Plenarinio posėdžio dokumentas
20.4.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0361/2016
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę
( 2016/2662(RSP) )
Mark Demesmaeker, Nirj Deva, Eleni Theocharous
ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę
( 2016/2662(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities priemones,
– atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas ir kitas teisines priemones dėl tarptautinės humanitarinės teisės (THT),
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,
– atsižvelgdamas į atnaujintas Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)[1],
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais „Viena žmonija, bendra atsakomybė“,
– atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1998 (2011 m.) ir 2014 m. kovo 7 d. priimtą rezoliuciją 2143 (2014 m.), kuriose aptariama nuo ginkluoto konflikto nukentėjusių vaikų apsauga,
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/64/290 dėl teisės į mokslą ekstremaliosios padėties atvejais,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Saugių mokyklų deklaraciją ir su ja susijusias Gaires dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. 32-osios tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio judėjimo konferencijos rezoliuciją dėl tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi stiprinimo,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene[2],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“[3],
– atsižvelgdamas į klausimą Tarybai dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę ( O-000063/2016 – B8-0361/2016 ),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi tarptautinė bendruomenė keletą pastarųjų metų matė daug išpuolių prieš ligonines ir mokyklas per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje; kadangi mokyklos ir ligoninės turi likti taikos zonos, kuriose per konfliktus civiliams būtų teikiama apsauga;
B. kadangi mokyklos ir ligoninės yra buvusios išpuolių, taip pat vykdytų ir naudojant galingus ginklus, taikiniai; kadangi humanitarinio personalo ir jo gydomų sužeistųjų saugumui dažnai kyla grėsmė ir kadangi šie išpuoliai yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir didelis pavojus humanitarinės pagalbos teikimo ateičiai; kadangi po išpuolių prieš humanitarinės pagalbos darbuotojų infrastruktūrą kai kuriais atvejais jie buvo priversti išvykti iš konflikto teritorijų;
C. kadangi per 2016 m. gegužės 23–24 d. vyksiantį pirmąjį pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais turėtų būti pertvarkyta humanitarinė sistema, kad ji taptų veiksmingesnė ir pasaulinė ir taip būtų galima reaguoti į numatomą humanitarinių poreikių padidėjimą, susijusį su dabartiniais ir būsimais sunkumais, pvz., ginkluotais konfliktais, gaivalinėmis nelaimėmis, pabėgėlių krizėmis ir aprūpinimo maistu problemomis;
D. kadangi savo ataskaitoje pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui „Viena žmonija, bendra atsakomybė“ JT Generalinis Sekretorius atkreipia dėmesį į vadinamąjį begėdišką, brutalų pagarbos tarptautinėms žmogaus teisėms ir humanitarinei teisei nykimą per ginkluotus konfliktus, gresiantį tuo, kad bus grįžta prie neriboto karo eros; kadangi ataskaitoje pažymima, kad prie šio nykimo prisideda nesugebėjimas pareikalauti ir skatinti laikytis mūsų bendrų normų ir remti esamus vykdymo užtikrinimo, kontrolės ir atsakomybės mechanizmus;
E. kadangi tarptautinės humanitarinės teisės (THT), kitaip vadinamos ginkluotų konfliktų teise, tikslas – sušvelninti ginkluoto konflikto poveikį apsaugant konflikte nedalyvaujančius asmenis ir reglamentuojant karo veiksmų vykdymo priemones ir metodus;
F. kadangi ligoninės ir medicinos personalas yra tiesiogiai saugomi pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir kadangi bet koks tyčinis išpuolis prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą laikomas šiurkščiu tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu;
G. kadangi, 2016 m. kovo 14 d. duomenimis, 52 valstybės, įskaitant kelias, bet ne visas ES valstybes nares, po 2015 m. gegužės mėn. surengtos Oslo konferencijos dėl saugių mokyklų patvirtino Saugių mokyklų deklaraciją;
H. kadangi Užsienio reikalų taryba, priimdama ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, pabrėžė, kaip svarbu veiksmingai spręsti didelių pažeidimų pasekmių klausimą remiant reikiamus atsakomybės mechanizmus, ir pabrėžė svarbų vaidmenį, kurį tais atvejais, kai atitinkama valstybė ar valstybės negali arba nenori pasinaudoti savo jurisdikcija, gali atlikti Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT); kadangi ES gairėse atitinkamos Tarybos darbo grupės įpareigojamos stebėti atvejus, kuriais gali būti taikoma THT, ir tokiais atvejais rekomenduoti veiksmus, kaip skatinti laikytis THT (15 dalies a punktas);
I. kadangi 2012–2015 m. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) surengė svarbų konsultacijų procesą, kaip stiprinti teisinę nukentėjusiųjų nuo ginkluotų konfliktų apsaugą ir kaip didinti THT laikymosi mechanizmų rezultatyvumą;
J. kadangi 32-ojoje tarptautinėje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio judėjimo konferencijoje dalyvavusios valstybės 2015 m. gruodžio mėn. galiausiai nesugebėjo susitarti dėl TRKK ir Šveicarijos vyriausybės siūlomo naujo mechanizmo, kaip stiprinti THT laikymąsi; kadangi pagal siūlomą naująjį mechanizmą būtų tekę rengti metinius Ženevos konvencijos susitariančiųjų šalių atstovų susitikimus; kadangi dalyvavusios valstybės susitarė pradėti naują tarpvyriausybinį procesą, kaip rasti būdų stiprinti THT įgyvendinimą, kad rezultatus būtų galima pateikti kitoje 2019 m. tarptautinėje konferencijoje;
1. teigia esąs sukrėstas ir labai susirūpinęs dėl mirtinų išpuolių prieš ligonines ir mokyklas, nerimą keliančiu intensyvumu vykdomų per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje, kai taikiniais ir nukentėjusiaisiais tampa pacientai, studentai, medicinos ir mokymo personalas, humanitarinės pagalbos darbuotojai, savanoriai ir šeimų nariai, o tarptautinis pasmerkimas retai lemia nepriklausomus tyrimus ir tikrą atsakomybę; ragina valstybes nares, ES institucijas ir vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją pripažinti tikrą šios ekstremaliosios situacijos mastą ir nedelsiant parengti konkretų veiksmų planą su konkrečiais terminais, kaip visapusiškai pasinaudoti ES ir jos valstybių narių įtaka siekiant sustabdyti tokius pažeidimus ir prievartą;
2. smerkia tarptautinės teisės uždraustus išpuolius prieš ligonines ir mokyklas, pripažindamas, kad tokie veiksmai gali būti sunkūs 1949 m. Ženevos konvencijų pažeidimai ir karo nusikaltimai pagal TBT Romos statutą; reiškia įsitikinimą, kad sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų, kaip neutralių, apsaugotų teritorijų, išsaugojimas per ginkluotus konfliktus priklauso nuo skaidrių, nepriklausomų ir nešališkų jau įvykdytų brutalių išpuolių tyrimų rezultatų ir nuo to, ar bus pasiekta tikra atsakomybė už padarytus nusikaltimus;
3. mano, kad humanitariniai darbuotojai, labai sudėtingomis sąlygomis atliekantys gyvybių gelbėjimo darbą, visada turi būti apsaugoti;
4. smerkia tai, kad ginkluotų konfliktų šalys naudoja ligonines ir mokyklas, praktiškai paversdamos jas išpuolių taikiniais; primena, kad tie, kurie saugomus žmones ar turtą naudoja kaip gyvuosius skydus ar maskuotę, taip pat pažeidžia THT nuostatas;
5. pabrėžia, kad išpuoliai ne tik daro tiesioginę fizinę žalą mokykloms ir ligoninėms, bet ir lemia priverstinį šių įstaigų uždarymą ar veikimą su pertrūkiais ir daro didelę žalą visoms sveikatos priežiūros ir švietimo sistemoms;
6. ragina ES ir jos valstybes nares visiškai pritarti Generalinio Sekretoriaus raginimui visoms JT valstybėms narėms, pasinaudojant pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais teikiama proga, dar kartą įsipareigoti apsaugoti civilius ir humanitarinius darbuotojus – laikytis taisyklių, dėl kurių jos jau susitarė; pabrėžia JT Generalinio Sekretoriaus teikiamą reikšmę tarptautinių tyrimo ir teisminių sistemų, įskaitant TBT, stiprinimui, kad jos papildytų nacionalines sistemas ir taip būtų padarytas galas nebaudžiamumui už THT pažeidimus;
7. ragina ES ir jos valstybes nares skatinti pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais visapusiškai susitarti dėl praktinių būdų, kaip sustiprinti THT laikymąsi, pvz., skleisti regioninėms administravimo institucijoms, saugumo pajėgoms, vietos valdžios institucijoms ir bendruomenių lyderiams informaciją apie THT taisykles ir remti TBT vaidmenį siekiant padaryti galą nebaudžiamumui už THT pažeidimus;
8. pripažįsta ES gairių dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės svarbą ir unikalų pobūdį, nes lygiaverčio dokumento nepriėmė jokios kitos valstybės ar organizacijos; ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti ES gaires;
9. ragina Užsienio reikalų tarybą ir vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją, siekiant užtikrinti, kad su THT susijusios ES politikos priemonės ir veiksmai būtų rengiami darniai ir veiksmingai, persvarstyti dabartinį pareigų paskirstymą, pagal kurį THT gairių įgyvendinimas pirmiausia priklauso Tarybos viešosios tarptautinės teisės darbo grupės, kuriai pirmininkauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, kompetencijai; šiuo klausimu pabrėžia, kad ES gairėse atitinkamos Tarybos darbo grupės įpareigojamos stebėti atvejus, kuriais gali būti taikoma THT, ir tokiais atvejais rekomenduoti veiksmus, kaip skatinti laikytis THT (15 dalies a punktas); ragina atitinkamas Tarybos darbo grupes pasinaudojant šiais įgaliojimais įveikti dabartinę teisės nesilaikymo krizę, su kuria reikia skubiai kovoti;
10. primena ES gairėse deklaruotą poziciją, kad prireikus taip pat turėtų būti svarstoma galimybė pasitelkti Tarptautinę humanitarinę faktų nustatymo komisiją (THFNK), įsteigtą pagal 1949 m. Ženevos konvencijos I papildomą protokolą, kuri gali padėti skatinti laikytis THT pasinaudodama savo faktų nustatymo gebėjimais ir gerai veikiančia tarnyba; pažymi, kad THFNK tarnybomis nebuvo naudojamasi, ir primygtinai ragina ES Tarybą, ES valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) rimtai apsvarstyti galimybę pirmą kartą nuo šios komisijos sukūrimo pradėti ja naudotis siekiant spręsti išpuolių prieš ligonines ir mokyklas problemą, nes tai – krizinė THT standartų laikymosi padėtis, kurią reikia skubiai keisti;
11. susirūpinęs atkreipia dėmesį į šiuo metu ribotą tarptautinės bendruomenės institucinę erdvę bendroms problemoms, susijusioms su THT įgyvendinimu, spręsti; šiuo klausimu pažymi, kad 32-ojoje tarptautinėje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio judėjimo konferencijoje dalyvavusios valstybės 2015 m. gruodžio mėn. nesugebėjo susitarti dėl naujo mechanizmo, kuriuo būtų buvusi sustiprinta THT valdymo sistema – būtų rengiamas kasmetinis valstybių susitikimas dialogui stiprinti ir būtų reikalaujama periodiškai atsiskaityti dėl THT laikymosi nacionaliniu lygmeniu; ragina ES ir jos valstybes nares stengtis pasiekti geresnių rezultatų būsimame tarpvyriausybiniame procese;
12. pabrėžia, kad reikia daugiau nuveikti humanitarinių organizacijų ir jų darbuotojų saugumui pagerinti; pritaria, kad į tarptautinę teisę būtų sistemingai įtraukiamos konkrečios sąlygos, kuriomis būtų stiprinama atsakomybė už humanitarinių darbuotojų apsaugą, ir kad būtų griežtai, sistemingai stebimi išpuoliai prieš pagalbos darbuotojus;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.