Plenarinio posėdžio dokumentas
14.1.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl paramos taikos procesui Kolumbijoje
( 2015/3033(RSP) )
Ernest Urtasun, Barbara Lochbihler, Ulrike Lunacek, Tamás Meszerics, Molly Scott Cato, Jordi Sebastià, Igor Šoltes, Josep-Maria Terricabras, Bodil Valero
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl paramos taikos procesui Kolumbijoje
( 2015/3033(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į daugelį savo rezoliucijų dėl padėties Kolumbijoje, įskaitant rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Kolumbijoje, taip pat rezoliucijas dėl paramos ankstesniems taikos procesams,
– atsižvelgdamas į ypatingus ES ir Kolumbiją siejančius ryšius politiniu, prekybos ir bendradarbiavimo lygmenimis,
– atsižvelgdamas į iki šiol pasiektus susitarimus Havanoje dėl esminės kaimo reformos, politinio dalyvavimo ir atsivėrimo demokratijai, siekiant sukurti taiką, išspręsti nelegalių narkotikų ir aukų teisių problemą, taip pat dėl visapusiškos teisingumo sistemos,
– atsižvelgdamas į EP delegacijos Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinėje asamblėjoje (EUROLAT) pranešimo aukščiausiojo lygio ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių bendrijos (CELAC) susitikime Paryžiuje dėl vidaus konflikto tarp Kolumbijos vyriausybės ir FARC 44 dalį ir Briuselio deklaraciją, patvirtintą aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje 2015 m. birželio 11 d.,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą dėl susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo sistemos Kolumbijoje, taip pat į jos spalio 1 d. pareiškimą, kuriuo ji paskyrė Eamoną Gilmore’ą specialiuoju Sąjungos įgaliotiniu Kolumbijos taikos procese,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES ir Kolumbija palaiko dialogu paremtus politinius santykius, pagrįstus abipuse pagarba, pagal 2009 m. lapkričio 28 d. Susitarimo memorandumą ir pagal nuo 2009 m. vykdomą politinį dialogą, konkrečiai skirtą žmogaus teisių sričiai;
B. kadangi ES ir Kolumbija nuo 2013 m. taiko glaudaus ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo sistemą, nustatytą pagal Kolumbijos ir Peru bei ES ir jos valstybių narių prekybos susitarimą, į kurį įtraukta nuostata dėl žmogaus teisių (1 straipsnis), ypač pagal skyriaus dėl prekybos ir tvaraus vystymosi nuostatas;
C. kadangi Kolumbijos vyriausybės ir FARC dialogo grupė buvo sukurta 2012 m. lapkričio 19 d. Havanoje (Kuba), pasirašius Bendrąjį susitarimą dėl konflikto užbaigimo ir tvirtos bei ilgalaikės taikos sukūrimo, įgyvendinant Kolumbijos gyventojų norą taikiai gyventi ir visų pirma pripažįstant, kad taikos sukūrimas yra visos bendruomenės uždavinys, kad valstybės pareiga yra skatinti žmogaus teises visoje savo teritorijoje ir kad sąžininga ekonominė ir socialinė plėtra yra taikos garantija ir kartu būtina sąlyga siekiant įtraukaus ir tvaraus šalies augimo;
D. kadangi Havanoje derybininkai pasiekė susitarimų dėl naujos Kolumbijos srities ir esminės kaimo reformos, dėl politinio dalyvavimo ir atsivėrimo demokratijai siekiant sukurti taiką, taip pat dėl neteisėtų narkotikų problemos;
E. kadangi 2015 m. gruodžio 15 d. Kolumbijos vyriausybė ir FARC paskelbė apie pasiektą susitarimą dėl konflikto aukų „Visapusiška tiesos, teisingumo, žalos atlyginimo ir konfliktų prevencijos sistema“, įskaitant Specialųjį taikos teismą ir Įsipareigojimą dėl žmogaus teisių; kadangi šiuo susitarimu įsteigta Tiesos nustatymo, gyvenimo kartu ir konfliktų prevencijos komisija ir specialusis padalinys, atsakingas už konflikto metu arba dėl jo dingusių asmenų paiešką, taip pat nusikalstamų organizacijų, įskaitant tų, kurios buvo įvardytos kaip kilusios iš sukarintųjų organizacijų, tyrimų ir išardymo padalinys;
F. kadangi šis susitarimas yra svarbus žingsnis tvirtos ir ilgalaikės taikos link, kuriuo visoms konflikto aukoms pripažįstamas ne tik aukos statusas, bet, svarbiausia, jos pripažįstamos ir kaip teisių turintys piliečiai, ypač atkreipiant dėmesį į jų teisę dalyvauti nustatant tiesą ir gauti atlyginimą už žalą, patirtą dėl ginkluoto, socialinio ir politinio konflikto;
G. kadangi Kolumbijoje nėra darbo žmogaus teisių apsaugos srityje garantijų, ypač tiems, kurie dirba teritorijų apsaugos srityje vykdant agropramoninius ir naudingųjų išteklių gavybos projektus;
H. kadangi organizuota pilietinė visuomenė atlieka esminį vaidmenį siekiant taikos, kuri suvienija žmogaus teises ginančias organizacijas, moterų organizacijas, kaimo bendruomenes, afrokolumbiečių ir čiabuvių tautų bendruomenes, kurios parengė daugelį iniciatyvų ir pasiūlymų, vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;
I. kadangi tvirtos ir ilgalaikės taikos Kolumbijoje kūrimas, kuris apima gerokai daugiau kaip ilgiau nei 50 metų trunkančio ginkluoto konflikto, nusinešusio milijonus aukų, užbaigimą, pirmiausia yra ne tik Kolumbijos prioritetas, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautinės bendruomenės prioritetas, kaip matyti iš daugelio įvairių šalių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų, įskaitant pačią Europos Sąjungą, pareiškimų dėl paramos taikos procesui;
1. palankiai vertina iki šiol pasiektus susitarimus, kurie yra lemiami norint pasiekti galutinį taikos susitarimą;
2. smerkia visas dėl konflikto patirtas kančias ir mano, kad šie susitarimai yra lemiami norint pasiekti tvirtos ir ilgalaikės taikos susitarimą, dėl kurio būtų nutrauktas pusę amžiaus trunkantis ginkluotas vidaus konfliktas, kuriame būtų pirmiausia atsižvelgiama į konflikto aukų teisę gauti visišką, tikrą ir teisingą patirtos fizinės, moralinės ir materialinės žalos atlyginimą ir pagal kurį būtų užtikrinta, kad tokie įvykiai nepasikartotų;
3. pripažįsta, kad tiek Kolumbijos vyriausybė, tiek FARC dėjo daug politinių pastangų, veikė atsižvelgdamos į tikrąją padėtį ir ryžtingai, kad suvienodintų priešingus savo požiūrius ir pamažu sukurtų tokią aplinką, kurioje būtų galima rasti kompromisą, kuris leido pasiekti pažangos derybose;
4. tvirtai remia diskusijas, vykstančias siekiant galutinai susitarti dėl kuo greitesnio ugnies nutraukimo ir visiško priešiškų veiksmų nutraukimo; atsižvelgdamas į tai ragina visas Kolumbijos politines jėgas stengtis susitarti dėl šio susitarimo;
5. ragina vykstantį procesą išplėsti įtraukiant į jį Nacionalinę išlaisvinimo armiją arba prireikus kartu vesti derybas, kurios galėtų vykti panašiomis sąlygomis, nes ilgalaikės taikos nebus galima pasiekti neįtraukus visų konflikto dalyvių;
6. ypač palankiai vertina susitarimą, pasiektą dėl Bendrojo Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) susitarimo darbotvarkės 5 punkto („Aukos“), kuris apima Tiesos nustatymo, gyvenimo kartu ir konfliktų prevencijos komisijos įsteigimą; Specialųjį asmenų, laikomų dingusiais vykstant konfliktui arba dėl konflikto, paieškos padalinį; Specialųjį taikos teismą ir konkrečias žalos atlyginimo ir konfliktų prevencijos užtikrinimo priemones, taip pat nusikalstamų organizacijų, įskaitant organizacijas, kurios įvardytos kaip susidariusios iš karinių grupuočių, tyrimų ir išardymo padalinį;
7. palankiai vertina tai, kad taikos susitarimas atrodo suderintas su tarptautine baudžiamąja ir humanitarine teise, taip pat žmogaus teisių srityje taikomais tarptautiniais dokumentais ir standartais, nes pagal jį amnestija arba malonė netaikoma asmenims, padariusiems nusikaltimus žmoniškumui, genocido ir sunkius karo nusikaltimus; be to, primena, kad pagal taikomą tarptautinę teisę daugiašalėms žmogaus teisių organizacijoms ir TBT yra suteikta kompetencija stebėti tarptautinių normų laikymąsi;
8. pabrėžia, kad būtina taikyti veiksmingas sistemas, pagal kurias būtų galima įvertinti nusikaltimų ir ginkluoto konflikto ryšį ir užtikrinti, kad į teismo jurisdikciją nebūtų įtraukti bendro pobūdžio nusikaltimai, padaryti nevykstant ginkluotam konfliktui;
9. palankiai vertina tai, kad pasiektas susitarimas įsteigti Tiesos nustatymo, gyvenimo kartu ir konfliktų prevencijos komisiją, veikiančią kaip nepriklausomas ir objektyvus neteisminis mechanizmas, siekiant pagal aukų parodymus aprašyti tikrus istorinius įvykius, nes tik sąžiningai aprašius istoriją ir prisiėmus visą atsakomybę galima kurti susitaikymu pagrįstą ateitį, patenkinti visų aukų teises ir tvirtai užtikrinti, kad konfliktas nepasikartotų;
10. taip pat pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį iki šiol atliko Kuba ir Norvegija, kaip garantiją suteikiančios šalys, taip pat Čilė ir Venesuela, kaip taikos procesą remiančios šalys;
11. palankiai vertina 2015 m. spalio 1 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini sprendimą Eamoną Gilmore’ą, buvusį Airijos Respublikos ministro pirmininko pavaduotoją ir užsienio reikalų ir prekybos ministrą, skirti Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu Kolumbijos taikos procese; įsipareigoja dėti visas būtinas pastangas, kad naujajam specialiajam įgaliotiniui kuo anksčiau būtų skirta biudžeto išteklių, kurių reikia norint sėkmingai atlikti svarbų jo uždavinį; ragina specialųjį pasiuntinį susitikti su abiem šalimis ir Kolumbijos pilietinės visuomenės organizacijomis;
12. pakartoja, kad yra pasirengęs visokeriopai remti galutinio taikos susitarimo įgyvendinimą, ir šiuo tikslu dar kartą ragina Europos Sąjungos valstybes nares įsteigti patikus fondą, iš kurio po konflikto būtų skiriama parama; mano, kad šis fondas turėtų būti valdomas susitarus su abiem šalimis ir kad bendruomenėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms turi būti sudarytos sąlygos tiesiogiai gauti lėšų iš šio fondo, taip užtikrinant, kad būtų pasiekti aukų įvardyti prioritetai – tiesa, teisingumas, žalos atlyginimas ir garantijos, kad konfliktas nepasikartos, siekiant sukurti tvirtą ir ilgalaikę taiką;
13. dar kartą pažymi, kad smurtas nėra teisėtas politinės kovos būdas, ir ragina šiam požiūriui pritariančius asmenis pasisakyti už demokratiją su visais jos padariniais ir reikalavimais, iš kurių svarbiausias – galutinai atsisakyti ginklų; šiuo klausimu ragina gerbti opozicijos teisę vykdyti savo politinę veiklą be sisteminio persekiojimo, kurį ji anksčiau patyrė;
14. dar kartą reikalauja, kad Kolumbijos politinė sistema ir institucijos visoje šalyje visapusiškai ir nuolat užtikrintų žmogaus teises; pažymi, kad šalyje, kurioje penkiasdešimt metų trunkant konfliktui kai kurios valstybės institucijos kartais imasi neteisėtų atsakomųjų veiksmų, yra įpratusios elgtis ir elgiasi ne pagal konstitucinės valstybės principą ir nesilaikydamos žmogaus teisių, kurių laikytis reikalaujama, smurtas turi būti visiškai panaikintas; šiuo klausimu reikalauja apsaugoti žmogaus teisių gynėjus Kolumbijoje ir užtikrinti teisę laisvai jungtis į asociacijas ir rengti taikius susirinkimus; primena, kad, kaip patvirtina įvairūs Jungtinių Tautų pranešėjai; „teisės rengti taikius susirinkimus ir kartu reikšti nuomonę yra būtinos, siekiant užtikrinti laisvos ir demokratiškos visuomenės egzistavimą“[1];
15. pabrėžia, kad JTO vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras Kolumbijoje galės atlikti svarbų darbą, siekiant pagal taikos susitarimus stebėti žmogaus teisių padėtį;
16. ragina Kolumbijos valstybę išardyti karines grupuotes ir to siekiant vadovautis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro rekomendacija šiuo klausimu: „Valstybė turi reaguoti į paskelbus demobilizaciją veikiančių grupuočių, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, smurtą, taikydama visapusišką požiūrį, pagal kurį būtų atsižvelgiama į visuomenės saugumą vadovaujant policijai, teismo keliu kovojant su nebaudžiamumu, valstybės tarnautojams prisiimant atsakomybę, kad būtų išvengta korupcijos, ir taikant kovos su skurdu ir atskirtimi priemones“;
17. ragina Kolumbijos valstybę nepriimti teisės aktų, prieštaraujančių tam, apie ką buvo diskutuojama Havanoje, ir Nacionalinį plėtros planą priderinti prie pasiektų susitarimų ir prie taikos kūrimo teritorijoje, gerbiant teisę į išankstines konsultacijas, užtikrinant sąlygas sugrįžti šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams, taip pat atgauti žemę;
18. įsipareigoja sukurti mišrią parlamentinę frakciją, kad ji šiuo svarbiu etapu po konflikto stebėtų, kaip taikomi pasiekti susitarimai, taip pat stebėtų žmogaus teisių padėtį Kolumbijoje;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, rotacijos tvarka pirmininkaujančiai ES valstybei narei, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Kolumbijos Respublikos vyriausybei ir Kongresui.