Plenarinio posėdžio dokumentas
27.4.2015 B8‑0375/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8‑0115/2015 ir B8–0116/2015
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
dėl Sirijoje ir Irake vykdomo kultūros objektų naikinimo
( 2015/2649(RSP) )
Fernando Maura Barandiarán, Ilhan Kyuchyuk, Juan Carlos Girauta Vidal, Marietje Schaake, Marielle de Sarnez, Urmas Paet, Gérard Deprez, Ivan Jakovčić, Dita Charanzová, Petr Ježek, Filiz Hyusmenova
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijoje ir Irake vykdomo kultūros objektų naikinimo
( 2015/2649(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, Tarybai ir Komisijai dėl Sirijoje ir Irake vykdyto kultūros paveldo vietovių naikinimo ( O-000031/2015 – B8-0115/2015 ir O‑000032/2015 – B8-0116/2015 ),
– atsižvelgdamas į SESV 167 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Sąjunga veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti“, ypač „europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos“ srityje, ir kad „Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis“,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto[1],
– atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1210//2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2465/96[2],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1332/2013[3], kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012[4] dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, priimtą remiantis 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimu 2013/760/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai[5], ypač 11c straipsnį dėl Sirijos kultūros vertybių importo, eksporto ir perdavimo,
– atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2001/555/BUSP dėl Europos Sąjungos palydovų centro sukūrimo[6], iš dalies pakeistus Tarybos bendraisiais veiksmais 2009/834/BUSP[7],
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. Tarybos rezoliuciją dėl neoficialaus kultūros vertybių srityje veikiančių teisėsaugos institucijų ir ekspertų tinklo (ES CULTNET) sukūrimo,
– atsižvelgdamas į 1954 m. gegužės 14 d. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1970 m. lapkričio 14 d. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 17 d. UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,
– atsižvelgdamas į 1995 m. Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) konvenciją dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų,
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2199 dėl grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui, kurią kelia grupuotės „Al-Qaeda“ teroro aktai[8],
– atsižvelgdamas į 1964 m. Venecijos chartiją dėl paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo, pagal kurią sukuriama tarptautinė senovinių pastatų konservavimo ir restauravimo sistema,
– atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. priimtą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į 8 straipsnio 2 dalies b punkto ix papunktį, kuriame „tyčinis religijos, švietimo, meno, mokslo ar labdaros objektų, istorijos paminklų, ligoninių ir kitų vietų, kur laikomi ligoniai ir sužeistieji, užpuldinėjimas, jei šie objektai nėra kariniai“ pripažįstamas karo nusikaltimu,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, kurios 211 punkte pažymima, kad už tyčinį kultūros ir meno paveldo naikinimą, kuris šiuo metu vyksta Irake ir Sirijoje, turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui[9],
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 6 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Elementai ES regioninės strategijos Sirijos ir Irako, taip pat grupuotės „Islamo valstybė“ (arab. Da'esh) keliamos grėsmės klausimu“ (JOIN(2015)2), kuriame Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pripažino, kad siekiant duoti atkirtį krizėms Sirijoje ir Irake kultūros paveldo naikinimo ir plėšimo ir „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimas yra labai svarbūs;
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. primindamas, kad pastaruoju metu ekstremistų grupuotės, susijusios būtent su Islamo valstybe Irake ir Sirijoje (ISIL/„Da'esh“), tikslingai niokojo daugybę Sirijos, Irako ir Tuniso archeologinių, religinių ir kultūrinių vietovių ir kad UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova šiuos sistemingus išpuolius prieš kultūros paveldą pavadino kultūriniu valymu;
B. Pabrėždamas, kad, pasak UNESCO, vartojant kultūrinio valymo sąvoką kalbama apie iš anksto apgalvotą strategiją, kuria siekiama sunaikinti kultūros įvairovę sąmoningai taikantis į asmenis, kurių tapatybę apibrėžia jų kultūra, etninė kilmė arba religija, kartu vykdant suplanuotus išpuolius prieš jų šlovinimo, atminties ir ugdymo vietas, ir kadangi kultūrinio valymo strategiją, kurią matome Irake ir Sirijoje, atspindi išpuoliai prieš kultūros paveldą – jie gali būti nukreipti prieš fiziškai, materialiai ir statiniais įkūnijamą kultūros raišką – taip pat prieš mažumas ir nematerialiąją kultūros raišką, pvz., papročius, tradicijas ir tikėjimą[10];
C. primindamas, kad kai kurie kultūros paveldo naikinimo aktai konkrečiomis aplinkybėmis gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui[11]; Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 7 straipsnio 1 dalies h punkte nustatyta, kad tokie aktai, ypač nukreipti prieš religinės ar etninės grupės narius, gali būti prilyginami persekiojimo nusikaltimams;
D. pabrėždamas, kad tokie kultūrinių ir istorinių kompleksų ir objektų naikinimo aktai nėra nauji ir su tuo susidurta ne tik Irake ir Sirijoje ir kad, pasak UNESCO, kultūros paveldas yra svarbi bendruomenių, grupių ir asmenų kultūrinės tapatybės bei socialinės sanglaudos sudedamoji dalis, taigi tyčinis jo naikinimas gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus orumui ir žmogaus teisėms[12]; pabrėždamas, kad UNESCO ir kitos organizacijos teigia, jog kultūrinių ir religinių kompleksų ir objektų plėšimas ir jų kontrabanda Irake ir Sirijoje, vykdomi Basharo al-Assado režimo, Laisvosios Sirijos armijos, ISIL/„Da’esh“ ir kitų konflikte dalyvaujančių grupuočių, yra būdas padėti finansuoti konfliktą ir teroristinę veiklą, taigi galiausiai meno ir kultūros vertybės tampa karo ginklais;
E. primindamas, kad Europos Sąjungos skirto finansavimo dėka 2014 m. kovo 1 d. UNESCO kartu su strateginiais partneriais inicijavo trejų metų trukmės projektą „Skubi Sirijos paveldo apsauga“, kurios pirmutinis tikslas – skubiai užtikrinti Sirijos kultūros paveldo apsaugą;
F. primindamas, kad Europos Sąjunga ratifikavo 2005 m. spalio 20 d. pasirašytą Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo – pirmą tarptautinį dokumentą, kuriame pripažįstamas dvejopas – ekonominis ir kultūrinis – kultūros vertybių pobūdis, „todėl neturėtų būti manoma, kad jos turi vien tik komercinę vertę“;
G. pabrėždamas, kad 1970 m. lapkričio 17 d. pasirašyta UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija ir 1995 m. birželio 24 d. pasirašyta UNIDROIT konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų yra dokumentai, itin svarbūs pasaulio kultūros paveldo apsaugai stiprinti;
H. primindamas, kad neteisėta prekyba kultūros vertybėmis pagal savo mastą šiuo metu yra trečia po prekybos narkotikais ir ginklais ir kad šioje neteisėtoje prekyboje įsivyravo organizuoti nusikaltėlių tinklai, taip pat dabartinės nacionalinės ir tarptautinės priemonės neturi nei tinkamos įrangos, nei jos yra pakankamai remiamos, kad būtų galima išspręsti šią problemą[13];
I. atkreipdamas dėmesį į tai, kad kova su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis nėra konkreti Europos Sąjungos kompetencijos sritis, nes kaip tokia nėra apibrėžta Sutartyse, tačiau, nepaisant šio fakto, kova su neteisėta prekyba patenka į keletą ES kompetencijos sričių, pvz., į vidaus rinkos, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, kultūros, taip pat bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) sritis;
J. pripažindamas, kad skubiai reikia geriau koordinuoti kovą su neteisėta prekyba istoriniais artefaktais ir glaudžiai bendradarbiauti skatinant geresnį informuotumą bei keitimąsi informacija ir siekti teisinių sistemų stiprinimo; tuo pačiu primindamas, kad 2011 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose dėl nusikaltimų kultūros vertybėms prevencijos ir kovos su jais valstybėms narėms, be kita ko, rekomenduojama stiprinti teisėsaugos pareigūnų, kultūros institucijų ir privačių organizacijų bendradarbiavimą;
K. primindamas, kad 2012 m. spalio mėn. Tarybos rezoliucija buvo sukurtas neoficialus teisėsaugos institucijų ir kultūros vertybių ekspertų tinklas (ES CULTNET), kurio pagrindinis tikslas – gerinti keitimąsi informacija, susijusia su neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevencija, ir nustatyti nusikaltėlių tinklus, kurie, kaip įtariama, dalyvauja vykdant neteisėtą prekybą, bei keistis informacija apie juos;
L. primindamas, kad 2015 m. kovo 28 d. UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova Bagdade pradėjo kampaniją „#Unite4Heritage“, kuria siekiama telkti pasaulinę paramą kultūros paveldui apsaugoti išnaudojant socialinių tinklų potencialą;
1. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, vadovaujantis JT Saugumo Tarybos 2015 m. vasario 12 d. rezoliucija 2199, imtis atitinkamų politinių veiksmų siekiant nutraukti neteisėtą prekybą kultūros vertybėmis iš Sirijos ir Irako konflikto tose šalyse laikotarpiais, šitaip neleidžiant panaudoti jų Basharo al-Assado režimo, Laisvosios Sirijos armijos, grupuotės „ISIS/Da'esh“ ir kitų konflikte dalyvaujančių grupuočių teroristinei veiklai skirtos ginkluotės finansavimui;
2. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę naudoti kultūrinę diplomatiją ir kultūrų dialogą kaip priemonę skirtingoms bendruomenėms sutaikyti ir sunaikintiems objektams atstatyti;
3. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją įgyvendinti saugumo priemones ES pasienyje, kad būtų užkirstas kelias Sirijos ir Irako kultūros vertybių kontrabandai per sienas, ir ragina valstybes nares veiksmingai bendradarbiauti imantis bendrų veiksmų kovai su Sirijos bei Irako kilmės artefaktų prekyba Europoje, nes labai didelė prekybos Artimųjų Rytų menu dalis yra faktiškai skirta Europos rinkai, kaip ir Jungtinėms Valstijoms bei Persijos įlankos regionui.
4. taigi siūlo Komisijai, vadovaujantis 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2199 17 punktu, numatyti sukurti kompleksinį už kovą su neteisėta prekyba kultūros artefaktais ir jos prevenciją atsakingą padalinį, kurio vienas skyrius užsiimtų konkrečiai kultūros paveldo objektais, neteisėtai išvežtais iš Irako nuo 1990 m. rugpjūčio 6 d., o iš Sirijos – nuo 2011 m. kovo 15 d.; taip pat siūlo, kad šis padalinys turėtų rasti būdą suderinti požiūrį į kovą su šia neteisėta prekyba, dirbdamas kartu su atsakingais nacionalinio lygmens tyrimo tarnybų asmenimis ir glaudžiai bendradarbiaudamas su UNESCO bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip ICOM (Tarptautinė muziejų taryba), ICOM Tarptautinis mėlynojo skydo komitetas (ICBS), Europolas, Interpolas, UNIDROIT (Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas), PMO (Pasaulio muitinių organizacija), ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba) ir ICCROM (Tarptautinis kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo studijų centras).
5. ragina Komisiją pateikti Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei prašymą leisti pasinaudoti Europos palydovų centru Torechone, teikiančiu analizuojant palydovinius vaizdus gaunamą medžiagą ir šitaip padedančiu Sąjungai priimti sprendimus įgyvendinant Bendrą užsienio ir saugumo politiką, tam, kad Sirijoje ir Irake galima būtų stebėti saugomus archeologinius ir kultūros objektus bei sudaryti jų sąrašą ir paremti Sirijos archeologų veiklą, šitaip siekiant užkirsti kelią naujiems plėšimams ir išsaugoti civilių gyventojų gyvybes;
6. ragina Komisiją sukurti galimybę valstybėms narėms sparčiai ir saugiai keistis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba iš Irako ir Sirijos nelegaliai išvežtais kultūros artefaktais ir paraginti valstybes nares naudoti tarptautines policijai ir muitinės pareigūnams skirtas kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis priemones, kaip antai specialia Interpolo pavogtų meno kūrinių duomenų baze „I-24/7“ ir Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) internetinės komunikacijos priemone ARCHEO;
7. ragina kurti teisėjams, policijos bei muitinės pareigūnams, valdžios institucijoms ir apskritai rinkos dalyviams skirtas Europos mokymo programas, kurios leistų visiems kovojantiems su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis plėsti ir tobulinti savo žinias ir paremtų tokias iniciatyvas kaip Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) pasiūlyti e. mokymosi kursai Sirijos paveldo specialistams, teikiantys informaciją apie nelaimių rizikos valdymą, pirmąją pagalbą kultūros kolekcijoms ir dokumentavimo techniką;
8. ragina Komisiją teikti didesnę paramą ICOM Tarptautinei neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis observatorijai, paruošusiai Sirijos ir Irako antikvarinių objektų, kuriems gresia pavojus, Raudonąją knygą, sukurtą kaip priemonę muziejams, muitinės pareigūnams, policijos pareigūnams, prekiautojams meno kūriniais ir kolekcininkams, ir ketinančiai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų mokymo ir tyrimų institutu (UNITAR) naudoti palydovinius vaizdus padėčiai vietoje stebėti;
9. ragina Komisiją paremti UNESCO kampaniją „#Unite4Heritage“ inicijuojant informavimo kampaniją, kurios metu ypatingas dėmesys būtų skiriamas Irakui ir Sirijai, siekiant skatinti informavimą apie jų kultūros paveldo svarbą, apie tai, kaip plėšikaujant įgytos vertybės naudojamos teroristų veiklai finansuoti, ir apie galimas baudas už neteisėtą kultūros vertybių, gaunamų iš šių arba trečiųjų šalių, importą;
10. ragina Komisiją stiprinti ir gerinti įgyvendinant 2012 m. spalio mėn. Tarybos rezoliuciją 14232/12 sukurto neoficialaus teisėsaugos institucijų ir kompetentingų kultūros vertybių klausimais ekspertų tinklo (ES CULTNET), kurio tikslas – gerinti apsikeitimą informacija, susijusia su neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevencija, funkcionalumą, ir numatyti sukurti papildomą priemonę neteisėtai Sirijoje ir Irake pasisavintų kultūros vertybių įvežimui į ES kontroliuoti;
11. ragina Tarybą numatyti Eurojusto ir Europolo struktūrose sukurti padalinį, kuris specializuotųsi neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis srityje ir būtų atsakingas už įvairių nacionalinių institucijų vykdomų baudžiamojo persekiojimo procesų ir atliekamų tyrimų koordinavimą ES lygmeniu, nes specializuoti padaliniai yra būtina sąlyga siekiant geriau naudotis neteisėtos prekybos ir gabenimo prevencijos ir kovos su jais ištekliais;
12. ragina Europos Sąjungą imtis reikiamų veiksmų bendradarbiaujant su UNESCO ir Tarptautiniu baudžiamuoju teismu siekiant išplėsti pagal tarptautinę teisę apibrėžtą nusikaltimų žmoniškumui kategoriją ir į ją įtraukti veiksmus, kuriais dideliu mastu sąmoningai gadinamas arba naikinamas žmonijos kultūros paveldas;
13. ragina valstybes nares, dar neratifikavusias 1970 m. UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvencijos, 1995 m. UNIDROIT konvencijos ir 1954 m. gegužės 14 d. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos, tai padaryti;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, UNESCO generalinei direktorei, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nacionalinei Sirijos koalicijai ir Irako vyriausybei ir parlamentui.