Plenarinio posėdžio dokumentas
1.7.2015 B8‑0656/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių
dėl 2016 m. Komisijos darbo programos
( 2015/2729(RSP) )
József Szájer
PPE frakcijos vardu
B8‑0656/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. Komisijos darbo programos
( 2015/2729(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ (COM(2014) 0910) ir jo I‒IV priedus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,
A. kadangi politiniai prioritetai turėtų būti derinami atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius;
B. kadangi ES politika ir veiksmai, vykdomi kartu su valstybėmis narėmis vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, gali ir privalo turėti realios įtakos padedant piliečiams nuspėti sparčius visuomenės pokyčius ir į juos reaguoti;
C. kadangi Europa, siekdama aprūpinti kitas kartas darbu, o ne užkrauti joms skolų naštą, turi laikytis socialinės rinkos ekonomikos modelio, kuris užtikrina tvarią plėtrą;
1 DALIS
1. pabrėžia, kad administracinę piliečių ir įmonių naštą galima gerokai sumažinti tik mažinant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų skaičių ir vietoj jų daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems prioritetams;
2. primena ES įsipareigojimą pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo leisti teisės aktus tik prireikus ir reikiamu mastu; todėl yra įsitikinęs, kad pastangos turi būti sutelkiamos į kelis pagrindinius prioritetus, ir ragina Komisiją nesiimti neesminių iniciatyvų, kad daugiausia dėmesio ES veiksmais visada būtų skiriama svarbiausiems prioritetams tiesioginei jos piliečių naudai;
3. dar kartą patvirtina, koks svarbus jam Bendrijos metodas, teisėkūros proceso skaidrumas, demokratinis teisėtumas, taip pat nacionalinių parlamentų vaidmuo ir atsakomybė;
4. pritaria tam, kad būtų pakeistas metodas, kurį taikant būtų atsisakyta nereikalingų dalykų siekiant neeikvoti išteklių atgyvenusiems ar netinkamiems pasiūlymams dėl teisės aktų, kuriais nebeatsižvelgiama į prioritetus ir ES piliečiams aktualius klausimus;
5. todėl ragina 25 proc. sumažinti biurokratinės naštos sąnaudas ir sukurti visam politikos ciklui skirtą nepriklausomą išorės reguliavimo patikros įstaigą, kurią sudarytų nepriklausomi ekspertai, kuri būtų bendra visoms trims institucijoms ir kuriai būtų pavesta prižiūrėti atitinkamus jų poveikio vertinimus, siekiant įvertinti naujų pasiūlymų administracinę naštą ir susijusias sąnaudas, įskaitant privalomą poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tyrimą, nes abiem šiomis priemonėmis padedama visais – Europos, nacionaliniu ir regioniniu – lygmenimis šalinti biurokratizmą, su kuriuo kasdieniame gyvenime susiduria visi ekonominės veiklos vykdytojai ir piliečiai, o kartu ir skatinti darbo vietų kūrimą;
6. primygtinai reikalauja visapusiškai, nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti ir taikyti esamus teisės aktus tokiose srityse, kaip bendroji rinka, aplinkos apsaugos teisė, persvarstyta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), bendra žuvininkystės politika (BŽP) ir sanglaudos politika, taip pat finansų ir bankų sektoriai; ragina Komisiją geriau stebėti valstybių narių pažangą juos įgyvendinant;
7. mano, kad bet koks tolesnis ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimas turi būti grindžiamas ir tęsiamas remiantis esamais teisės aktais, pvz., šešių dokumentų rinkiniu, dviejų dokumentų rinkiniu ir bankų sąjunga, kad ją galėtų visapusiškai ir darniai taikyti visos valstybės narės; mano, kad reikia toliau didinti ekonomikos valdymo ir Europos semestro atsakomybę ir demokratinį teisėtumą ir kad parlamentinė kontrolė turi būti vykdoma tuo lygmeniu, kuriuo priimami arba įgyvendinami sprendimai, nacionaliniams parlamentams tikrinant nacionalinių vyriausybių veiklą;
8. ragina priimti konvergencijos kodeksą, kuriame būtų nustatyti pagrindiniai penkerių metų struktūrinių reformų tikslai; jis turėtų būti priimamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir kartu su metine augimo apžvalga turėtų sudaryti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pagrindą;
9. mano, kad mokesčių politikos persvarstymas laikytinas neatsiejama valstybių narių struktūrinių reformų dalimi ir kad mokesčių ir konkurencijos politika visų ES vartotojų ir piliečių naudai vertintina kaip dvi to paties medalio pusės, siekiant toliau padėti kurti darbo vietas; pritaria mokesčių naštos perkėlimui nuo darbo jėgos pereinant prie kitų tvaraus apmokestinimo formų;
10. mano, kad ES valstybės pagalbos kontrolė yra svarbi kovos su mokesčių praktika, kuria iškraipoma bendroji rinka, priemonė;
11. palankiai vertina sprendimus dėl mokesčių ir pabrėžia, kad taikomi teisėtais tikslais, siekiant palengvinti mokesčių mokėjimą tose valstybėse narėse, kuriose iš tikrųjų vykdoma ekonominė veikla ir kuriama vertė, jie yra svarbi ekonominės veiklos vykdytojų ir įmonių teisinio tikrumo užtikrinimo priemonė, tačiau pabrėžia, kad piktnaudžiavimas sprendimais dėl mokesčių kaip derybų priemone yra nepriimtinas;
12. labai pritaria kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu priemonėms ir pabrėžia, kad reikia veiksmingiau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ir toliau imtis veiksmų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, – tai turėtų būti pagrindinis prioritetas, siekiant užtikrinti ES išlaidų teisėtumą; todėl mano, kad Komisijos veikloje turėtų būti skiriama daug dėmesio kovos su sukčiavimu priemonėms;
13. nekantriai laukia darbo su Aukšto lygio grupe nuosavų išteklių klausimais rezultatų, – jie turėtų būti pristatyti 2016 m. vyksiančioje tarpinstitucinėje konferencijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija įsipareigojo remdamasi šiais rezultatais įvertinti, ar būtų tinkami nauji nuosavi ištekliai, ir kad šis vertinimas turėtų būti atliekamas kartu su daugiametės finansinės programos persvarstymu arba tikslinimu 2016 m.; patvirtina savo įsipareigojimą, prieš pradedant kitą daugiametę finansinę programą, reformuoti ES nuosavų išteklių sistemą, kad ji būtų paprastesnė, teisingesnė ir skaidresnė;
14. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia galutinai ir vienareikšmiškai išspręsti pasikartojančią neapmokėtų sąskaitų metų pabaigoje problemą, dėl kurios sumažėjo ES patikimumas; tikisi, kad įgyvendinus 2015–2016 m. mokėjimų planą šių sąskaitų skaičius iki 2016 m. pabaigos bus sumažintas iki tinkamo lygio; ragina Komisiją atidžiai stebėti šio mokėjimų plano įgyvendinimą ir, jei 2016 m. patvirtintų mokėjimų nepakaktų, nedelsiant pasiūlyti taisomuosius biudžetus;
15. primena Komisijai jos įsipareigojimą spręsti didėjančio spaudimo prie ES išorės sienų problemą, taip pat griežtomis kovos su nelegalia migracija, prekyba žmonėmis ir neteisėtu žmonių gabenimu priemonėmis, ir nurodo, kad, siekiant gerinti migracijos valdymą, ES migracijos politiką reikia geriau susieti su ES išorės politika;
16. pritaria tam, kad būtų persvarstytas Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, ir bendram programavimui kartu su Komisija ir Taryba siekiant padidinti teisėkūros proceso veiksmingumą;
17. primena, kad vėliausiai iki 2016 m. pabaigos Komisija turėtų pateikti 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) veikimo apžvalgą, prie kurios turėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto iš dalies pakeisti DFP reglamentą; pabrėžia, kad privalomas MFF persvarstymas buvo vienas iš pagrindinių Parlamento reikalavimų derybose dėl DFP; todėl laiko šį procesą itin svarbiu ir nurodo esąs pasirengęs konstruktyviai dirbti ieškant, kaip išspręsti įvairius neišspręstus klausimus, taip pat susijusiuosius su Europos strateginių investicijų fondo garantijų fondo finansavimu;
2 DALIS
Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis
18. ragina Komisiją baigti rengti darbo jėgos judumo teisės aktų rinkinį ir imtis veiksmų skatinti Europos darbuotojų integraciją ir įsidarbinimo galimybes, taip pat spręsti ilgalaikių bedarbių problemas; atmeta bet kokias iniciatyvas, kuriomis būtų pažeidžiamas subsidiarumo principas, pvz., Europos bedarbio pašalpų schemą, privalomus socialinius valstybių narių rodiklius ir Europos minimalų darbo užmokestį arba pajamas;
19. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą susieti naują darbo vietų kūrimo postūmį su augimu ir investicijomis; primena, kad kiekviename naujame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti užtikrinama darbdavių ir darbuotojų lankstumo ir saugumo pusiausvyra;
20. reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant panaikinti esamą diskriminaciją darbo rinkoje, pirmiausia vyresniojo amžiaus darbuotojų, moterų, neįgalių darbuotojų ir jaunimo atžvilgiu;
21. ragina Komisiją įtvirtinti ir pagerinti ES švietimo ir mokymo sistemų kokybę, veiksmingumą ir prieinamumą; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokymuisi visą gyvenimą, dualinėms sistemoms, diplomų pripažinimui ir paramai priemonėms, kuriomis mažinami dideli mokyklos nebaigimo rodikliai, siekiant užtikrinti, kad mokiniai įgytų pagrindinius raštingumo įgūdžius, kaip apibrėžta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio moksleivių vertinimo programoje (angl. PISA);
22. ragina Komisiją, įgyvendinant Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, toliau dėti pastangas, kad būtų kuriamos darbo vietos, taikant žiedinės ekonomikos koncepciją ir kuriant sąveiką visuose jūrų ir jūrininkystės sektoriuose (mėlynasis augimas);
23. ragina Komisiją pateikti daugiamečius valdymo planus, kurie yra viena iš pagrindinių reformuotos BŽP įgyvendinimo priemonių, kad būtų tvariai naudojami žuvininkystės ištekliai, ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą sukurti teisinę techninių priemonių sistemą, kurios jau laukiama 2015 m.;
24. pabrėžia, kad Bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo reglamente nurodyto bendro ekologinio Europos žuvininkystės ir akvakultūros produktų ženklo tikslo turi būti siekiama parengiant Komisijos ataskaitą ir pasiūlymą;
25. primena Komisijos įsipareigojimą naudoti visas esamas priemones, įskaitant ES biudžetą, siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą pažangiomis investicijomis, užmezgant glaudesnę partnerystę su valstybėmis narėmis, nacionaliniais parlamentais, regionais ir miestais, kad būtų galima geriau įgyvendinti esamą politiką ir padidinti vietos lygmens veiksmų efektyvumą, pirmiausia naudojant Europos struktūrinius ir investicijų fondus; pabrėžia, kad naujojo programavimo laikotarpio sanglaudos politika, kuri yra tvirtai susieta su Europos semestru ir ekonomikos valdymo procesu, tebėra vienintelis šių viešųjų investicijų šaltinis;
26. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą dėl geresnio reglamentavimo ir pasiūlytą BŽŪP tinkamumo patikrą ir vertinimą, siekiant mažinti biurokratizmą ir pašalinti reguliavimo naštą; ragina pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų padedama įgyvendinti reformą, siekiant užtikrinti, kad administracinė ūkininkų ir valstybių narių valdžios institucijų našta būtų kuo mažesnė ir kad būtų išsaugotas gyvybiškai svarbus BŽUP vaidmuo užtikrinant aprūpinimą maistu;
27. ragina veiksmingiau naudoti ES biudžetą, sutelkiant dėmesį į geresnį esamų kontrolės priemonių įgyvendinimą ir vertinimą, priemones, kuriomis, jei įmanoma, būtų galima mažinti biurokratinę naštą, ir būdus, kuriais užtikrinami geri ES mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo rezultatai ir papildoma vertė, taip pat pabrėžia, kad rezultatai turi būti vertinami labiau nei kuo didesnis biudžete numatytų asignavimų panaudojimas;
28. remia visose vykstančiose dvišalėse ir daugiašalėse derybose dėl prekybos Komisijos dedamas pastangas siekiant teigiamų rezultatų, susijusių su išsamiais ir abipusiškai naudingais prekybos susitarimais 2016 m., kuriais būtų labai pagerintos ES prekybos perspektyvos ir ES įmonių galimybės visame pasaulyje; vis dėlto mano, kad reikia tolesnių ES pastangų siekiant pasinaudoti galimybėmis, suteiktomis 2013 m. per daugiašales Dohos derybų raundo derybas sutartu Balio priemonių rinkiniu pradėtu procesu, per kurį turėtų būti lengviau užtikrinti pasaulio ekonomikos stabilumą;
29. mano, kad prekybos ir investavimo kliūčių šalinimas tebėra pagrindinis ES prekybos strategijos prioritetas; šiuo atžvilgiu pažymi, kad Komisijos 2014 m. prekybos ir investavimo kliūčių ataskaitoje nurodytos didelės ir nepagrįstos ES prekybinių santykių su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis kliūtys; todėl pakartotinai ragina Komisiją toliau įgyvendinti šią darbotvarkę ir kovoti su nepagrįstomis protekcionistinėmis priemonėmis;
Sujungta skaitmeninė bendroji rinka
30. pabrėžia, kad naujasis Komisijos pasiūlymas, kuriuo pakeičiamas pasiūlymas dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, kaip pranešta Bendrosios skaitmeninės rinkos komunikate, turi būti grindžiamas Parlamento per pirmąjį svarstymą priimta pozicija;
31. ragina Komisiją, persvarstant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų (AŽP) direktyvą, atsižvelgti į vykstančią technologijų konvergenciją, pateikiant tinkamas rekomendacijas, kaip pakoreguoti ir užtikrinti ateityje veiksmingą reguliavimo sistemą;
32. tikisi, kad, atliekant plataus užmojo Universaliųjų paslaugų Direktyvos peržiūrą, bus atnaujintos galutinių naudotojų teisės;
Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika
33. reikalauja laiku persvarstyti Dujų tiekimo saugumo reglamentą ir sprendimą, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos susitarimus mechanizmas;
34. ragina Komisiją pateikti įvairias teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, siekiant parengti plataus užmojo 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją kaip ES įnašą sudarant visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos, artėjant JT bendrosios klimato kaitos konvencijos aukščiausiojo lygio susitikimui Paryžiuje;
35. ragina Komisiją visapusiškai įtraukti Parlamentą į bendras kovos su visuotiniu atšilimu pastangas, užtikrinant, kad į klimato politiką būtų atsižvelgiama įgyvendinant visą ES politiką, pritaikant ES politiką prie klimato kaitos realijų, taip pat ragina pagal įprastą teisėkūros procedūrą pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų galima įgyvendinti 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį;
36. ragina imtis išsamios struktūrinės ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reformos po 2020 m.; ją turėtų sudaryti konkrečios suderintos priemonės dėl anglies dioksido nutekėjimo, siekiant apsaugoti ES pramonę užtikrinant, kad geriausius rezultatus pasiekiantys subjektai nepatirtų tiesioginių arba netiesioginių ATLPS išlaidų, taip pat atsižvelgiant į kintančią gamybos apimtį;
37. ragina pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo iki 2030 m. paskirstymo sektoriuje, kuriam netaikoma ATLPS, taip pat persvarstyti efektyvaus energijos vartojimo politikos teisinę bazę, įskaitant pastatų energinį naudingumą, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir kitus su valdymu susijusius 2030 m. strategijos aspektus, taip pat persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, siekiant sukurti atsinaujinantiesiems energijos ištekliams skirtą ES paramos sistemą, kad būtų galima pagerinti dabartinę padėtį, kai veikia daugybė nacionalinių paramos sistemų, kurios pasirodė esančios brangios ir neveiksmingos energijos vidaus rinkos požiūriu;
38. reikalauja nustatyti sąžiningas ir veiksmingas darniojo transporto kainas, persvarstant Eurovinjetės direktyvą ir strategiją, kuria siekiama populiarinti Europos elektronines kelių rinkliavos sistemas, taip pat parengti bendradarbiavimu pagrįstų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindinį planą;
39. reikalauja persvarstyti Direktyvą dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, taip pat persvarstyti kelių transportui skirtas patekimo į rinką taisykles, siekiant didinti kelių transporto energinį efektyvumą;
40. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl oro kokybės dokumentų rinkinio ir REACH reglamento įgyvendinimą;
41. ragina laikytis atsargesnio ir labiau subalansuoto požiūrio į ekologinio projektavimo priemones, dėl kurių buvo padidėjęs visuomenės skeptiškumas reguliavimo Europos lygmeniu atžvilgiu, ir mano, kad šis požiūris turėtų būti grindžiamas šių priemonių energijos taupymo galimybėmis ir svarba rinkai, netrikdant piliečių elgsenos įpročių; labai pritaria švarios energijos ženklinimui, siekiant suteikti vartotojams galimybę rinktis, ir ragina pateikti naują pasiūlymą dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio;
42. pabrėžia, kad reikia skubiai persvarstyti Audinių ir ląstelių direktyvą, siekiant suderinti ją su Pagrindinių teisių chartija, pirmiausia neatlygintinos donorystės principo atžvilgiu; mano, kad tai taikytina ir Pažangiosios terapijos reglamentui – taip pat reikia didinti jo taikomumą MVĮ; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad reikia pateikti pasiūlymą dėl bendresnio požiūrio į vaistinių preparatų sveikatos technologijų vertinimą (STV), kuriuo būtų ne didinama administracinė našta, bet šalinama įmonių ir valstybių narių valdžios institucijų našta, reikalaujant, kad jos šį vertinimą atliktų ne 28 valstybėse narėse, bet tik vieną kartą Europos lygmeniu; tikisi, kad bus laiku priimti Tabako gaminių direktyvoje nurodyti antrinės teisės aktai; pabrėžia, kad kovą su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms Komisija turėtų paskelbti prioritetu, ir ragina, be esamų veterinarijos srities pasiūlymų, pateikti konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų galima kovoti su šiomis rimtomis problemomis; taip pat ragina daugiau dėmesio skirti žmonių medicinai, pvz., parengiant į veterinarijos srityje jau pasiūlytą su antibiotikais susijusį teisės aktą panašų teisės aktą, kuriuo būtų reglamentuojami žmonėms vartoti skirti antibiotikai;
43. ragina Komisiją, atsižvelgiant į rimtas ir išliekančias problemas, kylančias įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, įskaitant problemas, susijusias su konkurencijos iškraipymu, siekiant persvarstyti šio reglamento mokslinę bazę ir prireikus panaikinti maistinių medžiagų sudėties koncepciją arba prireikus – visą reglamentą; mano, kad šio reglamento tikslai, pvz., užtikrinti, kad apie maistą teikiama informacija būtų teisinga ir kad būtų konkrečiai nurodomas riebalų, cukraus ir druskos kiekis, dabar pasiekiami Reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;
44. tikisi, kad bus galutinai priimti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos, oficialiosios kontrolės, naujų maisto produktų, klonavimo, veterinarinių vaistų ir vaistinių pašarų;
Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą
45. ragina išsamiai išanalizuoti rinkas, įskaitant dabartinius pokyčius, siekiant nustatyti, ar gali reikėti ir atsižvelgti į šias paslaugas ir kaip gali reikėti į jas atsižvelgti arba ar esami teisės aktai (įskaitant Paslaugų direktyvą ir Koncesijų direktyvą) taikomi ir aiškinami iš naujo tikrai proporcingai;
46. reikalauja persvarstyti Prospekto direktyvą, pasiūlymą dėl aukštos kokybės pavertimo vertybiniais popieriais ir pasiūlymą dėl finansų rinkos infrastruktūros gaivinimo ir pertvarkymo;
Apgalvotas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas su JAV
47. pabrėžia geopolitinę ir strateginę Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės – reikšmingiausio naujausio JAV ir ES projekto – svarbą; jei dėl jos pavyks susitarti, be prekybos aspektų, bus atgaivinta visa transatlantinė partnerystė, todėl ji galės tapti stipresnės partnerystės institucionalizavimo pasaulyje kriterijumi, nes ja bus nustatytos visuotinės prekybos taisyklės, taikytinos ateityje iš naujo pradedant veiksmingą daugiašalį liberalizavimo procesą; šiuo atžvilgiu remia ES derybininko pastangas siekiant sudaryti visiems naudingą plataus užmojo susitarimą, kuriuo bus gerokai sumažintos tarifinės ir netarifinės kliūtys, o kartu visiškai atsižvelgiama į ES socialinius, vartotojų saugos ir aplinkos standartus;
Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė
48. pabrėžia, kad reikia Komisijos pasiūlymo dėl civilinėms procedūroms taikytinų bendrų būtiniausių standartų ir dėl reglamento „Briuselis II“ persvarstymo, ypatingą dėmesį skiriant tėvų pareigoms tarpvalstybiniu mastu;
49. šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į didelį peticijų dėl tariamų reglamento „Briuselis II“ pažeidimų skaičių; todėl ragina Komisiją užkirsti kelią vaikų pagrobimui, taikant tarpininkavimo sistemą, ir propaguoti specialų tarpininkams ir teisėjams tarptautinėse su vaikais susijusiose bylose skirtą mokymą, o valstybes nares ragina centralizuoti vaikų pagrobimo bylas specialiosios kompetencijos teismuose;
50. reikalauja baigti rengti Europos prieinamumo aktą;
51. pakartoja, kad Komisija turėtų užtikrinti visapusišką ES teisės aktų įgyvendinimą iki perkėlimo terminų, todėl ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių dėl tų valstybių narių, kurios tinkamai neperkėlė direktyvos dėl seksualinės prievartos prieš vaikus; ragina Komisiją imtis tolesnių teisėkūros veiksmų dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete;
52. ragina Komisiją toliau užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą teisingumo srityje ir sistemingiau dirbti siekiant užtikrinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, taip pat toliau kurti Europos teisingumo erdvę;
53. ragina Komisiją naikinti išliekantį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir didėjantį jų pensijų skirtumą – jo 2014 m. ES vidurkis siekė 39 proc.;
54. tikisi, kad Komisija 2017-uosius paskelbs smurto prieš moteris panaikinimo metais ir dės daugiau pastangų siekdama užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja, taip pat apsaugoti šios prekybos aukas; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pradėti ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos) procedūrą;
55. tvirtina, kad būtina toliau spręsti lyčių pusiausvyros klausimą įsipareigojimų ekonomikos sprendimų priėmimo procese atžvilgiu; ragina Komisiją šalinti veiksnius, dėl kurių moterys atgrasomos nuo verslumo, taip pat ragina gerinti galimybes gauti finansavimą, mokytis ir naudotis moterų verslumo rėmimo paslaugomis, taip pat raginti Tarybą ir padėti jai, kad būtų priimta bendroji pozicija dėl pasiūlymo dėl vadinamosios moterų įmonių valdybose direktyvos;
Nauja migracijos politika
56. pakartotinai ragina Komisiją, kai tik bus baigtas įgyvendinti bandomasis projektas, pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pažangiai valdomų sienų dokumentų rinkinio, siekiant paspartinti, palengvinti ir sugriežtinti į ES keliaujančių užsieniečių patikrinimo kertant sieną procedūras; atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi pereiti prie šiuolaikiškesnio ir veiksmingesnio sienų valdymo, taikydama modernią technologiją, bet kartu užtikrindama tinkamas apsaugos priemones piliečiams;
57. pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti Europos veiksmus, atsižvelgiant į neseniai Viduržemio jūroje įvykusias tragedijas, įskaitant griežtesnes žūčių jūroje prevencijos priemones, teikti paramą tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims, užtikrinti ES sienų apsaugą, imtis priemonių dėl prekiautojų žmonėmis ir gerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;
Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje
58. ragina persvarstyti Europos kaimynystės politikos peržiūrą, atsižvelgiant į šiuos klausimus:
a) aiškų plėtros ir kaimynystės politikos atskyrimą,
b) diferencijavimą ir principą „parama pagal pažangą“,
c) įsipareigojimą už kaimyninių šalių esančiose šalyse,
d) paramą demokratijai, teisingumo reformai, teisinės valstybės principams ir institucinių gebėjimų stiprinimui,
e) diversifikuotą pasiūlymą, prioritetinius sektorius,
f) saugumo aspektą,
g) regioninės integracijos skatinimą;
59. atkreipia dėmesį į tai, kad bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) svarbu grįsti tikra gynybos ir saugumo vidaus rinka, glaudesniu Europos gynybos pramonės atstovų bendradarbiavimu, konkurencinga Europos gynybos pramonine ir technologine baze ir labiau bendradarbiavimu grindžiamu požiūriu į saugumo ir gynybos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir viešuosius pirkimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi pateikti pasiūlymą sukurti tiekimo saugumo visoje Europoje užtikrinimo sistemą, kuri yra labai svarbi kuriant, išlaikant ir perduodant lemiamos reikšmės gynybos pajėgumus ir kuri yra valstybių narių tarpusavio solidarumo ir pasitikėjimo išraiška; visiškai pritaria tam, kad būtų pradėti parengiamieji su BSGP susijusių gynybos mokslinių tyrimų ir Parlamento pasiūlyto bandomojo projekto veiksmai;
60. ragina Komisiją užtikrinti tinkamą veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) „Svarbiausias ES rūpestis – užtikrinti žmogaus teises“ įgyvendinimą;
61. ragina daugiau dėmesio skirti religijų dialogui, kuriuo siekiama analizuoti ir suprasti religinių procesų raidą, siekiant skatinti toleranciją ir aktyvų dalyvavimą vykdant ES užsienio politiką kovoti su smurtiniu ir ekstremistiniu radikalėjimu;
62. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog visose ES delegacijose būtų aktyviai propaguojama parama demokratijai, teisinei valstybei ir pagarba žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumui ir nedalumui, bet kartu būtų atsižvelgiama į konkrečioje šalyje taikomą žmogaus teisių strategiją;
63. pabrėžia, kad pagrindiniai su aviacijos dokumentų rinkiniu susiję prioritetai yra konkurencingumo strategija, Reglamento (EB) Nr. 868/2004 dėl nesąžiningo kainų nustatymo aviacijos sektoriuje persvarstymas ir Europos aviacijos saugos agentūros reglamento (EB) Nr. 216/2008) persvarstymas;
64. pabrėžia, kad Kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN žvejyba) reglamento įgyvendinimas buvo sėkmingas ir 2016 m. turėtų būti tęsiamas; ragina Komisiją užtikrinti visos ES politikos, įskaitant BŽP ir prekybos politiką, darną;
65. pažymi, kad neteisėto kapitalo srautai iš besivystančių šalių siekia 1 trln. USD per metus, t. y. beveik 10 kartų viršija visą suteiktą oficialią paramą vystymuisi; mano, kad todėl parama vystymuisi turi būti pirmiausia skiriama pastangoms, kuriomis skatinamas geras valdymas, kuriama teisinė valstybė, kovojama su korupcija, taip pat didinamas skaidrumas ir visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant besivystančių šalių nacionalines vyriausybes ir privatųjį sektorių, atskaitomybė; todėl ragina Komisiją parengti išsamią šios problemos sprendimo besivystančiose šalyse strategiją ir veiksmų planą;
66. ragina Komisiją atlikti pirmąjį teisėmis pagrįstų vystomojo bendradarbiavimo priemonių, įskaitant jų įgyvendinimą, konkrečių šioje srityje įgyvendintų veiksmų ir teisėmis grindžiamo požiūrio taikymo poveikį, vertinimą; primena, kad šiuo požiūriu siekiama visus žmogaus teisių principus įtraukti į vystymui skirtą ES operatyvinę veiklą, apimančią sąlygas būstinėje ir žmogaus teisių suvienodinimo ir vystomojo bendradarbiavimo veiklos srityje, o dialogu žmogaus teisių klausimais ir sąlygomis naudotis kaip teigiamu arba neigiamu (skatinamuoju arba atgrasomuoju) svertu, skatinant laikytis šių žmogaus teisių principų ir standartų, susiejant pagalbos teikimą ir su jų laikymusi;
67. apgailestauja, kad švietimas, kuris yra vaikų apsaugos susidarius ekstremalioms ir krizinėms situacijoms, įskaitant gaivalines nelaimes, priemonė, tebėra labiausiai nepakankamai finansuojamas sektorius, nepaisant to, kad, kaip apskaičiuota, 101 mln. pradinės mokyklos amžiaus vaikų nelanko pradinės mokyklos, o beveik 60 mln. iš jų gyvena 33 šalyse, kuriose šiuo metu vyksta ginkluoti konfliktai; todėl reikalauja atsižvelgti į būtinybę geriau derinti ES politiką, taip pat į poreikį užpildyti humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi tarpusavio spragas, susiejant pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi;
68. atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ yra varomoji darbo vietų ir gerovės kūrimo jėga – jose sukuriama apie 90 proc. darbo vietų; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų mažinama per didelė besivystančiose šalyse veikiančių MVĮ reguliavimo, siekiant šiuo atžvilgiu skatinti verslumą ir novatoriškumą, taip pat toliau gerinti galimybes gauti mikrokreditą ir mikrofinansavimą;
69. palankiai vertina neįgalumo įtraukimą į vystomąjį bendradarbiavimą, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijoje (NTK), atsižvelgiant į tai, kad besivystančiose šalyse gyvena neproporcingas skaičius neįgaliųjų, daugelis iš jų yra marginalizuoti, gyvena itin skurdžiai ir negali naudotis visomis žmogaus teisėmis, ir pabrėžia, kad Europos vystomojo bendradarbiavimo metai yra reta galimybė kovoti už visų žmonių, įskaitant labiausiai pažeidžiamus ir marginalizuotus, pirmiausia neįgaliuosius, įskaitant vaikus, jaunimą ir neįgalias moteris, teises ir poreikius;
Demokratinių pokyčių sąjunga
70. ragina Komisiją visų iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai neišnagrinėtų bylų teisės aktus suderinti (pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu) su Lisabonos sutartimi dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų;
71. pakartotinai prašo Komisijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnį pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos administracinio proceso teisės;
72. ragina Komisiją įvertinti nedidelę procentinę sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų (EPI) dalį, dėl kurios piliečiai neigiamai vertina šią tarpvalstybinės dalyvaujamosios demokratijos priemonę, ir užtikrinti, kad sprendimai dėl EPI priimtinumo atitiktų ES teisinę kompetenciją; tikisi, kad Komisija imsis tinkamų tolesnių veiksmų dėl kiekvienos sėkmingos EPI, jei ji dėl to yra įsipareigojusi, ir apskritai šalins šios priemonės trūkumus ir apribojimus, sparčiai persvarstydama EPI reglamentą, kad ji taptų patikima darbotvarkės kūrimo priemone;
73. ragina Komisiją atidžiau išnagrinėti tariamus ES teisės pažeidimus, apie kuriuos pranešta peticijose, kartu didinti Parlamento ir Komisijos įgaliojimus bendrai tikrinti, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina ES teisės aktus, glaudžiai ir laiku bendradarbiauti atliekant atitinkamus tyrimus, o jei reikia, pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, labai skaidriai bendradarbiaujant su Parlamentu; be to, mano, kad Tarpinstituciniu susitarimu valdžios institucijos turėtų būti įpareigotos per tris mėnesius išsamiai ir atsakingai atsakyti į Parlamento tyrimus dėl ES piliečių peticijų;
74. ragina Komisiją, įgyvendinant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų (REFIT) programą, pateikti plataus užmojo teisės aktų ir pasiūlymų, kuriuos reikėtų persvarstyti arba panaikinti, jei matyti, kad jie nebėra tinkami arba papildomai naudingi Europos Sąjungai, sąrašą;
75. pažymi, kad Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai prisiimtas politinis įsipareigojimas glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, pirmiausia su jo Užsienio reikalų komitetu (pvz., prieš Užsienio reikalų tarybos posėdžius ir po jų), jau vykdomas;
76. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.