Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako, Sirijos, Libijos ir Egipto, visų pirma į 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0071.

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui skirtos ES regioninės strategijos, taip pat dėl ISIL/„Da'esh“ keliamos grėsmės, 2014 m. spalio 20 d. Tarybos išvadas dėl su ISIL/„Da'esh“ susijusios krizės Sirijoje ir Irake, 2014 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos išvadas dėl Irako ir Sirijos, 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. Tarybos išvadas dėl Irako,

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires ir ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimą 2003/335/TVR dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo

OL L 118, 2008 5 14, p. 12.

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavroso Lambrinidiso Europos Sąjungos vardu padarytą pareiškimą ES Saugumo Tarybos atvirose diskusijose dėl išpuolių ir pažeidimų etniniu ar religiniu pagrindu aukų Artimuosiuose Rytuose,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2249, 2253 ir 2254,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, kaip pripažinta 2015 m. lapkričio 20 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2249 (2015), smurtinio ekstremizmo ideologija, kurią vykdo vadinamoji ISIS („Da'esh“), jos teroro aktai, jos nuolatiniai, šiurkštūs, sistemingi ir plataus masto išpuoliai prieš civilius gyventojus, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, įskaitant ir tuos, kurie vykdomi religiniu ar etniniu pagrindu, kultūros paveldo naikinimas ir neteisėta prekyba kultūros vertybėmis – tai bendra beprecedentė grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui;

B.  kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2249 (2015) įgaliojamos tos valstybės narės, kurios turi pajėgumų taip padaryti, imtis visų būtinų priemonių, vadovaudamosi tarptautine teise, visų pirma Jungtinių Tautų Chartija, ir paisydamos tarptautinės žmogaus teisių, pabėgėlių ir humanitarinės teisės, kad ISIS („Da'esh“) kontroliuojamoje teritorijoje Sirijoje ir Irake būtų padvigubintos ir koordinuojamos pastangos užkirsti kelią teroro aktams ir juos sustabdyti;

C.  kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2253 (2015) pakartojamas valstybių narių įsipareigojimas užtikrinti, kad jų piliečiai ir jų teritorijoje esantys asmenys nesuteiktų ekonominių išteklių grupuotėms ISIS („Da'esh“), „Al-Qaeda“ ir su jomis susijusiems asmenims, grupėms, įmonėms ir subjektams, primenama, kad šis įsipareigojimas taikomas tiesioginei ir netiesioginei prekybai nafta ir perdirbtais naftos produktais, ir taip pat primenama, kad svarbu, jog visos valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimą užtikrinti, kad jų piliečiai ir jų teritorijoje esantys asmenys neaukotų lėšų asmenims ir subjektams, laikomiems teroristiniais arba veikiantiems tokių asmenų ar subjektų vardu ar jiems vadovaujant;

D.  kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2254 (2015) reiškiama parama Sirijos vadovaujamam politiniam procesui, kuriam tarpininkauja JT, ir kuriuo siekiama per šešis mėnesius sukurti patikimą, įtraukų ir nuo religijos atsietą valdymą, taip pat nustatyti naujos konstitucijos parengimo planą ir procesą; kadangi rezoliucijoje taip pat reiškiama parama laisviems ir sąžiningiems rinkimams, kurie vadovaujantis naująja konstitucija būtų surengti per 18 mėnesių ir administruojami prižiūrint JT, atitiktų valdymo reikalavimus ir griežčiausius tarptautinius skaidrumo ir atsakomybės standartus, kuriuose dalyvautų visi Sirijos gyventojai, įskaitant diasporos narius, kurie atitinka dalyvavimo rinkimuose kriterijus, kaip išdėstyta 2015 m. lapkričio 14 d. Tarptautinės paramos Sirijai grupės pareiškime;

E.  kadangi JT ir kitos tarptautinės organizacijos praneša apie plačiai paplitusius sunkius tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, padarytus grupuotės ISIS („Da'esh“) ir su ja susijusių grupuočių Artimuosiuose Rytuose ir ypač Sirijoje bei Irake, etninių ir religinių mažumų atžvilgiu įvykdytus pažeidimus, įskaitant tikslines žudynes, priverstinius atvertimus į kitą tikėjimą, pagrobimus, moterų pardavinėjimą, moterų ir vaikų vergovę, vaikų verbavimą savižudiškiems susisprogdinimams, seksualinį ir fizinį išnaudojimą ir kankinimus; kadangi kyla didelis susirūpinimas dėl asmenų, tebesančių grupuotės ISIS („Da'esh“) pajėgų kontroliuojamose teritorijose, nes jų beveik nepasiekia jokia tarptautinė humanitarinė pagalba;

F.  kadangi grupuotė ISIS („Da'esh“) yra nusitaikiusi į religines ir etnines mažumas, įskaitant krikščionių, jazidų, šabakų, kakajų, saabėjų ir šiitų bendruomenes, taip pat į daugybę arabų ir sunitų musulmonų; kadangi sistemingai naikinamos mečetės, paminklai, šventyklos, bažnyčios ir kitos religinių apeigų vietos, kapai ir kapinės;

G.  kadangi Tarptautinė nepriklausoma tyrimų komisija pagrindė dokumentais ir pranešė apie tai, kad etninių ir religinių mažumų atstovams, kurie priešinasi grupuotei ISIS („Da'esh“) ir kitoms teroristinėms grupuotėms, nereguliariosioms pajėgoms ir nevalstybinėms ginkluotoms grupuotėms jų de facto kontroliuojamose teritorijose, tebegresia persekiojimo pavojus;

H.  kadangi keliuose JT organų, įskaitant JT Generalinio Sekretoriaus specialųjį patarėją genocido prevencijos klausimais, JT Generalinio Sekretoriaus specialųjį patarėją atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, pranešimuose teigiama, kad grupuotės ISIS („Da'esh“) įvykdyti veiksmai gali būti laikomi karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir galbūt genocidu;

I.  kadangi, kaip numatyta 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2003/444/BUSP, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai rūpi visoms ES valstybėms narėms, kurios yra pasiryžusios bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir padaryti galą nusikaltėlių nebaudžiamumui;

J.  kadangi pagal tarptautinės teisės nuostatas kiekvienas asmuo turi teisę gyventi pagal savo įsitikinimus, turi tikėjimo laisvę ir teisę laisvai pakeisti religiją ir nereliginius įsitikinimus; kadangi politiniai ir religiniai vadovai privalo visais lygmenimis kovoti su ekstremizmu ir skatinti asmenų ir religinių grupių tarpusavio pagarbą;

K.  kadangi grupuotė ISIS („Da'esh“) yra kalta dėl siaubingų LGBTI bendruomenės narių nužudymų; kadangi, organizacijos „OutRight Action International“ duomenimis, Sirijoje ir Irake buvo nužudyti 36 vyrai, kaltinami sodomija; kadangi LGBTI bendruomenės narių baimė dėl siaubingos mirties grupuotės ISIS („Da'esh“) kontroliuojamose teritorijose yra dar labiau didinama dėl izoliacijos visuomenėje, kuri dažniausiai jų vengia;

1.  pakartoja, kad griežtai smerkia grupuotę ISIS („Da'esh“) ir jos įvykdytus pasibaisėtinus žmogaus teisių pažeidimus, kurie pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas prilygsta nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, ir pabrėžia, kad turėtų būti imtasi veiksmų juos pripažinti genocidu; yra labai susirūpinęs dėl šios teroristų grupuotės tyčinių išpuolių prieš krikščionis, jazidus, turkmėnus, šiitus, šabakus, saabėjus, kakajus ir sunitus, kurie nesutinka su tuo, kaip jie aiškina islamą, kaip vieno iš bandymų naikinti visas religines mažumas jų kontroliuojamose teritorijose;

2.  primygtinai ragina visas 1948 m. gruodžio 9 d. Paryžiuje pasirašytos JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir kitų atitinkamų tarptautinių aktų susitariančiąsias šalis savo teritorijoje užkirsti kelią karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui; pabrėžia, kad už šiuos nusikaltimus turi būti baudžiama ir už tai atsakingi asmenys turėtų būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui; primygtinai ragina Siriją ir Iraką sutikti su Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija;

3.  primena, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2253 JT valstybėms narėms nustatyta teisinė pareiga uždrausti bet kokią pagalbą grupuotei ISIS („Da'esh“) ir kitoms teroristinėms organizacijoms, visų pirma teikiant ginklus ir finansinę pagalbą, įskaitant neteisėtą prekybą nafta, ir ragina jas nustatyti, kad tokios rūšies pagalba pagal vietos teisę būtų laikoma nusikaltimu; primena, kad jei tam tikros valstybės narės nevykdys šios rezoliucijos nuostatų, tai bus tarptautinės teisės pažeidimas ir kitos valstybės narės turės teisinę pareigą įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją imdamosi veiksmų, kad atsakingi asmenys ir subjektai būtų patraukti atsakomybėn;

4.  ragina Turkiją ir Persijos įlankos valstybes suintensyvinti pastangas siekiant užkirsti kelią iš šių šalių teikiamai bet kokiai aktyviai ar pasyviai paramai grupuotei ISIS („Da'esh“) ir kitoms teroristinėms organizacijoms ir sustabdyti tokios paramos teikimą;

5.  primygtinai ragina Persijos įlankos valstybes, visų pirma Saudo Arabiją, tvirtai priešintis ekstremistinei ideologijai, kuri iškreipia tradicines islamo vertybes ir, radikaliai interpretuojama, naudojama kaip religinis ir politinis grupuočių ISIS („Da'esh“) ir „Al-Qaeda“ veiksmų pagrindimas;

6.  primygtinai ragina visas ES valstybes nares atnaujinti savo teisines sistemas, kad būtų užkirstas kelias keliaujantiems jų gyventojams ir piliečiams prisijungti prie grupuotės ISIS („Da'esh“) ir kitų teroristinių organizacijų, ir būtų užtikrinta, kad, jei jie prisijungtų, jie kuo greičiau būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn – tai turėtų būti taikoma ir kurstymui internetu vykdyti šiuos nusikaltimus ir paramai; pabrėžia prevencijos, baudžiamojo persekiojimo, bendradarbiavimo, reabilitacijos ir reintegracijos svarbą;

7.  pripažįsta, remia ir prašo visų subjektų gerbti neatimamą visoms religinėms ir etninėms mažumoms priklausančių asmenų, vietos gyventojų ir kitų asmenų, gyvenančių Irake ir Sirijoje, teisę oriai, saugiai ir turint vienodas galimybes ir toliau gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvynėse ir turėti galimybę laisvai visapusiškai praktikuoti savo religiją nepatiriant jokios prievartos, smurto ar diskriminacijos; pabrėžia, kad visi regiono politiniai ir religiniai lyderiai, remdami regiono etnines ir religines mažumas bei tolesnį jų buvimą, padarytų aiškų ir vienareikšmišką pareiškimą ir pabrėžtų, kad kaip savo šalies piliečiai jie turi visas lygias teises;

8.  prašo tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES ir jos valstybes nares, užtikrinti etninėms ir religinėms mažumoms, kurios buvo priverstos palikti savo tėvynę arba buvo priverstinai perkeltos šalies viduje, būtinas saugumo sąlygas ir perspektyvas, kad kuo greičiau jie galėtų pasinaudoti savo teise grįžti į tėvų žemes, išsaugoti savo namus, žemę, nuosavybę ir turtą, bažnyčias ir religines bei kultūrines vietas ir galėti oriai gyventi dabar ir ateityje;

9.  pabrėžia, kad yra svarbu, jog tarptautinė bendruomenė teiktų karinę apsaugą ir pagalbą, be kita ko, karinę, itin pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, etninėms ir religinėms mažumoms, į kurias yra nusitaikiusi grupuotė ISIS („Da'esh“) ir kitos teroristinės organizacijos Artimuosiuose Rytuose, ir kad tokios pažeidžiamos grupės dalyvautų ateityje priimant ilgalaikius politinius sprendimus; ragina visas konflikto šalis paisyti visuotinių žmogaus teisių ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti humanitarinę pagalbą ir paramą visais įmanomais būdais;

10.  pakartoja, kad visapusiškai remia tarptautines diplomatines pastangas ir JT specialiojo pasiuntinio Staffano de Mistura veiklą ateinančiomis dienomis pradedant visų Sirijos konflikto šalių taikos derybas Ženevoje, kuriose dalyvaus visi susiję pasauliniai ir regiono subjektai;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Sirijos vyriausybei bei parlamentui, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei, Islamo bendradarbiavimo organizacijai (OIC), Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybai (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai), Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, JT Saugumo Tarybai ir JT žmogaus teisių tarybai.