Plenarinio posėdžio dokumentas
14.12.2015
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių
( 2015/2979(RSP) )
Igor Šoltes, Terry Reintke, Davor Škrlec, Ulrike Lunacek, Monika Vana, Ernest Urtasun, Bodil Valero, Reinhard Bütikofer
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių
( 2015/2979(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Deitono taikos susitarimą, jo bendrą sistemą ir 12 susitarimo priedų,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2247 (2015)[1] , kuria pratęsiami Europos Sąjungos vadovaujamų stabilizavimo pajėgų Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimai,
– atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d.[2], 2009 m. sausio 15 d.[3] ir 2015 m. liepos 9 d.[4] EP rezoliucijas dėl Srebrenicos,
– atsižvelgdamas į daugybę savo rezoliucijų dėl Bosnijos ir Hercegovinos pažangos ataskaitų,
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, pasirašytą 2008 m. birželio 16 d. Liuksemburge ir įsigaliojusį 2015 m. birželio 1 d.,
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 11 d. Venecijos komisijos nuomonę[5] apie konstitucijos padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 1995 m. lapkričio 21 d. Deitono taikos susitarimo tekstas buvo parafuotas Deitone (Ohajo valstijoje); kadangi 1995 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje buvo pasirašytas Deitono taikos susitarimas, kuriuo buvo baigtas kruviniausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos;
B. kadangi, JT apskaičiavimais, Bosnijos ir Hercegovinos kare buvo nužudyta apie šimtą tūkstančių žmonių, tūkstančiai buvo rimtai sužeisti, įskaitant dešimtis tūkstančių seksualinės prievartos aukų; kadangi dėl karo Bosnijoje ir Hercegovinoje atsirado daugiau kaip 2 mln. perkeltųjų asmenų;
C. kadangi Deitono taikos susitarimas buvo būtinas kraujo praliejimui sustabdyti, tačiau, priešingai, nei buvo tikėtasi, jis, deja, nesugebėjo sukurti gyvybingos ir veikiančios Bosnijos ir Hercegovinos valstybės ir nepateisino daugelio taikos proceso dalyvių lūkesčių;
D. kadangi Europos demokratijos per teisę komisija (Venecijos komisija) pateikė išsamių, subalansuotų ir praktinių pasiūlymų dėl visa apimančios Bosnijos ir Hercegovinos konstitucijos reformos;
E. kadangi 2009 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas D. Sejdić ir J. Finci byloje nusprendė, kad dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos konstitucijos dalys pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją; kadangi 2014 m. Teismas priėmė panašų sprendimą A. Zornic byloje;
F. kadangi vad. 2006 m. „Balandžio paketui“, kurį sudarė konstitucijos pakeitimai, kuriais būtų sustiprinta valstybės lygmens valdžia ir sprendžiamos tam tikros Bosnijos ir Hercegovinos teisėkūros ir vykdomosios valdžios veikimo problemos, pritarė dauguma Bosnijos ir Hercegovinos pagrindinių partijų atstovai, tačiau pritrūko tik dviejų balsų iki ribos, reikalingos tam, kad jis būtų patvirtintas;
G. kadangi Deitono taikos susitarimo VII priedo nuostatos dar nėra visapusiškai įgyvendintos; kadangi vis dar reikia priimti teisingus, visapusiškus ir tvarius sprendimus dėl viduje perkeltų asmenų, pabėgėlių ir kitų nuo konflikto nukentėjusių asmenų, taip pat reikia pasistūmėti darant pažangą sugrįžusių asmenų socialinės ir ekonominės integracijos stiprinimo srityje;
H. kadangi Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas teigia[6], kad vis dar yra apie 11 000 dingusių be žinios žmonių, apie kurių likimą iki šiol nieko nežinoma;
1. pamini istorinį įvykį – Deitono taikos susitarimo parafavimą 1995 m. lapkričio 21 d. Deitone ir gruodžio 14 d. pasirašymą Paryžiuje, šiuo susitarimu buvo baigtas Europos širdyje vykęs košmariškas ginkluotas konfliktas, kuris pasižymėjo didelio masto etninių valymų kampanijomis, genocidu ir dideliu karo nusikaltimų skaičiumi;
2. palankiai vertina tai, kad nuo 1995 m. lapkričio mėn., nebuvo užfiksuota rimtų karinių arba saugumo incidentų, dėl kurių galėtų kilti pavojus Deitono taikos susitarimui, ir kas saugumo padėtis Bosnijoje ir Hercegovinoje per pastaruosius 20 metų stabiliai gerėjo ir pasiekė gerą dabartinį lygį;
3. primena, kad prie Deitono taikos susitarimo pridėti 12 priedų, kurie apima skirtingus klausimus, pvz., karinius aspektus (1A priedas), regiono stabilizavimą (1B priedas), konstituciją (4 priedas), žmogaus teises (6 priedas), pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis (7 priedas); pabrėžia, kad 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių proga reikia įvertinti visų atskirų priedų įgyvendinimo lygį;
4. yra tvirtai įsitikinęs, kad dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos sudėtis, nustatyta 4 priede, turi būti nedelsiant reformuota, kad valstybė galėtų veikti visų jos piliečių interesais ir kad ji galėtų siekti narystės ES; taip pat pabrėžia, kad ekonominė gerovė įmanoma tik tuo atveju, jeigu ji grindžiama demokratine ir įtraukia visuomene ir valstybe;
5. pakartoja ES įsipareigojimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir visų Vakarų Balkanų šalių europinės perspektyvos ir tolesnio stojimo į ES proceso; mano, kad regioninis bendradarbiavimas ir Europos integracijos procesas yra geriausias būdas susitaikymui skatinti ir neapykantai bei susiskaldymui įveikti;
6. primena ankstesnius savo pareiškimus apie tai, kaip vykdyti konstitucinę reformą, ir šiuos elementus, kurių primygtinai reikalavo:
• valstybė turėtų turėti pakankamą teisėkūros, biudžeto sudarymo, vykdomąją ir teisminę valdžią, kad ji galėtų veikti kaip ES narė, sukurti ir palaikyti veikiančią bendrą rinką bei skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą,
• šalies valdyme dalyvaujančių administracinių lygių skaičius turėtų būti proporcingas Bosnijos ir Hercegovinos finansiniams ištekliams ir turėtų būti grindžiamas veiksmingu, nuosekliu ir efektyviu atsakomybės paskirstymu,
• svarbiausių nacionalinių interesų užtikrinimas Bosnijoje ir Hercegovinoje turėtų atitikti šalies gebėjimą veikti; reikalingas aiškus, nuodugnus ir drauge siauras sąvokos „gyvybiškai svarbūs nacionaliniai interesai“ aiškinimas siekiant išvengti piktnaudžiavimo veto mechanizmu remiantis bet kokiu tautiniu pagrindu, kai iš tikrųjų siekiama tiesiog blokuoti vieną ar kitą iniciatyvą,
• reikalingas išsamus regionų veto mechanizmo, kuris turėtų būti taikomas tik bendrai valstybės ir regionų atsakomybei priskiriamiems klausimams, svarstymas,
• visoms tautinių mažumų bendruomenėms, kaip valstybę sudarančioms tautoms, turi būti užtikrintos vienodos teisės, įskaitant teisės būti išrinktam apribojimų etniniu pagrindu panaikinimą, laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų ir Europos Tarybos Europos demokratijos per teisę komisijos (Venecijos komisijos) atitinkamų nuomonių;
7. ragina visas politines partijas konstruktyviai ir atvirai dalyvauti šiame procese ir atsižvelgti į patarimus ir rekomendacijas, kuriuos šio proceso metu gali teikti Venecijos komisija; džiaugiasi pilietinės visuomenės pastangomis daryti įtaką konstitucinių reformų procesui ir tokias pastangas remia; palankiai vertina 2015 m. rugsėjo mėn. Ministrų Tarybos sprendimus dėl veiksmų plano, kuriuo būtų įgyvendinami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Sejdić – Finci ir A. Zornic bylose ir steigiama komisija, rengsianti konstitucijos pataisas;
8. primena pareigą įgyvendinti Deitono taikos susitarimo 7 priedą siekiant užtikrinti tvarų šalies viduje perkeltų asmenų, pabėgėlių ir kitų nuo konfliktų nukentėjusių asmenų grąžinimą visam laikui ir sąžiningai, visapusiškai bei darniai išspręsti jų problemas; susirūpinęs pažymi, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje vis dar yra 84 500 šalies viduje perkeltų asmenų; ragina veiksmingai įgyvendinti persvarstytą strategiją, susijusią su Deitono taikos susitarimo VII priedu;
9. ragina nutraukti nesantaiką kurstančią nacionalistinę ir separatistinę retoriką, kuri skaldo visuomenę ir prieštarauja Deitono taikos susitarimo esmei; reiškia didelį susirūpinimą dėl deklaracijos, kurią 2015 m. balandžio 25 d. suvažiavime Rytų Sarajeve priėmė Nepriklausomų Socialdemokratų aljansas (SNSD) ir kurioje, be kita ko, raginama 2018 m. surengti referendumą dėl Serbų Respublikos nepriklausomybės; yra taip pat susirūpinęs tuo, kad Serbų Respublika ketina surengti teritorinio vieneto lygmens referendumą dėl valstybinio lygmens teisminių institucijų; pabrėžia, kad pagal Deitono susitarimą Serbų Respublika neturi teisės atsiskirti; primena, kad priėmus rašytinį įsipareigojimą visos politinės jėgos, įskaitant SNSD, įsipareigojo gerbti „Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę“;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercegovinos ir jos teritorinių vienetų vyriausybėms ir parlamentams ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.