Plenarinio posėdžio dokumentas
9.3.2015 B8‑0247/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje
( 2015/2592(RSP) )
Guy Verhofstadt, Johannes Cornelis van Baalen, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Gérard Deprez, Marielle de Sarnez, Martina Dlabajová, Fredrick Federley, Juan Carlos Girauta Vidal, Antanas Guoga, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Kaja Kallas, Ilhan Kyuchyuk, Louis Michel, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Marietje Schaake, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje
( 2015/2592(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Rusijos, visų pirma į 2012 m. spalio 23 d. rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla[1], 2013 m. birželio 13 d. rezoliucijas dėl įstatymo viršenybės Rusijoje[2], 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Rusija. Bolotnajos aikštės įvykiuose dalyvavusių demonstrantų nuteisimas“[3] ir 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje[4], 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla[5] ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Rusijos, ypač Aleksejaus Navalno atvejo[6],
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Ukrainoje, ypač į 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją[7],
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nepriklausomybės, teritorinio vientisumo, sienų neliečiamumo ir taikaus ginčų sprendimo principai yra esminiai principai, kuriuos Rusija yra įsipareigojusi gerbti ratifikuodama JT Chartiją ir ESBK Helsinkio baigiamąjį aktą; kadangi demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principai yra pagrindiniai įsipareigojimai, susiję su Rusijos naryste Europos Taryboje, ESBO ir JT;
B. kadangi Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, jos karinė intervencija ir parama separatistams Rytų Ukrainoje pažeidžia tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. Budapešto susitarimą; kadangi šie veiksmai kelia grėsmę ne tik Ukrainos vienybei ir nepriklausomybei, bet ir visam Europos žemynui;
C. kadangi Parlamentas ne kartą išreiškė savo susirūpinimą dėl demokratijos padėties Rusijoje ir dėl to, kad ji nuolat nesilaiko teisinės valstybės principų ir negerbia pagrindinių teisių; kadangi Rusijoje nesilaikoma teisinės valstybės principo, sąžiningo teismo proceso standartų, tinkamo proceso ir teisminių institucijų nepriklausomumo principų; kadangi paskutiniai prezidento ir Valstybės Dūmos rinkimai neatitiko ESBO standartų;
D. kadangi nesant žiniasklaidos laisvei Rusijos žmonėms labai sunku gauti informaciją, kuri iš tikrųjų nebūtų vyriausybės politikos propaganda, taip pat ir už Rusijos ribų;
E. kadangi ES ne kartą siūlė pagalbą ir ekspertines žinias Rusijai pasitelkiant Partnerystę siekiant modernizavimo, kad būtų stiprinama teisinė valstybė, vykdomi jos tarptautiniai įsipareigojimai ir išnaudojamas visas jos ekonomikos potencialas;
F. kadangi ES pradėjo derybas su Rusija dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo, kuris dvišalei partnerystei būtų suteikęs naują pagrindą; kadangi šios derybos buvo sustabdytos, reaguojant į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją ir tebevykdomą Ukrainos destabilizavimą;
G. kadangi Rusijos karinių pajėgų yra tarptautiniu mastu pripažintoje Gruzijos ir Moldovos teritorijoje, taip pažeidžiant tarptautinę teisę;
1. apgailestauja dėl buvusio Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotojo ir opozicinio judėjimo RPR-Parnas politinio vadovo Boriso Nemcovo nužudymo, reiškia užuojautą jo šeimai ir artimiesiems ir ragina, kad būtų atliktas nepriklausomas tyrimas siekiant nusikaltimo vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad jo nužudymas yra vienas iš vis daugėjančių neištirtų nužudymų politiniais sumetimais ir įtartinų mirčių, įvykusių Rusijoje nuo 1998 m., tarp kurių tiriamosios žurnalistikos atstovės Anos Politkovskajos, teisininko Stanislavo Markelovo, žurnalistės Anastasijos Baburovos, žmogaus teisių gynėjos Natalijos Estemirovos, teisininko Sergejaus Magnitskio, o dabar ir politiko Boriso Nemcovo mirtis;
3. yra labai susirūpinęs dėl pastaraisiais metais Rusijoje vis stiprėjančios neapykantos opozicijos aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, mažumoms ir kaimyninėms tautoms atmosferos, šią neapykantą, kuri yra politinės kultūros, atsiribojančios nuo demokratijos principų, dalis, kursto valstybinė propaganda ir oficiali žiniasklaida;
4. reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad Rusijoje nuolat blogėja žmogaus teisių padėtis ir vis mažiau laikomasi teisinės valstybės principo – tokią padėtį lėmė valstybės institucijų pastangos pažaboti žodžio laisvę, užgniaužti opozicijos veiklą, represijomis reaguoti į bet kokią veiklą, kuria siekiama atskleisti politinio ir ekonominio elito korupciją, ir slopinti pilietinės visuomenės veiklą; smerkia kritiką reiškiančių asmenų bauginimą smurtu, teismais, įkalinimu ir kitomis priemonėmis, kurias taiko valstybė, taip pat smerkia spaudos laisvės ir interneto laisvės apribojimus;
5. apgailestauja dėl to, kad Rusijos teismų sistema piktnaudžiaujama kaip galios priemone, kuria dangstomi suėmimai politiniais sumetimais, teismai ir įkalinimai prisidengiant teisėtumo sąvoka, taip pat dangstomas valdžioje esančių asmenų nebaudžiamumas;
6. reiškia susirūpinimą dėl didelio ekonomikos nuosmukio Rusijoje, kurį daugiausiai lėmė energijos kainų sumažėjimas ir neskaidri investicinė aplinka, kurią dar labiau apsunkina korupcija ir iškraipo siekis dirbti Rusijos politinio elito interesams; šį nuosmukį taip pat padidino ekonominės sankcijos Rusijai;
7. primena Rusijai jos, kaip Europos Tarybos narės, pareigas;
8. griežtai smerkia neteisėtą Krymo okupaciją ir aneksiją ir aktyvų Rusijos dalyvavimą rytinėje Ukrainos dalyje vykstančiose kovose; ragina Rusiją pripažinti, kad ji dalyvauja konflikte, ir visiškai įgyvendinti antrąjį Minsko susitarimą, įskaitant visišką savo karinės įrangos ir pajėgų atitraukimą iš Ukrainos teritorijos, ir visišką karinės paramos teikimo ir reikmenų tiekimo nutraukimą separatistams;
9. pažymi, kad įvyko dalinis pasikeitimas karo belaisviais, ir ragina abi puses, kaip susitarta Minske, išlaisvinti visus kalinius, įskaitant Nadią Savčenko, kurią Rusijos valdžios institucijos kalina Maskvoje;
10. ragina ES atlikti aktyvesnį vaidmenį ESBO; ragina ESBO stebėtojams suteikti tvirtesnius įgaliojimua Rytų Ukrainoje stebėti Minsko susitarimų įgyvendinimą, įskaitant visapusišką Rusijos ir Ukrainos sienos kontrolę, ir tikisi, kad visos valstybės narės įvykdys savo įsipareigojimus ir ESBO misijai suteiks žmogiškųjų išteklių ir įrangos, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis;
11. įspėja Rusiją dėl to, kad ji toliau vykdo destabilizuojančią veiklą prieš kaimynines šalis, atkreipia dėmesį į Rusijos įsipareigojimą siekti taikaus ginčų sprendimo ir ragina Rusiją imtis aktyvaus ir konstruktyvaus vaidmens bendrose Europos organizacijose, įskaitant ESBO ir Europos Tarybą; pakartoja savo įsipareigojimą remti visų Europos valstybių nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir tvirtai nurodo, kad jos turi teisę laisvai pasirinkti sąjungininkus;
12. ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją parengti išsamią politikos strategiją, kuri padėtų ES atgauti iniciatyvą ir vykdyti aktyvią politiką Rusijos atžvilgiu;
13. mano, kad ES strategija turėtų būti siekiama priversti Rusiją visapusiškai paisyti ESBO principų ir motyvuoti Rusijos vadovus išvesti Rusiją iš politinio ir ekonominio savęs izoliavimo padėties; mano, kad šią strategiją turi sudaryti dvi dalys: su dabartine Rusijos konfrontacijos politika susijusių uždavinių sprendimo strategija ir kartu aktyvesnio bendradarbiavimo su Rusijos gyventojais ir pilietine visuomene strategija daugiau dėmesio skiriant Rusijos gyventojų žmogaus teisėms;
14. mano, kad Rusija tebėra svarbi pasaulinė veikėja ir kad tiek ES, tiek Rusijos strateginis interesas skubiai deeskaluoti ir atkurti ryšius diplomatinėmis ir tarpininkavimo priemonėmis, laikantis tarptautinės teisės ir ESBO įsipareigojimų;
15. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pagal pirmąją strategiją parengti tolesnes sankcijas, taikomas pagrindiniams ekonomikos sektoriams ir Rusijos valstybės tarnybos ir aukštesniems pareigūnams, padariusiems tarptautinės teisės ir kaimyninių valstybių teritorinio vientisumo pažeidimus, kad Europos Vadovų Taryba ir Taryba galėtų nedelsdamos patvirtinti šias sankcijas, jei būtų pažeista ugnies nutraukimo linija, dėl kurios susitarta Minske, ar kiti tarptautiniai susitarimai; mano, kad tokios papildomos sankcijos turėtų būti taikomos visų pirma energijos ir finansų sektoriams; pakaroja, kad iki šiol taikytas sankcijas galima atšaukti ir keisti jų mastą, atsižvelgiant į Minsko susitarimų įgyvendinimą ir padėtį vietoje;
16. atkreipia dėmesį į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla, ir ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją nedelsiant pateikti Tarybai atitinkamą iniciatyvą; laikosi nuomonės, kad tuo atveju, jei nebūtų atlikta patikimo Boriso Nemcovo žmogžudystės tyrimo, reikėtų apsvarstyti galimybę tam tikriems asmenims taikyti ribojamąsias priemones;
17. laikosi nuomonės, kad tuomet, kai Rusija visapusiškai įgyvendins Minsko susitarimus, prisidės prie taikaus konflikto Rytų Ukrainoje sprendimo ir visapusiškai laikysis savo įsipareigojimų ESBO, įskaitant kaimyninių šalių teritorinio vientisumo, nepriklausomybės ir suverenumo pripažinimą, sankcijos turėtų būti sumažintos ir bendradarbiavimas plėtojamas;
18. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, koordinuojant veiksmus su Komisija, parengti pasiūlymų, kaip stiprinti tiesioginį bendradarbiavimą su Rusijos gyventojais, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, mokslo ir kultūros institucijomis ir pilietine visuomene;
19. pažymi, kad sustabdytos derybos dėl vizų režimo supaprastinimo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, kuriems netaikomos ES arba JAV ribojamosios priemonės, siekiant skatinti studentų ir mokslinius mainus ir verslo bei pilietinės visuomenės ryšius; pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi pakankamai galimybių vienašališkai sušvelninti vizų išdavimo taisykles;
20. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bendradarbiaujant su Komisija išnagrinėti galimus ES ir Eurazijos muitų sąjungos bendradarbiavimo būdus;
21. pabrėžia, kad svarbu teikti politinę, ekonominę ir finansinę paramą Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai, kurios demokratiškai nusprendė sudaryti asociacijos susitarimą su ES, prisidėti prie jų vyriausybių pastangų vykdyti reformas ir plėtoti sektorių bendradarbiavimą, visų pirma energetikos, teisingumo ir vidaus reikalų, transporto ir aplinkos srityse; pabrėžia, kad būtina nustatyti išsamesnę procedūrą, taikomą vykdant tikslų, dėl kurių bendrai susitarė šalys, ex ante ir ex post įgyvendinimo kontrolę;
22. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją parengti planą siekiant pagerinti ES strateginę komunikaciją siekiant veiksmingai reaguoti į dezinformaciją ir remti žiniasklaidos iniciatyvas rusų kalba ES ir Rytų partnerystės šalyse;
23. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto projekto, kuriuo politinėms ar ekonominėms suinteresuotosioms šalims, nepriklausančioms ES, būtų draudžiama finansuoti ES politines partijas;
24. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo naftą ir dujas eksportuojančių autoritarinių šalių, įvairinti energijos šaltinius ir, svarbiausia, užbaigti energetikos sąjungos kūrimą – taikyti bendrą reguliavimo sistemą, užbaigti energijos tinklų kūrimą (nutiesti energijos jungiamąsias linijas) ir patvirtinti bendrą derybų su trečiosiomis šalimis mechanizmą;
25. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų vykdomi galiojantys konkurencijos teisės aktai, pagal kuriuos energetikos infrastruktūros savininkai atskiriami nuo energijos gamintojų, įskaitant ir priešingos krypties dujų srautą iš Slovakijos į Ukrainą;
26. pabrėžia, kad pokyčiai rytinėse kaimyninėse šalyse rodo poreikį ES būti vieningai, o valstybėms narėms – didinti savo gynybos išlaidas ir pajėgumus, taip pat būtinybę plėtoti bendrą saugumo ir gynybos politiką, kad ji taptų realiu ir apčiuopiamu bendradarbiavimu gynybos srityje;
27. smerkia Estijos saugumo pareigūno pagrobimą iš Estijos teritorijos pervežant jį į Rusiją ir pakartoja savo raginimus Rusijos valdžios institucijoms nedelsiant paleisti E. Kohverą ir sudaryti jam sąlygas saugiai grįžti į Estiją;
28. pakartoja savo raginimą, kad asmenys, kalti dėl MH17 reiso lėktuvo numušimo, turėtų stoti prieš Ukrainos ar tarptautinį teisingumą;
29. pabrėžia, jog Rusijos sutikimas, kad iš lėktuvo sudužimo vietos būtų atgautos visos Lenkijos oro pajėgų lėktuvo TU154 nuolaužos ir juodoji dėžė, pasitarnautų kaip pasitikėjimo stiprinimo priemonė;
30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Rusijos Valstybės Dūmai Tarybai, Rusijos Federacijos Tarybai ir Rusijos vyriausybei ir prezidentui.