parlamento delegacijai 28-oje JT ŽTT sesijoje pranešti apie poziciją, pateiktą šioje rezoliucijoje, ragina delegaciją pateikti vizito ataskaitą Žmogaus teisių pakomitečiui ir mano, kad reikėtų ir toliau siųsti Europos Parlamento delegaciją į atitinkamas JT ŽTT sesijas;
67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 64-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES ir JT darbo grupei, kurią įsteigė Užsienio reikalų komitetas.