Plenarinio posėdžio dokumentas
27.4.2015 B8‑0384/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos
( 2015/2660(RSP) )
Gianni Pittella, Tanja Fajon, Jörg Leichtfried, Birgit Sippel, Sylvie Guillaume, Viorica Dăncilă, Victor Negrescu, Renato Soru, Péter Niedermüller, Josef Weidenholzer, Demetris Papadakis, Hugues Bayet, Adam Gierek, Louis-Joseph Manscour, Pier Antonio Panzeri, Marc Tarabella, José Blanco López, Flavio Zanonato, Jonás Fernández, Peter Simon, Victor Boștinaru, Andi Cristea, Silvia Costa, Luigi Morgano, Siôn Simon, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Alessia Maria Mosca, Tibor Szanyi, Sergio Gutiérrez Prieto, Krystyna Łybacka, Theresa Griffin, Patrizia Toia, Daniele Viotti, Doru-Claudian Frunzulică, Nikos Androulakis, Soraya Post, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Elly Schlein, Marlene Mizzi, Renata Briano, Elena Gentile, Pina Picierno, Nicola Danti, Claudia Tapardel, Mercedes Bresso, Liisa Jaakonsaari, Eric Andrieu, Michela Giuffrida, Clare Moody, Jutta Steinruck, Roberto Gualtieri, Tonino Picula, Iliana Iotova, Monika Flašíková Beňová, Ana Gomes, Damiano Zoffoli, Biljana Borzan, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Francisco Assis, Enrico Gasbarra, Jakob von Weizsäcker, Zigmantas Balčytis, Udo Bullmann, Pedro Silva Pereira, Miriam Dalli, Sorin Moisă, Neena Gill, Eider Gardiazabal Rubial, Nicola Caputo, Kati Piri, Paul Tang, Elena Valenciano, Isabella De Monte, Caterina Chinnici, Goffredo Maria Bettini, Javi López, Afzal Khan, Simona Bonafè
S&D frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos
( 2015/2660(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomą protokolą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją[1] dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją ( 2014/2907(RSP) ),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininko kalbą, kurią jis pasakė per savo 2014 m. spalio 2 ir 3 d. vizitą Lampedūzoje, minint 2013 m. spalio 3 d. įvykusios tragedijos metines,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimus dėl jo delegacijų vizitų į Lampedūzą 2011 m. lapkričio mėn., į Jordaniją pabėgėlių iš Sirijos klausimu 2013 m. vasario mėn. ir į Bulgariją prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių, ypač iš Sirijos, padėties klausimu 2014 m. sausio mėn.;
– atsižvelgdamas į diskusijas per 2013 m. spalio 9 d. plenarinį posėdį dėl ES migracijos politikos Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant tragiškiems įvykiams Lampedūzoje;
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, prasidėjus dabartinei Parlamento kadencijai, 2014 m. liepos 22 d. surengtas diskusijas dėl komunikato dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos įgyvendinimo, 2014 m. rugsėjo 4 d. diskusijas dėl FRONTEX veiklos Viduržemio jūros regione ir Viduržemio jūros regiono darbo grupės, 2014 m. rugsėjo 24 d. diskusijas dėl Komisijos Penktosios metinės imigracijos ir prieglobsčio ataskaitos (2013 m.)[2] ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) Metinės prieglobsčio padėties Europos Sąjungoje ataskaitos (2013 m.),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos (COM(2013) 0869),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 22 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl komunikato dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos įgyvendinimo (SWD(2014) 0173),
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose ji apibrėžė artimiausiems metams skirtas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires,
– atsižvelgdamas į kitos kadencijos Komisijos politines gaires, kurias per 2014 m. liepos 15 d. Parlamento plenarinį posėdį pristatė Komisijos pirmininkas J. C. Juncker,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos imigracijos politikos,
– atsižvelgdamas į Komisijos nario, atsakingo už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą D. Avramopouloso įsipareigojimus, prisiimtus per jo 2014 m. rugsėjo 30 d. klausymą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. Tarybos išvadas dėl veiksmų siekiant geriau valdyti migrantų srautus,
– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) pranešimą „Žmonių žūtis Viduržemio jūroje“,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais metinius pranešimus, ypač į 2013 m. balandžio mėn. paskelbtą pranešimą dėl ES išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms ir 2014 m. balandžio mėn. paskelbtą pranešimą dėl darbuotojų migrantų išnaudojimo;
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi per pastarąsias dvi savaites žuvo daugiau kaip tūkstantis migrantų ir gali būti, kad per šiuos metus, pasak Tarptautinės migracijos organizacijos, Viduržemio jūroje žuvo daugiau kaip 30 000 žmonių, ir tai dar kartą parodo, kad reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų išgelbėta pavojuje atsidūrusių žmonių gyvybė, ir kad valstybės narės turi laikytis tarptautinių gelbėjimo jūroje įsipareigojimų;
B. kadangi 2015 m. vasario mėn. duomenimis daugiausia prieglobsčio prašytojų yra kilę iš Sirijos, Afganistano ir Irako ir kadangi daugiau kaip du trečdaliai šių asmenų turi teisę į prieglobstį arba papildomą apsaugą[3];
C. kadangi 2015 m. balandžio 20 d. Komisijos ir užsienio reikalų bei vidaus reikalų ministrų paskelbtas dešimties punktų planas ir 2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados kelia nusivylimą;
D. kadangi vykdant operaciją „Mare Nostrum“, paskirtą vien tik paieškai ir gelbėjimui atviroje jūroje siekiant sustiprinti humanitarinę gelbėjimo veiklą Viduržemio jūroje, per 364 dienų laikotarpį išgelbėta 150 810 migrantų[4]; kadangi teiginys, jog operacija skatina migruoti ir kad ją nutraukus sumažėtų bandančių perplaukti Viduržemio jūrą (ir galinčių žūti) migrantų skaičius, yra nepagrįstas – 2015 m. atvykusių asmenų skaičius yra gerokai didesnis už per tą patį laikotarpį 2014 m. atvykusių asmenų skaičių;
E. kadangi 2014 m. lapkričio 1 d. pradėta visu pajėgumu vykdyti bendrą FRONTEX koordinuojamą operaciją „Triton“, kurios pradinis biudžetas yra tik 2,9 mln. EUR per mėnesį, palyginti su apie 9 mln. EUR per mėnesį „Mare Nostrum“ biudžetu;
1. reiškia gilų liūdesį ir apgailestavimą dėl tragiškų žūčių Viduržemio jūroje;
2. palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė ir pirmininkaujanti Latvija nedelsdamos sušaukė neeilinį bendrą užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų posėdį Liuksemburge, per kurį surengtos pirmosios plačios diskusijos apie galimybes gelbėti gyvybę, kovoti su kontrabandininkais ir prekiautojais žmonėmis ir valstybėms narėms pasidalyti atsakomybę, susijusią su migrantų priėmimu ir apsauga;
3. palankiai vertina tai, kad valstybės narės nedelsdamos surengė neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą, siekdamos surasti bendrą sprendimą, kaip reaguoti į kritinę padėtį Viduržemio jūroje; tačiau apgailestauja, jog priemonių, kurių imtasi, visiškai nepakanka, ir primygtinai ragina visas valstybes nares, visas ES institucijas ir visas ES agentūras nedelsiant imtis veiksmų ir reaguoti į kritinę padėtį Viduržemio jūroje, remiantis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principu, kaip nustatyta SESV 80 straipsnyje, ir holistiniu požiūriu, kurio laikantis atsižvelgiama į visus šio reiškinio aspektus, įskaitant saugią ir teisėtą migraciją, visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir pagrindinėms vertybėms ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;
4. ragina valstybes nares paisyti negrąžinimo principo ir laikytis galiojančios tarptautinės teisės nuostatų;
5. palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimą sustiprinti ES operaciją „Triton“ ir padidinti jos finansavimą bei išteklius; primygtinai ragina ES nustatyti aiškius operacijos „Triton“ įgaliojimus, siekiant išplėsti ES paieškos ir gelbėjimo operacijas ir padidinti jų apimtį, kad jos būtų vykdomos atviroje jūroje už 30 mylių ribos, siekiant išgelbėti nelaimės ištiktų migrantų gyvybę;
6. apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba nenustatė patikimo visai ES privalomo solidarumo mechanizmo, kuris apimtų privalomą perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą sistemą ir perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą ekstremaliosios situacijos atveju; į tai atsižvelgiant, būtina persvarstyti Dublino III reglamentą ir nustatyti teisingas paskirstymo tarp valstybių narių kvotas, pagrįstas BVP, valstybės dydžiu ir gyventojų skaičiumi, nedarbo rodikliais, jau esančių pabėgėlių skaičiumi ir (iki tam tikros ribos) migrantų asmeniniais pageidavimais; kol to nepadaryta, primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai taikyti Dublino III reglamente nustatytus kriterijus, tokius kaip nelydimi vaikai, šeimos susijungimas ir diskrecinės išlygos;
7. ragina, kad visos bendroje Europos prieglobsčio sistemoje dalyvaujančios valstybės narės greitai ir visapusiškai perkeltų šią sistemą į nacionalinę teisę ir ją veiksmingai įgyvendintų, tokiu būdu užtikrindamos bendrus Europos standartus pagal galiojančius teisės aktus;
8. pabrėžia, kad 2014 m. beveik pusė į Europą atvykusių prieglobsčio prašytojų turėjo teisę į prieglobstį ar papildomą apsaugą arba jiems buvo leista pasilikti dėl humanitarinių priežasčių; todėl pabrėžia, kad reikia labiau išnaudoti saugias ir teisines galimybes, tokias kaip humanitarinės vizos, ir iš esmės įgyvendinti patikimą visai ES privalomą perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą sistemą, įskaitant privalomą paskirstymo kvotą; pabrėžia, kad, neskaitant tvirtos perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą programos, valstybės narės turėtų susitarti dėl kitų teisinių galimybių, tokių kaip didesnės šeimos susijungimo galimybės, privačios sponsorystės programos ir lankstūs vizų režimai, įskaitant studijų ir darbo tikslais išduodamas vizas;
9. į tai atsižvelgiant, ragina Ministrų Tarybą pradėti taikyti 2001 m. Laikinosios apsaugos direktyvą arba SESV 78 straipsnio 3 dalį, kuriose numatomas solidarumo mechanizmas, taikomas masinio ir netikėto perkeltų asmenų srauto atveju;
10. primena, kad prieglobstis yra visoms valstybėms narėms privalomomis tarptautinės teisės nuostatomis ir įsipareigojimais garantuojama pagrindinė žmogaus teisė; todėl pabrėžia, kad valstybės narės turėtų dažniau taikyti procedūras, kuriomis gali naudotis ir kuriomis pasinaudojant galima tvarkyti skubius apsaugos prašymus, ir dažniau taikyti esamą teisinę sistemą[5], įskaitant jų konsulatuose trečiosiose (ne ES) šalyse pateiktų prašymų nagrinėjimą;
11. primena, kad reikia remti trečiąsias šalis, visų pirma tas, kurios patiria spaudimą, ir padėti joms stiprinti institucijas ir pajėgumus, o ypač remti perspektyvias ir gerai veikiančias prieglobsčio sistemas;
12. primena, kad glaudus bendradarbiavimas ir partnerystė su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis yra itin svarbūs, siekiant suformuoti visapusiškus ES migracijos ir prieglobsčio politikos principus; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti daugiau pastangų, kad būtų atnaujintas bendradarbiavimas su strateginėmis partnerėmis pagal esamą sistemą, siekiant suformuoti bendrus veiksmus, kuriais būtų kovojama su nusikaltėlių tinklais, būtų kuriami ir stiprinami pagrindiniuose maršrutuose į nelaimę patekusių migrantų apsaugos ir prieglobsčio pajėgumai ir suteikiamos saugios galimybės žmonėms, atitinkantiems tarptautinės apsaugos kriterijus, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru;
13. palankiai vertina ketinimą Maltoje surengti ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų visos pagrindinės atitinkamos Afrikos šalys; primena, jog reikia, kad aukščiausiojo lygio susitikime būtų nagrinėjami ne tik kovos su kontrabanda ir prekyba žmonėmis klausimai, bet ir poreikis užtikrinti galimybes gauti apsaugą ir prieglobstį, taip pat, žvelgiant plačiau, esminės migracijos priežastys, įskaitant skurdą, konfliktus ir persekiojimą;
14. palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės pastangas remti JT vedamas derybas dėl vyriausybės institucijos sukūrimo Libijoje;
15. primena, kad migracija yra globalus ir sudėtingas reiškinys, todėl taip pat reikia ilgalaikio požiūrio, kurio laikantis būtų šalinamos esminės jos priežastys, tokios kaip skurdas, nelygybė, neteisybė ir ginkluoti konfliktai; primygtinai ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę padėti surasti tvarius politinius sprendimus konfliktų apimtose šalyse ir sustiprinti politinį dialogą, kad jis apimtų visus žmogaus teisių aspektus, siekiant remti įtraukias ir demokratines institucijas, didinti vietos bendruomenių atsparumą ir skatinti socialinį ir demokratinį kilmės šalių ir jų gyventojų vystymąsi;
16. palankiai vertina siūlymą pasienio valstybėse narėse įdiegti bendrą prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistemą, prie kurios prisidėtų EASO grupės; pabrėžia, kad reikia išnagrinėti sprendimų dėl prieglobsčio savitarpio pripažinimo galimybes – tai būtų dar vienos tam tikros formos solidarumas;
17. pabrėžia, kad, neskaitant minėtų išdėstytų siūlymų, reikia parengti bendrus veiksmus, kuriais, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis agentūromis, būtų kovojama su nusikalstamais migrantų gabenimo tinklais, kad nusikaltėliams būtų neleidžiama užsidirbti statant migrantų gyvybę į pavojų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją gerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis drauge su atitinkamomis ES ir JT agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis;
18. primena, kad šia rezoliucija siekiama reaguoti į pastarojo meto tragiškus įvykius Viduržemio jūroje, 2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir pasiūlyti skubias priemones, kurių reikia imtis nedelsiant, turint omenyje tai, kad šiais klausimais kompetentingas komitetas, t. y. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, šiuo metu rengia pranešimą, kuriame atsispindės Parlamento teikiamos vidutinio ir ilgesnio laikotarpio politikos gairės migracijos klausimu;
19. ragina Komisiją parengti ir pateikti holistiniu požiūriu ir solidarumo principu pagrįstą plačių užmojų ES darbotvarkę migracijos klausimu, kurioje būtų atsižvelgta į šioje rezoliucijoje pateiktas priemones ir pasiūlymus;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.