Plenarinio posėdžio dokumentas
9.3.2015 B8‑0251/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje
( 2015/2592(RSP) )
Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Piernicola Pedicini, Kristina Winberg, Peter Lundgren
EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje
( 2015/2592(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos,
− atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[1],
− atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 30 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl Aleksejaus Navalno ir jo brolio Olego Navalno nuteisimo Zamoskvoretsko teisme,
− atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 4 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą dėl užsitęsusio Nadijos Savčenko sulaikymo,
− atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 4 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl Estijos policijos pareigūno pagrobimo ir užsitęsusio neteisėto sulaikymo,
− atsižvelgdamas į kovo 3 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl atsisakymo leisti EP narei Sandrai Kalnietei atvykti į Rusijos Federacijos teritoriją,
− atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 28 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą dėl Boriso Nemcovo nužudymo,
− atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų ir JT deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,
− atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,
− atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 19 d., sausio 29 d. ir vasario 9 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžių rezultatus,
− atsižvelgdamas į Rusijos konstituciją, ypač į jos 118 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisingumą Rusijos Federacijoje vykdo tik teismai, ir į jos 120 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisėjai yra nepriklausomi ir paklūsta tik Rusijos konstitucijai ir federalinei teisei,
− atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuriuos Rusija ratifikavo 1973 m.,
− atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sukuriama Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, ir į sustabdytas derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Borisas Nemcovas buvo liberalus Rusijos politikas, vienas iš Rusijos respublikonų partijos – Liaudies laisvės partijos (RPR-PARNAS), registruotos politinės partijos, neturinčios nė vienos vietos Valstybės Dūmoje ir turinčios vieną vietą regioniniame parlamente, pirmininkų;
B. kadangi Borisas Nemcovas 1997 ir 1998 m. buvo Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas valdant prezidentui Borisui Jelcinui; kadangi jis buvo politinis Vladimiro Putino oponentas ir atviras kritikas nuo 1999 m., kai ragino remti Dešiniųjų jėgų sąjungą – liberalų demokratų koaliciją, kuri per 1999 m. gruodžio mėn. vykusius parlamento rinkimus gavo beveik 6 milijonus balsų (8,6 proc. visų balsų) ir kurios vienas iš steigėjų jis buvo;
C. kadangi Borisas Nemcovas buvo aktyvus disidentų eitynių, pilietinių veiksmų „Strategija 31“ ir mitingų „Už sąžiningus rinkimus“ – nuo 2006 m. rengiamų opozicijos protesto akcijų – organizatorius ir dalyvis ir kadangi 2007, 2010 ir 2011 m. demonstracijų metu jis buvo suimtas;
D. kadangi Borisas Nemcovas buvo nužudytas 2015 m. vasario 27 d. Maskvoje ant tilto, esančio netoli Kremliaus ir Raudonosios Aikštės, kai ėjo su moterimi: remiantis oficialia policijos versija, jam kelis kartus į nugarą šovė baltos spalvos automobiliu važiavęs užpuolikas;
E. kadangi žmogžudystė įvykdyta dieną prieš B. Nemcovo planuotą protestą prieš prezidentą Vladimirą Putiną – dėl to šis renginys virto tūkstantinėmis eitynėmis politiniam lyderiui po jo nužudymo pagerbti;
F. kadangi duodamas interviu laikraščiui „Financial Times“ B. Nemcovas pareiškė, kad rengė ataskaitą apie Rusijos karius Ukrainoje, o kitame interviu Rusijos laikraščio „Sobesednik“ naujienų interneto svetainei, kuris buvo paskelbtas 2015 m. vasario 10 d., baiminosi, kad gali būti nužudytas;
G. kadangi Rusijos valdžios institucijos įsteigė tiriamąjį komitetą B. Nemcovo nužudymui ištirti ir šis komitetas sudarė daugybės galimų įtariamųjų, įskaitant ultranacionalistus, islamo ekstremistus, asmeninius priešus ir su politika susijusias grupuotes, sąrašą;
H. kadangi nėra aiškių įrodymų, susijusių su atsakomybe už nužudymą arba jo priežastimis;
I. kadangi, remiantis Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovo Aleksandro Bortnikovo pateikta informacija, suimta nemažai asmenų, įtariamų padarius šį nusikaltimą, ir tyrimai tebevyksta;
J. kadangi už Rusijos ribų Vladimirui Putinui oponuojantys politikai iš pradžių įtarė jį, tačiau Kremlius atmetė visus kaltinimus teigdamas, kad jie nelogiški ir nepriimtini, nes B. Nemcovas nekėlė pavojaus prezidentui; kadangi Kremlius užsiminė, kad ši žmogžudystė galėjo būti provokacija, kurios tikslas – destabilizuoti vyriausybę ir padėtį Rusijoje;
K. kadangi tarptautinė bendruomenė pasmerkė šią žmogžudystę ir paragino atlikti skaidrų ir nepriklausomą tyrimą bei atskleisti tiesą;
L. kadangi žmogžudystė greičiausiai politiškai motyvuota, o žodžio laisvė ir galimybė užsiimti politine veikla Rusijoje turėtų būti užtikrinta visiems – be išankstinių nuostatų ar baimės ir visiems piliečiams;
M. kadangi stipriai kritikuotas priimtas vadinamasis užsienio agentų įstatymas, kuriuo bet kuri nevyriausybinė organizacija (NVO), gaunanti finansavimą iš užsienio ir dalyvaujanti veikloje, aptakiai vadinamoje politine, įpareigojama užsiregistruoti kaip „užsienio agento“ funkcijas atliekanti organizacija;
N. kadangi 2013 m. birželio mėn. pradėtas taikyti federalinis įstatymas, kuriuo draudžiama netradicinių lytinių santykių tarp nepilnamečių propaganda;
O. kadangi, kaip pažymima organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje „Teisės į saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvę pažeidimai Rusijoje“, Rusijoje užpultų ir nužudytų žurnalistų sąrašas nuolat didėja;
P. kadangi turėtų būti užtikrinama tiek žodžio laisvė, tiek pagarba įstatymams ir taisyklėms, nes juk tuo pačiu Rusijos vyriausybė nepageidauja, kad ją destabilizuotų išorės veikėjai, pvz., trečiosios valstybės;
Q. kadangi būtina švelninti ES ir Rusijos santykių įtampą bei atkurti ramaus ir taikaus bendradarbiavimo padėtį;
1. smerkia Boriso Nemcovo žmogžudystę ir reiškia užuojautą aukos artimiesiems, taip pat daugybei po šios žmogžudystės surengtose eitynėse žygiavusių žmonių;
2. ragina Rusijos valdžios institucijas sąžiningai ir skaidriai atlikti savo tyrimą siekiant kuo greičiau atskleisti, kas nužudė B. Nemcovą, ir nustatyti šios žmogžudystės priežastis;
3. ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti, kad tyrimas būtų atliekamas nepriklausomai ir nešališkai, siekiant užkirsti kelią bet kokiam su valstybe susijusių asmenų dalyvavimui;
4. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti žodžio laisvę ir galimybę užsiimti politine veikla, leisti žmonėms nevaržomai reikšti savo mintis ir organizuoti renginius, o prireikus – protestus ir kitokias demonstracijas, be smurto, suvaržymų, persekiojimo ar grasinimų demonstracijų rengėjų ar dalyvių atžvilgiu;
5. atkreipia ypatingą dėmesį į politinės opozicijos jėgų svarbą siekiant užtikrinti nuolatinę diskusiją, taip pat keitimąsi nuomonėmis ir idėjomis įgyvendinant politiką ir vykstant teisėkūros procesams Rusijoje;
6. ragina Rusijos vyriausybę užtikrinti saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvę Rusijoje ir gerbti laisvą asmenų pasirinkimą neatsižvelgiant į jų tautybę, lytinę orientaciją ar politines pažiūras, kaip numatyta pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir standartus bei Rusijos konstituciją;
7. ragina Rusijos vyriausybę skatinti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą bei užtikrinti, kad žiniasklaida nebūtų cenzūruojama;
8. smerkia bet kokį žurnalistų persekiojimą ir bauginimą, taip pat nepatenkinamus ankstesnių užpuolimų tyrimų rezultatus;
9. ragina Rusijos vyriausybę skatinti sąžiningą laisvą politinę diskusiją vengiant bet kokios nepakantumo visuomenės protestams atmosferos;
10. ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti pagarbą visų mažumų teisėms ir joms atstovauti visuose visuomenės sektoriuose politiniu, socialiniu, kultūriniu ir ekonominiu lygmenimis;
11. pabrėžia, kad ES institucijos ir Rusija turėtų bendradarbiauti siekdamos atkurti abipusę pagarbą asmenų ir prekių judėjimui, taip pat visapusišką pagarbą visoms pagrindinėms teisėms;
12. reiškia viltį, kad Rusijos ir ES santykiai bus grindžiami pagarba žmogaus teisėms taikos ir darnos kontekste;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir Europos Tarybai.