Plenarinio posėdžio dokumentas
14.1.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl paramos taikos procesui Kolumbijoje
( 2015/3033(RSP) )
Ramón Jáuregui Atondo, José Blanco López, Nicola Danti, Monika Flašíková Beňová, Karoline Graswander-Hainz, Enrique Guerrero Salom, Richard Howitt, Jude Kirton-Darling, Javi López, Marlene Mizzi, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Elena Valenciano, Carlos Zorrinho
S&D frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl paramos taikos procesui Kolumbijoje
( 2015/3033(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į daugelį savo rezoliucijų dėl žmogaus teisių padėties Kolumbijoje, įskaitant 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. birželio 12 d., 1998 m. kovo 12 d. ir gegužės 14 d., 1999 m. kovo 11 d. ir 2000 m. rugsėjo 7 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl padėties Kolumbijoje, įskaitant 1996 m. kovo 14 d. ir spalio 24 d., 1997 m. rugsėjo 18 d. ir 1999 m. sausio 14 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į savo 2001 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Plan Colombia“ ir paramos taikos procesui Kolumbijoje, taip pat į savo 2001 m. spalio 4 d. ir 2002 m. kovo 14 d. rezoliucijas dėl Kolumbijos,
– atsižvelgdamas į ypatingus ryšius, kurie sieja ES ir Kolumbiją, ypač į 2012 m. liepos 26 d. Briuselyje pasirašytą daugiašalį prekybos susitarimą tarp Kolumbijos ir Peru bei ES ir jos valstybių narių,
– atsižvelgdamas į bendrą komunikatą Nr. 60 dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. Havanoje pasirašyto susitarimo dėl Specialiojo taikos teismo įsteigimo,
– atsižvelgdamas į bendrą projektą dėl 2015 m. gruodžio 15 d. Havanoje pasiekto susitarimo dėl konflikto aukų,
– atsižvelgdamas į EP delegacijos Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinėje asamblėjoje (EUROLAT) pranešimo, skirto Briuselyje vykusiam antrajam Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) ir ES aukščiausiojo lygio susitikimui, dėl vidaus konflikto tarp Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) užbaigimo 44 dalį,
– atsižvelgdamas į Briuselio deklaraciją, priimtą 2015 m. birželio 11 d. vykusio antrojo ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje,
– atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą, susijusį su susitarimu dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo Kolumbijoje, taip pat į jos spalio 1 d. pareiškimą, pagal kurį Eamon Gilmore paskiriamas ES specialiuoju įgaliotiniu Kolumbijos taikos procese,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nuo 2013 m. ES ir Kolumbija taiko glaudaus ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo sistemą, sukurtą pagal Kolumbijos ir Peru bei ES ir jos valstybių narių prekybos susitarimą, kuriuo galiausiai siekiama ne tik skatinti ekonominius ryšius tarp šalių, bet ir sudaryti partnerystes, apimančias ne vien paprastus prekybinius mainus, taip užtikrinant taiką, demokratiją ir piliečių gerovę;
B. kadangi pagal šio susitarimo sistemą pabrėžiama, kad ES turi panaikinti Kolumbijos piliečiams taikomą režimą, dėl kurio susitarta 2015 m. birželio mėn. vykusiame antrajame ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikime;
C. kadangi šie glaudūs ryšiai apima tarptautinį bendradarbiavimą svarbių bendrų klausimų, kaip antai kovos už taiką ir kovos su terorizmu, srityje, todėl labai svarbu, kad 2014 m. ES ir Kolumbijai pasirašius pagrindų susitarimą dėl dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose Kolumbijos ginkluotosios pajėgos bendradarbiauja su Europos ginkluotosiomis pajėgomis įgyvendinant tarptautines taikos operacijas pagal Jungtinių Tautų principus;
D. kadangi derybos tarp Kolumbijos vyriausybės ir FARC buvo įvykdytos Havanoje (Kuba) 2012 m. rugpjūčio 26 d., pasirašius dokumentą „Bendrasis susitarimas dėl konflikto užbaigimo ir tvirtos bei ilgalaikės taikos kūrimo“, taip įgyvendinant Kolumbijos gyventojų troškimą taikiai gyventi ir visų pirma pripažįstant, kad taikos kūrimas yra visų gyventojų prioritetas, kad valstybė privalo skatinti pagarbą žmogaus teisėms visoje savo teritorijoje ir kad teisingas ekonominis ir socialinis vystymasis yra taikos garantija ir kartu būtina sąlyga siekiant užtikrinti įtraukų ir tvarų šalies augimą;
E. kadangi įvairiais etapais derybininkai Havanoje pasiekdavo susitarimų dėl naujos Kolumbijos srities ir visapusiškos kaimo reformos, politinio dalyvavimo ir atsivėrimo demokratijai siekiant kurti taiką, taip pat dėl neteisėtų narkotikų problemos sprendimo;
F. kadangi 2015 m. rugsėjo 23 d. Kolumbijos vyriausybė ir FARC paskelbė sudariusios susitarimą dėl Specialiojo taikos teismo, kuris užtikrintų aukų teisių apsaugą ir prisidėtų kuriant tvirtą ir ilgalaikę taiką, įsteigimo, ir šiuo tikslu šalys susitarė taikyti visapusišką tiesos, teisingumo, žalos atlyginimo ir konfliktų prevencijos sistemą, kuri apima Tiesos nustatymo, gyvenimo drauge ir konfliktų prevencijos komisijos įkūrimą, taip pat susitarimus žalos atlyginimo aukoms srityje;
G. kadangi sudarę minėtą susitarimą dėl vadinamojo pereinamojo laikotarpio teisingumo derybininkai ryžtingai žengė taikos kūrimo keliu ir tai, manoma, yra neatšaukiamas sprendimas, nes abiems šalims nustatytas šešių mėnesių galutinis terminas ir jos turi pasiekti taiką ne vėliau kaip 2016 m. kovo 23 d.;
H. kadangi 2015 m. gruodžio 15 d. Kolumbijos vyriausybė ir FARC paskelbė sudariusios susitarimą dėl konflikto aukų „Visapusiška tiesos, teisingumo, žalos atlyginimo ir konfliktų prevencijos sistema“, kuris apima Specialiojo taikos teismo įsteigimą ir įsipareigojimą dėl žmogaus teisių; kadangi šiuo susitarimu įkuriama Tiesos nustatymo, gyvenimo kartu ir konfliktų prevencijos komisija ir specialusis padalinys, atsakingas už konflikto metu ir dėl jo dingusiais laikomų asmenų paiešką;
I. kadangi šis susitarimas yra svarbus žingsnis siekiant tvirtos ir ilgalaikės taikos ir juo visos konflikto aukos pripažįstamos ne tik kaip aukos, bet visų pirma kaip teisių turintys piliečiai, didžiausią dėmesį atkreipiant į jų teisę dalyvauti nustatant tiesą ir teisę gauti atlyginimą už žalą, kurią patyrė dėl konflikto;
J. kadangi įsteigus Specialųjį taikos teismą patenkinamas poreikis pagal tarptautinę teisę parengti specialią teisingumo sistemą, kuria remiantis būtų baudžiami už kruvinus nusikaltimus atsakingi asmenys ir būtų atlyginta aukoms, kartu sudarant palankias sąlygas atsisakyti ginklų;
K. kadangi Kolumbijos vyriausybė, įstatymų leidybos rūmai ir Kolumbijos gyventojai patys nustato šio Specialiojo taikos teismo ypatybes ir kadangi šį teismą sudarys teisingumo kolegijos ir taikos tribunolas ir jo pagrindinė užduotis bus panaikinti nebaudžiamumą, išgauti tiesą, nuteisti ir nubausti konflikto metu atliktų nusikaltimų, ypač sunkiausių ir svarbiausių, vykdytojus, taip užtikrinant, kad šie įvykiai nepasikartotų, ir prisidedant, be kita ko, prie žalos aukoms atlyginimo;
L. kadangi šis Specialusis teismas:
- pripažįsta, kad būtina nubausti konflikto metu atliktų nusikaltimų vykdytojus, nors jie ir pripažino savo atsakomybę;
- numato skirtingą kalinimo tvarką pagal tai, kada pripažįstama atsakomybė už sunkius nusikaltimus ir ar ji išvis pripažįstama, nustatant kalinimo trukmę atitinkamai nuo 5–8 iki 20 metų, taip pat paskiriant įvairias vietas ir nustatant įvairias laisvės atėmimo sankcijų vykdymo tvarkos sąlygas, atsižvelgiant į atsakomybės pripažinimą;
- numato, kad pasibaigus karo veiksmams Kolumbijos valstybė suteiks kuo platesnio masto amnestiją dėl politinių ir susijusių nusikaltimų pagal tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas, tačiau nesuteiks galimybės naudotis amnestija nusikaltimų žmoniškumui, genocido, sunkių karo nusikaltimų, taip pat kitų sunkių nusikaltimų, kaip antai žmonių pagrobimo įkaitais, kankinimų, priverstinio perkėlimo, priverstinių dingimų, neteisėtų egzekucijų ir seksualinės prievartos, vykdytojams;
M. kadangi tvirtos ir ilgalaikės taikos užtikrinimas Kolumbijoje pasibaigus daugiau kaip 50 metų trukusiam ir milijonų aukų pareikalavusiam vidaus konfliktui yra svarbiausias ne tik Kolumbijos, bet ir Europos Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės prioritetas, kaip matyti iš daugybės įvairių šalių ir regionų bei tarptautinių organizacijų, įskaitant pačią Europos Sąjungą, paramos taikos procesui pareiškimų;
1. itin palankiai vertina susitarimą dėl naujo Specialiojo taikos teismo įsteigimo, kuriuo sėkmingai išsprendžiamas pagrindinis ir daugiausia problemų keliantis derybų klausimas, ir pritaria bendram sprendimui nustatyti šešių mėnesių laikotarpį, kad galutinis taikos susitarimas būtų pasiektas ne vėliau kaip 2016 m. kovo 23 d.;
2. be to, palankiai vertina 2015 m. gruodžio 15 d. pasiektą susitarimą dėl Bendrojo susitarimo tarp Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) darbotvarkės 5 punkto „Aukos“, kuriame numatyta įsteigti Tiesos nustatymo, gyvenimo kartu ir konfliktų prevencijos komisiją, taip pat specialųjį padalinį, atsakingą už konflikto metu arba dėl jo dingusiais laikomų asmenų paiešką bei Specialųjį taikos teismą ir kuriame nustatytos konkrečios žalos atlyginimo priemonės;
3. pripažįsta, kad derybų ir ginkluotų konfliktų istorijoje šis susitarimas yra vienintelis, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas aukoms ir kurio prioritetai – tiesa, teisingumas, žalos atlyginimas ir konfliktų prevencija, taigi tai susitarimas, kuriuo siekiama teisingumo ir netoleruojamas nebaudžiamumas;
4. mano, kad tiek neseniai pasirašytas susitarimas dėl aukų, tiek dar kartą patvirtinti kiti anksčiau pasiekti susitarimai dėl visapusiškos kaimo reformos, politinio aktyvumo ir atvirumo demokratijai siekiant kurti taiką, taip pat susitarimai dėl neteisėtų narkotikų problemos sprendimo yra lemiami norint pasiekti galutinį taikos susitarimą, kurį remtų Kolumbijos visuomenė ir pagal kurį būtų galima sukurti stabilią ir tvarią taiką ir nutraukti daugiau nei pusę amžiaus trunkantį ginkluotą vidaus konfliktą, taip pat išskirtinai atsižvelgti į konflikto aukų teisę gauti patirtos fizinės, moralinės ir materialinės žalos atlyginimą, visiškai, iš tikrųjų ir teisingai atlyginant žalą;
5. ragina vykstantį procesą išplėsti įtraukiant į jį Nacionalinę išlaisvinimo armiją arba prireikus kartu vesti derybas, kurios galėtų vykti panašiomis sąlygomis ir panašiu laiku;
6. pageidauja, kad derybos baigtųsi kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per šešis mėnesius, kaip rugsėjo 23 d. nustatyta Havanoje, kad 2016 m. kovo 23 d. konfliktas būtų galutinai nutrauktas ir tai būtų iš tikrųjų svarbus Kolumbijos naujausių laikų istorijos įvykis;
7. pripažįsta, kad tiek Kolumbijos vyriausybė, tiek FARC dėjo daug politinių pastangų, veikė atsižvelgdamos į tikrąją padėtį ir ryžtingai, kad suvienodintų priešingus savo požiūrius ir pamažu sukurtų tokią aplinką, kurioje būtų galima rasti kompromisą, – tai leido siekti pažangos derantis dėl stabilios ir tvarios taikos, kurios labai nori visi kolumbiečiai, ir užtikrinti, kad konfliktas nepasikartotų;
8. dar kartą pažymi, kad smurtas nėra teisėtas politinės kovos būdas, ir ragina šiam požiūriui pritariančius asmenis pasisakyti už demokratiją su visais jos padariniais ir reikalavimais, iš kurių svarbiausias – galutinai ir visiems laikams atsisakyti ginklų, taip pat ginti demokratines idėjas ir siekius taikant demokratines taisykles ir kuriant konstitucinę valstybę; šiuo klausimu ragina gerbti opozicijos teisę vykdyti savo politinę veiklą be sisteminio persekiojimo, kurį ji anksčiau patyrė;
9. taip pat pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį iki šiol atliko Kuba ir Norvegija, kaip garantiją suteikiančios šalys, taip pat Čilė ir Venesuela, kaip taikos procesą remiančios šalys, ir ypač dėkoja moraliniam lyderiui Popiežiui Pranciškui už tai, kad jis stengiasi padėti užtikrinti taip trokštamą taiką Kolumbijoje;
10. palankiai vertina 2015 m. spalio 1 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini sprendimą Eamoną Gilmore, buvusį Airijos Respublikos ministro pirmininko pavaduotoją ir užsienio reikalų ir prekybos ministrą, skirti Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu Kolumbijos taikos procese; įsipareigoja dėti visas būtinas pastangas, kad naujajam specialiajam įgaliotiniui kuo anksčiau būtų skirta biudžeto išteklių, kurių reikia norint sėkmingai atlikti svarbų jo uždavinį; ragina specialųjį įgaliotinį susitikti su abiem šalimis;
11. pakartoja, kad yra pasirengęs visokeriopai remti galutinio taikos susitarimo įgyvendinimą, ir šiuo tikslu dar kartą ragina Europos Sąjungos valstybes nares įsteigti patikos fondą, iš kurio po konflikto būtų skiriama parama; mano, kad šis fondas turėtų būti valdomas susitarus su abiem šalimis ir kad bendruomenėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms turi būti sudarytos sąlygos tiesiogiai gauti lėšų iš šio fondo;
12. palankiai vertina sprendimą suteikti plačią amnestiją arba malonę asmenims, nuteistiems dėl politinių ir su konfliktu susijusių nusikaltimų, ir ragina Kolumbijos vyriausybę priimti valstybės įstatymą, kuriame būtų aiškiai nustatytas politinių nusikaltimų mastas, taip pat paaiškinti kiti bendro pobūdžio nusikaltimai, kaip antai prekyba narkotikais ir galimas jos ryšys su politiniais nusikaltimais; pažymi, kad pagal dabartinius Kolumbijos teisės aktus politiniais nusikaltimais laikomi tokie nusikaltimai, kuriais nusižengiama konstitucinei sistemai, ypač maištas, riaušės ir sukilimas;
13. palankiai vertina tai, kad taikos susitarimas suderintas su tarptautine baudžiamąja ir humanitarine teise, taip pat žmogaus teisių srityje taikomais tarptautiniais dokumentais ir standartais, nes pagal jį amnestija arba malonė netaikoma asmenims, padariusiems nusikaltimus žmoniškumui, genocido ir sunkius karo nusikaltimus;
14. pabrėžia, kad būtina taikyti veiksmingas sistemas, pagal kurias būtų galima įvertinti prekybos narkotikais nusikaltimų ir ginkluoto konflikto ryšį ir užtikrinti, kad į teismo jurisdikciją nebūtų įtraukti bendro pobūdžio nusikaltimai, padaryti nevykstant ginkluotam konfliktui;
15. mano, kad nusikaltimus padariusiems asmenims skirtos bausmės privalo padėti siekti tikslo atlyginti žalą aukoms ir užtikrinti politinį susitaikymą, todėl palaiko nuomonę, kad mažesnius nusikaltimus padarę asmenys, kurie prisipažino esantys už juos atsakingi, bausmę gali atlikti ne kalėjimuose ir taip prisidėti prie žalos atlyginimo aukoms ir atkurti savo ryšius su bendruomene;
16. palankiai vertina tai, kad šalys susitarė pasirašius galutinį taikos susitarimą įsteigti Tiesos nustatymo, gyvenimo kartu ir konfliktų prevencijos komisiją, kuri veiktų kaip nepriklausomas ir objektyvus neteisminis mechanizmas siekiant kartu aprašyti tikrus istorinius įvykius, nes tik sąžiningai aprašius istoriją ir prisiėmus visą atsakomybę galima kurti susitaikymu pagrįstą ateitį ir patenkinti visų aukų teises;
17. tvirtai remia diskusijas, vykstančias siekiant iki 2016 m. kovo 23 d. galutinai susitarti dėl ugnies nutraukimo ir visiško priešiškų veiksmų nutraukimo; šiuo klausimu ragina visas Kolumbijos politines jėgas stengtis priimti tokį susitarimą, kad prireikus jį kuo labiau remtų piliečiai ir jis galėtų būti pirmas didesnis žingsnis siekiant socialinio susitaikymo, kuris neabejotinai būtinas norint įveikti daug metų trunkantį smurtą, pareikalavusį daugelio aukų;
18. dar kartą reikalauja, kad Kolumbijos politinės sistemos dalyviai ir institucijos visoje šalyje visapusiškai ir nuolat užtikrintų žmogaus teises; laikosi nuomonės, kad šalyje, kurioje penkiasdešimt metų trunkant konfliktui kai kurios valstybės institucijos kartais imasi neteisėtų atsakomųjų veiksmų, yra įpratusios elgtis ir elgiasi ne pagal konstitucinės valstybės principą ir nesilaikydamos žmogaus teisių, kurių laikytis reikalaujama, smurto subkultūra turi būti visiškai išnaikinta; šiuo klausimu reikalauja apsaugoti žmogaus teisių gynėjus Kolumbijoje ir prašo šių pilietinės visuomenės organizacijų labiau ir lojaliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad Kolumbijos gyventojai kartu gyventų susitaikę;
19. palankiai vertina Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų neseniai paskelbtą pranešimą, kad bus peržiūrėta Kolumbijos karinė doktrina siekiant pritaikyti ją ir paruošti ginkluotąsias pajėgas veiksmingai ir greitai ieškoti sprendimų, susijusių su naujomis problemomis ir iššūkiais po konflikto, ir kartu panaudoti šias pajėgas taikos susitarimų įgyvendinimui užtikrinti; taip pat mano, kad neseniai paskelbtas FARC pranešimas, jog šios pajėgos sustabdys karinį rengimą siekdamos vėliau, vykstant procesui, kurio tikslas – nutraukti ginkluotą konfliktą, vykdyti politinį ir kultūrinį ugdymą, yra dar vienas taip pat vilčių teikiantis žingsnis pirmyn, žengtas tinkama kryptimi;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, rotacijos tvarka pirmininkaujančiai ES valstybei narei, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Kolumbijos Respublikos vyriausybei ir Kongresui.