Plenarinio posėdžio dokumentas
4.3.2015 B8‑0231/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.
( 2015/2572(RSP) )
Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo, Laura Agea, Rolandas Paksas, Giulia Moi, Valentinas Mazuronis
EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.
( 2015/2572(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Žmogaus teisių tarybos,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,
– atsižvelgdamas į savo [...] rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas, susijusias su ES prioritetais JT žmogaus teisių forumuose,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į artėjančią 28-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją, kuri vyks 2015 m. kovo 2–27 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir išsaugojimas yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos bendrumo ir vientisumo ramsčių;
B. kadangi žmogaus teisės įgimtos visiems žmonėms – nesvarbu, kokia jų tautybė, rasė, lytis, etninė kilmė, religija ar bet kuris kitas statusas – ir kadangi pagarba šioms teisėms įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, taip pat vėlesnėse tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, deklaracijose ir rezoliucijose;
C. kadangi visos žmogaus teisės – pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – yra nedalomos, tarpusavyje susijusiose ir viena nuo kitos priklausomos ir atėmus bet kurią iš šių teisių būtų tiesiogiai ir neigiamai paveiktos kitos teisės;
D. kadangi žmogaus teisių negerbimas ir teisėto demokratinio dalyvavimo nebuvimas veda į nestabilumą, valstybių žlugimą, humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus;
E. kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu – jame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalomumas ir įtvirtinama pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams – taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principais;
F. kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises gerbti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekdamos panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;
G. kadangi reguliarios JT žmogaus teisių tarybos sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, specialiosios procedūros su konkrečia šalies padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams spręsti padeda skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;
H. kadangi kai kurios dabartinės JT žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant pagal JT specialiąsias procedūras ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams yra prasti;
JT žmogaus teisių taryba
1. palankiai vertina ES prioritetus, nustatytus rengiantis būsimai 28-ai eilinei JT žmogaus teisių tarybos sesijai ir išdėstytus Tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadose;
2. teigiamai vertina ambasadoriaus Joachimo Ruckerio paskyrimą JT žmogaus teisių tarybos pirmininku 2015 m. laikotarpiu;
3. sveikina Zeidą Ra'adą Zeidą Al-Husseiną, paskirtą JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, ir pakartoja kuo tvirčiausiai remiąs jo pastangas ir įgaliojimus;
4. teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai F. Mogherini dalyvavimą JT žmogaus teisių tarybos aukšto lygio sesijoje, kadangi tai teisingas tvirto ES įsipareigojimo daugiašalei žmogaus teisių sistemai ženklas;
5. teigiamai vertina Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro JT Generalinei Asamblėjai pateiktą metinę ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. lapkričio mėn., ir pareiškia tvirtai remiąs šio biuro veiklos savarankiškumą ir principingumą; pabrėžia, jog svarbu saugoti šį savarankiškumą siekiant užtikrinti, kad vyriausiasis komisaras galėtų tęsti savo darbą veiksmingai ir objektyviai; pakartoja, kad Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras turi gauti pakankamą finansavimą;
6. primena, kad Europos Parlamentas ir jo Žmogaus teisių pakomitetis įsipareigoję remti tvirtą daugiašalę žmogaus teisių sistemą, globojamą Jungtinių Tautų, įskaitant Generalinės Asamblėjos Trečiąjį komitetą, JT žmogaus teisių tarybą, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir susijusių specializuotų JT agentūrų, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), darbą, taip pat darbą, atliekamą pagal JT specialiąsias procedūras;
7. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) didinti ES veiksmų nuoseklumą laiku ir iš esmės konsultuojantis – pirmiausia įtraukiant ES delegacijas Niujorke ir Ženevoje – kad ES laikytųsi vieningos pozicijos; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą, svarbu integruoti Niujorke ir Ženevoje atliekamą darbą, susijusį su JT Generalines Asamblėjos, Trečiojo komiteto ir JT žmogaus teisių tarybos veiklą, į atitinkamus ES vidaus ir išorės veiksmus;
8. pakartoja, kad remia visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir jo vertingą darbą ir ragina šalis nares aktyviai dalyvauti rengiant savo visuotinį periodinį vertinimą, taip pat įtraukiant pilietinę visuomenę, įsitraukti į interaktyvų dialogą per visuotinio periodinio vertinimo posėdį ir įgyvendinti jo rekomendacijas, pateiktas atlikus visuotinį periodinį vertinimą, ir imtis konkrečių priemonių savo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje gerinti ir vykdyti;
9. ragina ES ir ES valstybes nares toliau atsižvelgti į visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas dalyvaujant visuose ES politiniuose dialoguose su atitinkamomis valstybėmis, kad būtų rasti būdai rekomendacijas įgyvendinančioms valstybėms paremti;
10. pakartoja remiąs specialiųjų procedūrų taikymą ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir kviečia visas valstybes bendradarbiauti taikant šias procedūras;
11. mano, kad svarbu į JT žmogaus teisių tarybos ir kitas susijusias JT Generalinės Asamblėjos sesijas siųsti parlamentines delegacijas;
12. apgailestauja dėl to, kad pilietinės visuomenės ir JT žmogaus teisių tarybos sąveikos erdvė toliau siaurėja ir kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) siūloma mažiau galimybių kalbėti per šias sesijas; primygtinai ragina ES ir JT žmogaus teisių tarybą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės atstovai galėtų kuo labiau prisidėti prie 28-osios JT žmogaus teisių tarybos sesijos darbo, taip pat prie visuotinio periodinio vertinimo proceso ir kitų JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų, nebijodami, kad grįžus į tėvynę jiems bus taikomi atsakomieji veiksmai;
Pilietinės ir politinės teisės
13. pakartoja, kad žodžio laisvė – kiekvienos laisvos demokratinės visuomenės kerinis akmuo – yra visų žmonių pagrindinė teisė; griežtai smerkia 2015 m. sausio mėn. Prancūzijoje įvykdytą 12 asmenų, įskaitant savaitraščio „Charlie Hebdo“ karikatūristus, ir 4 asmenų žydų maisto prekių parduotuvėje nužudymą, taip pat kino režisieriaus ir sinagogos sargybinio nužudymą Kopenhagoje, kuriuos įvykdžiusių teroristų taikinys buvo žodžio ir religijos laisvė;
14. smerkia tai, kad ekstremistų ir džihadistų grupės visose šalyse, ypač Sirijoje, Irake, Libijoje, Mianmare, Nigerijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, naudojasi religija, o jų veiksmai apima ginkluotus išpuolius ir sprogdinimus, savižudžių vykdomus sprogdinimus, pagrobimus ir kitus smurto aktus, kuriais terorizuojami gyventojai; laikosi nuomonės, kad, norint kovoti su terorizmu, būtina imtis veiksmų šalinant esmines jo priežastis, įskaitant socialinę atskirtį, politinę marginalizaciją ir nelygybę; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinėms mažumoms priklausančių asmenų teises;
15. reiškia susirūpinimą dėl visų susirinkimų ir asociacijų laisvės suvaržymų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijoms taikomus draudimus, agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo ir kitų ribojamųjų įstatymų taikymą, perteklinius registracijos ir atskaitomybės reikalavimus, pernelyg griežtas finansavimui iš užsienio taikomas taisykles, ir pakartoja, kad asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė yra esminiai žmogaus teisių aspektai;
16. ragina visas vyriausybes skatinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat leisti jiems veikti be baimės, represijų ar bauginimo ir bendradarbiauti su JT žmogaus teisių tarybą taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą bei užtikrinti, kad valstybės, atsakingos už susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais, turėtų prisiimti šią atsakomybę, ypač mirtino susidorojimo atvejais (pvz., su Kinijos žmogaus teisių aktyvistu Cao Shunli susidorota po to, kai 2013 m. rugsėjį jis pabandė išskristi į Ženevoje vykusį JT žmogaus teisių tarybos posėdį. 2014 m. kovą jis mirė);
17. dar kartą patvirtina, jog griežtai smerkia mirties bausmės taikymą, ir tvirtai palaiko moratoriumus, kaip žingsnį siekiant mirties bausmės panaikinimo;
18. pakartoja, kad labai svarbu kovoti su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu ir kad ES įsipareigojo šiam klausimui skirti pirmenybę, taip pat kalbant apie vaikus, ir padėti JT specialiajam pranešėjui vykdyti savo veiklą; primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares parodyti, kad jos bendrai pasiryžusios užkirsti kelią kankinimams ir remti aukas, visų pirma toliau tęsti paramą JT savanoriškam kankinimo aukų fondui ir specialiam fondui, įsteigtam pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą, arba, jei taikoma, pradėti teikti tokią paramą;
19. reiškia susirūpinimą dėl tęstinės ir paplitusios migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, diskriminacijos ir jų teisių pažeidimų; ragina ES ir valstybes nares remti JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais veiklą, taip pat įgyvendinti jo rekomendacijas; ragina vyriausybes gerbti imigrantų žmogaus teises ir prigimtinį orumą, užkirsti kelią savavališkiems areštams ir sulaikymams ir siekiant išvengti perdėto nelegalių imigrantų sulaikymo, prireikus, persvarstyti laikotarpius, kuriems galima juos sulaikyti, ir taikyti sulaikymo alternatyvas; ragina vyriausybes visais atvejais laikytis negrąžinimo principo ir visiškai laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų, susijusių su migrantų išsiuntimu; ragina valstybes nares nustatyti sistemas ir procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad visos institucijos vykdydamos visas jų programas migracijos srityje, visiškai laikytųsi tarptautinės žmogaus teisių teisės įsipareigojimų, jeigu iki šiol taip nėra;
20. pritaria JT žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo paskutinei ataskaitai ir išvadoms dėl šiuolaikinių formų rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos kurstymo; ragina ES ir valstybes nares į savo politikos sritis, skirtas kovai su rasinės, etninės neapykantos ir neapykantos dėl ksenofobijos plitimu internete ir socialinės žiniasklaidos tinkluose, įtraukti specialiojo pranešėjo rekomendacijas ir visiškai gerbiant kitas žmogaus teises, pavyzdžiui, saviraiškos ir įsitikinimų laisvę, imtis atitinkamų teisėkūros veiksmų;
21. pripažįsta, kad greita informacinių ir ryšių technologijų raida visame pasaulyje pakeitė naudojimosi saviraiškos laisve aplinką ir atnešė tiek didelių privalumų, tiek rimtų problemų; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina, kad 2014 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, ir smerkia visus skaitmeninės komunikacijos apropojimus, įskaitant tuos, kurie nukreipti prieš pilietinės visuomenės veikėjus; pakartoja, kad būtina skirti ypatingą dėmesį žurnalistų ir tinklaraštininkų teisėms;
22. ragina JT žmogaus teisių tarybą tęsti diskusiją dėl teisės į privatumą ir šiuo tikslu paskirti JT specialųjį pranešėją teisės į privatumą klausimu, ypač atsižvelgiant į skaitmeninės komunikacijos problemą;
Socialinės ir ekonominės teisės
23. atkreipia dėmesį į tai, kad JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatytas skurdo panaikinimo iki 2030 m. tikslas, kurio turi būti siekiama laikantis holistinio požiūrio į ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus; teigiamai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą, parengtą ruošiantis JT specialiam aukščiausiojo lygio susitikimui tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m. darbotvarkės klausimu; pritaria JT generalinio sekretoriaus raginimams siekti skurdo panaikinimo vadovaujantis į žmonių poreikius ir teises orientuotu požiūriu;
24. mano, kad, siekiant kovoti su skurdu, apskritai svarbu spręsti didėjančios kraštutinės nelygybės problemą, o konkrečiai – propaguoti socialines ir ekonomines teises palengvinant prieigą prie maisto, vandens, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo būsto; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į aštrėjančią žemės grobimo problemą, kurią būtina spręsti;
25. laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, kadangi netenkama lėšų, reikalingų investuoti į tokias nepaprastai svarbias viešąsias paslaugas, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra, taigi gyventojai pasmerkiami amžinam skurdui; primena, kad pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vyriausybės privalo gerbti savo piliečių teises užtikrindamos jiems pakankamus išteklius; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skirtas žmogaus teisių gynėjų, kurių darbas susijęs su ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimu, apsaugai;
26. primena savo raginimą ES ir valstybėms narėms remti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais paskyrimą;
Verslas ir žmogaus teisės
27. tvirtai remia veiksmingą ir nuoseklią JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą trečiosiose šalyse; ragina visas suinteresuotąsias šalis aktyviai dalyvauti JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų verslo įmonių klausimu 11-oje sesijoje ir paremti pastangas suderinti jų politiką atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; pakartoja savo prašymą Komisijai iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą kaip ES valstybės narės įgyvendina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;
28. prašo, Komisijos ir EIVT paraginti ES delegacijas visame pasaulyje užmegzti ryšius su ES įmonėmis siekiant propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti, kad vietos kvietimuose teikti paraiškas vadovaujantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone verslui ir žmogaus teisėms būtų skiriamas ypatingas dėmesys; ragina ES ir valstybes nares įsitraukti į JT sistemoje prasidedančias diskusijas dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento verslo ir žmogaus teisių klausimais rengimo;
Moterų teisės
29. patvirtina, kad remia JT Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas 1995 m.; palankiai vertina išsamų Pekino deklaracijos persvarstymą, vyksiantį per ketvirtosios Pasaulinės moterų konferencijos 20-ąsias metines ir praėjus 15 metų po to, kai buvo patvirtinta JT rezoliucija dėl smurto prieš moteris; mano, kad persvarstymas yra puiki galimybė norint nustatyti ir įvertinti pažangą bei trūkumus, taip siekiant sumažinti lyčių skirtumus ir toliau konkrečiomis priemonėmis skatinti lyčių lygybę;
30. pastebi, kad nepaisant iki šiol padarytos pažangos siekiant lyčių lygybės ir moterų įgalinimo, moterys vis dar tampa lytinio smurto ir visuotinio žaginimo aukomis ginkluotų konfliktų vietovėse, ir moterų, kiekvieną dieną mirštančių dėl smurto namuose, skaičius yra bauginantis; ragina vyriausybes imtis konkrečių veiksmų kovojant su visų formų smurtu prieš moteris ir dar kartą ragina ES ir visas jos valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;
31. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti lyčių lygybę labai svarbi priemonė yra lyčių aspekto integravimas, apimantis politikos sričių reorganizavimą, tobulinimą, plėtojimą ir vertinimą taip numatant, kad asmenys, atsakingi už politikos formavimą, lygių galimybių principą taikytų visose politikos srityse, visais lygiais ir visuose etapuose;
Vaikų teisės
32. reiškia susirūpinimą, kad nepaisant pažangos, padarytos nuo 1989 m. kai buvo priimta Vaiko teisių konvencija, bent 58 milijonai vaikų, visų pirma mergaičių, vaikų iš neturtingų šeimų, neįgalių vaikų ir vaikų konfliktų vietovėse, nelanko mokyklos, daug vaikų tebeserga ligomis, kurių galima lengvai išvengti, o dar kiti dirba;
33. ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti nepriimtinų formų vaikų darbą, apibrėžtą TDO konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris gali pakenkti vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;
34. primena, kad viena iš pagrindinių visų valstybių pareigų yra pareiga užtikrinti visų vaikų švietimą, taip jiems sudarant daugiau galimybių, sukuriant tinkamas institucijas ir pašalinant struktūrines pagrindinių kliūčių, trukdančių įgyvendinti visuotinį pradinį ugdymą, priežastis, įskaitant mokyklą palikusių asmenų skaičių; jis ir toliau yra pagrindinė kliūtis siekiant visuotinio pradinio ugdymo;
35. ragina ES tinkamai finansuoti su ginkluotais konfliktais susijusių vaikų ir buvusių vaikų karių demobilizacijos ir reintegracijos programas; primena, kad tvirtai remia kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“ kaip jau paminėta per 2014 m. gruodžio 3 d. Žmogaus teisų pakomitetyje vykusį klausymą ta pačia tema; teigiamai vertina JT specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais ir JT specialiosios įgaliotinės smurto prieš vaikus klausimais metines ataskaitas, pateiktas kartu su specialiosios įgaliotinės prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimais ataskaita;
Klimato kaita ir žmonių teisės
36. pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis pažeidžiamoms grupėms ir atskiriems asmenims yra didelis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse, pakrantės valstybėse ir žemumose esančiose salose, kurios dėl ekonominių išteklių stokos negali prisitaikyti prie didelių aplinkos pokyčių;
37. palankiai vertina tai, kad JT žmogaus teisių tarybą pripažino, jog aplinkos pokyčiai turi neigiamą poveikį gyventojų pragyvenimo šaltiniams ir yra kliūtis siekiant užtikrinti pagrindines tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises; todėl primygtinai ragina susitarimus pasirašiusias šalis Paryžiuje vyksiančioje 2015 m. klimato kaitos konferencijoje priimti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones;
Kova su nebaudžiamumu ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT)
38. kartoja, kad visiškai palaiko TBT veiklą siekiant panaikinti tarptautinei bendruomenei nerimą keliantį sunkiausius nusikaltimus įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti jo teisėtumui ir nepriklausomumui; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su TBT ir jam teikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti TBT, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir remti kovą su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus;
Čiabuvių tautos
39. ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių įgyvendinimą; primygtinai ragina valstybes nares reikalauti, kad visi įgaliojimų taikyti specialiąsias procedūras turėtojai ypatingą dėmesį skirtų problemoms, su kuriomis susiduria čiabuvių moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač dėl reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis vykstant šiam procesui;
Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės
40. smerkia vis dažniau taikomą autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant labiau įtvirtinti savo teisėtumą tarptautiniu mastu ir kartu toliau riboti kitokias nuomones šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kelti šį klausimą, taip pat JT žmogaus teisių taryboje, ir užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, bendrovėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2015 m. Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes ir 2018 m. Rusijoje vyksiančias FIFA Pasaulio futbolo taurės rungtynes, aspektus;
Žmogaus teisių aspekto integravimas ES
41. ragina ES remti žmogaus teisių, įskatinat pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalomumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutartyje išdėstytose bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;
42. ragina ES, valstybes nares, Komisiją ir EIVT žmogaus teises integruoti į visas užsienio politikos, vykdomos trečiosiose šalyse, sritis; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisų politika reikia užtikrinti vidaus ir užsienio politikos suderinamumą, kaip to reikalaujama pagal ES sutartį ir siekiant išvengti dvigubų standartų žmogaus teisių srityje;
43. ragina ES laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio ir pagarbą žmogaus teisėms integruoti į prekybos, investicijų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į bendrą saugumo ir gynybos politiką;
ES prioritetai sprendžiant problemas, susijusias su konkrečiomis šalimis
Ukraina
44. reiškia gilų susirūpinimą dėl tolesnio smurto ir ginkluoto konflikto eskalavimo atsiskirti siekiančiuose pietrytiniuose regionuose; smerkia visų konflikto šalių daromus didelio masto žmogaus teisių pažeidimus ir visiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl diskriminavimo ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš Ukrainos vietos gyventojus;
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)
45. palankiai vertina ketinimą pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais įgaliojimus; be to, teigiamai vertina JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti atsakomybę, taip pat apsvarstyti galimybę Tarptautiniam baudžiamajam teismui perduoti klausimą dėl padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje;
Iranas
46. palankiai vertina JT žmogaus teisių tarybos 2014 m. kovo mėn. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir tai, kad pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimai; ragina Iraną leisti JT specialiajam pranešėjui atvykti į šalį, nes tai būtų itin svarbus šios šalies pasirengimo imtis veiksmų siekiant pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais rodiklis; pakartoja, jog smerkia tai, kad Irane taikoma mirties bausmė ir kad daug tokių bausmių įvykdoma; pritaria pagal specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų 2014 m. rugpjūčio mėn. pateiktam bendram pareiškimui, kuriame smerkiama pilietinės visuomenės veikėjų suėmimų ir jų nuteisimo atvejų banga Irane; ragina ES ir JT žmogaus teisių tarybą toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį ir užtikrinti, kad visada palaikant santykius su Irano vyriausybe žmogaus teisėms ir toliau būtų skiriamas pagrindinis prioritetas;
Mianmaras/Birma
47. pritaria specialiojo pranešėjo 69-ajai JT Generalinės Asamblėjos sesijos pateiktam pranešimui dėl žmogaus teisių padėties Mianmare; šiame pranešime pripažįstama padaryta pažanga ir nurodomi likę didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai; ragina vyriausybę žmogaus teises integruoti į šalies institucinę ir teisinę sistemą ir kitas politikos sritis, gerbti saviraiškos ir susirinkimų laisvę, kad žmonės galėtų laisvai, be baimės, bauginimų ar įžeidinėjimų reikšti savo nuomones apie vyriausybės politiką;
Baltarusija
48. reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje; smerkia tris 2014 m. įvykdytus mirties nuosprendžius, žmogaus teisių gynėjų bauginimą, nepriklausomų žurnalistų persekiojimą, visų internetinių pranešimų cenzūrą ir pernelyg griežtus nevyriausybines organizacijas reglamentuojančius teisės aktus; ragina pratęsti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina Baltarusijos vyriausybę pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotiems pareigūnams, įskaitant specialųjį pranešėją, suteikti visapusišką prieigą;
Bahreinas
49. ne pirmą kartą reiškia savo susirūpinimą dėl pilietinės nesantaikos Bahreine ir žmogaus teisių gynėjų bei politinės opozicijos aktyvistų padėties šalyje; ragina visas suinteresuotąsias šalis Bahreine pradėti konstruktyvias ir integracines derybas, siekiant užtikrinti tikrą susitaikymą ir žmogaus teisių laikymąsi visose Bahreino bendruomenėse; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus sąžinės kalinius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir taikius protestuotojus ir reiškia paramą 2015 m. vasario 4 d. pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų pareigūnų bendram pareiškimui dėl pagrindinio politinės opozicijos atstovo sulaikymo ir po jo vykusių demonstracijų išvaikymo; ragina ES valstybes nares ir kitus JT žmogaus teisių tarybos narius toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Bahreine, sutelkiant dėmesį į tai, kaip Bahreinas vykdo įsipareigojimus, prisiimtus pagal visuotinio periodinio vertinimo procesą, ir kaip įgyvendinamos Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos, kurioms pritarė Bahreino karalius;
Egiptas
50. teigiamai vertina 2014 m. lapkričio mėn. atliktą padėties Egipte visuotinio periodinio vertinimo procesą ir tikisi, kad šis vertinimas bus patvirtintas ateinančioje Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijoje; primygtinai ragina Egiptą nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus asmenis, kurie kalinami dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į saviraiškos ir susirinkimų laisvę ir teise jungtis į asociacijas; be to, prašo Egipto vyriausybės priimti teisės aktus, kurie atitiktų tarptautinius standartus, ir apsaugoti Egipto Konstitucijoje įtvirtintą teisę jungtis į asociacijas, įskaitant teisę gauti ir skirti finansavimą, atšaukti 2013 m. lapkričio mėn. priimtą Protestų įstatymą ir priimti naują teisės aktą, kuriuo būtų garantuota susirinkimų laisvė; primygtinai ragina Egipto vyriausybę pradėti teisminį tyrimą siekiant nustatyti, kas įsakė ir įvykdė neteisėtas žudynes, kai buvo malšinamos daugiausia taikios demonstracijos, vykusios nuo 2013 m. liepos 3 d., įskaitant 2013 m. rugpjūčio 14 d. Rabaa ir Nahdos aikštėse vykusių demonstracijų išvaikymą, per kurį žuvo daug protestuotojų;
Malis
51. teigiamai vertina JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais veiklą ir ragina Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą pratęsti jo įgaliojimus; teigiamai vertina Malio vyriausybės pažangą, padarytą kai kuriose šalies dalyse atkuriant teismų sistemą ir tiriant 2012 m. įvykdytą 21 elitinio būrio karių kankinimą ir nužudymą, taip pat įsteigus Tiesos, teisingumo ir susitaikymo komisiją; tebėra susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo padėties ir nuolatinio vaikų karių naudojimo ir verbavimo ir ragina Malio vyriausybę atlikti tyrimus ir patraukti atsakomybėn tuos kovojančių grupuočių narius, kurie per 2012‒2013 m. ginkluotą konfliktą įvykdė karo nusikaltimus, ir užtikrinti, kad pagal ateityje sudarytą taikos susitarimą būtų reikalaujama atskaitomybės, tiesą atskleidžiančios komisijos stiprinimo ir saugumo pajėgų narių patikimumo patikrinimo;
Pietų Sudanas
52. ragina Afrikos Sąjungą paskelbti jos žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos, kuriuos vykdė visos konflikto šalys Pietų Sudane, tyrimo komisijos ataskaitą ‒ tai būtų dar vienas žingsnis siekiant teisingumo nuo pat konflikto pradžios įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu;
Šri Lanka
53. atkreipia dėmesį į naujai išrinktos Šri Lankos vyriausybės pažadus ir ragina ją imtis konkrečių veiksmų, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, be kita ko, vykdant svarbius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat imtis kitų veiksmų siekiant kovoti su platesne nebaudžiamumo ir žmogaus teisių pažeidimų problema ir visapusiškai bendradarbiauti su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru prisidedant prie jo tarptautinio tyrimo, susijusio su Šri Lanka;
Meksika
54. ragina Meksikos vyriausybę toliau vykdyti 43 pedagogikos studentų dingimo Igualoje (Meksika) tyrimą, patraukti atsakomybėn šių nusikaltimų kaltininkus ir aktyviau kovoti su korupcija, nebaudžiamumu ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat artimai bendradarbiauti su pagal specialiąsias JT procedūras įgaliotais pareigūnais ir JT sutartimis įsteigtais organais Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro kompetencijai priklausančioje srityje ir regioniniais žmogaus teisių organais, išreiškusiais susidomėjimą šiuo atveju, sudaryti jiems visas sąlygas, kad jie galėtų toliau vykdyti stebėjimą;
55. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.