Plenarinio posėdžio dokumentas
14.1.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose
( 2015/3035(RSP) )
Beatriz Becerra Basterrechea, Filiz Hyusmenova, Ilhan Kyuchyuk, Jozo Radoš, Marietje Schaake, Pavel Telička, Hilde Vautmans, Ivo Vajgl
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose
( 2015/3035(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m.,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[1],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į JT ŽTT 2015 m. metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi žmogaus teisių, taikos ir saugumo užtikrinimo požiūriu 2015-ieji ir 2016-ieji – svarbių sukakčių metai: minimos 70-osios Jungtinių Tautų sukūrimo, 50-osios Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, atitinkamai 30-osios ir 20-osios JT deklaracijos dėl teisės į vystymąsi (1986 m.) ir Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995 m.), taip pat 15-osios kertinės JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl moterų, taikos ir saugumo (2000 m.) ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (2000 m.) metinės;
B. kadangi pagarbos žmogaus teisėms, nepaisant rasės, kilmės, lyties ar odos spalvos, puoselėjimas – tai visų valstybių prievolė; pakartoja, kad tvirtai pasisako už žmogaus teisių – nepaisant to, ar jos yra pilietinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – nedalumą, nes šios teisės yra tarpusavyje susijusios ir priklauso viena nuo kitos, ir laikosi nuomonės, kad neužtikrinus bet kurios iš šių teisių daromas tiesioginis neigiamas poveikis kitoms teisėms; kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises užtikrinti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekiant panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;
C. kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo propagavimas ir apsauga yra ES etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos vienybės ir nedalumo kertinių akmenų;
D. kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas bei nedalumas ir įtvirtinta pagarba žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principų, taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymasis;
E. kadangi pagarbos žmogaus teisėms aspektas turėtų būti integruotas į visas politikos sritis, susijusias su taika ir saugumu, vystomuoju bendradarbiavimu, prekyba ir investicijomis, humanitarinės pagalbos veiksmais, klimato kaita ir kova su terorizmu, nes šie klausimai negali būti sprendžiami neatsižvelgiant į pagarbą žmogaus teisėms;
F. kadangi reguliarios JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys su konkrečių šalių padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams spręsti – visa tai padeda propaguoti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;
G. kadangi kai kurios dabartinės Žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų reputacija bendradarbiaujant su pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams reikalavimų yra abejotina;
JT žmogaus teisių taryba
1. teigiamai vertina ambasadoriaus Choi Kyong–limo paskyrimą JT ŽTT pirmininku 2016 m. laikotarpiu;
2. teigiamai vertina JT ŽTT metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai, apimančią 28-ąją, 29-ąją ir 30-ąją sesijas;
3. pakartoja savo poziciją, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios gerbia žmogaus teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją, tarpo, ir primygtinai ragina JT valstybes nares, renkant JT ŽTT nares, taikyti rezultatais žmogaus teisių srityje grindžiamus kriterijus; reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų kai kuriose naujai išrinktose JT ŽTT šalyse narėse ir pabrėžia, jog svarbu ginti JT ŽTT savarankiškumą, siekiant užtikrinti, kad ji toliau veiksmingai ir nešališkai vykdytų savo įgaliojimus;
4. pakartoja remiąs pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų veiklą ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir kviečia visas valstybes bendradarbiauti taikant šias procedūras;
5. pakartoja, kad, norint visapusiškai suprasti žmogaus teisių padėtį visose JT valstybėse narėse, svarbus visuotinio periodinio vertinimo visuotinumas, ir pakartoja remiąs antrąjį šio vertinimo ciklą, kurio metu didelis dėmesys skiriamas per pirmąjį ciklą priimtų rekomendacijų įgyvendinimui; visgi dar kartą ragina iš naujo persvarstyti rekomendacijas, kurių valstybės nepriėmė per pirmąjį ciklą, tęsiant visuotinio periodinio vertinimo procesą;
6. pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visuotinio periodinio vertinimo procese visapusiškai dalyvautų įvairiausios suinteresuotosios šalys, ypač pilietinė visuomenė, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl itin griežtų ir toliau griežtinamų apribojimų suvaržomas pilietinės visuomenės dalyvavimas visuotinio periodinio vertinimo procese;
7. atsižvelgdamas į tai, ragina visas ES valstybes nares naudoti visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą kaip priemonę, kurią taikant įvertinama ir ES valstybių narių žmogaus teisių padėtis, ir pabrėžia, jog svarbu, kad visos ES valstybės narės aktyviai dalyvautų ir teiktų rekomendacijas vykdant ES valstybių narių visuotinio periodinio vertinimo vertinimus, ir todėl ragina ES ir Komisiją teikti techninę paramą pilietinės visuomenės veikėjams, kai jie vykdo su ES valstybių narių visuotiniu periodiniu vertinimu susijusią veiklą, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas susitikimams Ženevoje;
8. ragina ES ir Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų per visus ES politinius dialogus su atitinkamomis valstybėmis siekiant išnagrinėti būdus ir priemones, kaip šios rekomendacijos gali būti įgyvendintos taikant šalims ir regionams skirtas strategijas;
9. teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro iniciatyvą siekiant pokyčių, kurios tikslas – gerinti ir stiprinti JT žmogaus teisių biurų veiklą pasaulyje sukuriant aštuonis regioninius centrus, kurie, tiesiogiai bendradarbiaudami su partneriais, stebėtų ir skatintų pagarbą žmogaus teisėms bei užtikrintų, kad rekomendacijos, parengtos taikant žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus, virstų realiais pokyčiais vietoje;
Pilietinės ir politinės teisės
10. reiškia susirūpinimą dėl kai kuriose šalyse daromų konstitucijos pakeitimų, kuriais siekiama pakeisti maksimalų prezidento kadencijų skaičių ir dėl kurių kai kuriais atvejais kilo su rinkimais susijusių smurto incidentų; pakartoja, jog tai, kaip paisoma pilietinių ir politinių teisių, įskaitant asmeninę ir kolektyvinę žodžio laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, yra vieninteliai demokratiškos, tolerantiškos ir pliuralistinės visuomenės rodikliai;
11. pakartoja, kad laisvi ir nesuklastoti politinių lyderių rinkimai, periodiškai rengiami remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, yra pagrindinė teisė, kuri vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija (21 straipsnio 3 dalimi) ir Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (25 straipsniu) turėtų būti užtikrinama visiems piliečiams, ir dar kartą patvirtina, kad žodžio laisvė ir dinamiška aplinka, palanki nepriklausomai pliuralistinei pilietinei visuomenei, yra būtinos norint skatinti pagarbą žmogaus teisėms;
12. smerkia tai, kad kai kuriose trečiosiose valstybėse valdžios pajėgos ir toliau persekioja ir sulaiko žmogaus teisių gynėjus ir opozicijos veikėjus; reiškia susirūpinimą dėl neteisingų ir ribojamųjų teisės aktų, įskaitant iš užsienio gaunamam finansavimui taikomus apribojimus, nes dėl tokių aktų mažėja erdvė pilietinės visuomenės veiklai; ragina visas vyriausybes skatinti ir remti žiniasklaidos laisvę, pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjų veiklą bei leisti jiems veikti nejaučiant baimės, represijų ar bauginimo grėsmės;
13. reiškia didelį susirūpinimą dėl atakų prieš humanitarinės pagalbos teikėjus ir medicinos darbuotojus, pvz., dėl pastarųjų incidentų – 2015 m. spalio 3 d. atakos, nukreiptos į organizacijos „Gydytojai be sienų“ sveikatos priežiūros centrus Kundūze (Afganistanas), ir 2016 m. sausio 10 d. atakos Raziche (Jemenas); pabrėžia, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę bet kokia ataka, nukreipta į humanitarines operacijas ir civilius asmenis, yra aiškiai uždrausta, ir ragina konflikto šalis nedelsiant laikytis pagrindinių tarptautinės humanitarinės teisės principų ir tyčia nesitaikyti į civilinę infrastruktūrą; pabrėžia, kad svarbu padidinti pagalbos darbuotojų saugumą, kad būtų efektyviau reaguojama į atakas;
14. laikosi nuomonės, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos turi privalumų ir tuo pačiu kelia sunkumų siekiant viso pasaulio internetinėje erdvėje užtikrinti teisės į privatumą apsaugą ir galimybę naudotis žodžio laisve; šiuo aspektu palankiai vertina tai, kad paskirtas JT specialusis pranešėjas teisės į privatumą skaitmeniniame amžiuje klausimu, kurio įgaliojimai apima stebėjimo veiklą ir privatumo problemas, su kuriomis žmonės susiduria internete ar realiame gyvenime;
15. pakartoja savo ilgalaikį nusistatymą prieš mirties bausmę, kankinimą, taip pat žiaurų, nežmonišką ir žeminamą elgesį bei baudimą visais atvejais ir visomis aplinkybėmis; dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas padeda stiprinti žmogaus orumą, ir pakartoja tvirtai tikįs kiekvieno asmens teise į gyvybę ir žmogaus orumą;
16. džiaugiasi iki šiol padaryta didele pažanga, t. y. tuo, kad daugelis šalių sustabdė mirties bausmės taikymą, o kitos ėmėsi teisėkūros priemonių mirties bausmei panaikinti; nepaisant to apgailestauja, kad per keletą pastarųjų metų kai kuriose šalyse buvo atnaujintas egzekucijų vykdymas; ragina šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę arba kurios paskelbė ilgalaikį mirties bausmės moratoriumą, nepradėti jos vėl taikyti;
Socialinės ir ekonominės teisės
17. apgailestauja dėl to, kad, praėjus daugiau nei 20 metų nuo Vienos deklaracijos dėl visų žmogaus teisių visuotinumo, nedalumo, tarpusavio priklausomybės ir sąveikos patvirtinimo, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas nelaikomas tokiu pat svarbiu ir jam neskiriama tiek pat dėmesio kaip Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui; pripažįsta JT ŽTT pastangas užtikrinti, kad į visas žmogaus teises būtų žiūrima vienodai ir kad joms visoms būtų skiriama tiek pat dėmesio, paskiriant įgaliojimų, susijusių su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, pagal specialiąsias procedūras turėtojus;
18. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl ypač didelio skurdo didėjimo, nes tai kelia grėsmę galimybei visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis; šiuo požiūriu teigiamai vertina JT ŽTT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių (A/HRC/29/31) ir pritaria jo siūlymams dėl ypač didelio skurdo panaikinimo, t. y.: ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms suteikti tokią pačią reikšmę ir prioritetą kaip ir pilietinėms bei politinėms teisėms; pripažinti teisę į socialinę apsaugą; įgyvendinti fiskalinės politikos priemones, konkrečiai skirtas nelygybei mažinti; suteikti naują postūmį ir svarbą teisei į lygybę ir išteklių perskirstymo klausimus diskusijose dėl žmogaus teisių kelti kaip pagrindinius;
19. laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka prisideda prie piliečių žmogaus teisių pažeidinėjimo, nes nukreipiamos valstybių biudžetų lėšos, kurios turėtų būti naudojamos žmogaus teisėms skatinti tokių nepaprastai svarbių viešųjų paslaugų, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra, srityse; mano, kad pagarbos žmogaus teisėms, pirmiausia teisėms į informaciją, žodžio ir susirinkimų laisvę, į nepriklausomas teismines institucijas ir demokratinį dalyvavimą viešojoje veikloje, užtikrinimo veiksmai yra labai svarbi kovos su korupcija priemonė;
Verslas ir žmogaus teisės
20. tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą ES ir už jos ribų, taip pat ir parengiant nacionalinius veiksmų planus; pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užpildytos veiksmingo šių JT pagrindinių principų įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusias su galimybe kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;
21. ragina JT ir ES spręsti klausimą, susijusį su teisių į žemę gynėjais, kurie dėl to, kad kritikuoja žemės įsigijimą dideliu mastu, darantį neigiamą poveikį trečiųjų šalių kaimo gyventojų teisėms į žemę ir maistą, patiria atsakomuosius veiksmus, įskaitant grasinimus, persekiojimą, savavališką suėmimą, užpuolimus ir žmogžudystes; ragina, kad į žmogaus teisių projektus, vykdomus pagal JT mechanizmus ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, būtų sistemingai įtraukiami teisių į žemę gynėjai;
22. teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro iniciatyvą stiprinti atskaitomybės ir teisių gynimo priemonių projektą siekiant prisidėti prie teisingos ir veiksmingesnės nacionalinėje teisėje numatytų teisių gynimo priemonių sistemos, ypač didelių žmogaus teisių pažeidimų verslo sektoriuje atvejais; ragina visas vyriausybes vykdyti savo pareigas siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir nukentėjusiųjų galimybę kreiptis į teismą, nes šie nukentėję asmenys susiduria ir su praktiniais, ir su teisiniais iššūkiais mėgindami pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis tuomet, kai pažeidžiamos su verslo sritimi susijusios žmogaus teisės;
23. pažymi, kad 2015 m. liepos mėn. pirmąją sesiją surengė pagal 2014 m. birželio 26 d. Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją sukurta neribotos sudėties tarpvyriausybinė darbo grupė tarptautinės teisiškai privalomos priemonės, žmogaus teisių požiūriu taikytinos tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms, parengimo klausimu; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai dalyvauti derybose dėl minėtosios teisiškai įpareigojančios tarptautinės priemonės;
Migracija
24. reiškia susirūpinimą dėl rimčiausios nuo II pasaulinio karo humanitarinės krizės, kurią sukėlė tai, kad vis daugiau žmonių priversti palikti savo namus dėl persekiojimo, ginkluoto konflikto ir smurto apskritai, taip pat dėl siekio apsisaugoti ir susikurti geresnį gyvenimą – jie tai daro rizikuodami savo gyvybe ir leisdamiesi į pavojingą kelionę;
25. ragina visas šalis vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į migraciją, pagal kurį nustatant migracijos politiką ir valdymą migrantų teisėms skiriamas pagrindinis dėmesys, ypatingą dėmesį kreipiant į marginalizuotų ir palankių sąlygų neturinčių migrantų grupių, pvz., moterų ir vaikų, padėtį; ragina visas valstybes spręsti smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites problemą ir pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į jų konkrečias reikmes, migracijos politiką svarbu formuoti atsižvelgiant į lyties aspektą;
26. primena, kad visos valstybės turi pareigą gerbti ir saugoti visų jų jurisdikcijoje esančių asmenų žmogaus teises, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar kilmę ir į jų imigracijos statusą; primena, kad migrantų grąžinimas turėtų būti vykdomas tik visapusiškai užtikrinant migrantų teises, remiantis laisvais ir informacija pagrįstais sprendimais ir tik tuomet, jei jų šalyje užtikrinama jų teisių apsauga; ragina vyriausybes nutraukti savavališką migrantų suėmimą ir sulaikymą;
Klimato kaita ir žmogaus teisės
27. teigiamai vertina pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) sudarytą Paryžiaus susitarimą, apimantį prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo, technologijų kūrimo ir perdavimo bei gebėjimų stiprinimo priemones; primygtinai teigia, kad klimato kaitos aspektas turėtų būti integruotas į visas ekonominės politikos sritis; primygtinai ragina visas šį susitarimą pasirašiusias šalis patvirtinti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, įtraukiant klimato kaitos aspektą į visas politikos sritis;
28. primena, kad neigiamas klimato kaitos poveikis visame pasaulyje kelia tiesioginį ir potencialiai neatitaisomą pavojų galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir kad šis poveikis pažeidžiamoms grupėms, kurių padėtis teisių požiūriu ir taip nesaugi, didžiulis; susirūpinęs pažymi, jog tikėtina, kad su klimato kaita susiję incidentai, pvz., jūros lygio kilimas ir ekstremalūs oro pokyčiai, sukeliantys sausrą ir potvynius, pasiglemš dar daugiau gyvybių, paskatins gyventojų persikėlimą bei nulems maisto ir vandens nepriteklių;
29. ragina tarptautinę bendruomenę užpildyti teisės spragas, susijusias su terminu „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą šio termino apibrėžtį tarptautinės teisės aktuose arba kiekviename teisiškai privalomame tarptautiniame susitarime;
Moterų teisės
30. teigiamai vertina JT Saugumo Tarybos neseniai parengtą rezoliuciją Nr. 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje moterys yra pagrindinis visų pastangų atremti pasaulinius iššūkius, įskaitant susijusius su stiprėjančiu smurtiniu ekstremizmu, klimato kaita, migracija, tvariu vystymusi, taika ir saugumu, komponentas; teigiamai vertina JT pasaulinio tyrimo išvadas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo klausimu, kuriose atkreipiamas dėmesys į moterų lyderystės ir dalyvavimo sprendžiant konfliktus bei kuriant taiką svarbą ir į tai, kad jų dalyvavimas pagerino humanitarinę pagalbą, sustiprino taikdarių pastangas, paskatino vaisingą taikos derybų pabaigą ir padėjo kovoti su smurtiniu ekstremizmu;
31. reiškia savo nerimą dėl to, kad pradėjus veikti smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms, tokioms kaip „Da'esh“ Sirijoje ir Irake ar „Boko Haram“ Vakarų Afrikoje, smurtas prieš moteris pasiekė iki šiol neregėtą bauginantį mastą, o seksualinė prievarta tapo sudėtine ekstremistinių grupuočių tikslų ir ideologijos dalimi bei jų pajamų šaltiniu; kadangi dėl to tarptautinė bendruomenė susiduria su nauju ypatingos svarbos iššūkiu; ragina visas vyriausybes ir JT institucijas prisiimti didesnius įsipareigojimus kovoti su šiais pasibjaurėtinais nusikaltimais ir grąžinti moterims orumą, kad jos galėtų siekti teisingumo, gauti kompensaciją ir paramą;
32. mano, kad vienas iš būdų kovoti su ekstremizmu – užtikrinti moterų savarankiškumą, šalinant esamą moterų ir vyrų nelygybę, dėl kurios moterys ir mergaitės tampa pažeidžiamos konfliktų metu; ragina JT ir visas jos valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti moterų savarankiškumą, prasmingai įtraukti jas į konfliktų prevenciją ir sprendimą, taip pat į taikos derybų ir taikos kūrimo procesą, didinant jų atstovavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis, įskaitant nacionalines, regionines ir tarptautines institucijas ir mechanizmus;
Vaiko teisės
33. primena, kad Konvencijoje dėl vaiko teisių, kuri buvo patvirtinta 1989 m. ir yra plačiausiai ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis, apibrėžta nemažai vaiko teisių, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, švietimą ir teisę žaisti, taip pat teisę į šeimos gyvenimą, apsaugą nuo smurto ir diskriminacijos bei teisę būti išklausytam; ragina visas šią sutartį pasirašiusias šalis vykdyti savo įsipareigojimus;
34. palankiai vertina planuojamą pasaulinio masto tyrimą, kurį JT ketina inicijuoti tam, kad, pasitelkusios stebėseną ir vertinimo analizę, nustatytų, kaip esami tarptautiniai teisės aktai ir standartai įgyvendinami vietoje, ir įvertintų konkrečias valstybių galimybes gerinti savo politiką ir atsakomuosius veiksmus; primygtinai ragina visas valstybes paremti šį tyrimą ir aktyviai jame dalyvauti;
LGBTI asmenų teisės
35. reiškia susirūpinimą dėl to, kad įvairiose šalyse vis dar esama diskriminacinių teisės aktų ir praktikos, taip pat dėl vykdomų smurtinių išpuolių prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį šalyse, kuriose dėl neseniai priimtų prieš LGBTI asmenis nukreiptų įstatymų gresia pavojus seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, priimtų, be kita ko, Europos žemyno šalyse;
36. pakartoja, kad remia nenutrūkstamą Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro darbą siekiant skatinti LGBTI asmenis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti, pirmiausia rengiant pareiškimus, ataskaitas ir įgyvendinant kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free & Equal); ragina Vyriausiąjį komisarą toliau kovoti su diskriminaciniais įstatymais ir praktika;
Bepiločiai orlaiviai ir autonominiai ginklai
37. pakartoja savo raginimą ES Tarybai parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, ypatingą reikšmę teikiant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti gaminti, kurti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteikia galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; primygtinai ragina įtraukti žmogaus teisių aspektą vykdant bet kokius dialogus su trečiosiomis valstybėmis kovos su terorizmu klausimais;
Žmogaus teisių aspekto integravimas ES
38. ragina ES remti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;
39. pakartoja savo raginimą ES laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio ir pagarbą žmogaus teisėms integruoti į prekybos, investicijų politikos, viešųjų paslaugų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į savo bendrą saugumo ir gynybos politiką; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką turėtų būti užtikrintas jos vidaus ir išorės politikos suderinamumas, kaip reikalaujama pagal įpareigojimus ES sutartyje;
Tarptautinis baudžiamasis teismas
40. atkreipia dėmesį į 2015 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadų 6 dalį ir pakartoja, kad tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siekiant skatinti atskaitomybę ir išvengti nebaudžiamumo praktikos, ir šiuo požiūriu teigiamai vertina TBT vaidmenį kuriant regioninę taiką Afrikos žemyne ir užtikrinant teisinės valstybės principo įgyvendinimą;
Šalys, kurioms taikomas visuotinis periodinis vertinimas
Gruzija
41. palankiai vertina Gruzijos narystę JT ŽTT ir naujausią Gruzijos visuotinį periodinį vertinimą; atkreipia dėmesį į teisėkūros reformas, lėmusias tam tikrą pažangą teisingumo ir teisėsaugos sektoriuje, prokuratūroje, kovojant su netinkamu elgesiu, vaiko teisių, taip pat privatumo ir asmens duomenų apsaugos bei šalies viduje perkeltų asmenų apsaugos srityje; tačiau atkreipia dėmesį į pažangos trūkumą daugelyje iš šių sričių dėl to, kad šalyje politikos ir verslo elitas yra glaudžiai susijęs;
42. vis dėlto pažymi, kad būtina dėti tolesnes pastangas siekiant visiško teisminių institucijų nepriklausomumo ir siekiant kovoti su netinkamu elgesiu, ypač kiek tai susiję su kardomuoju kalinimu ir aukų reabilitacija; atkreipia dėmesį į vyriausybės atsakomybę pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę apsaugoti vaikus nuo smurto ir ragina Gruzijos vyriausybę ir parlamentą tikrinti visas vaikų labdaros organizacijas, be kita ko, Gruzijos stačiatikių bažnyčią; tebėra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės ir nepakankamų galimybių stebėtojams patekti į okupuotus Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionus, kur žmogaus teisių pažeidimai vis dar yra plačiai paplitę; ragina Gruzijos vyriausybę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų dėl visuotinio periodinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;
Libanas
43. giria Libaną už atvirų sienų ir priėmimo politiką, kurią jis ne vienus metus įgyvendino Palestinos, Irako ir Sirijos pabėgėlių atžvilgiu, ir ragina ES skirti daugiau išteklių ir artimai bendradarbiauti su Libano valdžios institucijomis, siekiant padėti šaliai užtikrinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsaugą; atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl informacijos apie didelį vaikų ir (arba) priverstinių santuokų skaičių tarp Sirijos pabėgėlių; ragina Libano vyriausybę apsvarstyti galimybę reformuoti įstatymus, kuriais reglamentuojamas atvykimas į Libaną, apsigyvenimas jame ir išvykimas iš jo, kad juose nebūtų daroma skirtumo tarp prieglobsčio prašytojų bei pabėgėlių ir migrantų;
44. remia JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas, kuriose raginama imtis priemonių siekiant geriau informuoti migrantes namų ūkio darbuotojas apie jų žmogaus teises pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurios šalis yra ir Libanas; visų pirma pabrėžia būtinybę atsisakyti kafalos sistemos ir užtikrinti migrantėms namų ūkio darbuotojoms veiksmingą teisę kreiptis į teismą, be kita ko, užtikrinant jų saugumą ir teisę gyventi šalyje, kol vyksta su jų statusu susijusios teisinės ir administracinės procedūros;
Mauritanija
45. pabrėžia, kad, nors Mauritanijos vyriausybė padarė pažangą imdamasi teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama kovoti su bet kokios formos vergija ir į vergiją panašia praktika, trūksta veiksmingų įgyvendinimo priemonių, todėl tokia praktika tebeegzistuoja; ragina valdžios institucijas priimti vergijos draudimo įstatymą, visos šalies mastu inicijuoti sistemingą ir reguliarų suskirstytų duomenų apie bet kokios formos vergiją rinkimą ir atlikti išsamų duomenimis grindžiamą tyrimą apie vergijos istoriją ir pobūdį siekiant panaikinti tokią praktiką;
46. primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas leisti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise; taip pat ragina išlaisvinti Biramą Dah Abeidą, Bilalį Ramdane ir Djiby Sową, kad jie galėtų tęsti savo nesmurtinę kampaniją prieš įsigalėjusią vergovę nesibaimindami dėl persekiojimo ar bauginimo;
Mianmaras
47. teigiamai vertina 2015 m. lapkričio 8 d. surengtus rinkimus, per kuriuos varžėsi keletas kandidatų – tai svarbus šalies perėjimo prie demokratijos etapas; pripažįsta, kad žmogaus teisių srityje padaryta pažanga, ir kartu pažymi, kad nemažai sričių tebekelia didelį susirūpinimą, be kita ko, mažumų teisės bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė;
48. smerkia rohinjų diskriminaciją: padėtį blogina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso, ir stiprėjanti neapykantą kurstanti kalba prieš nebudistus; ragina visapusiškai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti visus pranešimus apie rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir reiškia susirūpinimą dėl keturių parlamento 2015 m. priimtų įstatymų, kurių tikslas – apsaugoti rasę ir religiją, nes jie gali lemti diskriminaciją dėl lyties; pakartoja savo prašymą leisti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (OHCHR) įsteigti biurą šioje šalyje; pabrėžia, kad prieš baigiant derybas dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo būtina atlikti visapusišką poveikio tvarumui vertinimą;
Nepalas
49. teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. įsigaliojo naujoji Nepalo konstitucija, kuri turėtų būti šalies politinio stabilumo ir ekonominio vystymosi ateityje pagrindas; tikisi, kad artimiausioje ateityje bus išspręsti likę susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su politiniu atstovavimu mažumoms, įskaitant dalitus, ir pilietybės įstatymais;
50. apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju neužtikrinama atskaitomybė už žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos pilietinio karo metu darė abi šalys, nepaisant to, kad 2014 m. gegužės mėn. buvo patvirtintas Tiesos, susitaikymo ir dingusiųjų asmenų aktas; ragina Nepalo vyriausybę prisijungti prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo; smerkia nustatytus tibetiečių pabėgėlių pagrindinių laisvių apribojimus; primygtinai ragina Indiją nutraukti savo neoficialią Nepalo ekonomikos blokadą: dėl jos ir pražūtingo 2015 m. balandžio mėn. žemės drebėjimo kyla humanitarinė krizė ir dar beveik milijonas Nepalo gyventojų stumiami į skurdo aklavietę;
Omanas
51. teigiamai vertina Omaną už vyriausybinės Nacionalinės žmogaus teisių komisijos sukūrimą ir kvietimą, dėl kurio 2014 m. rugsėjo mėn. buvo surengtas pirmasis tokio pobūdžio JT specialiojo pranešėjo teisės į taikius susirinkimus klausimu vizitas; reiškia viltį, kad šie konstruktyvūs veiksmai lems aktyvesnį Omano bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių atstovais ir nepriklausomomis žmogaus teisių organizacijomis;
52. ragina Omaną imtis reikiamų veiksmų siekiant sušvelninti tai, ką JT specialusis pranešėjas pavadino šalyje įsigalėjusiu baimės ir bauginimo klimatu, pažymėdamas, kad žmonės bijo sakyti tai, ką galvoja, kalbėti telefonu, susitikti; tebėra susirūpinęs dėl visų politinių partijų veiklos draudimo ir 2014 m. rugpjūčio mėn. priimto naujojo pilietybės įstatymo, kuriame numatyta, kad piliečiai, prisijungiantys prie grupių, kurios laikomos žalingomis nacionaliniams interesams, gali netekti pilietybės, ir dėl to ragina vyriausybę juos persvarstyti; ragina ES institucijas ir valstybes nares pasiūlyti techninę ir teisinę pagalbą siekiant padėti Omanui sukurti pilietinės visuomenės organizacijoms saugias ir palankias sąlygas;
Ruanda
53. reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Ruandoje, įskaitant žodžio ir asociacijų laisvės apribojimus, mažėjančią demokratinę erdvę politinėms opozicijos partijoms ir nepriklausomai pilietinės visuomenės veiklai, ir palankių sąlygų nepriklausomoms teisminėms institucijoms nebuvimo; ragina Ruandos vyriausybę sukurti demokratinę erdvę, kad visos visuomenės grupės galėtų veikti laisvai;
54. reiškia susirūpinimą dėl siūlomo konstitucijos pakeitimo, kuriuo siekiama leisti dabartiniam prezidentui kandidatuoti trečiajai kadencijai; ragina Ruandos vyriausybę laikytis Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartijos nuostatų;
Pietų Sudanas
55. teigiamai vertina 2015 m. birželio mėn. JT ŽTT rezoliuciją ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pradėtą misiją siekiant stebėti žmogaus teisių padėtį Pietų Sudane ir apie ją pranešti, taip pat atlikti išsamų įtarimų dėl žmogaus teisių pažeidimų ir šių pažeidimų vertinimą, kad būtų užtikrinta atskaitomybė;
56. pritaria tam, kad per Žmogaus teisių tarybos 31-ąją sesiją buvo priimta tolesnė rezoliucija, kuria nustatomi specialiojo pranešėjo Pietų Sudano klausimais įgaliojimai, kaip numatyta 2015 m. birželio mėn. rezoliucijoje, siekiant padėti vyriausybei įgyvendinti būsimas Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro misijos rekomendacijas dėl žmogaus teisių padėties gerinimo būdų ir teikti paramą regioninėms ir tarptautinėmis pastangoms užtikrinti atskaitomybę, susiejant vyriausybei skiriamas tarptautines lėšas su bendru žmogaus teisių užtikrinimo lygiu šalyje;
57. ragina Žmogaus teisių tarybą pritarti specialiojo pranešėjo Pietų Sudano klausimais paskyrimui, suteikiant jam įgaliojimus vykdyti stebėseną ir viešai skelbti ataskaitas apie pažeidimus, įskaitant vaikų kareivių verbavimą ir naudojimą, taip pat mokyklų naudojimą kariniais tikslais, ir teikti rekomendacijas, kaip užtikrinti veiksmingą atskaitomybę;
Sirija
58. reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios saugumo ir humanitarinės padėties Sirijoje; griežtai smerkia smurtą, žudynes, kankinimus, žudymus ir seksualinę prievartą, kuriuos nuo IS, B. Assado režimo ir kitų teroristinių organizacijų ir karinių grupuočių patiria Sirijos gyventojai; dar kartą ragina rasti tvarų Sirijos konflikto sprendimą vykdant Sirijos vadovaujamą politinį procesą, kuris užtikrintų tikras politines permainas, atitinkančias teisėtus Sirijos žmonių lūkesčius ir sudarysiančias jiems galimybes nepriklausomai ir demokratiškai kurti savo ateitį;
59. primygtinai ragina Žmogaus teisių tarybą reikalauti, kad JT Saugumo Taryba (JT ST) imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad visi už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant pažeidimus, kurie gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, be kita ko, perduodant padėties Sirijoje klausimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui;
Venesuela
60. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Venesuela tapo JT ŽTT nare trejų metų kadencijai, kuri prasidėjo 2016 m. sausio 1 d.; atkreipia dėmesį į Prezidento N. Maduro intervenciją per specialiąją lapkričio 12 d. sesiją ir primena, kad narystė taryboje reiškia, kad prisiimama atsakomybė propaguoti ir apsaugoti žmogaus teises savo paties šalyje, kaip aiškiai nurodė vyriausiasis komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein;
61. reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios padėties Venesueloje ir smurto naudojimo prieš protestuotojus; ragina Venesuelos valdžios institucijas, atsižvelgus į kelių JT ir tarptautinių organizacijų reikalavimus, nedelsiant paleisti opozicijos lyderius ir visus taikius protestuotojus, studentus ir opozicijos lyderius, savavališkai suimtus dėl to, kad naudojosi savo teise į žodžio laisvę ir pagrindinėmis teisėmis;
Prioritetinės šalys
Ukraina
62. reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykdomų beatodairiškų išpuolių civilių gyvenamose teritorijose, ypač Rytų Ukrainoje; smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus konflikto metu ir visapusiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėsenos misiją Ukrainoje; ragina ES valstybes nares remti visus galimus JT lygmens veiksmus siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir vykdyti nešališkus smurtinių aktų ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su griežtomis priemonėmis prieš Maidano demonstracijas, ir ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje metu vyriausybės pajėgų ir Rusijos remiamų kovotojų galimo kasetinių šaudmenų naudojimo tyrimus ir spręsti su žmogaus teisėmis susijusias problemas Kryme bei kitas problemas, susijusias su pažeidimais ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje metu;
Baltarusija
63. reiškia didelį susirūpinimą dėl toliau varžomos žodžio laisvės ir taikių susirinkimų bei asociacijų laisvės, smerkia nepriklausomų ir opozicijos žurnalistų persekiojimą, taip pat žmogaus teisių aktyvistų persekiojimą ir įkalinimą ir smerkia nuolatinį mirties bausmės taikymą; ragina per 32-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją atnaujinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju ir įsipareigoti įgyvendinti ilgai lauktas reformas siekiant apsaugoti žmogaus teises, be kita ko, įgyvendinant specialiojo pranešėjo ir pagal kitus žmogaus teisių mechanizmus pateiktas rekomendacijas;
Azerbaidžanas
64. palankiai vertina bendrą pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Azerbaidžane, kuris buvo pristatytas per 29-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją, tačiau apgailestauja dėl to, kad kelios ES valstybės narės šiam bendram pareiškimui nepritarė; ragina ES valstybes nares ir kitas Žmogaus teisių tarybos nares atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Azerbaidžane ir siekti priimti rezoliuciją, kurioje būtų raginama nedelsiant išlaisvinti žmogaus teisių gynėjus, politinius ir pilietinės visuomenės aktyvistus, žurnalistus ir tinklaraštininkus, suimtus arba kalinamus pateikus politinius kaltinimus, visapusiškai ištirti įtarimus dėl kankinimų kalėjime ir panaikinti įstatymus, pagal kuriuos Azerbaidžane netinkamai ribojamos žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvės;
Bahreinas
65. teigiamai vertina 2015 m. rugsėjo 14 d. 33 šalių bendrą pareiškimą – tai penktasis toks pareiškimas dėl žmogaus teisių padėties Bahreine – kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl pranešimų apie asmenų, besinaudojančių savo teisėmis į nuomonės ir žodžio, taip pat taikių susirinkimų ir asociacijų laisves, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, persekiojimą ir įkalinimą, dėl nepakankamo teisingo bylos nagrinėjimo užtikrinimo, nepakankamos atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir pranešimų apie kankinimus ir netinkamą elgesį sulaikymo įstaigose;
66. pakartoja savo raginimą vyriausybei paspartinti visišką Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijų įgyvendinimą;
67. pakartoja savo raginimą vyriausybei visapusiškai bendradarbiauti su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir pagal specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis, be kita ko, formaliai įtvirtinant susitarimą dėl bendradarbiavimo su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru;
Burundis
68. reiškia didelį susirūpinimą dėl tikslingų išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir jų šeimų narius; griežtai smerkia politinį smurtą, neatidėliotiną mirties bausmės vykdymą, žmogaus teisių pažeidimus ir prievartos kurstymą politiniu, etniniu ar kitu pagrindu Burundyje, taip pat paplitusį nusikaltėlių, įskaitant policijos ir saugumo pajėgų narius, jaunimo grupių, susijusių su politinėmis partijomis, narius ir pareigūnus, nebaudžiamumą;
69. primygtinai ragina Burundžio valdžios institucijas kuo skubiau nutraukti šiuos pažeidinėjimus ir piktnaudžiavimą, be kita ko, nedelsiant nustoti žudyti žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir tikrus ar įtariamus oponentus bei kritikus ir juos puldinėti, atlikti nuodugnius, nešališkus ir nepriklausomus tyrimus siekiant patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn ir apginti aukų teises;
70. teigiamai vertina tai, kad 2015 m. gruodžio 17 d. buvo surengta Žmogaus teisių tarybos specialioji sesija siekiant užkirsti kelią tolesniam žmogaus teisių padėties Burundyje blogėjimui, tačiau apgailestauja, kad buvo atidėliojama ją surengti;
71. ragina skubiai dislokuoti nepriklausomų ekspertų misiją ir primygtinai ragina Burundžio valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su šia misija;
Saudo Arabija
72. dar kartą tvirtina, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios gerbia žmogaus teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją; griežtai nepritaria JT priimtam sprendimui suteikti pagrindinį vaidmenį žmogaus teisių klausimais Saudo Arabijos ambasadoriui Jungtinėse Tautose Ženevoje, kuris buvo išrinktas JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomų ekspertų komisijos pirmininku;
73. reiškia labai didelį susirūpinimą dėl didėjančio įvykdytų mirties bausmių skaičiaus ir smerkia šį netoleruotiną mirties bausmės vykdymą; ragina Saudo Arabiją paskelbti mirties bausmės moratoriumą;
°
° °
74. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.