Plenarinio posėdžio dokumentas
13.4.2015 B8‑0347/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl armėnų genocido šimtųjų metinių minėjimo
( 2015/2590(RSP) )
Knut Fleckenstein, Victor Boștinaru, Richard Howitt, Vincent Peillon, Arne Lietz, Gilles Pargneaux, Sylvie Guillaume, Nikos Androulakis, Demetris Papadakis, Nicola Caputo, Tonino Picula, Marlene Mizzi, Zigmantas Balčytis, Ana Gomes, Tanja Fajon, Siôn Simon, Goffredo Maria Bettini, Andrejs Mamikins, Miroslav Poche, Neena Gill, Soraya Post, Elisa Ferreira, Liisa Jaakonsaari, Pier Antonio Panzeri
S&D frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl armėnų genocido šimtųjų metinių minėjimo
( 2015/2590(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl derybų su Turkija pradžios[1],
– atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,
– atsižvelgdamas į savo 1987 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl politinio armėnų klausimo sprendimo[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi vienas iš judėjimo už Europos vienybę motyvų ir viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių yra siekis užkirsti kelią karų ir nusikaltimų žmoniškumui Europoje pasikartojimui;
B. kadangi 1915 m. – netrukus po to, kai Osmanų imperija įsitraukė į I pasaulinį karą – valdančioji partija „Sąjungos ir pažangos komitetas“, vykdydama centriniu lygmeniu suplanuotą operaciją, davė nurodymą vykdyti masines deportacijas ir sunaikinti daugiau nei milijoną Osmanų imperijoje gyvenusių armėnų bei ištrinti jų kultūrą; kadangi Europos Parlamentas savo 1987 m. birželio 18 d. rezoliucijoje pripažino, kad šie įvykiai prilygsta genocidui, kaip apibrėžta Konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį;
C. kadangi 2015 m. minimos šimtosios Osmanų imperijoje vykdyto armėnų genocido metinės;
D. kadangi tuo pat metu bado ir ligų bei tikslinių žudymų aukomis per I pasaulinį karą tapo šimtai tūkstančių Osmanų imperijos musulmonų; kadangi tai neturėtų sumenkinti fakto, kad masinis Osmanų imperijos armėnų naikinimas buvo didžiausias pavienis per I pasaulinį karą įvykdytas žiaurumo aktas;
E. kadangi pats Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemal Atatürk pripažino prieš Osmanų imperijos armėnus įvykdytus masinius žiaurumus ir pavadino juos gėdingais; kadangi Turkijos Respublika nesugebėjo pasinaudoti šiuo pripažinimu kaip proga stoti akistaton su tamsiais savo šalies istorijos faktais – vietoj to griebtasi įvairių būdų jiems oficialiai paneigti – be to, toliau griaunamas armėnų kultūros paveldas; kadangi genocido neigimas – galutinis genocido etapas;
F. kadangi nuo XXI a. pradžios Turkijos visuomenėje vykę pokyčiai ir reformos, leidusios pradėti stojimo į ES derybas, leido pradėti atviresnę ir laisvesnę diskusiją Turkijos istorijos klausimais, įskaitant armėnų klausimą; kadangi šiuo pagrindu buvo plėtojamos įvairios pilietinės visuomenės iniciatyvos bei vykdomi Turkijos ir Armėnijos kultūros mainai; kadangi įvairios Turkijos nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir intelektualai rengiasi viešai minėti šimtąsias armėnų genocido metines Stambule;
G. kadangi Turkija ir Armėnija pradėjo diplomatinių santykių normalizavimo procesą: 2009 m. Ženevoje pasirašyti protokolai dėl santykių užmezgimo ir vystymo, įskaitant sienos atidarymą; kadangi, nežiūrint į tai, nuo tada procesas įstrigo;
H. kadangi Turkijos Prezidentas Recep Tayyip Erdoğan pareiškė užuojautą armėnų genocido aukų šeimoms ir masines žudynes pavadinimo nežmoniškomis; kadangi Turkijos Ministras Pirmininkas Ahmet Davutoğlu pareiškė, kad Turkija „kenčia kartu su armėnais“, paragino laužyti tabu gydantis „1915 m. laike sustojusią didžiąją traumą“ ir įsipareigojo užtikrinti, kad „armėnų kultūros paveldas būtų tinkamai pripažintas Turkijoje“;
I. kadangi Europos Parlamentas savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad svarbu išsaugoti gyvą praeities atminimą, nes be tiesos, atminties ir teisingumo susitaikymas neįmanomas;
1. prisideda prie armėnų genocido šimtųjų metinių minėjimo solidarumo ir teisingumo dvasia ir reiškia pagarbą nekaltų šio genocido aukų atminimui; ragina Komisiją ir Tarybą prisijungti prie šimtųjų metinių minėjimo; reiškia dėkingumą visiems, kurie prisidėjo prie armėnų genocido tyrinėjimo, pripažinimo ir atminimo užtikrinimo;
2. pabrėžia, kad siekis laiku užkirsti kelią genocidui ir nusikaltimams žmoniškumui bei veiksmingai už juos bausti turėtų būti vienas iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės ir Europos Sąjungos prioritetų;
3. teigiamai vertina Prezidento R. T. Erdoğano ir Ministro Pirmininko A. Davutoğlu pareiškimus, kuriais reiškiama užuojauta ir pripažįstami žiaurumai, vykdyti prieš Osmanų imperijos armėnus, kaip žingsnį teisinga linkme; ragina Turkiją pasinaudoti armėnų genocido šimtųjų metinių minėjimu kaip tinkama proga toliau dėti pastangas siekiant susitaikyti su savo praeitimi, pripažinti armėnų genocidą ir atverti kelią į tikrą turkų ir armėnų tautų susitaikymą;
4. yra įsitikinęs, kad atvira ir laisva Turkijos visuomenės diskusija istorijos, įskaitant armėnų genocidą, klausimais neatskiriama nuo demokratizacijos proceso, nes sveika brandi demokratija negali būti grindžiama istorinių faktų ir atsakomybės neigimu; šiuo požiūriu pripažįsta, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant demokratizaciją Turkijoje atliko prasidėjęs stojimo į ES procesas; todėl ragina atgaivinti derybų su ES procesą – tai būtų svarbus atviresnės ir laisvesnės diskusijos istorijos klausimais, įskaitant Osmanų imperijos armėnų naikinimą, katalizatorius;
5. ragina Turkiją ir Armėniją atnaujini pastangas normalizuoti savo santykius be išankstinių sąlygų ratifikuojant protokolus dėl diplomatinių santykių užmezgimo ir sienos atidarymo; atkreipia ypatingą dėmesį į socialinę, žmogišką, kultūrinę ir ekonominę naudą, kurią Turkijos ir Armėnijos santykių normalizavimas atneštų Turkijos ir Armėnijos žmonėms, įskaitant tai, kad abi šalys atsikratytų šališkumo ir išankstinių nuostatų viena kitos atžvilgiu;
6. tvirtai remia Turkijos ir Armėnijos akademinių bendruomenių, NVO ir kultūros veikėjų darbą skatinant turkų ir armėnų dialogą bei susitaikymą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nuosekliai ir aktyviai remti šią veiklą;
7. ragina Turkijos valdžios institucijas, politikus ir žiniasklaidą visais lygmenimis susilaikyti nuo kurstytojiškų pareiškimų apie mažumas, įskaitant armėnus, ir daryti viską, kas įmanoma, siekiant kovoti su neapykantą mažumoms kurstančia kalba ir išankstinėmis nuostatomis jų atžvilgiu, inter alia, atsisakant bet kokios užgaulios ir diskriminuojamos kalbos mokykliniuose vadovėliuose ir priimant visapusiškus antidiskriminacinius teisės aktus, įskaitant draudimą diskriminuoti dėl etninės kilmės ir religinės tapatybės;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Armėnijos prezidentui ir parlamentui bei Turkijos prezidentui ir parlamentui.