Plenarinio posėdžio dokumentas
20.4.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0361/2016
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę
( 2016/2662(RSP) )
Charles Goerens, Petras Auštrevičius, Marietje Schaake, Paavo Väyrynen, Louis Michel, Beatriz Becerra Basterrechea, Renate Weber
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę
( 2016/2662(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities priemones,
– atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas ir kitus tarptautinės humanitarinės teisės (THT) teisinius dokumentus,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinė teisės,
– atsižvelgdamas į atnaujintas Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės[1],
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimą „Viena žmonija. Bendra atsakomybė“, parengtą pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais,
– atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1998 (2011) ir į 2014 m. kovo 7 d. priimtą rezoliuciją 2143 (2014) dėl vaikų, nukentėjusių nuo ginkluotų konfliktų, apsaugos,
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 9 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/64/290 dėl teisės į mokslą ekstremaliųjų situacijų atveju,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Saugių mokyklų deklaraciją, pateiktą pasirašyti 2015 m. gegužės mėn. Norvegijos užsienio reikalų ministerijos surengtoje Oslo konferencijoje saugių mokyklų klausimais, ir į susijusias Mokyklų ir universitetų apsaugos nuo jų naudojimo kariniais tikslais ginkluoto konflikto metu gaires,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo 32-ąją tarptautinę konferenciją dėl tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi stiprinimo,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene[2],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“[3],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl pasiruošimo pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais „Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės“[4],
– atsižvelgdamas į klausimą Tarybai dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę ( O-000063/2016 – B8-0361/2016 ),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje tarptautinė bendruomenė patiria vis daugiau bauginančių išpuolių prieš ligonines ir mokyklas, pvz., 2015 m. spalio 3 d. įvyko naujausi išpuoliai prieš organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) sveikatos centrus Kundūze (Afganistane), 2016 m. sausio 10 d. – Raziche (Jemene), o 2016 m. vasario 15 d. – sukilėlių valdomuose Sirijos miestuose;
B. kadangi pirmasis pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais vyks Stambule 2016 m. gegužės 23–24 d.; kadangi pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais parengtoje ataskaitoje „Viena žmonija, bendra atsakomybė“ Jungtinių Tautų generalinis sekretorius atkreipia dėmesį į tai, ką jis vadina „pagarbos tarptautinėms žmogaus teisėms ir humanitarinei teisei drastišku sumažėjimu“ per ginkluotus konfliktus, ir mano, jog egzistuoja pavojus, kad bus sugrįžta prie karo be jokių apribojimų; kadangi ataskaitoje pabrėžiama, kad nesugebėjimas reikalauti laikytis mūsų bendrų normų ir skatinti pagarbą joms, taip pat paremti esamus vykdymo užtikrinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmus prisideda prie tokio padėties blogėjimo;
C. kadangi tarptautinės humanitarinės teisės (THT), kitaip vadinamos ginkluotų konfliktų teise, tikslas – sušvelninti ginkluoto konflikto poveikį apsaugant konflikte nedalyvaujančius asmenis ir reglamentuojant karo veiksmų vykdymo priemones ir metodus;
D. kadangi ligoninės ir medicinos darbuotojai yra tiesiogiai saugomi pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir kadangi bet koks tyčinis išpuolis prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą yra aiškiai draudžiamas pagal THT ir vertinamas kaip rimtas jos pažeidimas;
E. kadangi 2016 m. kovo 14 d. 52 valstybės, įskaitant kelias (tačiau ne visas) ES valstybes narės, po 2015 m. gegužės mėn. surengtos Oslo konferencijos saugių mokyklų klausimais buvo parėmusios Saugių mokyklų deklaraciją;
F. kadangi Užsienio reikalų taryba, priimdama ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, pabrėžė, jog svarbu veiksmingai spręsti didelių pažeidimų padarinių klausimą remiant reikiamus atskaitomybės mechanizmus, ir pažymėjo, kad tais atvejais, kai atitinkama valstybė ar valstybės negali arba nenori pasinaudoti savo jurisdikcija, svarbų vaidmenį gali atlikti Tarptautinis baudžiamasis teismas; kadangi ES gairėse „atitinkamos Tarybos darbo grupės“ įpareigojamos stebėti atvejus, kuriais gali būti taikoma THT, ir tokiais atvejais rekomenduoti veiksmus, kaip skatinti laikytis THT (15 dalies a punktas);
G. kadangi 2012–2015 m. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) vykdė plataus masto procesą, apimantį konsultacijas, kaip sustiprinti teisinę nuo ginkluoto konflikto nukentėjusių asmenų apsaugą ir padidinti THT laikymosi sistemų veiksmingumą;
H. kadangi 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 32-ojoje tarptautinėje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo konferencijoje dalyvavusioms valstybėms galiausiai nepavyko susitarti dėl naujo TRKK ir Šveicarijos Vyriausybės pasiūlyto mechanizmo, skirto THT laikymuisi stiprinti; kadangi pagal siūlomą naują mechanizmą būtų buvę rengiami metiniai valstybių, kurios yra Ženevos konvencijų šalys, susitikimai; kadangi dalyvaujančios valstybės susitarė pradėti naują tarpvyriausybinį procesą ir ieškoti būdų, kaip būtų galima stiprinti THT nuostatų įgyvendinimą ir pasiekti atitinkamų rezultatų, kuriuos būtų galima pristatyti kitoje 2019 m. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje;
1. yra sukrėstas ir labai susirūpinęs dėl mirtinų išpuolių prieš ligonines ir mokyklas, kurie per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje vykdomi vis didesnį nerimą keliančiu tempu ir per kuriuos taikiniais ir aukomis tampa pacientai, studentai, medicinos ir mokymo įstaigų darbuotojai, humanitarinę pagalbą teikiantys asmenys ir šeimų nariai, o per tarptautinius teismo procesus retai atliekami nepriklausomi tyrimai ir užtikrinama tikra atskaitomybė; ragina valstybes nares, ES institucijas ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pripažinti tikrąjį šios nepaprastosios padėties mastą ir nedelsiant parengti konkretų per nustatytą laiką įvykdytiną veiksmų planą, kad, siekiant sustabdyti tokius pažeidimus ir piktnaudžiavimą, būtų galima naudotis visa ES ir valstybių narių daroma įtaka;
2. smerkia išpuolius prieš ligonines ir mokyklas, kurie pagal tarptautinę teisę yra draudžiami, pripažindamas, kad tokie veiksmai gali būti sunkūs 1949 m. Ženevos konvencijų pažeidimai ir karo nusikaltimai pagal TBT Romos statutą; reiškia įsitikinimą, kad sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų, kaip neutralių, apsaugotų teritorijų, išsaugojimas per ginkluotus konfliktus priklauso nuo skaidrių, nepriklausomų ir nešališkų jau įvykdytų brutalių išpuolių tyrimų rezultatų ir nuo to, ar bus pasiekta tikra atsakomybė už padarytus nusikaltimus;
3. ragina konfliktuojančias šalis per konfliktus laikytis pagrindinių THT principų ir tyčia nesitaikyti į civilinę infrastruktūrą; pabrėžia, kad svarbu padidinti pagalbą teikiančių darbuotojų saugumą užtikrinant, kad būtų efektyviau reaguojama į išpuolius;
4. ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai paremti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus visoms JT valstybėms narėms skirtą raginimą pasinaudoti vyksiančiu pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimu humanitariniais klausimais ir iš naujo įsipareigoti apsaugoti civilius gyventojus ir visų asmenų žmogaus teises, paisant taisyklių, dėl kurių jau buvo susitarta; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pažymėjo, jog svarbu stiprinti tarptautines tyrimų ir teismų sistemas, įskaitant TBT, kuriomis papildomos nacionalinės sistemos, kad nebaudžiamumui už THT pažeidimus būtų padėtas taškas;
5. pripažįsta ES gairių dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės svarbą ir išskirtinumą, nes jokios kitos valstybės ar organizacijos nėra priėmusios lygiaverčio dokumento; ragina ES institucijas ir jos valstybes nares veiksmingai įgyvendinti ES gaires;
6. ragina Užsienio reikalų tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, siekiant užtikrinti, kad su THT susijusi ES politika ir veiksmai būtų nustatomi nuosekliai ir veiksmingai, persvarstyti dabartinę atsakomybės paskirstymo struktūrą, pagal kurią atsakomybė už THT gairių įgyvendinimą pirmiausia priskiriama Tarybos Viešosios tarptautinės teisės darbo grupės, kuriai pirmininkauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, kompetencijos sričiai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES gairėse „atitinkamos Tarybos darbo grupės“ įpareigojamos stebėti aplinkybes, kuriomis gali būti taikoma THT, ir tokiais atvejais rekomenduoti, kokiais veiksmais skatinti laikytis THT (15 dalies a punktas); ragina atitinkamas Tarybos darbo grupes pasinaudoti šiuo įgaliojimu, kad būtų neatidėliotinai sprendžiama dabartinė krizė, susijusi su THT nesilaikymu;
7. primena poziciją, kurios laikomasi ES gairėse, t. y. kad prireikus bus svarstoma galimybė pasitelkti pagal 1949 m. Ženevos konvencijų I papildomą protokolą įsteigtą Tarptautinę humanitarinę faktų nustatymo komisiją (THFNK), kuri, pasinaudodama savo faktų nustatymo gebėjimais ir gerai veikiančia tarnyba, gali padėti skatinti laikytis THT; pažymi, kad į THFNK nebuvo kreiptasi, ir primygtinai ragina Tarybą, valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą rimtai apsvarstyti galimybę pirmą kartą nuo šios komisijos sukūrimo ją pasitelkti išpuoliams prieš ligonines ir mokyklas, kaip staigiai kilusiai su THT standartų laikymusi susijusiai krizei, atremti;
8. susirūpinęs atkreipia dėmesį į šiuo metu ribotas institucines tarptautinės bendruomenės galimybes spręsti bendras su THT įgyvendinimu susijusias problemas; šiuo klausimu apgailestauja, kad 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 32-ojoje tarptautinėje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio konferencijoje dalyvavusioms valstybėms nepavyko susitarti dėl naujo mechanizmo, kuriuo būtų buvusi sustiprinta THT valdymo sistema rengiant metinius valstybių susitikimus dialogui stiprinti ir pradedant teikti periodines ataskaitas apie tai, kaip THT nuostatų laikomasi nacionaliniu lygmeniu; ragina ES ir jos valstybes nares siekti geresnio būsimo tarpvyriausybinio proceso rezultato;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.