Plenarinio posėdžio dokumentas
4.3.2015 B8‑0230/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl ES prioritetų 28-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje
( 2015/2572(RSP) )
Andrzej Grzyb, Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Dubravka Šuica, József Nagy, Lara Comi
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 28-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje
( 2015/2572(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,
– atsižvelgdamas į savo ... m. ... d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[1],
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas, susijusias su ES prioritetais JT žmogaus teisių forumuose,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į artėjančią 28-ąją JT Žmogaus teisių tarybos sesiją, kuri vyks 2015 m. kovo 2–27 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir išsaugojimas yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos bendrumo ir vientisumo ramsčių;
B. kadangi žmogaus teisės įgimtos visiems žmonėms, nesvarbu, kokia jų tautybė, rasė, lytis, etninė kilmė, religija ar bet kuris kitas statusas, ir kadangi pagarba šioms teisėms įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, taip pat vėlesnėse tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, deklaracijose ir rezoliucijose;
C. kadangi visos žmogaus teisės – pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – nedalomos, tarpusavyje susijusiose ir viena nuo kitos priklausomos ir kadangi bet kurios iš šių teisių atėmimas tiesiogiai ir neigiamai paveiktų kitas;
D. kadangi žmogaus teisių negerbimas ir teisėto demokratinio dalyvavimo nebuvimas veda į nestabilumą, valstybių žlugimą, humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus;
E. kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas bei įtvirtinta pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams, taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės nuostatomis;
F. kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises gerbti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekdamos panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;
G. kadangi reguliarios Žmogaus teisių tarybos sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, specialiosios procedūros su konkrečia šalies padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams spręsti padeda skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus;
H. kadangi kai kurios dabartinės JT Žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant su asmenimis, įgaliotais pagal JT specialiąsias procedūras, ir laikantis atskaitomybės JT sutartimis įsteigtiems žmogaus teisių apsaugos organams reikalavimų prasti;
JT Žmogaus teisių taryba
1. teigiamai vertina ES prioritetus, artėjant 28-ajai reguliariajai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijai apibrėžtus Tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadose;
2. teigiamai vertina ambasadoriaus Joachimo Rückerio paskyrimą Žmogaus teisių tarybos pirmininku 2015 m. laikotarpiui;
3. sveikina Zeidą Ra'adą Al Husseiną, paskirtą JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, ir pakartoja kuo tvirčiausiai remiąs jo pastangas ir įgaliojimus;
4. teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini dalyvavimą JT Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio sesijoje, kadangi tai teisingas tvirto ES įsipareigojimo daugiašalei žmogaus teisių sistemai ženklas;
5. teigiamai vertina metinę Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro JT Generalinei Asamblėjai pateiktą ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. lapkričio mėn., ir pareiškia tvirtai remiąs Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklos nepriklausomumą ir principingumą; pabrėžia, jog svarbu saugoti šį nepriklausomumą siekiant užtikrinti, kad Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras galėtų tęsti savo darbą veiksmingai ir nešališkai; pakartoja, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro veiklai būtinas pakankamas finansavimas;
6. primena, kad Europos Parlamentas ir jo Žmogaus teisių pakomitetis įsipareigoję remti tvirtą daugiašalę žmogaus teisių sistemą, globojamą Jungtinių Tautų, įskaitant Generalinės Asamblėjos Trečiąjį komitetą, Žmogaus teisių tarybą, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir susijusių specializuotų JT agentūrų, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), darbą, taip pat darbą, atliekamą taikant JT specialiąsias procedūras;
7. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) didinti ES veiksmų nuoseklumą laiku ir iš esmės konsultuojantis, pirmiausia įtraukiant ES delegacijas Niujorke ir Ženevoje, kad ES laikytųsi vieningos pozicijos; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą, svarbu integruoti Niujorke ir Ženevoje atliekamą darbą, susijusį su JT Generalinės Asamblėjos, Trečiojo komiteto ir Žmogaus teisių tarybos veikla, į reikiamus ES vidaus ir išorės veiksmus;
8. pakartoja savo poziciją, kad JT Žmogaus teisių tarybos narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios puoselėja pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principams ir demokratijai ir kurios sutiko pratęsti nuolatinį kvietimą atlikti visas specialiąsias procedūras, ir primygtinai ragina valstybes nares populiarinti ir patvirtinti veiksmingo žmogaus teisių užtikrinimo kriterijus, kurie būtų taikomi bet kuriai naujai išrinktai JT Žmogaus teisių tarybos narei; primygtinai ragina valstybes nares skatinti skaidrius, atvirus ir konkurencingus JT Žmogaus teisių tarybos narių rinkimo procesus;
9. pakartoja, kad remia visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir vertina naudingą jo indėlį; ragina nares aktyviai dalyvauti rengiant savo visuotinį periodinį vertinimą (taip pat ir įtraukiant pilietinę visuomenę), įsitraukti į interaktyvų dialogą per visuotinio periodinio vertinimo sesiją ir į diskusijas dėl visuotinio periodinio vertinimo rezultatų patvirtinimo, įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas atlikus visuotinį periodinį vertinimą, ir imtis konkrečių priemonių savo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje gerinti ir vykdyti;
10. ragina ES ir ES valstybes nares toliau atsižvelgti į visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas rengiant bet kokius ES dialogus politikos klausimais su atitinkamomis valstybėmis, kad būtų rasti būdai rekomendacijas įgyvendinančioms valstybėms paremti;
11. pakartoja remiąs specialiųjų procedūrų taikymą ir nepriklausomą pagal jas įgaliotų asmenų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir kviečia visas valstybes bendradarbiauti vykdant šias procedūras, remiant pagal šias procedūras veikiančių ekspertų laisvą ir nevaržomą bendradarbiavimą su atitinkamais subjektais;
12. mano, kad svarbu į JT Žmogaus teisių tarybos sesijas ir kitas susijusias JT Generalinės Asamblėjos sesijas siųsti parlamentines delegacijas;
13. mano, kad svarbu užtikrinti pilietinės visuomenės ir JT Žmogaus teisių tarybos sąveikos erdvę; primygtinai ragina ES ir JT Žmogaus teisių tarybą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės atstovai galėtų kuo labiau prisidėti prie 28-osios JT Žmogaus teisių tarybos sesijos darbo, taip pat prie visuotinio periodinio vertinimo proceso ir kitų JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų, nebijodami, kad prieš juos bus imtasi represalijų, kai grįš į savo tėvynę;
Pilietinės ir politinės teisės
14. pakartoja, kad saviraiškos laisvė – kiekvienos laisvos demokratinės visuomenės kertinis akmuo – yra visų žmonių pagrindinė teisė; griežtai smerkia 2015 m. sausio mėn. Prancūzijoje įvykdytą 12 asmenų, įskaitant savaitraščio „Charlie Hebdo“ karikatūristus, ir 4 asmenų žydų maisto prekių parduotuvėje nužudymą, taip pat kino režisieriaus ir sinagogos apsaugininko nužudymą Kopenhagoje; šiuos nusikaltimus įvykdžiusių teroristų taikinys buvo žodžio ir religijos laisvė;
15. smerkia tai, kad ekstremistų ir džihadistų grupės visose šalyse, ypač Sirijoje, Irake, Libijoje, Mianmare, Nigerijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, naudojasi religija, o jų veiksmai apima ginkluotus išpuolius ir sprogdinimus, savižudžių vykdomus sprogdinimus, pagrobimus ir kitus smurto aktus, kuriais terorizuojami gyventojai; laikosi nuomonės, kad, norint kovoti su terorizmu, būtina ieškoti esminių jo priežasčių, įskaitant socialinę atskirtį, politinę marginalizaciją ir nelygybę; reiškia paramą visoms religinės netolerancijos ir neapykantos aukoms; pažymi, kad Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos 2014 m. lapkričio 14 d. ataskaitoje „Teroro valdžia: gyvenimas Sirijoje valdant ISIL“ apibūdinimas „Islamo valstybe“ pasiskelbusios grupuotės viešas žiaurus elgesys ir savų doktrinų diegimas, siekiant užtikrinti jos kontroliuojamų bendruomenių, įskaitant krikščionių bendruomenę, paklusnumą; reiškia solidarumą su persekiojamais krikščionių bendruomenių nariais, kurie savo tėvynėje (Irake ir Sirijoje) susiduria su sunaikinimo pavojumi; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinėms mažumoms priklausančių asmenų teises; primygtinai ragina, kad vykdant visus kovos su terorizmu veiksmus būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi teisinės valstybės principų;
16. reiškia susirūpinimą dėl visų susirinkimų ir asociacijų laisvės suvaržymų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų draudimus, agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo ir kitų ribojamųjų įstatymų naudojimą, perteklinius registracijos ir atskaitomybės reikalavimus, pernelyg griežtas užsienio finansavimui taikomas taisykles, ir pakartoja, kad taikių susirinkimų ir asociacijų laisvė yra vienas esminių žmogaus teisių elementų;
17. ragina visas vyriausybes remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus ir skatinti jų veiklą, taip pat sudaryti sąlygas, kad jie galėtų veikti nebijodami, nepatirdami represijų ir nesusidurdami su bauginimu, taip pat bendradarbiauti su Žmogaus teisių taryba klausimais, susijusiais su visuotinio periodinio vertinimo mechanizmu; pažymi, kad šalys, taikančios prieš žmogau teisių aktyvistus nukreiptas represalijas, turėtų už tai atsakyti;
18. pakartoja smerkiąs mirties bausmės taikymą ir tvirtai remia mirties bausmės moratoriumo taikymą kaip žingsnį į jos panaikinimą;
19. pakartoja, kad svarbu kovoti su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu, be to, svarbu tai, kad ES yra įsipareigojusi teikti prioritetą šiam klausimui – taip pat ir vaikų atveju – ir padėti dirbti JT specialiajam pranešėjui kankinimų klausimu; primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares parodyti, kad jos bendrai pasiryžusios panaikinti kankinimus ir remti aukas, visų pirma toliau tęsti savo paramą JT savanoriškam kankinimo aukų fondui ir specialiam fondui, įsteigtam pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą, arba, jei taikoma, pradėti teikti tokią paramą;
20. pritaria JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo naujausiai ataskaitai ir išvadoms dėl šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų; ragina ES ir valstybes nares vykdyti specialiojo pranešėjo rekomendacijas įgyvendinant savo vidaus politiką, siekiant kovoti su rasinės, etninės neapykantos, taip pat neapykantos ksenofobijos pagrindu plitimu internetu ir socialinės žiniasklaidos tinklais, imantis reikiamų teisės priemonių ir visiškai gerbiant kitas pagrindines teises, pvz., saviraiškos ir nuomonės laisvę;
21. pripažįsta, kad greita informacinių ir ryšių technologijų raida visame pasaulyje pakeitė naudojimosi saviraiškos laisve aplinką ir atnešė tiek didelių privalumų, tiek rimtų problemų; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina, kad 2014 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, ir smerkia visus skaitmeninės komunikacijos apribojimus, įskaitant tuos, kurie nukreipti prieš pilietinės visuomenės veikėjus; pakartoja, kad būtina skirti ypatingą dėmesį žurnalistų ir tinklaraštininkų teisėms;
22. ragina JT Žmogaus teisių tarybą tęsti diskusiją dėl teisės į privatumą ir šiuo tikslu paskirti JT specialųjį pranešėją teisės į privatumą klausimu, ypač atsižvelgiant į skaitmeninės komunikacijos problemą;
Socialinės ir ekonominės teisės
23. atkreipia dėmesį į tai, kad JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatytas skurdo panaikinimo iki 2030 m. tikslas, kurio bus siekiama laikantis holistinio požiūrio į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus; teigiamai vertina JT Generalinio Sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą, parengtą ruošiantis JT specialiam aukščiausiojo lygio susitikimui tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m. darbotvarkės klausimu; pritaria JT Generalinio Sekretoriaus raginimams siekti skurdo panaikinimo vadovaujantis į žmonių poreikius ir teises orientuotu požiūriu;
24. mano, kad apskritai siekiant kovoti su skurdu svarbu išspręsti augančios ir nepaprastai didelės nelygybės problemą ir, konkrečiai, propaguoti socialines ir ekonomines teises sudarant palankesnes sąlygas gauti maisto, vandens, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat tinkamą būstą; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į aštrėjančią žemės grobimo problemą, kurią būtina spręsti;
25. laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, kadangi netenkama lėšų, reikalingų investuoti į tokias nepaprastai svarbias viešąsias paslaugas, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra, taigi gyventojai pasmerkiami amžinam skurdui; primena, kad pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vyriausybės privalo gerbti savo piliečių teises užtikrindamos jiems pakankamus išteklius; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skirtas žmogaus teisių gynėjų, kurių darbas susijęs su ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimu, apsaugai;
26. primena savo raginimą ES ir valstybėms narėms remti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais paskyrimą;
Verslas ir žmogaus teisės
27. tvirtai remia veiksmingą ir nuoseklią JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą trečiosiose šalyse; ragina visus suinteresuotus veikėjus imtis aktyvaus vaidmens JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu 11-oje sesijoje ir remti pastangas suderinti savo politiką su EBPO gairėmis tarptautinėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais; pakartoja savo prašymą Komisijai iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą apie tai, kaip ES valstybės narės įgyvendina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;
28. prašo, kad Komisija ir EIVT paragintų visame pasaulyje esančias ES delegacijas užmegzti ryšius su ES įmonėmis siekiant propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti, kad verslas ir žmogaus teisės, kaip svarbiausios temos, būtų įtraukti į vietose skelbiamus kvietimus teikti paraiškas Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės paramai gauti; ragina ES ir jos valstybes nares įsitraukti į JT sistemoje prasidedančias diskusijas dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento verslo ir žmogaus teisių klausimais rengimo;
Moterų teisės
29. ragina ES aktyviai dalyvauti Moterų padėties komisijos 59-oje sesijoje ir toliau kovoti su visais bandymais trukdyti veikti JT Pekino veiksmų platformai, kuri bus persvarstyta Ketvirtosios pasaulio moterų konferencijos dvidešimtųjų metinių proga;
30. kritikuoja tai, kad, nors buvo padaryta pažanga siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, daugelyje šalių ir toliau galioja diskriminacinio pobūdžio įstatymai, visų pirma su šeima ir nuosavybės įsigijimu susijusiais klausimais; pažymi, kad vis dar labai mažai moterų eina su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir kad smurtas prieš moteris – vis dar labai paplitęs reiškinys, o galimybės kreiptis į teismą vis dar ribotos, nors dėl smurto šeimoje kasdien miršta nemažai moterų;
31. griežtai smerkia karo taktikai prieš moteris naudojamą lytinę prievartą, įskaitant tokius nusikaltimus kaip masinis prievartavimas, seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, persekiojimo lyties pagrindu formos, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, prekybą žmonėmis, ankstyvas ir priverstines santuokas, žudymą dėl garbės ir visų kitų formų panašaus sunkumo lytinę prievartą; ragina ES ir visas jos valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo;
32. taip pat primena ES įsipareigojimą žmogaus teisių ir lyties aspektus įtraukti į bendros saugumo ir gynybos politikos misijų veiklą atsižvelgiant į šioje srityje svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo; ryšium su tuo dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares, kad jos, vykstant tvaraus susitaikymo procesui, remtų nuolatinį moterų dalyvavimą kaip esminę sudėtinę taikos procesų dalį ir pripažintų, kad lyčių lygybės aspektus būtina integruoti į konfliktų prevenciją, taikos palaikymo operacijas, humanitarinę pagalbą ir atstatymą po konfliktų, taip pat į perėjimo prie demokratijos procesą;
Vaikų teisės
33. reiškia susirūpinimą, kad nepaisant pažangos, padarytos nuo tada, kai 1989 m. buvo patvirtinta Vaiko teisių konvencija, bent 58 milijonai vaikų, visų pirma mergaičių, vaikų iš neturtingų šeimų, neįgalių vaikų ir vaikų konfliktų vietovėse, nelanko mokyklos, daug vaikų vis dar serga ligomis, kurių prevencija visai nesudėtinga, dar kiti dirba;
34. ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti itin nepriimtinų formų vaikų darbą, apibrėžtą TDO konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vaikų vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;
35. primena, kad viena iš pagrindinių visų valstybių pareigų yra pareiga užtikrinti visų vaikų švietimą, taip jiems sudarant daugiau galimybių, sukuriant tinkamas institucijas ir pašalinant struktūrines pagrindinių kliūčių, trukdančių įgyvendinti visuotinį pradinį ugdymą, priežastis, įskaitant mokyklą palikusių asmenų skaičiaus mažinimą, nes mokyklos nelankymas ir toliau yra pagrindinė visuotinio pradinio ugdymo kliūtis;
36. ragina ES tinkamai finansuoti ginkluotuose konfliktuose dalyvavusių vaikų ir buvusių vaikų karių demobilizacijos ir reintegracijos programas; primena, kad tvirtai remia kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“ kaip jau paminėta 2014 m. gruodžio 3 d. vykusį klausymą Žmogaus teisų pakomitetyje ta pačia tema; teigiamai vertina JT specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais ir JT specialiosios įgaliotinės smurto prieš vaikus klausimais metines ataskaitas, pateiktas kartu su JT specialiosios įgaliotinės prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimais ataskaita;
Klimato kaita ir žmogaus teisės
37. pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis pažeidžiamoms grupėms ir atskiriems asmenims yra didelis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse, pakrantės valstybėse ir žemumose esančiose salose, kurios dėl ekonominių išteklių stokos negali prisitaikyti prie didelių aplinkos pokyčių;
38. palankiai vertina tai, kad JT Žmogaus teisių tarybą pripažino, jog aplinkos pokyčiai turi neigiamą poveikį gyventojų pragyvenimo šaltiniams ir yra kliūtis siekiant užtikrinti pagrindines tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises; taigi primygtinai ragina susitarimus pasirašiusias šalis Paryžiuje vyksiančioje 2015 m. klimato kaitos konferencijoje priimti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones;
Kova su nebaudžiamumu ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT)
39. pakartoja, kad visiškai palaiko TBT veiklą, padedančią panaikinti tarptautinei bendruomenei nerimą keliantį sunkiausius nusikaltimus įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti TBT veiklos teisėtumui ir nepriklausomumui; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su TBT ir jam suteikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat ir Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti TBT, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir remti kovą su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus;
Čiabuvių tautos
40. ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių įgyvendinimą; primygtinai ragina valstybes nares reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys ypatingą dėmesį skirtų problemoms, su kuriomis susiduria čiabuvių moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT Žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač dėl reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis vykstant šiam procesui;
Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės
41. smerkia vis dažnesnę autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant labiau įtvirtinti savo tarptautinį teisėtumą ir kartu toliau riboti skirtingos nuomonės reiškimą šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kelti šį klausimą, taip pat JT Žmogaus teisių taryboje, ir užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, bendrovėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2015 m. Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes ir 2018 m. Rusijoje vyksiančias FIFA Pasaulio futbolo taurės varžybas, aspektus;
Žmogaus teisių aspekto integravimas ES
42. ragina ES remti žmogaus teisių, įskatinat pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalomumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutartyje išdėstytose bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;
43. ragina ES, valstybes nares, Komisiją ir EIVT žmogaus teises integruoti į visas išorės politikos, vykdomos trečiosiose šalyse, sritis; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką reikia užtikrinti vidaus ir išorės politikos suderinamumą, kaip to reikalaujama pagal ES sutartį, siekiant išvengti dvigubų standartų žmogaus teisių srityje;
44. ragina ES laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio ir pagarbą žmogaus teisėms integruoti į prekybos, investicijų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į bendrą saugumo ir gynybos politiką;
ES prioritetai sprendžiant problemas, susijusias su konkrečiomis šalimis
Ukraina
45. reiškia gilų susirūpinimą dėl tolesnio smurto ir ginkluoto konflikto eskalavimo rytinėje Ukrainos dalyje; smerkia didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, daromus vykstant konfliktui, ir visapusiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl diskriminavimo ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš Krymo vietos gyventojus, visų pirma Krymo totorius; ragina ES valstybes nares remti visas galimas pastangas JT lygmeniu siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir atlikti nešališkus smurtinių įvykių ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su demonstracijomis Maidano aikštėje, Krymo aneksija ir ginkluotu konfliktu rytinėje Ukrainos dalyje, tyrimus; ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų ir principų, kad vykstant konfliktui rytinėje Ukrainos dalyje būtų apsaugoti civiliai gyventojai;
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)
46. palankiai vertina ketinimą pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais įgaliojimus; be to, palankiai vertina JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti atskaitomybę, taip pat apsvarstyti galimybę perduoti klausimą dėl padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje Tarptautiniam baudžiamajam teismui;
Iranas
47. palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. kovo mėn. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir tai, kad pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimai; ragina Iraną leisti JT specialiajam pranešėjui atvykti į šalį – tai būtų itin svarbus Irano pasirengimo imtis veiksmų siekiant pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais rodiklis; pakartoja, jog smerkia tai, kad Irane taikoma mirties bausmė ir kad daug tokių bausmių įvykdoma; pritaria pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų 2014 m. rugpjūčio mėn. pateiktam bendram pareiškimui, kuriame smerkiama pilietinės visuomenės veikėjų suėmimų ir jų nuteisimo atvejų banga Irane; ragina ES ir JT Žmogaus teisių tarybą stebėti žmogaus teisių padėtį ir užtikrinti, kad palaikant santykius su Irano vyriausybe žmogaus teisėms ir toliau visada būtų skiriamas pagrindinis prioritetas; ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautinės teisės žmogaus teisių srityje, pagal kurią nepilnamečių nusikaltėlių egzekucijos yra tarptautinių būtiniausių standartų pažeidimas, ir nebevykdyti minėtųjų egzekucijų nepilnamečiams nusikaltėliams;
Mianmaras/Birma
48. pritaria specialiojo pranešėjo 69-ajai JT Generalinės Asamblėjos sesijos pateiktai ataskaitai apie žmogaus teisių padėtį Mianmare; šioje ataskaitoje pripažįstama padaryta pažanga ir nurodomi likę didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai; ragina vyriausybę įtraukti žmogaus teises į šalies institucinę ir teisinę sistemą ir visas politikos sritis, paisyti saviraiškos ir susirinkimų laisvių, kad žmonės galėtų be baimės, bauginimo ar persekiojimo laisvai reikšti savo nuomonę apie vyriausybės politiką; reiškia susirūpinimą dėl siūlomo teisės aktų paketo dėl vadinamosios rasės ir religijos apsaugos, t. y. keturių įstatymų projektų dėl skirtingas religijas išpažįstančių asmenų santuokų, religijos keitimo, monogamijos ir demografinės kontrolės; panašu, kad šie įstatymų projektai neatitinka tarptautinių žmogaus teisių sutarčių;
Baltarusija
49. reiškia gilų susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje; smerkia tris 2014 m. įvykdytus mirties nuosprendžius, žmogaus teisių gynėjų bauginimą, nepriklausomų žurnalistų persekiojimą, visų internetinių pranešimų cenzūrą ir pernelyg griežtus nevyriausybines organizacijas reglamentuojančius teisės aktus; ragina pratęsti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina vyriausybę suteikti visapusišką prieigą pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, įskaitant specialųjį pranešėją; ragina be jokių sąlygų išlaisvinti ir reabilituoti visus likusius politinius kalinius;
Bahreinas
50. ne pirmą kartą reiškia savo susirūpinimą pilietine nesantaika Bahreine ir žmogaus teisių gynėjų bei politinės opozicijos aktyvistų padėtimi šalyje; ragina visas suinteresuotąsias šalis Bahreine pradėti konstruktyvias ir įtraukias derybas, siekiant užtikrinti tikrą susitaikymą ir žmogaus teisių laikymąsi visose Bahreino bendruomenėse; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus sąžinės kalinius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir taikius protestuotojus ir reiškia paramą 2015 m. vasario 4 d. pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų bendram pareiškimui dėl pagrindinio politinės opozicijos atstovo sulaikymo ir po jo vykusių demonstracijų išvaikymo; ragina ES valstybes nares ir kitas JT Žmogaus teisių tarybos nares toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Bahreine, sutelkiant dėmesį į tai, kaip Bahreinas vykdo įsipareigojimus, prisiimtus vykstant visuotinio periodinio vertinimo procesui, ir kaip įgyvendinamos Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos, kurioms pritarė Bahreino karalius;
Egiptas
51. teigiamai vertina 2014 m. lapkričio mėn. atliktą padėties Egipte visuotinio periodinio vertinimo procesą ir tikisi, kad šis vertinimas bus patvirtintas ateinančioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje; primygtinai ragina Egiptą nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus asmenis, kurie kalinami dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvę; be to, prašo Egipto vyriausybės priimti teisės aktus, kurie atitiktų tarptautines normas, ir apsaugoti Egipto Konstitucijoje įtvirtintą teisę jungtis į asociacijas, įskaitant teisę gauti ir skirti finansavimą, atšaukti 2013 m. lapkričio mėn. priimtą Protestų įstatymą ir priimti naują teisės aktą, kuriuo būtų garantuota susirinkimų laisvė; primygtinai ragina Egipto vyriausybę pradėti teisminį tyrimą siekiant nustatyti, kas įsakė ir įvykdė neteisėtas žudynes, kai buvo malšinamos daugiausia taikios demonstracijos, kurios vyko nuo 2013 m. liepos 3 d., įskaitant 2013 m. rugpjūčio 14 d. Rabaa ir Nahdos aikštėse vykusių demonstracijų išvaikymą, kurio metu žuvo ne mažiau kaip 1 000 protestuotojų;
Malis
52. teigiamai vertina JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais veiklą ir ragina Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą pratęsti jo įgaliojimus; teigiamai vertina Malio vyriausybės pažangą, padarytą kai kuriose šalies dalyse atkuriant teismų sistemą ir tiriant 2012 m. įvykdytą 21 elitinio būrio karių kankinimą ir nužudymą, taip pat įsteigus Tiesos, teisingumo ir susitaikymo komisiją; tebėra susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo padėties ir nuolatinio vaikų karių naudojimo ir verbavimo ir ragina Malio vyriausybę atlikti tyrimus ir patraukti atsakomybėn tuos kovojančių grupuočių narius, kurie per 2012‒2013 m. ginkluotą konfliktą įvykdė karo nusikaltimus, ir užtikrinti, kad pagal ateityje sudarytą taikos susitarimą būtų reikalaujama atskaitomybės, tiesą atskleidžiančios komisijos stiprinimo ir saugumo pajėgų narių patikimumo patikrinimo;
Pietų Sudanas
53. ragina Afrikos Sąjungą paskelbti jos žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos, kuriuos vykdė visos konflikto šalys Pietų Sudane, tyrimo komisijos ataskaitą ‒ tai būtų dar vienas žingsnis siekiant teisingumo nuo pat konflikto pradžios įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu; smerkia tai, kad 2015 m. vasario mėn. Wau Shilluk mieste buvo pagrobti maži vaikai siekiant juos paversti vaikais kariais;
Šri Lanka
54. atkreipia dėmesį į naujai išrinktos Šri Lankos vyriausybės pažadus ir ragina ją imtis konkrečių veiksmų, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, be kita ko, vykdant svarbius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat imtis kitų veiksmų siekiant spręsti platesnę nebaudžiamumo ir žmogaus teisių pažeidimų problemą ir visapusiškai bendradarbiauti su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru prisidedant prie jo tarptautinio tyrimo, susijusio su Šri Lanka;
Kuba ir Venesuela
55. ne pirmą kartą reiškia savo susirūpinimą tuo, kad valdžios pajėgos vis dažniau pažeidžia žmogaus teises, visų pirma šių šalių žmogaus teisių gynėjų ir politinės opozicijos aktyvistų; primena, kad kalėjimuose daug politinių kalinių, ir ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų juos paleisti; ragina Kubos ir Venesuelos valdžios institucijas pradėti konstruktyvų ir įtraukų dialogą su visomis politinėmis partijomis ir pilietine visuomene, kad būtų garantuota saviraiškos laisvė ir būtų paisoma pagrindinių teisių; tikisi, kad trečiasis derybų dėl ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo raundas, vyksiantis 2015 m. kovo 4–5 d., bus sėkmingas;
56. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.