Plenarinio posėdžio dokumentas

 

7.9.2015                                                                                                                  B8-0834/2015

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje

( 2015/2833(RSP) )

Guy Verhofstadt, Cecilia Wikström, Angelika Mlinar, Gérard Deprez, Filiz Hyusmenova, Louis Michel, Frédérique Ries, Ramon Tremosa i Balcells, Marielle de Sarnez, Hilde Vautmans, Marian Harkin

ALDE frakcijos vardu

 

B8-0834/2015

Europos Parlamento rezoliucija dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje

( 2015/2833(RSP) )

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–       atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–       atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją ir jos protokolą,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešimą dėl veiksmų siekiant geriau valdyti migrantų srautus,

–       atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais 2013 m. balandžio mėn. paskelbtą ataskaitą dėl Europos Sąjungos išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms,

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir valstybių narių priemonių siekiant spręsti klausimą dėl pabėgėlių srauto, kurį lėmė konfliktas Sirijoje[1],

–       atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl migracijos srautų Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant tragiškiems įvykiams prie Lampedūzos krantų[2],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją[3],

–       atsižvelgdamas į per bendrą Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų Tarybos 2015 m. balandžio 20 d. posėdį pateiktą dešimties migracijos iniciatyvų veiksmų planą,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos neeilinio susitikimo dėl Viduržemio jūros pabėgėlių krizės išvadas,

–       atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos[4],

–       atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015) 0240),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi, remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) duomenimis, 2015 m. liepos mėn. ES šalyse ir Norvegijoje bei Šveicarijoje buvo pateikti 123 294 tarptautinės apsaugos prašymai, t. y. pirmą kartą viršyta 100 000 prašymų skaičiaus riba, o palyginti su 2015 m. birželio mėn., iš viso prašymų skaičius padidėjo 28 proc.[5];

B.     kadangi, palyginti su ankstesniu mėnesiu, 2015 m. liepos mėn. Sirijos piliečiai pateikė 59 proc. daugiau tarptautinės apsaugos prašymų, Afganistano piliečiai nuo 2015 m. birželio iki liepos mėn. – 44 proc., o Albanijos piliečiai – 33 proc. daugiau prieglobsčio prašymų;

C.     kadangi 2015 m. vasara parodė, jog migracija nėra trumpalaikis reiškinys – globalinės tendencijos, dėl kurių didėjo pabėgėlių skaičius, atrodo, nesikeis, nes tebevyksta konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir Užsachario Afrikoje, taip pat intensyvėja klimato kaita;

D.     kadangi, remiantis 2015 m. Frontex statistikos duomenimis, dauguma ES pasiekiančių pabėgėlių yra nuo konfliktų ar persekiojimo Sirijoje, Eritrėjoje, Afganistane ir Irake bėgantys asmenys; kadangi du trečdaliai šių asmenų turi teisę į prieglobstį ar papildomą apsaugą;

E.     kadangi Tarptautinės migracijos organizacijos atliktame tyrime nurodoma, jog vadinamiesiems nelegaliai atvykstantiems migrantams Europa yra pavojingiausias kelionės tikslas pasaulyje[6], ir dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtina daryti viską, kas įmanoma, kad būtų išgelbėtos žmonių, kuriems gresia pavojus, gyvybės, ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti tarptautinę apsaugą;

F.     kadangi pagal 1951 m. Ženevos konvenciją asmenys, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies, gali ieškoti prieglobsčio kitoje šalyje, jei jie visiškai pagrįstai bijo būti persekiojami dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų;

G.     kadangi per birželio 25 d. ir 26 d. vykusį Europos Vadovų Tarybos posėdį ES vyriausybių vadovams nepavyko susitarti dėl privalomo pabėgėlių perkėlimo ir perskirstymo mechanizmo;

H.     kadangi su pabėgėlių grupėmis susiję incidentai 2015 m. vasarą parodė, jog trūksta valstybių narių tarpusavio koordinavimo ir nuoseklių veiksmų; kadangi koordinavimo nebuvimas ir laikinosios skubios problemos sprendimo priemonės sukėlė chaosą ir dar labiau pablogino kritinę padėtį;

I.      kadangi šia rezoliucija siekiama reaguoti į per 2015 m. vasarą smarkiai padidėjusį tarptautinės apsaugos prašančių asmenų skaičių valstybėse narėse; kadangi Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto strateginėje ataskaitoje dėl holistinio požiūrio į migraciją bus nagrinėjami visi ES prieglobsčio ir migracijos politikos aspektai;

1.      reiškia gilų liūdesį ir apgailestavimą dėl to, kad ES nuolat pasitaiko atvejų, kai tragiškai žūsta prieglobsčio prašantys asmenys; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų išvengta kitų žūčių;

2.      primena savo 2015 m. balandžio mėn. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos; ragina Tarybą ir Komisiją panaudoti tą rezoliuciją kartu su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto dokumentu dėl holistinio požiūrio į migraciją kaip pagrindą priimant išsamų visuotinį sprendimą, kuris apimtų ir ekonominės migracijos, ir prieglobsčio politiką;

3.      pakartoja, kad ES turi pagrįsti savo atsaką į dabartinę pabėgėlių padėtį parodydama solidarumą ir sąžiningai dalydamasi atsakomybe, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnyje, ir laikytis visapusiško europinio požiūrio;

4.      apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi veiksmų prieš prieglobsčio prašytojų grupes, ir dėl to, kad Europos Vadovų Taryba neįgyvendino Komisijos pradėtų iniciatyvų, kuriomis siekiama sukurti patikimą ES mastu privalomą solidarumo mechanizmą, kuris apimtų privalomą perkėlimo programą ir perkėlimą ekstremaliosios situacijos atveju;

5.      giria gyventojų, kurie susitelkė tam, kad pasveikintų tarptautinės apsaugos ES prašančius asmenis ir jiems padėtų, veiksmus;

6.      atkreipia dėmesį į tai, kad naudojamasi Tarybos sprendimais nustatyti skubaus perkėlimo sistemas asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

7.      dar kartą ragina Komisiją iš dalies pakeisti dabartinį Dublino reglamentą ir į jį įtraukti nuolatinę privalomą prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp 28 valstybių narių sistemą, naudojant privalomą paskirstymo metodą, pagrįstą tiek kiekybiniais, tiek kokybiniais duomenimis, kartu atsižvelgiant į integracijos perspektyvas;

8.      primena, kad teisė kreiptis dėl prieglobsčio yra visoms valstybėms narėms privalomomis tarptautinės teisės nuostatomis ir įsipareigojimais garantuojama pagrindinė žmogaus teisė; reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ir valstybių narių pasiūlymų kai kurias trečiąsias kilmės šalis laikyti saugiomis, kad pavieniai tų trečiųjų šalių piliečių prieglobsčio prašymai negalėtų būti pateikti;

9.      prašo skubiai sudaryti teisėtų ir saugių galimybių prieglobsčio prašytojams pasiekti ES naudojant tokias priemones, kaip humanitarinių vizų išdavimas trečiosiose šalyse įsteigtose ES ambasadose ir konsulinėse atstovybėse ir didelės apimties perkėlimo sistemos; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę persvarstyti Tarybos direktyvą 2001/51/EB, kad prieglobsčio prašytojams būtų lengviau saugiai atvykti į ES;

10.    primena, kad migracija yra sudėtingas ir globalus reiškinys, į kurį turi būti žvelgiama laikantis ilgalaikio požiūrio, padedančio šalinti esmines jos priežastis, tokias kaip skurdas, nelygybė, neteisybė ir ginkluoti konfliktai; pabrėžia, kad reikia visapusiško ES požiūrio, kurio laikantis būtų didinamas jos vidaus ir išorės politikos, ypač jos bendros užsienio ir saugumo politikos, vystymosi politikos ir migracijos politikos, nuoseklumas;

11.    primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant rasti ir įgyvendinti visapusišką globalų sprendimą; primena, kad šios rezoliucijos tikslas – įgyvendinti Komisijos jau paskelbtas iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti valstybių narių solidarumą ir dalijimąsi atsakomybe;

12.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0414
[2] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0448
[3] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0105
[4] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0176
[5] EASO naujausios prieglobsčio tendencijos, 2015 m. liepos mėn.
[6] http://missingmigrants.iom.int/en/latest-global-figures