Plenarinio posėdžio dokumentas
28.4.2015 B8‑0403/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8‑0115/2015 ir B8‑0116/2015
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
dėl ISIL / DA'ESH vykdomo kultūros objektų naikinimo
( 2015/2649(RSP) )
Silvia Costa, Sylvie Guillaume, Krystyna Łybacka, Enrico Gasbarra, Alessia Maria Mosca, Andi Cristea, Vilija Blinkevičiūtė, Viorica Dăncilă, Victor Negrescu, Momchil Nekov, Luigi Morgano, Liliana Rodrigues, Marlene Mizzi, Nicola Caputo, Afzal Khan
S&D frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ISIL / DA'ESH vykdomo kultūros objektų naikinimo
( 2015/2649(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Sąjunga veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti“, ypač „europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos“ srityje, ir kad „Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis“,
– Atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto[1],
– atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 3 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1210//2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2465/1996[2],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1332/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje[3], priimtą remiantis į 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimu 2013/760/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai[4],
– atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2001/555/BUSP dėl Europos Sąjungos Palydovų centro sukūrimo[5], iš dalies pakeistus Tarybos bendraisiais veiksmais 2009/834/BUSP[6],
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. Tarybos rezoliuciją dėl neoficialaus kultūros vertybių srityje veikiančių teisėsaugos institucijų ir ekspertų tinklo (ES CULTNET) sukūrimo,
– atsižvelgdamas į 1970 m. lapkričio 14 d. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1954 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos antrąjį protokolą (1999 m.),
– atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 17 d. UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,
– atsižvelgdamas į 1995 m. Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) konvenciją dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų,
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2199 dėl grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui, kurią kelia grupuotės „Al-Qaeda“ teroro aktai[7],
– atsižvelgdamas į 1964 m. Venecijos chartiją dėl paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo, pagal kurią sukuriama tarptautinė senovinių pastatų konservavimo ir restauravimo sistema,
– atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. priimtą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į 8 straipsnio 2 dalies b punkto ix papunktį, kuriame „tyčinis religijos, švietimo, meno, mokslo ar labdaros objektų, istorijos paminklų, ligoninių ir kitų vietų, kur laikomi ligoniai ir sužeistieji, užpuldinėjimas, jei šie objektai nėra kariniai“ pripažįstamas karo nusikaltimu,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, kurios 211 punkte pažymima, kad už tyčinį kultūros ir meno paveldo naikinimą, kuris šiuo metu vyksta Irake ir Sirijoje, turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui[8],
– atsižvelgdamas į klausimus Tarybai dėl grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė / Daesh“ vykdyto kultūros paveldo vietovių naikinimo ( O-000031/2015 – B8‑0115/2015 ir O-000032 – B8–0116/2015 ),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pastaruoju metu ekstremistų grupuotės, susijusios būtent su Islamo valstybe Irake ir Sirijoje (ISIL / DA’ESH), tikslingai niokojo daugybę Sirijos, Irako ir Tuniso archeologinių, religinių ir kultūrinių vietovių ir kadangi UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova šiuos sistemingus išpuolius prieš kultūros paveldą pavadino kultūriniu valymu;
B. kadangi, pasak UNESCO, vartojant kultūrinio valymo sąvoką kalbama apie iš anksto apgalvotą strategiją, kuria siekiama sunaikinti kultūros įvairovę sąmoningai taikantis į asmenis, kurių tapatybę apibrėžia jų kultūra, etninė kilmė arba religija, kartu vykdant suplanuotus išpuolius prieš jų šlovinimo, atminties ir ugdymo vietas, ir kadangi kultūrinio valymo strategiją, kurią galime matyti Irake ir Sirijoje, atspindi išpuoliai prieš kultūros paveldą – jie gali būti nukreipti prieš fiziškai, materialiai ir statiniais išreikštus kultūros objektus – taip pat prieš mažumas ir nematerialiąją kultūros raišką, pvz., papročius, tradicijas ir tikėjimą[9];
C. kadangi kai kurie kultūros paveldo naikinimo aktai konkrečiomis aplinkybėmis gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui[10]; kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 7 straipsnio 1 dalies h punkte nustatyta, kad tokie aktai, ypač nukreipti prieš religinės ar etninės grupės narius, gali būti prilyginami persekiojimo nusikaltimams;
D. kadangi tokie kultūrinių ir istorinių vietovių ir objektų naikinimo aktai nėra nauji ir su tuo susidurta ne tik Irake ir Sirijoje; kadangi, pasak UNESCO, kultūros paveldas yra svarbi bendruomenių, grupių ir atskirų asmenų kultūrinės tapatybės ir socialinės sanglaudos dalis ir kad tyčinis jo naikinimas gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus orumui ir žmogaus teisėms[11]; pabrėždamas, kad, UNESCO, kaip ir kitų organizacijų, teigimu, kultūrinių ir religinių vietovių ir objektų plėšimas Irake ir Sirijoje bei pavogtų vertybių kontrabanda, ypač vykdomi ISIL / DA’ESH, yra būdas padėti finansuoti ISIL / DA’ESH vykdomą teroristinę veiklą, taigi galiausiai meno ir kultūros vertybės tampa karo ginklais;
E. kadangi Europos Sąjungai skyrus finansavimą 2014 m. kovo 1 d. UNESCO kartu su strateginiais partneriais inicijavo trejų metų trukmės projektą „Skubi Sirijos paveldo apsauga“, kurios pirmutinis tikslas – skubiai užtikrinti Sirijos kultūros paveldo apsaugą;
F. kadangi Europos Sąjunga ratifikavo 2005 m. spalio 20 d. priimtą Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo – pirmą tarptautinį dokumentą, kuriame pripažįstamas dvejopas – ekonominis ir kultūrinis – kultūros vertybių pobūdis, „todėl neturėtų būti manoma, kad jos turi vien tik komercinę vertę“;
G. kadangi 1970 m. lapkričio 17 d. priimta UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvencija ir 1995 m. birželio 24 d. priimta UNIDROIT konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų yra dokumentai, itin svarbūs pasaulio kultūros paveldo apsaugai stiprinti,
H. kadangi neteisėta prekyba kultūros vertybėmis pagal savo mastą šiuo metu yra trečia po prekybos narkotikais ir ginklais, kadangi šiai neteisėtai prekybai vadovauja organizuoti nusikaltėlių tinklai ir kadangi esami nacionaliniai ir tarptautiniai mechanizmai nėra nei tinkamai parengti, nei pakankamai remiami, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas[12];
I. kadangi, nors kova su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis nėra konkreti Europos Sąjungos kompetencijos sritis, nes kaip tokia nėra apibrėžta Sutartyse, ji patenka į keletą ES kompetencijos sričių, pvz., į vidaus rinkos, laisvės, saugumo ir teisingumo, kultūros, taip pat bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) sritis;
J. kadangi skubiai būtinas geresnis kovos su neteisėta prekyba istorinėmis kultūros vertybėmis koordinavimas ir glaudesnis bendradarbiavimas siekiant skatinti informavimą, informacijos mainus ir užtikrinti teisinių sistemų stiprinimą; tuo pačiu primindamas, kad 2011 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose dėl kovos su nusikaltimais kultūros vertybių srityje ir jų prevencijos valstybėms narėms, be kita ko, rekomenduojama stiprinti bendradarbiavimą tarp teisėsaugos pareigūnų, kultūros institucijų ir privačių organizacijų;
K. kadangi 2012 m. spalio mėn. remiantis Tarybos rezoliucija buvo sukurtas neoficialus teisėsaugos institucijų ir ekspertų, kompetentingų veikti kultūros vertybių srityje, tinklas (ES CULTNET), kurio pagrindinis tikslas yra gerinti informacijos, susijusios su neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevencija, mainus, taip pat ieškoti informacijos apie nusikaltėlių tinklus, įtariamus dalyvavimu vykdant neteisėtą prekybą, ir ja keistis;
L. kadangi 2015 m. kovo 28 d., šeštadienį, UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova Bagdade inicijavo kampaniją „#Unite4Heritage“, kurios tikslas – telkti pasaulinę paramą kultūros paveldui apsaugoti naudojantis socialinių tinklų galia;
1. griežtai smerkia tai, kad ISIS Sirijoje ir Irake naikina kultūrines, archeologines ir religines vietas;
2. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis reikiamų politinio lygmens veiksmų atsižvelgiant į 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2199, kad būtų nutraukta neteisėta prekyba iš Sirijos ir Irako teritorijos išvežamomis kultūros vertybėmis, kol šiose teritorijose vyksta karas, ir taip užkirstas kelias naudotis jomis kaip teroristų veiklos finansavimo šaltiniu;
3. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę naudoti kultūrinę diplomatiją ir kultūrų dialogą kaip priemonę taikant skirtingas bendruomenes ir atstatant sunaikintus saugomus objektus;
4. todėl siūlo Komisijai, vadovaujantis 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2199 17 punktu, dėmesį sutelkti į prevenciją ir kovą su neteisėta prekyba kultūros artefaktais, ypač kultūros paveldo objektais, neteisėtai išvežtais iš Irako nuo 1990 m. rugpjūčio 6 d., o iš Sirijos – nuo 2011 m. kovo 15 d.; mano, kad Komisija, dirbdama kartu su atsakingais nacionalinio lygmens tyrimų tarnybų pareigūnais ir glaudžiai bendradarbiaudama su UNESCO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pvz., su Tarptautine muziejų taryba (ICOM), ICOM Tarptautinio mėlynojo skydo komitetu (ICBS), Europolu, Interpolu, Tarptautiniu privatinės teisės unifikavimo institutu (UNIDROIT) ir Pasaulio muitinių organizacija (WCO), turėtų suformuluoti koordinuotą kovos su tokia neteisėta prekyba principą;
5. ragina Komisiją pateikti Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei prašymą pasinaudoti Europos palydovų centru Torechone, teikiančiu analizuojant palydovinius vaizdus gaunamą medžiagą ir šitaip padedančiu ES priimti sprendimus įgyvendinant Bendrą užsienio ir saugumo politiką, tam, kad Sirijoje ir Irake galima būtų stebėti saugomus archeologinius ir kultūros objektus bei sudaryti jų sąrašą ir paremti Sirijos archeologų veiklą, šitaip siekiant užkirsti kelią naujiems plėšimams ir išsaugoti civilių gyventojų gyvybes;
6. ragina Komisiją sukurti sparčių ir saugių valstybių narių informacijos mainų bei keitimosi geriausia patirtimi sistemą siekiant veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba kultūros artefaktais, neteisėtai išvežtais iš Irako ir Sirijos, taip pat apsvarstyti galimybę parengti Europos mokymų programas, skirtas teisėjams, policijos ir muitinės pareigūnams, vyriausybių administracijoms ir, kalbant bendriau, rinkos veikėjams, kad kovojantieji su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis galėtų plėtoti ir tobulinti savo ekspertines žinias;
7. ragina Komisiją paremti UNESCO kampaniją „#Unite4Heritage“ inicijuojant informavimo kampaniją, kurios metu ypatingas dėmesys būtų skirtas Irakui ir Sirijai, siekiant didinti informuotumą apie šių šalių kultūros paveldo svarbą, apie tai, kaip plėšikavimas naudojamas teroristų veiklai finansuoti, ir apie galimas bausmes už neteisėtą kultūros vertybių, atvežtų iš šių arba trečiųjų šalių, importą;
8. ragina Komisiją peržiūrėti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą ir numatyti kultūros vertybių importo į ES kontrolės priemonės sukūrimą;
9. ragina Tarybą Eurojusto ir Europolo struktūrose numatyti sukurti padalinį, kuris specializuotųsi neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis srityje ir būtų atsakingas už įvairių nacionalinių institucijų vykdomų baudžiamojo persekiojimo procesų ir atliekamų tyrimų koordinavimą ES lygmeniu, nes specializuoti padaliniai yra būtina sąlyga siekiant geriau naudotis neteisėtos prekybos ir gabenimo prevencijos ir kovos su jais ištekliais;
10. ragina Europos Sąjungą imtis reikiamų veiksmų bendradarbiaujant su UNESCO ir Tarptautiniu baudžiamuoju teismu siekiant išplėsti pagal tarptautinę teisę apibrėžtą nusikaltimų žmoniškumui kategoriją ir į ją įtraukti veiksmus, kuriais dideliu mastu sąmoningai gadinamas arba naikinamas žmonijos kultūros paveldas;
11. ragina valstybes nares, dar neratifikavusias 1970 m. UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvencijos ir 1995 m. UNIDROIT konvencijos, tai padaryti;
12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, UNESCO generalinei direktorei, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nacionalinei Sirijos koalicijai ir Irako vyriausybei ir parlamentui.