Plenarinio posėdžio dokumentas
4.3.2015 B8‑0232/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl 28-osios Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijos
( 2015/2572(RSP) )
Barbara Lochbihler, Alyn Smith
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl 28-osios Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijos
( 2015/2572(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl JT ŽTT,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,
– atsižvelgdamas į savo ... rezoliuciją dėl 2013-ųjų metinės žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje ataskaitos ir į Europos Sąjungos politiką šioje srityje[1],
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas, susijusias su ES prioritetais JT žmogaus teisių forumuose,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į artėjančią 28-ąją JT ŽTT sesiją, kuri vyks 2015 m. kovo 2–27 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir apsauga yra dalis Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis bei vienas Europos vienybės ir nedalumo kertinių akmenų;
B. kadangi žmogaus teisės visiems žmonėms yra prigimtinės – nesvarbu, kokia jų tautybė, rasė, lytis, etninė kilmė, religija ar bet kuris kitas statusas – ir kadangi pagarba šioms teisėms įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, taip pat vėlesnėse tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, deklaracijose ir rezoliucijose;
C. kadangi visos žmogaus teisės – pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – nedalomos, tarpusavyje susijusiose ir viena nuo kitos priklausomos ir kadangi bet kurios iš šių teisių atėmimas tiesiogiai ir neigiamai paveiktų kitas;
D. kadangi žmogaus teisių negerbimas ir teisėto demokratinio dalyvavimo nebuvimas veda į nestabilumą, valstybių žlugimą, humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus;
E. kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu – jame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas bei įtvirtinama pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams – taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principais;
F. kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises ir turi pareigą imtis konkrečių veiksmų, kad skatintų pagarbą šioms teisėms nacionaliniu lygmeniu, taip pat bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekiant, kad būtų pašalintos kliūtys žmogaus teisėms visose srityse užtikrinti;
G. kadangi reguliariai rengiant JT ŽTT sesijas, skiriant specialiuosius pranešėjus, taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir pagal specialiąsias procedūras įgaliojant asmenis su konkrečios šalies padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams prisidedama prie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo skatinimo ir pagarbos jiems užtikrinimo;
H. kadangi kai kurios dabartinės JT ŽTT narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiavimo su asmenimis, įgaliotais pagal JT specialiąsias procedūras, ir atskaitomybės JT žmogaus teisių sutarčių apsaugos organams reikalavimų laikymosi srityse prasti;
JT žmogaus teisių taryba
1. teigiamai vertina ES prioritetus, kurie rengiantis 28-ajai reguliariajai JT ŽTT sesijai buvo apibrėžti Tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadose;
2. teigiamai vertina ambasadoriaus Joachimo Rückerio paskyrimą JT ŽTT pirmininku 2015 m. laikotarpiu;
3. sveikina Zeidą Ra'adą Zeidą Al-Husseiną, paskirtą vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, ir pakartoja kuo tvirčiausiai remiąs jo pastangas ir įgaliojimus;
4. teigiamai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini dalyvavimą JT ŽTT aukšto lygio sesijoje, kadangi tai teisingas tvirto ES įsipareigojimo daugiašalei žmogaus teisių sistemai ženklas;
5. teigiamai vertina Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro JT Generalinei Asamblėjai pateiktą metinę ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. lapkričio mėn., ir pareiškia tvirtai remiąs šio biuro veiklos savarankiškumą ir principingumą; pabrėžia, jog svarbu ginti šį savarankiškumą siekiant užtikrinti, kad vyriausiasis komisaras galėtų veiksmingai ir nešališkai tęsti savo darbą; pakartoja, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui būtinas pakankamas finansavimas;
6. primena, kad Europos Parlamentas ir jo Žmogaus teisių pakomitetis įsipareigoję remti tvirtą daugiašalę žmogaus teisių sistemą, globojamą JT, įskaitant Generalinės Asamblėjos Trečiąjį komitetą, JT ŽTT, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir susijusių specializuotų JT agentūrų, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), darbą, taip pat darbą, kurį atlieka pagal JT specialiąsias procedūras įgalioti asmenys;
7. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) užtikrinti didesnį ES veiksmų nuoseklumą laiku ir iš esmės konsultuojantis – pirmiausia įtraukiant ES delegacijas Niujorke ir Ženevoje – kad ES laikytųsi vieningos pozicijos; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą, svarbu į reikiamus ES vidaus ir išorės veiksmus integruoti Niujorke ir Ženevoje atliekamą darbą, susijusį su JT Generalines Asamblėjos, Trečiojo komiteto ir JT ŽTT veikla;
8. mano, kad nuolatinis žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos veikėjų bauginimas ir sulaikymas įvairiose JT ŽTT narėse, įskaitant Alžyrą, Kiniją, Kubą, Etiopiją, Saudo Arabiją, Rusiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Gaboną, Kazachstaną, Katarą ir Vietnamą, verčia abejoti JT ŽTT patikimumu; pakartoja savo poziciją, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios puoselėja pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principams ir demokratijai ir yra sutikusios pratęsti nuolatinius kvietimus visiems pagal specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, tarpo, ir primygtinai ragina valstybes nares skatinti ir patvirtinti veiksmingo žmogaus teisių užtikrinimo kriterijus, kurie būtų taikomi bet kuriai naujai išrinktai JT ŽTT narei; ragina valstybes nares skatinti skaidrius, atvirus ir konkurencingus JT ŽTT narių rinkimo procesus;
9. pakartoja remiąs visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir vertinąs vertingą darbą, kuris atliekamas jį taikant, ir ragina nares aktyviai dalyvauti rengiant savo visuotinį periodinį vertinimą (taip pat ir įtraukiant pilietinę visuomenę), įsitraukti į interaktyvų dialogą per visuotinio periodinio vertinimo sesiją ir į diskusijas dėl visuotinio periodinio vertinimo rezultatų patvirtinimo, įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas atlikus visuotinį periodinį vertinimą, ir imtis konkrečių priemonių savo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje stiprinti ir vykdyti;
10. toliau nesutinka su vadinamuoju balsavimu blokais JT ŽTT; primygtinai ragina JT ŽTT valstybes nares visuomet balsuoti skaidriai;
11. ragina ES ir jos valstybes nares toliau kelti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų klausimą per visus ES politinius dialogus su atitinkamomis valstybėmis, kad būtų rasti būdai padėti valstybėms įgyvendinti rekomendacijas;
12. pakartoja remiąs pagal specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų veiklą ir nepriklausomą šių įgaliojimų turėtojų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir kviečia visas valstybes bendradarbiauti su šiais asmenimis, taip pat ragina valstybes nares informuoti apie atvejus, kai valstybės nebendradarbiavo su asmenimis, įgaliotais pagal specialiąsias procedūras;
13. mano, kad svarbu į JT ŽTT ir kitas susijusias JT Generalinės Asamblėjos sesijas siųsti parlamentines delegacijas;
14. apgailestauja dėl to, kad pilietinės visuomenės ir JT ŽTT sąveikos erdvė toliau siaurėja ir kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) siūloma mažiau galimybių kalbėti per šias sesijas; primygtinai ragina ES ir JT ŽTT užtikrinti, kad pilietinės visuomenės atstovai galėtų kuo visapusiškiau prisidėti prie JT ŽTT sesijų, taip pat prie visuotinio periodinio vertinimo proceso ir kitų JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų, nebijodami susidorojimo jiems grįžus į tėvynę;
Pilietinės ir politinės teisės
15. pakartoja, kad žodžio laisvė – kiekvienos laisvos demokratinės visuomenės kertinis akmuo – yra visų žmonių pagrindinė teisė; griežtai smerkia 2015 m. sausio mėn. Prancūzijoje įvykdytą 12 asmenų, įskaitant savaitraščio „Charlie Hebdo“ karikatūristus, ir 4 asmenų košerinio maisto prekių parduotuvėje nužudymą, taip pat kino režisieriaus ir sinagogos sargybinio nužudymą Kopenhagoje, kuriuos įvykdžiusių teroristų taikinys buvo žodžio ir religijos laisvė;
16. smerkia tai, kad ekstremistų ir džihadistų grupuotės visose valstybėse, pirmiausia Sirijoje, Irake, Libijoje, Mianmare, Nigerijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, naudojasi religija, o jų veiksmai apima ginkluotus išpuolius ir sprogdinimus, savižudžių vykdomus sprogdinimus, pagrobimus ir kitus smurto aktus, kuriais terorizuojami gyventojai; laikosi nuomonės, jog, norint kovoti su terorizmu, būtina imtis veiksmų, kad būtų rastos esminės jo priežastys, įskaitant socialinę atskirtį, politinę marginalizaciją ir nelygybę; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinėms mažumoms priklausančių asmenų teises;
17. reiškia susirūpinimą dėl visų susirinkimų ir asociacijų laisvei taikomų suvaržymų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijoms taikomus draudimus, agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo ir kitų ribojamųjų įstatymų taikymą, perteklinius registracijos ir atskaitomybės reikalavimus, pernelyg griežtas finansavimui iš užsienio taikomas taisykles, ir pakartoja, kad asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė yra esminis žmogaus teisių aspektas;
18. ragina visas vyriausybes skatinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat leisti jiems veikti be baimės, represijų ar bauginimo, bendradarbiauti su JT ŽTT taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir užtikrinti, kad valstybės, atsakingos už susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais, už tai atsakytų, ypač kai tai susiję su mirtino susidorojimo atvejais; vienas tokių atvejų – žmogaus teisių aktyvisto Cao Shunli mirtis 2014 m. kovą susidorojus su juo už tai, kad 2013 m. rugsėjo mėn. jis pabandė išskristi į Ženevoje vykusį JT ŽTT posėdį;
19. pakartoja smerkiąs mirties bausmės taikymą ir tvirtai remia mirties bausmės moratoriumo taikymą kaip žingsnį į jos panaikinimą;
20. pakartoja, kad svarbu kovoti su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu, be to, svarbu tai, kad ES yra įsipareigojusi teikti prioritetą šiam klausimui – taip pat ir vaikų atveju – ir padėti dirbti JT specialiajam pranešėjui kankinimų klausimu; primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares parodyti, kad jos bendrai įsipareigojusios užkirsti kelią kankinimo praktikai ir remti aukas, pirmiausia toliau dalyvaudamos – arba, kai taikytina, pradėdamos dalyvauti – JT savanoriško kankinimo aukų fondo ir specialaus fondo, įsteigto pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą, veikloje;
21. reiškia susirūpinimą dėl nenutrūkstamos plačiai paplitusios migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, diskriminacijos ir jų teisių pažeidimų; ragina ES ir valstybes nares remti JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais darbą ir įgyvendinti jo rekomendacijas; ragina vyriausybes gerbti migrantų žmogaus teises ir prigimtinį orumą, užkirsti kelią savavališkiems suėmimams ir sulaikymams ir, siekiant išvengti pernelyg dažno nelegalių migrantų sulaikymo, prireikus peržiūrėti sulaikymo laiką ir taikyti sulaikymo alternatyvas; ragina vyriausybes bet kokiomis aplinkybėmis paisyti negrąžinimo principo ir visapusiškai vykdyti savo tarptautinius teisinius įsipareigojimus, susijusius su migrantų išsiuntimo klausimu; jei valstybės narės dar nėra parengusios sistemų ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrinama, kad įgyvendinant visas jų programas ir visoms jų institucijoms vykdant veiklą migracijos srityje būtų visapusiškai vykdomi jų įsipareigojimai tarptautinės žmogaus teisių teisės srityje, ragina jas tai padaryti;
22. pritaria naujausiai JT ŽTT specialiojo pranešėjo ataskaitai ir išvadoms dėl šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų; ragina ES ir valstybes nares vykdyti specialiojo pranešėjo rekomendacijas įgyvendinant savo vidaus politiką, siekiant kovoti su rasinės, etninės neapykantos, taip pat neapykantos ksenofobijos pagrindu plitimu internetu ir socialinės žiniasklaidos tinklais, imantis reikiamų teisės priemonių ir visapusiškai gerbiant kitas žmogaus teises, pvz., žodžio ir nuomonės laisves;
23. pripažįsta, kad sparti informacinių ir ryšių technologijų raida pakeitė naudojimosi žodžio laisve aplinką visame pasaulyje: tai ir suteikė didelių privalumų, ir sukėlė rimtų problemų; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina Tarybos 2014 m. gegužės mėn. priimtas ES gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir smerkia visus skaitmeninės komunikacijos apribojimus, įskaitant tuos, kurių taikiniai yra pilietinės visuomenės veikėjai; pakartoja, kad ypatingą dėmesį būtina skirti žurnalistų ir tinklaraštininkų teisėms;
24. ragina JT ŽTT tęsti diskusiją dėl teisės į privatumą ir šiuo tikslu paskirti JT specialųjį pranešėją teisės į privatumą klausimu, ypač atsižvelgiant į skaitmeninės komunikacijos problemos kontekstą;
Socialinės ir ekonominės teisės
25. atkreipia dėmesį į tai, kad JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatytas skurdo panaikinimo iki 2030 m. tikslas, kurio turi būti siekiama laikantis holistinio požiūrio į ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus; teigiamai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą, parengtą ruošiantis JT specialiam aukščiausiojo lygio susitikimui tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m. darbotvarkės klausimu; pritaria JT generalinio sekretoriaus raginimams siekti panaikinti skurdą vadovaujantis į žmonių poreikius ir teises orientuotu požiūriu;
26. mano, kad, siekiant kovoti su skurdu, apskritai svarbu spręsti didėjančios kraštutinės nelygybės problemą, o konkrečiai – propaguoti socialines ir ekonomines teises palengvinant prieigą prie maisto, vandens, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo būsto; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į aštrėjančią žemės grobimo problemą, kurią būtina spręsti;
27. laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, nes netenkama lėšų, reikalingų investuoti į tokias nepaprastai svarbias viešąsias paslaugas, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra, taigi gyventojai pasmerkiami amžinam skurdui; primena, jog, remiantis Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto nuostatomis, vyriausybės turi pareigą gerbti savo piliečių teises užtikrindamos, kad būtų prieinami pakankami ištekliai; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogaus teisių gynėjų, kurių darbas susijęs su ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimu, apsaugai;
28. pakartoja savo raginimą ES ir valstybėms narėms paremti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais paskyrimą;
Verslas ir žmogaus teisės
29. tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų politinių ir teisinių priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusią su galimybe kreiptis į teismą; teigiamai vertina iniciatyvą, susijusią su reglamentu, kuriuo sukuriama išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema, skirta naudingosioms iškasenoms iš konfliktinių zonų atsakingai pirkti; ragina visas suinteresuotąsias šalis aktyviai dalyvauti JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu 11-oje sesijoje ir paremti pastangas suderinti jų politiką atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; pakartoja savo prašymą Komisijai iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą, kaip ES valstybės narės įgyvendina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;
30. prašo Komisijos ir EIVT paraginti ES delegacijas visame pasaulyje megzti ryšius su ES įmonėmis, siekiant propaguoti pagarbą žmogaus teisėms, ir užtikrinti, kad vietos kvietimuose teikti paraiškas pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę verslo ir žmogaus teisių klausimas būtų vienas iš svarbiausių; ragina ES ir valstybes nares nuo pat pradžių aktyviai dalyvauti diskusijose dėl neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės siekiant parengti teisiškai privalomą tarptautinę priemonę verslo ir žmogaus teisių klausimui spręsti, kuri būtų JT sistemos dalis;
Moterų teisės
31. ragina ES aktyviai dalyvauti Moterų padėties komisijos 59-oje sesijoje ir toliau kovoti su visais mėginimais trikdyti JT Pekino veiksmų platformos veiklą, kuri bus apžvelgta Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais 20-ųjų metinių proga, be kita ko, galimybės įgyti išsilavinimą ir užsitikrinti sveikatos priežiūrą, kaip pagrindinių žmogaus teisių, taip pat lytinių ir reprodukcinių teisių aspektais;
32. kritiškai vertina tai, kad, nors yra pažengta lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje, daugelyje valstybių tebegalioja diskriminacinio pobūdžio įstatymai, visų pirma šeimos ir nuosavybės įsigijimo srityse; pažymi, kad vis dar labai mažai moterų eina su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir kad smurtas prieš moteris tebėra labai paplitęs reiškinys, o galimybės siekti teisingumo tebėra ribotos, nors dėl smurto šeimoje kasdien miršta nemažai moterų; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse pastebimas regresas, visų pirma, lytinių ir reprodukcinių teisių srityje;
33. griežtai smerkia prieš moteris naudojamą seksualinį smurtą, įskaitant tokius nusikaltimus, kaip masinis prievartavimas, seksualinė vergovė, vertimas užsiimti prostitucija, įvairūs persekiojimo dėl lyties būdai, prekyba moterimis, ankstyvos ir priverstinės santuokos, žudymas dėl garbės, ir kitokį seksualinį smurtą, taip pat ir jo naudojimą karo taktikai; ragina ES ir valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo;
34. taip pat primena ES įsipareigojimą įtraukti žmogaus teisių ir lyties aspektus į bendros saugumo ir gynybos politikos misijų veiklą atsižvelgiant į svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo; ryšium su tuo dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares vykstant tvaraus susitaikymo procesui remti sistemingą moterų dalyvavimą, kaip gyvybiškai svarbų taikos procesų komponentą, ir pripažinti, kad lyčių lygybės aspektus būtina integruoti į konfliktų prevencijos, taikos palaikymo operacijų, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konfliktų, taip pat į perėjimo prie demokratijos procesus;
Vaiko teisės
35. reiškia susirūpinimą, kad, nepaisant pažangos, padarytos nuo 1989 m., kai buvo priimta Vaiko teisių konvencija, mažiausiai 58 mln. vaikų, visų pirma mergaičių, vaikų iš neturtingų šeimų, neįgalių vaikų ir konfliktų vietovėse gyvenančių vaikų, nelanko mokyklos ir daug vaikų tebeserga ligomis, kurių galima lengvai išvengti, o dar kiti dirba;
36. ragina visas valstybes įsipareigoti panaikinti nepriimtiniausių formų vaikų darbą, apibrėžtą TDO konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje – tai apima vaikų vergovę, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kenkiantį vaiko fizinei ir psichinei sveikatai;
37. primena, kad viena iš pagrindinių valstybės pareigų – suteikti visiems vaikams prieigą prie švietimo užtikrinant daugiau galimybių, kuriant tinkamas įstaigas ir šalinant struktūrines pagrindinių kliūčių, stabdančių visuotinį pradinį ugdymą, priežastis, įskaitant mokyklos nebaigimo rodiklių mažinimą, nes tai tebėra pagrindinė visuotinio pradinio ugdymo kliūtis;
38. ragina skirti tinkamą ES finansavimą su ginkluotais konfliktais susijusių ir buvusių vaikų karių demobilizacijos ir reintegracijos programoms; primena tvirtai remiąs kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“; teigiamai vertina JT specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais ir JT specialiosios įgaliotinės smurto prieš vaikus klausimais metines ataskaitas, pateiktas kartu su JT specialiosios įgaliotinės prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimais ataskaita;
LGBTI asmenų teisės
39. reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastaruoju metu padaugėjo diskriminacinių įstatymų, taip pat kad padažnėjo tokia praktika ir smurtiniai išpuoliai prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį, be kita ko, Nigerijoje ir Gambijoje, nes dėl šiose šalyse neseniai priimtų prieš LBGTI asmenis nukreiptų įstatymų gresia pavojus seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, priimtų Rusijoje ir Lietuvoje bei šiuo metu svarstomų Kirgizijos parlamente; palankiai vertina 2014 m. rugsėjo 26 d. priimtą JT ŽTT rezoliuciją dėl kovos su smurtu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; apgailestauja dėl to, kad 2014 m. birželio 26 d. priimta JT ŽTT rezoliucija dėl šeimos apsaugos, nes ta rezoliucija gali pakenkti žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo principui; pakartoja, kad remia nenutrūkstamą JT ŽTT darbą siekiant skatinti LGBTI asmenis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti, pirmiausia rengiant pareiškimus, ataskaitas ir įgyvendinant kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free & Equal); ragina JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą toliau kovoti su diskriminaciniais įstatymais ir praktika;
Klimato kaita ir žmonių teisės
40. pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis pažeidžiamoms grupėms ir atskiriems asmenims yra didelis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse, pakrantės valstybėse ir žemumose esančiose salose, kurios dėl ekonominių išteklių stokos negali prisitaikyti prie didelių aplinkos pokyčių;
41. palankiai vertina tai, kad JT Žmogaus teisių taryba pripažino, jog aplinkos pokyčiai turi neigiamą poveikį gyventojų pragyvenimo šaltiniams ir yra kliūtis siekiant užtikrinti pagrindines tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises; taigi primygtinai ragina susitarimus pasirašiusias šalis Paryžiuje vyksiančioje 2015 m. klimato kaitos konferencijoje priimti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones;
42. ragina Komisiją ir EIVT aktyviai dalyvauti diskusijose dėl sąvokos „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą šio termino apibrėžties nustatymo tarptautinėje teisėje ar teisiškai privalomame tarptautiniame susitarime procesą;
Kova su nebaudžiamumu ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT)
43. pakartoja, kad visiškai palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, kuria siekiama panaikinti tarptautinei bendruomenei nerimą keliantį sunkiausius nusikaltimus įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus mažinti jo teisėtumą ir nepriklausomumą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir jam teikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat ir Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir remti kovą su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus; palankiai vertina tai, kad neseniai Romos statutą ratifikavo Palestina, ir primygtinai ragina ES pasmerkti visas baudžiamąsias priemones, taikomas Palestinai už tai, kad ji pasinaudojo šia teise;
Čiabuvių tautos
44. ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių įgyvendinimą; primygtinai ragina valstybes nares reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys ypatingą dėmesį skirtų problemoms, su kuriomis susiduria čiabuvių moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT Žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač dėl reguliarų konsultacijų su čiabuvių tautomis vykstant šiam procesui;
Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės
45. smerkia vis dažniau taikomą autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant labiau įtvirtinti savo teisėtumą tarptautiniu mastu ir sykiu toliau varžyti opoziciją šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kelti šį klausimą, taip pat ir JT Žmogaus teisių taryboje, ir užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, organizaciniais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2015 m. Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes ir 2018 m. Rusijoje vyksiančias FIFA Pasaulio futbolo taurės rungtynes, aspektus;
Bepiločiai orlaiviai
46. pakartoja savo raginimą parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, ypatingą reikšmę teikiant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteikia galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; ragina ES remti regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu dedamas pastangas nepritarti neteisminių tikslinių nužudymų praktikai, ją uždrausti ir imtis teisinių priemonių visais atvejais, kai asmuo ar subjektas gali būti susijęs su neteisėtu tiksliniu nužudymu užsienyje; primygtinai ragina įtraukti žmogaus teises į visus dialogus su trečiosiomis valstybėmis kovos su terorizmu klausimais;
Migrantų teisės
47. pabrėžia, kad visos ES sienų politikos priemonės turi būti grindžiamos žmogaus teisėmis ir tarptautine teise; primygtinai ragina ES parengti griežtesnes politikos priemones, kuriomis, laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės, būtų sprendžiami su migrantais, pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais susiję klausimai, taip pat ragina ES visoje Sąjungoje užtikrinti veiksmingus bendrus priėmimo procedūrų standartus ir stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą bei teisingą naštos pasidalijimą, be kita ko, priimant ir perkeliant pabėgėlius ir teikiant paramą paieškos ir gelbėjimo tarnyboms, padedančioms nelaimę jūroje patyrusiems migrantams;
ES prioritetai sprendžiant problemas, susijusias su konkrečiomis šalimis
Ukraina
48. reiškia viltį, kad bus laikomasi susitarimo dėl ugnies nutraukimo, grindžiamo Minsko susitarimu; visiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje ir ragina pastarąją stiprinti; pabrėžia, kad yra labai susirūpinęs šalies viduje dėl ginkluoto konflikto pietryčių regionuose perkeltų asmenų likimu; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl diskriminacijos ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš Krymo vietos gyventojus, visų pirma Krymo totorius; ragina ES valstybes nares remti visas galimas pastangas JT lygmeniu siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir atlikti nešališkus smurtinių įvykių ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su demonstracijų Maidano aikštėje malšinimu, Krymo aneksija ir ginkluotu konfliktu pietryčių regionuose, tyrimus;
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)
49. palankiai vertina ketinimą pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais įgaliojimus; be to, teigiamai vertina JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti atskaitomybę, taip pat apsvarstyti galimybę Tarptautiniam baudžiamajam teismui perduoti klausimą dėl padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje; ragina Žmogaus teisių tarybą pakartoti savo raginimą dėl atskaitomybės, įskaitant tuos, kurie atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus remiantis aukščiausiu valstybės lygmeniu įtvirtinta politika; palankiai vertina tai, kad Korėjos Respublikoje steigiamas vietinis biuras, siekiant gerinti padėties stebėseną ir dokumentuoti įrodymus, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, ir primygtinai ragina visas valstybes bendradarbiauti su šiuo biuru; ragina Žmogaus teisių tarybą dar įdėmiau stebėti padėtį Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje ir per būsimą Žmogaus teisių tarybos sesiją sušaukti oficialią komisiją, kuri atstovautų teisių pažeidimų aukoms;
Iranas
50. palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. kovo mėn. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir tai, kad pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimai; ragina Iraną leisti JT specialiajam pranešėjui atvykti į šalį, nes tai būtų itin svarbus šios šalies pasirengimo imtis veiksmų siekiant pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais rodiklis; pakartoja, jog smerkia tai, kad Irane taikoma mirties bausmė ir kad daug tokių bausmių įvykdoma; pritaria pagal specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų 2014 m. rugpjūčio mėn. pateiktam bendram pareiškimui, kuriame smerkiama pilietinės visuomenės veikėjų suėmimų ir jų nuteisimo atvejų banga Irane; ragina ES ir JT Žmogaus teisių tarybą toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį ir užtikrinti, kad palaikant santykius su Irano vyriausybe žmogaus teisėms ir toliau visada būtų skiriamas pagrindinis prioritetas;
Mianmaras/Birma
51. pritaria specialiojo pranešėjo 69-ajai JT Generalinės Asamblėjos sesijai pateiktam pranešimui dėl žmogaus teisių padėties Mianmare; šiame pranešime pripažįstama padaryta pažanga ir nurodomi likę didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai, ypač dėl padėties Rachinų valstijoje ir rohinjų padėties, kurią apsunkina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso ir todėl vis dar patiria sisteminę diskriminaciją; apgailestauja dėl išpuolių prieš civilius gyventojus Kačinų ir Šanų valstijose, saugumo pajėgų ginkluoto konflikto metu vykdomo seksualinio smurto, politinių kalinių egzistavimo, žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų ir žiniasklaidos profesionalų persekiojimo, neteisminių egzekucijų, žemės konfiskavimo ir prieš religines ir etnines mažumas – ypač rohinjus – nukreiptų veiksmų, nes tai rimti žmogaus teisių pažeidimai, kurie iki šiol neišspręsti; apgailestauja dėl to, kad Birmos vyriausybė ne tik beveik visiškai neatsižvelgė į JT rekomendacijas, bet ir vilkina derybas su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR) dėl šio biuro padalinio atidarymo šalyje; ragina Birmos vyriausybę spręsti visus šiuos klausimus, įgyvendinti JT rekomendacijas ir atidaryti šalyje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro padalinį; ragina Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą atnaujinti specialiojo pranešėjo įgaliojimus pagal 4 punktą; laikosi nuomonės, kad derybų dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo klausimą derėtų svarstyti atidžiai, nes dėl užsienio investicijų šalyje gali padaugėti žmogaus teisių pažeidimų, taip pat išaugti smurtas ir padidėti religinių mažumų atstovų diskriminacija;
Baltarusija
52. reiškia gilų susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje; smerkia tris 2014 m. įvykdytus mirties nuosprendžius, žmogaus teisių gynėjų bauginimą, nepriklausomų žurnalistų persekiojimą, visų internetinių pranešimų cenzūrą ir pernelyg griežtus nevyriausybines organizacijas reglamentuojančius teisės aktus; ragina pratęsti JT specialiojo pranešėjo įgaliojimus ir ragina vyriausybę suteikti visapusišką prieigą pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, įskaitant specialųjį pranešėją;
Bahreinas
53. ne pirmą kartą reiškia savo susirūpinimą pilietine nesantaika Bahreine ir žmogaus teisių gynėjų bei politinės opozicijos aktyvistų padėtimi šalyje; ragina visas suinteresuotąsias šalis Bahreine pradėti konstruktyvias ir įtraukias derybas, siekiant užtikrinti tikrą susitaikymą ir žmogaus teisių laikymąsi visose Bahreino bendruomenėse; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus sąžinės kalinius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir taikius protestuotojus ir reiškia paramą 2015 m. vasario 4 d. pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų bendram pareiškimui dėl pagrindinio politinės opozicijos atstovo sulaikymo ir po jo vykusių demonstracijų išvaikymo; ragina ES valstybes nares ir kitus JT Žmogaus teisių tarybos narius toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Bahreine, sutelkiant dėmesį į tai, kaip Bahreinas vykdo įsipareigojimus, prisiimtus vykstant visuotinio periodinio vertinimo procesui, ir kaip įgyvendinamos Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos, kurioms pritarė Bahreino karalius;
54. apgailestauja dėl to, kad Bahreino vyriausybė daro nepakankamą pažangą bendradarbiaudama su asmenimis, įgaliotais pagal JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro specialiąsias procedūras, ir ragina ES valstybes nares siekti, kad kovo mėn. sesijoje būtų patvirtinta JT ŽTT rezoliucija, kuria raginama, kad Bahreinas visapusiškai įgyvendintų įsipareigojimus, prisiimtus vykstant visuotinio periodinio vertinimo procesui, ir Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijas, be kita ko, susijusias su žmogaus teisių gynėjais, pagal kurias reikalaujama, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras praneštų apie žmogaus teisių padėtį vietoje ir apie Bahreino padarytą pažangą bendradarbiaujant su JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmais;
Egiptas
55. siūlo valstybėms narėms bendrai raginti Egiptą artėjančioje JT ŽTT sesijoje nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus asmenis, kurie kalinami dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvę, ir užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą; be to, prašo Egipto vyriausybės priimti teisės aktus, kurie atitiktų tarptautinius standartus, ir apsaugoti Egipto Konstitucijoje įtvirtintą teisę jungtis į asociacijas, įskaitant teisę gauti ir skirti finansavimą, atšaukti 2013 m. lapkričio mėn. priimtą Protestų įstatymą ir priimti naują teisės aktą, kuriuo būtų garantuota susirinkimų laisvė; primygtinai ragina vyriausybę pradėti teisminį tyrimą siekiant nustatyti, kas įsakė ir įvykdė neteisėtas žudynes, kai buvo malšinamos daugiausia taikios demonstracijos, vykusios nuo 2013 m. liepos 3 d., įskaitant 2013 m. rugpjūčio 14 d. Rabaa ir Nahdos aikštėse vykusių demonstracijų išvaikymą, kurio metu žuvo ne mažiau kaip 1 000 protestuotojų;
56. primygtinai ragina Egiptą atlikti nepriklausomus, nešališkus ir veiksmingus visų žmogaus teisių pažeidimų, vykdytų nuo 2011 m., įskaitant su seksualiniu smurtu susijusius nusikaltimus, tyrimus ir užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn, o aukoms būtų suteikta atitinkama pagalba pagal tarptautinius standartus; ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant atšaukti visas mirties bausmes ir užsakyti pakartotinį bylų nagrinėjimą, kuriuo būtų užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą, skubiai paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmių ir jų vykdymo, nedelsiant paleisti visus sulaikytus žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus ir užtikrinti teisę į informacijos ir saviraiškos laisvę, laikantis tarptautinių standartų;
57. primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas suteikti leidimą JT specialiojo pranešėjo smurto prieš moteris klausimais vizitui, dėl kurio iš esmės susitarta, tačiau kuris vis dar neįvyko nuo 2014 m. pradžios, ir pakviesti visų pirma pagal atitinkamus JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus ir procedūras įgaliotus asmenis, specialųjį pranešėją susirinkimų laisvės klausimais, specialųjį pranešėją kankinimo klausimais, specialųjį pranešėją žmogaus teisių kovojant su terorizmu klausimais ir specialųjį pranešėją teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad nacionalinės teisės nuostatos atitiktų tarptautinės žmogaus teisių teisės standartus, nedelsiant anuliuoti įstatymą Nr. 136/2014 ir užkirsti kelią civilių karo teismams, taip pat atšaukti visus nuosprendžius, skirtus civiliams asmenims karo teismuose, ir nedelsiant užsakyti pakartotinį bylų nagrinėjimą civiliniuose teismuose; ragina ES ir jos valstybes nares pritarti tvirtam pareiškimui šiais klausimais;
Okupuotoji Palestinos Teritorija / Izraelis
58. reiškia gilų susirūpinimą dėl humanitarinės krizės, kuri kilo 2014 m. liepos mėn. Izraeliui ėmusis karo veiksmų, operacijos „Apsaugos uola“ (angl. Operation Protective Edge), ir kuri yra neregėto perkėlimų ir naikinimų masto nuo Izraelio okupacijos pradžios 1967 m.; apgailestauja dėl to, kad pastangas teikti tarptautinę humanitarinę pagalbą ir atlikti vystymo intervencijas Gazoje vis dar griežtai riboja Izraelio vyriausybės tęsiama Gazos Ruožo blokada; pabrėžia, kad siekiant, jog atstatymas po konfliktų būtų sėkmingas, Izraelio tęsiama Gazos Ruožo blokada turi būti visiškai panaikinta; mano, kad blokada yra kolektyvinė bausmė visiems Palestinos civiliams gyventojams Gazoje;
59. ragina ES ir valstybes nares viešu pareiškimu Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje išreikšti paramą JT tyrimų komisijai ir pasmerkti tai, jog Izraelio valdžios institucijos deramai nebendradarbiauja su JT tyrimų komisija ir neužtikrina jai prieigos; pabrėžia, kad teisingumas ir pagarba teisinės valstybės principui yra nepakeičiamas taikos pagrindas, ir pažymi, jog turi būti nutrauktas užsitęsęs visuotinis ir sistemingas nebaudžiamumas už tarptautinės teisės pažeidimus; teigiamai vertina tai, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras pradėjo preliminarų padėties Palestinoje tyrimą; ragina ES visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro biuru; ragina ES grįžti prie JT žmogaus teisių tarybos darbotvarkės 7 punkto, griežtai pasmerkti užsitęsusius tarptautinės teisės pažeidimus ir nepakankamą Tarptautinio baudžiamojo teismo patariamosios nuomonės įgyvendinimą ir pritarti JT tyrimų komisijos įgaliojimų atnaujinimui;
Saudo Arabija
60. reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Saudo Arabijoje, kuri šiuo metu yra JT žmogaus teisių tarybos narė; ragina ES ir valstybes nares spausti Saudo Arabijos valdžios institucijas sudaryti sąlygas nepriklausomai spaudai ir žiniasklaidai ir užtikrinti žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus ir kitus sąžinės kalinius, suimtus ir nuteistus tik dėlto, kad naudojosi savo teise į žodžio laisvę, pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, panaikinti Specialųjį baudžiamąjį teismą ir nutraukti tokias bausmes kaip viešas galvos nukirtimas, užmėtymas akmenimis ir kitokių formų kankinimai;
Sirija
61. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl sukrečiančio tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant plačiai paplitusius žmogaus teisių gynėjų persekiojimus ir suėmimus, masto Sirijoje; ragina paleisti Sirijos vyriausybės ir ginkluotų grupuočių kalinamus taikius Sirijos aktyvistus; reikalauja, kad ES ir valstybės narės tvirtai pritartų JT tyrimų komisijos atskaitomybei ir jos įgaliojimų atnaujinimui;
Malis
62. teigiamai vertina JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais veiklą ir ragina JT žmogaus teisių tarybą pratęsti jo įgaliojimus; teigiamai vertina Malio vyriausybės pažangą, padarytą kai kuriose šalies dalyse atkuriant teismo organų sistemą ir tiriant 2012 m. įvykdytą 21 elitinio būrio karių kankinimą ir nužudymą, taip pat įsteigus Tiesos, teisingumo ir susitaikymo komisiją; tebėra susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo padėties ir nuolatinio vaikų karių naudojimo ir verbavimo ir ragina Malio vyriausybę atlikti tyrimus ir patraukti atsakomybėn tuos kovojančių grupuočių narius, kurie per 2012‒2013 m. ginkluotą konfliktą įvykdė karo nusikaltimus, ir užtikrinti, kad pagal ateityje sudarytą taikos susitarimą būtų reikalaujama atskaitomybės, tiesą atskleidžiančios komisijos stiprinimo ir saugumo pajėgų narių patikimumo patikrinimo;
Pietų Sudanas
63. ragina Afrikos Sąjungą paskelbti jos žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos, kuriuos vykdė visos konflikto šalys Pietų Sudane, tyrimo komisijos ataskaitą ‒ tai būtų dar vienas žingsnis siekiant teisingumo nuo pat konflikto pradžios įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu; ragina Žmogaus teisių tarybą priimti rezoliuciją, kurioje būtų pabrėžta, kad sąžiningi ir patikimi nusikaltimų tyrimai ir persekiojimas už juos pagal tarptautinę teisę yra svarbiausia sąlyga Pietų Sudanui siekiant nutraukti žvėriškumus, kuriuos dar labiau pakursto nebaudžiamumas, todėl būtų raginama apsvarstyti galimybę sukurti mišrų teisminį mechanizmą ir dar Pietų Sudanas raginamas prisijungti prie Romos statuto, taip pat ragina suteikti įgaliojimus specialiajam pranešėjui Pietų Sudano klausimais siekiant padėti vykdyti sąžiningą ir patikimą persekiojimą ir platesnio masto atskaitomybės priemones tarptautinei bendruomenei remiant;
Šri Lanka
64. atkreipia dėmesį į naujai išrinktos Šri Lankos vyriausybės pažadus ir ragina ją imtis konkrečių veiksmų, kad nuo dabar iki 2015 m. rugsėjo mėn. JT žmogaus teisių taryboje būtų užtikrinta atskaitomybė ir būtų vykdomi pažadai pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje ir užkirsti kelią regresui, be kita ko, vykdant tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat imtis kitų veiksmų siekiant spręsti platesnę nebaudžiamumo ir žmogaus teisių pažeidimų problemą ir visapusiškai bendradarbiauti su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru prisidedant prie jo tarptautinio tyrimo, susijusio su Šri Lanka;
Uzbekistanas
65. ragina valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens ir pasiūlyti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro rezoliuciją pagal 4 punktą siekiant nustatyti specialų Uzbekistanui skirtą JT mechanizmą, kuris užtikrintų JT stebėseną, viešai teikiamas atskaitas ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro diskusijas dėl pragaištingos žmogaus teisių padėties Uzbekistane 2015 m. (šie veiksmai sutaptų su 10-osiomis žudynių Andižane metinėmis), kadangi Uzbekistanas menkai bendradarbiauja su JT žmogaus teisių mechanizmais, šioje šalyje toliau kalinama daugybė politinių oponentų ir žmogaus teisių gynėjų, toliau varžoma asociacijų laisvė ir žodžio ir žiniasklaidos laisvė ir nuolat naudojamas priverstinis ir vaikų darbas;
Meksika
66. ragina Meksikos vyriausybę toliau vykdyti 43 pedagogikos studentų dingimo Igualoje tyrimą, patraukti atsakomybėn šių nusikaltimų kaltininkus ir aktyviau kovoti su korupcija, nebaudžiamumu ir organizuotu nusikalstamumu;
*
* *
67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.