Plenarinio posėdžio dokumentas
6.7.2015 B8‑0686/2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl padėties Jemene
( 2015/2760(RSP) )
Charles Tannock, Mark Demesmaeker, Angel Dzhambazki, Jana Žitňanská, Beatrix von Storch, Ashley Fox, Ryszard Czarnecki, Marek Jurek, Valdemar Tomaševski, Raffaele Fitto, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba, Marcus Pretzell
ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Jemene
( 2015/2760(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 2014 (2011), 2051 (2012), 2140 (2014), 2201 (2015) ir 2216 (2015), kuriose pabrėžiama, kad būtinas taikus, tvarkingas, įtraukus ir jemeniečių vadovaujamas pereinamasis procesas Jemene,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo patarėjo Jemeno klausimais Jamalio Benomaro ataskaitą, pristatytą per 2015 m. kovo 22 d. 7411-ąjį JT Saugumo Tarybos posėdį[1],
– atsižvelgdamas į 26-ojo aukščiausiojo lygio Arabų Valstybių Lygos susitikimo 2015 m. kovo 29 d. baigiamąjį pranešimą dėl įvykių Jemene, kuriame, inter alia, pabrėžiama būtinybė atnaujinti politinį pereinamąjį procesą dalyvaujant visoms Jemeno šalims remiantis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos iniciatyva, jos įgyvendinimo mechanizmu ir visapusiškos Nacionalinio dialogo konferencijos rezultatais;
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 3 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini ir už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo Komisijos nario Christoso Stylianideso bendrą pareiškimą dėl krizės Jemene,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje, Bahreine ir Jemene[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi po 2011 m. Arabų pavasario pradėto politinio pereinamojo proceso rezultatai menki ir kadangi šalies struktūrinės problemos, pavyzdžiui, korupcija ir nelygybė, nebuvo išspręstos;
B. kadangi konfliktas iš esmės atsirado dėl pojūčio, kad žmonės buvo apleisti, nelygybės ir skurdo, todėl dar labiau padidėjo ir taip didelis genčių ir regionų susiskaidymas, kuris skiria Jemeno visuomenę; kadangi Iranas, kišdamasis į Jemeno vidaus reikalus, apsunkina tokią genčių susiskaidymo padėtį;
C. kadangi 2015 m. liepos 4 d. sukaks 100 dienų, kai Prezidentui Abd-Rabbu Mansourui Hadi teko palikti šalį ir kai Saudo Arabijos vadovaujama koalicija pradėjo vykdyti oro antpuolius prieš husių ir A.A. Salehą palaikančių pajėgų puolimą Jemene;
D. kadangi 2015 m. liepos 2 d. JT įtraukė Jemeną į valstybių, kuriose paskelbta aukščiausio lygio ekstremalioji humanitarinė situacija (3 lygio krizė), sąrašą, nes šalyje vyksta humanitarinė katastrofa, kai 21 mln. žmonių (80 proc. gyventojų) reikalinga humanitarinė pagalba ir grėsmingai artėja didžiulė maisto krizė;
E. kadangi tarpininkaujant JT 2014 m. rugsėjo 21 d. pasirašytu Taikos ir nacionalinės partnerystės susitarimu nepavyko stabilizuoti padėties Jemene, tačiau šis susitarimas išlieka vienintelė reali galimybė sustabdyti karą ir stabilizuoti padėtį šalyje;
1. dar kartą patvirtina, kad yra tvirtai įsipareigojęs remti Jemeno vienybę, suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą ir palaikyti Jemeno gyventojus;
2. dar kartą patvirtina, kad palaiko mintį, jog teisėtas Jemeno prezidentas yra Abd-Rabbu Mansour Hadi;
3. ragina visas Jemeno šalis, ypač husius, susilaikyti nuo tolesnių vienašališkų veiksmų, kurie galėtų pakenkti Jemeno politiniam pereinamajam procesui, ir visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2201 (2015), t. y.
– nustoti naudoti smurtą ir atitraukti savo pajėgas iš visų užimtų teritorijų, įskaitant sostinę Saną,
– grąžinti visus papildomus ginklus, atimtus iš karinių ir saugumo dalinių, įskaitant raketų sistemas,
– nutraukti visus veiksmus, kurie priklauso teisėtos Jemeno vyriausybės išimtinei kompetencijai, ir susilaikyti nuo provokacijų ar grasinimų kaimyninėms šalims,
– saugiai paleisti visus politinius kalinius ir asmenis, kuriems skirtas namų areštas arba kurie buvo savavališkai sulaikyti,
– nutraukti vaikų verbavimą ir naudojimą ir paleisti visus vaikus iš savo gretų;
4. primena, kad remia dabartines JT pastangas siekiant ilgalaikio, nuspėjamo ir tvaraus humanitarinio ugnies nutraukimo, kad būtų galima skubiai suteikti humanitarinę pagalbą ir pagrindinius išteklius, įskaitant kurą, maistą ir būtiniausius reikmenis; primena, kad taip pat būtina toliau lengvinti prekybos laivų galimybes pateikti į Jemeną;
5. ragina Iraną nustoti kištis į Jemeno vidaus reikalus ir nustoti mokyti ir finansuoti husių karinės grupuotės narius;
6. tiki, kad valstybės institucijų reformos turėtų apimti valstybės tarnybos reformą, valstybės administracijos procedūrinių procesų gerinimą ir paprastinimą ir teismų reformą, taip pat gerinti viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo ir saugumo, sektorių;
7. be to, pabrėžia būtinybę spręsti valstybės negebėjimo valdyti išteklius problemą, kuri ne tik toliau pablogins ekonominę krizę, bet ir turės rimtų politinių padarinių;
8. mano, kad tarptautinės bendruomenės susirūpinimas dėl geopolitinės padėties Jemene turėtų būti sutelktas į du pagrindinius punktus: 1) Jemenas kaip Arabijos pusiasalio „Al Kaidos“ (AQAP) ir vis dažniau grupuotės ISIL/ „Da'esh“ tvirtovė ir 2) Bab al Mandebo sąsiauris kaip pasaulio svarbiausių laivybos maršrutų kryžkelė, per kurią taip pat transportuojama apie 4 proc. tiekiamos viso pasaulio naftos;
9. pabrėžia, kad visos šalys turi atsakomybę užtikrinti atitiktį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatoms, remdamosi nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principais, taip pat apsaugoti civilius gyventojus ir nesitaikyti tiesiogiai į civilinę infrastruktūrą;
10. ragina vietoje dirbančioms humanitarinėms organizacijoms sudaryti saugią ir netrukdomą prieigą; todėl primygtinai ragina visas šalis kuo greičiau sudaryti palankesnes sąlygas nedelsiant teikti humanitarinę pagalbą visiems Jemeno regionams, taip pat humanitarinės pagalbos teikėjams greitai, saugiai ir nekliudomai pasiekti žmones, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, įskaitant medicininę pagalbą;
11. primena, kad religijos laisvė yra pagrindinė teisė, ir griežtai smerkia visų formų smurtą ir diskriminaciją dėl religijos Jemene;
12. išreiškia didelį susirūpinimą dėl Jemeno teroro išpuolių vykdytojų piktnaudžiavimo religija; smerkia manipuliavimą religija įvairiuose Jemeno konfliktuose;
13. ragina skubiai atlikti išsamius, nešališkus ir veiksmingus tyrimus Jemene siekiant nustatyti kaltininkus ir patraukti atsakomybėn smerktinų teroro išpuolių vykdytojus, organizatorius, finansuotojus ir rėmėjus;
14. dar kartą pakartoja, kad remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę religinių ir kitų bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;
15. pakartoja savo poziciją, kad esamą krizę galima įveikti tik vienu būdu – per tikrą dialogą ir įtraukų politinį procesą vadovaujant JT ir kad tik plataus masto politiniu sutarimu, pagrįstu JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2216 nustatytais kriterijais, galima užtikrinti tvarų krizės sprendimą, kovoti su teroristų grupuočių keliama grėsme ir išvengti tolesnio regiono nestabilumo;
16. ragina Jemeno šalis be išankstinių sąlygų ir garbingai dalyvauti būsimose derybose ir įsitraukti į jas, be kita ko, išsprendžiant tarpusavio nesutarimus plėtojant dialogą ir konsultacijas, atsisakant smurto veiksmų siekiant politinių tikslų ir susilaikant nuo provokacijų ir bet kokių vienašališkų veiksmų, kuriais būtų pakenkta politiniam pereinamajam procesui;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir atitinkamų ES delegacijų vadovams.