Plenarinio posėdžio dokumentas
4.3.2015 B8‑0233/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.
( 2015/2572(RSP) )
Charles Tannock
ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.
( 2015/2572(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl JT žmogaus teisių tarybos,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,
– atsižvelgdamas į ... rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[1],
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas, susijusias su ES prioritetais JT žmogaus teisių forumuose,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į artėjančią 28-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją, kuri vyks 2015 m. kovo 2–27 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagarba žmogaus teisėms ir jų skatinimas yra Europos Sąjungos acquis dalis ir vienas iš jos užsienio politikos tikslų;
B. kadangi žmogaus teisės įgimtos visiems žmonėms – nesvarbu, kokia jų tautybė, rasė, lytis, etninė kilmė, religija ar bet kuris kitas statusas – ir kadangi pagarba šioms teisėms įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, taip pat vėlesnėse tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, deklaracijose ir rezoliucijose;
C. kadangi žmogaus teisės yra nedalomos, tarpusavyje susijusiose ir viena nuo kitos priklausomos ir kadangi bet kurios iš šių teisių atėmimas tiesiogiai ir neigiamai paveiktų kitas;
D. kadangi žmogaus teisių negerbimas ir teisėto demokratinio dalyvavimo nebuvimas yra viena iš pagrindinių nestabilumo, valstybių žlugimo, humanitarinių krizių ir ginkluotų konfliktų priežasčių;
E. kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu – jame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalomumas ir įtvirtinama pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams – taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principais;
F. kadangi visos valstybės turi pareigą gerbti savo gyventojų pagrindines teises ir imtis konkrečių veiksmų, kad palengvintų šių teisių įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, taip pat bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekiant, kad būtų pašalintos kliūtys žmogaus teisėms visose srityse užtikrinti;
G. kadangi reguliarios JT žmogaus teisių tarybos sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, specialiosios procedūros su konkrečia šalies padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams spręsti padeda skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;
H. kadangi kai kurios dabartinės JT žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant pagal JT specialiąsias procedūras ir laikantis atskaitomybės pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams yra prasti;
JT žmogaus teisių taryba
1. atkreipia dėmesį į 28-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesijos, vyksiančios tuo metu, kai yra nemažai konfliktų, visų pirma, įskaitant konfliktus ES kaimynystėje, darbotvarkę; atsižvelgdamas į tai yra nusivylęs dėl to, kad visai neminimas Rusijos finansuojamas konfliktas Ukrainoje;
2. teigiamai vertina ES prioritetus, artėjant 28-ajai reguliariajai JT žmogaus teisių tarybos sesijai apibrėžtus Tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadose; ragina ES šią temų darbotvarkę nagrinėti nešališkai ir skatina visas JT nares daryti tą patį;
3. teigiamai vertina ambasadoriaus Joachimo Ruckerio paskyrimą JT žmogaus teisių tarybos pirmininku 2015 m. laikotarpiu;
4. sveikina Zeidą Ra'adą Zeidą Al-Husseiną, paskirtą JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, ir pakartoja kuo tvirčiausiai remiąs jo pastangas ir įgaliojimus;
5. teigiamai vertina Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro JT Generalinei Asamblėjai pateiktą metinę ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. lapkričio mėn., ir pareiškia tvirtai remiąs šio biuro veiklos savarankiškumą ir principingumą; pabrėžia, jog svarbu saugoti šį savarankiškumą siekiant užtikrinti, kad vyriausiasis komisaras galėtų tęsti savo darbą veiksmingai ir objektyviai;
6. primena savo įsipareigojimą remti tvirtą daugiašalę žmogaus teisių sistemą, kurią globoja Jungtinės Tautos, įskaitant Generalinės Asamblėjos Trečiąjį komitetą, Žmogaus teisių tarybą ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, ir atitinkamų JT specializuotųjų agentūrų darbą, taip pat darbą, atliekamą pagal JT specialiąsias procedūras;
7. mano, kad nuolatinis žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos veikėjų bauginimas ir sulaikymas įvairiose JT žmogaus teisių tarybos narėse verčia abejoti Tarybos patikimumu; pakartoja savo poziciją, kad JT žmogaus teisių tarybos narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios puoselėja pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principui ir demokratijai ir kurios yra pratęsusios nuolatinį kvietimą atlikti visas specialiąsias procedūras, tarpo; ragina patvirtinti žmogaus teisių užtikrinimo kriterijus, kurie būtų taikomi bet kuriai naujai išrinktai JT žmogaus teisių tarybos narei; ragina valstybes nares skatinti skaidrius, atvirus ir konkurencingus JT žmogaus teisių tarybos narių rinkimo procesus;
8. pakartoja, kad remia visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir jo vertingą darbą ir ragina šalis nares aktyviai dalyvauti rengiant savo visuotinį periodinį vertinimą, taip pat įtraukiant pilietinę visuomenę, įsitraukti į interaktyvų dialogą per visuotinio periodinio vertinimo posėdį ir įgyvendinti jo rekomendacijas, pateiktas atlikus visuotinį periodinį vertinimą, ir imtis konkrečių priemonių savo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje gerinti ir vykdyti;
9. ragina ES ir ES valstybes nares toliau atsižvelgti į visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas dalyvaujant visuose ES politiniuose dialoguose su atitinkamomis valstybėmis, kad būtų rasti būdai rekomendacijas įgyvendinančioms valstybėms paremti;
10. pakartoja remiąs specialiųjų procedūrų taikymą ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir kviečia visas valstybes bendradarbiauti taikant šias procedūras;
11. apgailestauja dėl to, kad pilietinės visuomenės ir JT žmogaus teisių tarybos sąveikos erdvė toliau siaurėja ir kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) siūloma mažiau galimybių kalbėti per JT žmogaus teisių tarybos sesijas; primygtinai ragina ES ir JT žmogaus teisių tarybą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės atstovai galėtų kuo labiau prisidėti prie 28-osios JT žmogaus teisių tarybos sesijos darbo, taip pat prie visuotinio periodinio vertinimo proceso ir kitų JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų, nebijodami, kad grįžus į tėvynę jiems bus taikomi atsakomieji veiksmai;
12. tačiau įspėja dėl neplanuotų padarinių, kurie kyla, kai žmogaus teisių sąrašas nuolat plečiamas ir į jį įtraukiami ideologiniu ar politiniu požiūriu ginčytini klausimai, nes taip galiausiai gali sumažėti bendras pritarimas pačiai žmogaus teisių visuotinumo ir nedalumo idėjai;
Pilietinės ir politinės teisės
13. pakartoja, kad žodžio laisvė – kiekvienos laisvos demokratinės visuomenės kerinis akmuo – yra visų žmonių pagrindinė teisė; griežtai smerkia 2015 m. sausio mėn. Prancūzijoje įvykdytą 12 asmenų, įskaitant savaitraščio „Charlie Hebdo“ karikatūristus, ir 4 asmenų žydų maisto prekių parduotuvėje nužudymą, taip pat kino režisieriaus ir sinagogos sargybinio nužudymą Kopenhagoje, kuriuos įvykdžiusių teroristų taikinys buvo žodžio ir religijos laisvė;
14. smerkia tai, kad ekstremistų ir džihadistų grupės visose šalyse, ypač Sirijoje, Irake, Libijoje, Mianmare, Nigerijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, naudojasi religija, o jų veiksmai apima ginkluotus išpuolius ir sprogdinimus, savižudžių vykdomus sprogdinimus, pagrobimus ir kitus smurto aktus, kuriais terorizuojami gyventojai; laikosi nuomonės, kad, norint kovoti su terorizmu, būtina ieškoti esminių jo priežasčių, įskaitant socialinę atskirtį, politinę marginalizaciją ir didelę nelygybę; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinėms mažumoms priklausančių asmenų teises;
15. reiškia susirūpinimą dėl visų susirinkimų ir asociacijų laisvės suvaržymų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijoms taikomus draudimus, agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo ir kitų ribojamųjų įstatymų taikymą, perteklinius registracijos ir atskaitomybės reikalavimus, pernelyg griežtas finansavimui iš užsienio taikomas taisykles, ir pakartoja, kad asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė yra esminiai žmogaus teisių aspektai;
16. ragina visas vyriausybes padėti pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams vykdyti savo veiklą, taip pat leisti jiems veikti be baimės, represijų ar bauginimo ir bendradarbiauti su JT žmogaus teisių taryba taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą bei užtikrinti, kad valstybės, atsakingos už susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais, turėtų prisiimti šią atsakomybę, ypač mirtino susidorojimo atvejais (pvz., su Kinijos žmogaus teisių aktyvistu Cao Shunli susidorota po to, kai 2013 m. rugsėjį jis pabandė išskristi į Ženevoje vykusį JT žmogaus teisių tarybos posėdį. 2014 m. kovą jis mirė);
17. pakartoja, kad labai svarbu kovoti su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu ir kad ES yra įsipareigojusi teikti prioritetą šiam klausimui, taip pat kalbant apie vaikus, ir padėti JT specialiajam pranešėjui vykdyti savo veiklą; primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares parodyti, kad jos bendrai pasiryžusios užkirsti kelią kankinimams ir remti aukas;
18. pritaria JT žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo paskutinei ataskaitai ir išvadoms dėl šiuolaikinių formų rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos kurstymo; ragina ES ir valstybes nares į savo politikos sritis, skirtas kovai su rasinės, etninės neapykantos ir neapykantos dėl ksenofobijos plitimu internete ir socialinės žiniasklaidos tinkluose, įtraukti specialiojo pranešėjo rekomendacijas ir visiškai gerbiant kitas žmogaus teises imtis atitinkamų veiksmų;
19. pripažįsta, kad greita informacinių ir ryšių technologijų raida visame pasaulyje pakeitė naudojimosi saviraiškos laisve aplinką ir atnešė tiek didelių privalumų, tiek rimtų problemų; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina, kad 2014 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, ir smerkia visus skaitmeninės komunikacijos apropojimus, įskaitant tuos, kurie nukreipti prieš pilietinės visuomenės veikėjus; pakartoja, kad būtina skirti ypatingą dėmesį žurnalistų ir tinklaraštininkų teisėms;
Socialinės ir ekonominės teisės
20. pažymi, kad JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatytas skurdo panaikinimo iki 2030 m. tikslas, kurio turi būti siekiama laikantis holistinio požiūrio į ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus; teigiamai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą, parengtą ruošiantis JT specialiam aukščiausiojo lygio susitikimui tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m. darbotvarkės klausimu; pritaria JT generalinio sekretoriaus raginimams siekti skurdo panaikinimo vadovaujantis į žmonių poreikius ir teises orientuotu požiūriu;
21. mano, kad, siekiant kovoti su skurdu apskritai, svarbu spręsti didėjančios kraštutinės nelygybės problemą ir palengvinti prieigą prie maisto, vandens, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo būsto; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į aštrėjančią žemės grobimo problemą, kurią būtina spręsti;
22. laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, kadangi netenkama lėšų, reikalingų investuoti į labai svarbias viešąsias paslaugas, taigi gyventojai pasmerkiami amžinam skurdui; primena, kad pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vyriausybės privalo gerbti savo piliečių teises užtikrindamos jiems pakankamus išteklius; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skirtas žmogaus teisių gynėjų, kurių darbas susijęs su ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimu, apsaugai;
23. primena savo raginimą ES ir valstybėms narėms remti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais paskyrimą;
Verslas ir žmogaus teisės
24. remia JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą trečiosiose šalyse; ragina visas suinteresuotąsias šalis aktyviai dalyvauti JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų verslo įmonių klausimu 11-oje sesijoje ir paremti pastangas suderinti jų politiką atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; pakartoja savo prašymą Komisijai iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą kaip ES valstybės narės įgyvendina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;
25. ragina ES delegacijas visame pasaulyje užmegzti ryšius su ES įmonėmis siekiant propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti, vietos kvietimuose teikti paraiškas vadovaujantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone verslui ir žmogaus teisėms būtų skiriamas ypatingas dėmesys;
26. mano, kad verslas ir žmogaus teisės gali teikti tarpusavio paramą sukurdami naujas verslo galimybes regionuose, kuriuose labiausiai reikia tvarių ir atsakingų investicijų, ir bendrai prisidėdami prie pagarbos žmogaus teisėms besivystančiose šalyse;
Moterų teisės
27. pastebi, kad nepaisant iki šiol padarytos pažangos siekiant vyrų ir moterų lygybės ir moterų įgalinimo, moterys vis dar tampa lytinio smurto ir visuotinio žaginimo aukomis ginkluotų konfliktų vietovėse, ir moterų, kiekvieną dieną mirštančių dėl smurto namuose, skaičius yra bauginantis; ragina vyriausybes imtis konkrečių veiksmų kovojant su visų formų smurtu prieš moteris ir dar kartą ragina ES valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;
28. pabrėžia, kad moterų lytinių organų žalojimas yra kankinimo rūšis; pabrėžia, kad siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimą ES turi toliau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis; primena, kad valstybės narės, pagal kurių teisės aktus moterų lytinių organų žalojimas yra nusikalstama veika, sužinojusios, kad jų pilietėms buvo atlikta minėtoji procedūra, turi šiuos teisės aktus taikyti;
29. palankiai vertina tai, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas seksualinius nusikaltimus, įskaitant išžaginimą, seksualinį prievartavimą ir žeminimą, laiko karo nusikaltimais ir rekomenduoja kitiems daryti tą patį;
Vaikų teisės
30. reiškia susirūpinimą, kad nepaisant pažangos, padarytos nuo 1989 m. kai buvo priimta Vaiko teisių konvencija, bent 58 milijonai vaikų, visų pirma mergaičių, vaikų iš neturtingų šeimų, neįgalių vaikų ir vaikų konfliktų vietovėse, nelanko mokyklos, daug vaikų tebeserga ligomis, kurių galima lengvai išvengti, o dar kiti dirba;
31. ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti nepriimtinų formų vaikų darbą, apibrėžtą TDO konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris gali pakenkti vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;
32. primena, kad viena iš pagrindinių visų valstybių pareigų yra pareiga užtikrinti visų vaikų švietimą sukuriant tinkamas institucijas ir pašalinant struktūrines kliūčių, trukdančių įgyvendinti visuotinį pradinį ugdymą, priežastis;
33. ragina ES tinkamai finansuoti su ginkluotais konfliktais susijusių vaikų ir buvusių vaikų karių demobilizacijos ir reintegracijos programas; primena, kad tvirtai remia kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“ kaip jau paminėta per 2014 m. gruodžio 3 d. Žmogaus teisų pakomitetyje vykusį klausymą ta pačia tema; teigiamai vertina JT specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais ir JT specialiosios įgaliotinės smurto prieš vaikus klausimais metines ataskaitas, pateiktas kartu su specialiosios įgaliotinės prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimais ataskaita;
Kova su nebaudžiamumu ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT)
34. kartoja, kad visiškai palaiko TBT veiklą siekiant panaikinti tarptautinei bendruomenei nerimą keliantį sunkiausius nusikaltimus įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti jo teisėtumui ir nepriklausomumui; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su TBT ir jam teikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti TBT, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir remti kovą su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus;
Čiabuvių tautos
35. ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių įgyvendinimą; primygtinai ragina valstybes nares reikalauti, kad visi įgaliojimų taikyti specialiąsias procedūras turėtojai ypatingą dėmesį skirtų problemoms, su kuriomis susiduria čiabuvių moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač dėl reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis vykstant šiam procesui;
Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės
36. smerkia vis dažniau taikomą autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant labiau įtvirtinti savo teisėtumą tarptautiniu mastu ir kartu toliau riboti kitokias nuomones šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kelti šį klausimą, taip pat JT žmogaus teisių taryboje, ir užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, bendrovėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2015 m. Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes ir 2018 m. Rusijoje vyksiančias FIFA Pasaulio futbolo taurės rungtynes, aspektus;
Žmogaus teisių aspekto integravimas ES
37. ragina ES remti žmogaus teisių visuotinumą ir nedalomumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;
38. ragina ES, valstybes nares, Komisiją ir EIVT žmogaus teises įtraukti į užsienio politiką, vykdomą trečiosiose šalyse;
ES prioritetai sprendžiant problemas, susijusias su konkrečiomis šalimis
Ukraina
39. reiškia gilų susirūpinimą dėl padėties atsiskirti siekiančiuose pietrytiniuose regionuose; smerkia didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, daromus vykstant konfliktui, ir neseniai vykusių kovų pasekmes žmogaus teisėms; visiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl diskriminavimo ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš Krymo vietos gyventojus, visų pirma Krymo totorius; ragina ES valstybes nares remti visas įmanomas JT lygmeniu dedamas pastangas siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir atlikti nešališkus smurtinių įvykių ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su demonstracijomis Maidano aikštėje, neteisėta Krymo aneksija ir Rusijos remiamu konfliktu pietrytiniuose regionuose, tyrimus;
Irakas ir Sirija
40. pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl smurtinių konfliktų Irake ir Sirijoje; vienareikšmiškai smerkia Basharo al Assado ir grupuotės „Islamo valstybė“, taip pat kitų konflikte dalyvaujančių grupuočių, daromus karo nusikaltimus; taip pat smerkia grupuotės „Islamo valstybė“ pastangas eksportuoti ekstremistinę ideologiją ir smurtą į kitas regiono šalis ir dar toliau; ragina visas JT valstybes nares aiškiai pasisakyti prieš smurtą, visų pirma remti mažumų teises; mano, kad norint užbaigti krikščionių ir kitų regiono čiabuvių tautų kančias ir masinį išsikėlimą reikia, kad regiono politiniai ir religiniai lyderiai, remdami tolesnį čiabuvių tautų buvimą, padarytų aiškius ir vienareikšmiškus pareiškimus ir, prireikus, pabrėžtų, kad kaip šių valstybių piliečiai jie turi visas lygias teises;
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)
41. palankiai vertina ketinimą pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais įgaliojimus; be to, teigiamai vertina JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti atsakomybę, taip pat apsvarstyti galimybę Tarptautiniam baudžiamajam teismui perduoti klausimą dėl padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje;
Iranas
42. palankiai vertina JT žmogaus teisių tarybos 2014 m. kovo mėn. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir tai, kad pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimai; ragina Iraną leisti JT specialiajam pranešėjui atvykti į šalį, nes tai būtų itin svarbus šios šalies pasirengimo imtis veiksmų siekiant pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais rodiklis; pakartoja, jog smerkia tai, kad Irane taikoma mirties bausmė, taip pat nepilnamečiams, ir kad dažnai tokios bausmės vykdomos po teismo procesų, neatitinkančių minimalių tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso standartų; pakartoja, jog yra susirūpinęs, kad daug mirties bausmių įvykdoma; pritaria pagal specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų 2014 m. rugpjūčio mėn. pateiktam bendram pareiškimui, kuriame smerkiama pilietinės visuomenės veikėjų suėmimų ir jų nuteisimo atvejų banga Irane; ragina ES ir JT žmogaus teisių tarybą toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį ir užtikrinti, kad visada palaikant santykius su Irano vyriausybe žmogaus teisėms ir toliau būtų skiriamas pagrindinis prioritetas;
Mianmaras/Birma
43. pritaria specialiojo pranešėjo 69-ajai JT Generalinės Asamblėjos sesijos pateiktam pranešimui dėl žmogaus teisių padėties Mianmare; šiame pranešime pripažįstama padaryta pažanga ir nurodomi likę didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai; ragina vyriausybę žmogaus teises integruoti į šalies institucinę ir teisinę sistemą ir kitas politikos sritis, gerbti saviraiškos ir susirinkimų laisvę, kad žmonės galėtų laisvai, be baimės, bauginimų ar įžeidinėjimų reikšti savo nuomones apie vyriausybės politiką;
Baltarusija
44. reiškia didelį susirūpinimą, kad Baltarusijoje toliau pažeidinėjamos žmogaus teisės, įskaitant bauginami žmogaus teisų gynėjai, persekiojami nepriklausomi žurnalistai, cenzūruojami visi internetiniai pranešimai ir priimti pernelyg griežti nevyriausybines organizacijas reglamentuojantys teisės aktai; ragina pratęsti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina Baltarusijos vyriausybę pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotiems pareigūnams, įskaitant specialųjį pranešėją, suteikti visapusišką prieigą;
Malis
45. teigiamai vertina JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais veiklą ir ragina Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą pratęsti jo įgaliojimus; teigiamai vertina Malio vyriausybės pažangą, padarytą kai kuriose šalies dalyse atkuriant teismų sistemą ir tiriant 2012 m. įvykdytą 21 elitinio būrio karių kankinimą ir nužudymą, taip pat įsteigus Tiesos, teisingumo ir susitaikymo komisiją; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl vėl pradėjusios blogėti saugumo padėties ir nuolatinio vaikų karių naudojimo ir verbavimo; ragina Malio vyriausybę atlikti tyrimus ir patraukti atsakomybėn tuos kovojančių grupuočių narius, kurie per 2012‒2013 m. ginkluotą konfliktą įvykdė karo nusikaltimus, ir užtikrinti, kad pagal ateityje sudarytą taikos susitarimą būtų reikalaujama atskaitomybės, tiesą atskleidžiančios komisijos stiprinimo ir saugumo pajėgų narių patikimumo patikrinimo;
Pietų Sudanas
46. ragina Afrikos Sąjungą paskelbti jos žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos, kuriuos vykdė visos konflikto šalys Pietų Sudane, tyrimo komisijos ataskaitą ‒ tai būtų dar vienas žingsnis siekiant teisingumo nuo pat konflikto pradžios įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu;
***
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.