Plenarinio posėdžio dokumentas

 

7.7.2015                                                                                                                  B8‑0720/2015

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Pirmininko pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

dėl Srebrenicos žudynių metinių minėjimo

( 2015/2747(RSP) )

Miloslav Ransdorf, Kateřina Konečná, Barbara Spinelli

GUE/NGL frakcijos vardu

 

B8‑0720/2015

Europos Parlamento rezoliucija dėl Srebrenicos žudynių metinių minėjimo

( 2015/2747(RSP) )

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi 1995 m. liepos mėn. Bosnijos mieste Srebrenicoje, kurį JT buvo paskelbusios saugaus prieglobsčio zona, buvo nužudyta maždaug 8 000 Bosnijos musulmonų ir prievarta ištremta tūkstančiai moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių; kadangi tai buvo didžiausios žudynės ir didžiausias karo nusikaltimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos; kadangi 2015 m. liepos 11 d. bus 20-osios žudynių metinės;

B.     kadangi šis tragiškas įvykis buvo 1992–1995 m. Bosnijos serbų ir musulmonų vykdytų nacionalistinių žiaurumų ir karo veiksmų kulminacija;

C.     kadangi skilus Jugoslavijai Vakarų Balkanų regione prasidėjo kruvinas karas ir įsikišo užsienio šalys; kadangi tuometiniai įvykiai Vakarų Balkanuose parodė ES, jos valstybių narių ir visos tarptautinės bendruomenės nepajėgumą vykdyti krizių prevencijos politiką;

D.     kadangi tragiški Srebrenicos įvykiai paliko gilias emocines žaizdas gyvų išlikusių žmonių sąmonėje ir susidarė ilgalaikės kliūtys, trukdančios siekti politinio Bosnijos ir Hercegovinos ir regiono etninių grupių susitaikymo; kadangi nepaisant pastangų, kurios buvo dėtos mėginant surasti ir ekshumuoti masines ir atskiras kapavietes, dar nerasti beveik 1 200 vyrų ir berniukų palaikai ir nenustatyta jų tapatybė;

1.      mena ir gerbia žiaurumų aukas; aukų šeimoms, kurių dauguma gyvena negavusios galutinio patvirtinimo apie jų tėvų, sūnų, vyrų ir brolių likimą, reiškia užuojautą ir solidarumą su jomis;

2.      pažymi, kad žudynės, kurios vyko Srebrenicoje prieš 20 metų, vis dar yra atvira žaizda regiono istorijoje; ragina visas šalis ir bendruomenes eiti toliau susitaikymo ir bendradarbiavimo keliu; pabrėžia, kad svarbu vykdyti švietimo programas siekiant, kad būtų suprastos tokių žiaurumų priežastys ir didinamas informuotumas apie būtinybę propaguoti žmogaus teises ir etninių grupių tarpusavio toleranciją;

3.      daro išvadą, kad JT įgaliojimus turėjusios tarptautinės pajėgos atliko katastrofišką vaidmenį, nesugebėdamos užkirsti kelio Srebrenicoje įvykdytiems karo nusikaltimams; daro išvadą, kad būtina sukurti geresnį krizių prevencijos mechanizmą;

4.      ragina toliau tęsti visų 1992–1995 m. laikotarpiu Srebrenicoje Bosnijos serbų ir musulmonų konflikte dalyvavusių šalių karinių vadų atsakomybės tyrimą;

5.      pabrėžia, kad patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, įvykdytus per Bosnijoje ir Hercegovinoje vykusį karą, yra svarbus žingsnis siekiant susitaikymo regione; atkreipia dėmesį į iki šiol dėtas pastangas ir apgailestauja dėl neišsamaus visų dalyvavusių šalių įvykdytų nusikaltimų, įskaitant Nasero Orico atvejį, tyrimų pobūdžio;

6.      pažymi, kad šiuo metu, praėjus dviem dešimtmečiams po Deitono susitarimų pasirašymo, svarbiausios politinės problemos vis dar nėra išspręstos; mano, kad Bosnijai ir Hercegovinai skubiai reikia naujos politinės iniciatyvos ir kad sprendžiant problemas reikia atsisakyti etnocentrinės nuostatos ir mažinti etninių grupių skirtumus randant taikius, tvarius ir ilgalaikius sprendimus, kuriuos galėtų paremti visos skirtingos Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų grupės; mano, kad pats laikas iš Bosnijos ir Hercegovinos išvesti užsienio karines pajėgas; ragina šalies politinį elitą prisiimti didesnę atsakomybę už savo veiksmus;

7.      pareiškia, kad yra labai susirūpinęs dėl ekonominės ir socialinės padėties; pabrėžia, kad siekiant stabilaus regiono vystymosi itin svarbu išspręsti šį esminį klausimą; ragina regiono šalių vyriausybes ir ES pripažinti, kad svarbiausias regiono gyventojų prioritetas yra ekonominis ir socialinis vystymasis, ir imtis veiksmų atsižvelgiant į tai; pabrėžia, kad svarbu gerinti regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

8.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercegovinos ir jos teritorinių vienetų vyriausybei ir parlamentui ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.