Plenarinio posėdžio dokumentas
20.4.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0361/2016
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę
( 2016/2662(RSP) )
Heidi Hautala, Judith Sargentini, Molly Scott Cato, Michel Reimon, Barbara Lochbihler, Jean Lambert
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę
( 2016/2662(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitus JT žmogaus teisių srities dokumentus,
– atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas ir kitas teisines tarptautinės humanitarinės teisės (THT) priemones,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,
– atsižvelgdamas į Atnaujintas Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT)[1],
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimą „Viena žmonija. Bendra atsakomybė“, parengtą pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2011 m. liepos 12 d. rezoliuciją Nr. 1998 (2011) ir 2014 m. kovo 7 d. rezoliuciją Nr. 2143 (2014) nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų apsaugos klausimais,
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A/RES/64/290 dėl teisės į mokslą esant ekstremaliajai padėčiai,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Saugių mokyklų deklaraciją, pateiktą pasirašyti 2015 m. gegužės mėn. Norvegijos užsienio reikalų ministerijos surengtoje Oslo konferencijoje saugių mokyklų klausimais, ir į susijusias Mokyklų ir universitetų apsaugos nuo jų naudojimo kariniais tikslais ginkluoto konflikto metu gaires,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo 32-ąją tarptautinę konferenciją dėl geresnio tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene[2],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“[3],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl pasiruošimo pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais. Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės[4],
– atsižvelgdamas į klausimą Tarybai dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę ( O-000063/2016 – B8-0361/2016 ),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi tarptautinės humanitarinės teisės plėtojimas ir stiprinimas – esminis žmonijos pastarųjų 150 metų laimėjimas; kadangi 2016 m. gegužės 23–24 d. Stambule bus surengtas pirmasis pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais; kadangi savo pranešime „Viena žmonija. Bendra atsakomybė“, parengtame pirmajam pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius atkreipia dėmesį į tai, kad ginkluoto konflikto aplinkybėmis įžūliai ir brutaliai nepaisoma tarptautinių žmogaus teisių ir nesilaikoma humanitarinės teisės, o dėl to kyla grėsmė grįžti į laikus, kai kariauta nepaisant nieko; kadangi ataskaitoje pabrėžiama, kad to priežastis ir negebėjimas reikalauti bei skatinti laikytis mūsų bendrų normų ir remti esamas vykdymo užtikrinimo, stebėsenos ir atskaitomybės sistemas;
B. kadangi tarptautine humanitarine teise turėtų būti siekiama sušvelninti ginkluoto konflikto padarinius apsaugant tuos, kas tiesiogiai ne(be)dalyvauja vykdant karo veiksmus, ir reguliuojant kovos priemones ir būdus;
C. kadangi tarptautinė bendruomenė visame pasaulyje, o pastaruoju metu Jemene, Afganistane, Sirijoje ir okupuotosiose Palestinos teritorijose, pastebi šiurpą keliančią tendenciją vykstant ginkluotiems konfliktams vykdyti išpuolius prieš ligonines ir mokyklas; kadangi buvo pranešta, kad Sirijos ir Rusijos pajėgos taikosi į ligonines, ir tai jų kovos strategija vykstant Sirijos konfliktui;
D. kadangi ligoninės ir medicinos personalas ypač saugomi pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir kadangi bet koks tyčinis išpuolis prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą, taip pat labai daug kitų su sveikatos priežiūra susijusių veiksmų, įskaitant atsisakymą leisti naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas;
E. kadangi 2016 m. kovo 14 d. 52 valstybės, įskaitant kai kurias, bet ne visas ES valstybes nares, po 2015 m. gegužės mėn. surengtos Oslo konferencijos saugių mokyklų klausimais pasirašė Saugių mokyklų deklaraciją;
F. kadangi Užsienio reikalų taryba, priimdama ES gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT), pažymėjo, kad didžiausia atsakomybė už tokių didelių pažeidimų ištyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą tenka ginkluoto konflikto šalims, tačiau pabrėžė, jog svarbu veiksmingai spręsti didelių pažeidimų padarinių klausimą remiant reikiamus atsakomybės mechanizmus, ir atkreipė dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį atvejais, kai atitinkama valstybė ar valstybės negali arba nenori pasinaudoti savo jurisdikcija, gali atlikti Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT); kadangi ES gairėse atitinkamos Tarybos darbo grupės įpareigotos stebėti padėtį, kai gali būti taikoma tarptautinė humanitarinė teisė, ir tokiais atvejais rekomenduoti imtis veiksmų, kad būtų skatinama laikytis tarptautinės humanitarinės teisės; kadangi tarptautinę humanitarinę teisę pažeidžia ir valstybių, nesančių TBT šalimis, ginkluotosios pajėgos;
G. kadangi 2012–2015 m. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) vykdė plataus masto procesą, apimantį konsultacijas, kaip sustiprinti teisinę nuo ginkluoto konflikto nukentėjusių asmenų apsaugą ir padidinti tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi sistemų veiksmingumą;
H. kadangi 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo 32-oje tarptautinėje konferencijoje dalyvavusioms valstybėms galiausiai nepavyko susitarti dėl naujos sistemos, kurią, kad būtų geriau laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės, siūlė TRKK ir Šveicarijos vyriausybė; kadangi, patvirtinus siūlytą naująją sistemą, būtų reikėję kasmet rengti valstybių, Ženevos konvencijos susitariančiųjų šalių, posėdžius; kadangi dalyvavusios valstybės susitarė pradėti naują tarpvyriausybinį procesą ir rasti, kaip pagerinti tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimą, kad kitoje tarptautinėje konferencijoje, vyksiančioje 2019 m., galėtų pristatyti rezultatus;
1. dar kartą patvirtina, kad tarptautinė humanitarinė teisė yra esminė žmonijos šiuolaikinės istorijos dalis, ir ragina visas JT valstybes nares pasinaudoti tuo, kad vyks pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais, ir dar kartą patvirtinti, kad tarptautinė humanitarinė teisė ir ja teikiama apsauga yra lemiamos svarbos;
2. smerkia išpuolius prieš ligonines, mokyklas ir kitus civilinius taikinius, visame pasaulyje nerimą keliančiu mastu ir toliau rengiamus kilus ginkluotiems konfliktams; primena visoms šalims, kad ligonines ir medicinos personalą nedviprasmiškai gina tarptautinė humanitarinė teisė ir kad tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra prilyginami karo nusikaltimui;
3. ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti tikrąjį šios ekstremaliosios padėties mastą ir nedelsiant parengti konkretų, nustatyto termino veiksmų planą, naudotis savo įtaka, kad būtų sustabdyti tokie pažeidimai ir smurtas, ir remti nešališkus ir nepriklausomus visų įtariamų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų tyrimus;
4. labai vertina stebėtiną konflikto zonose dirbančio tarptautinio ir vietos medicinos personalo, mokyklų darbuotojų, taip pat humanitarinės pagalbos darbuotojų drąsą ir atsidavimą;
5. primygtinai tvirtina, jog gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad, kilus ginkluotiems konfliktams, sveikatos ir švietimo įstaigos būtų neutralios ir apsaugotos vietos; išreiškia susirūpinimą dėl mažėjančio skirtumo tarp humanitarinių ir karinių veikėjų ir humanitarinių veiksmų panaudojimo kariniais ar politiniais tikslais, nes taip kenkiama ir kyla pavojus tikroms humanitarinėms operacijoms ir jų personalui; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad Komisijos komunikate neaptartas kariuomenės vaidmuo, susijęs su humanitarine pagalba;
6. pabrėžia, kad svarbu stiprinti tarptautines tyrimo ir teismų sistemas, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kad būtų papildytos nacionalinės sistemos ir sustabdytas nebaudžiamumas už tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; ragina ES ir jos valstybes nares toliau skatinti visuotinumą ir išsaugoti Romos statuto vientisumą, taip pat toliau remti TBT ir pilietinės visuomenės organizacijas, dalyvaujančias visuotinėje kovoje prieš nebaudžiamumą;
7. smerkia tai, kad kelios šalys, artimos ES ir jos valstybių narių partnerės, labai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant išpuolius prieš ligonines ir mokyklas; pavyzdžiai – pastarojo meto JAV aviacijos smūgiai organizacijos „Gydytojai be sienų“ ligoninei Afganistane, Saudo Arabijos karinė koalicija Jemene, Izraelio išpuoliai Gazos ruože 2014 m. vasarą; ragina ES pasinaudoti visomis turimomis dvišalėmis priemonėmis ir partneres veiksmingai skatinti laikytis tarptautinės humanitarinės teisės; tai galėtų būti daroma ir politiniu dialogu, o jam nedavus jokių rezultatų, reikėtų imtis kitų priemonių, nustatytų ES gairėse dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT); apskritai, ragina ES remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skleisti informaciją apie tarptautinę humanitarinę teisę ir geruosius jos taikymo pavyzdžius;
8. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbti iniciatyvą, kuria būtų siekiama nustatyti ES ginklų embargo šalims, kaltinamoms labai pažeidus tarptautinę humanitarinę teisę, visų pirma, kai pažeidimai susiję su tyčiniu išpuolių nukreipimu į civilinę infrastruktūrą; pabrėžia, kad, nuolat išduodant leidimus ginklus parduoti tokioms šalims, pažeidžiama 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP[5];
9. pabrėžia, kad už tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus gali būti atsakingi nevalstybiniai subjektai, įskaitant privačias karines ir apsaugos bendroves; pakartoja, kad šiomis aplinkybėmis visapusiškai smerkia pastarojo meto teroristinių grupuočių išpuolius prieš mokyklas ir vaikus Nigerijoje ir Pakistane; siūlo ištirti galimybę išplėsti ir taikyti ES bendrą poziciją dėl ginklų eksporto, įtraukiant ir su ginklų eksportu susijusių paslaugų, pvz., konsultacijų, teikimą bei ES įsisteigusių privačių karinių įmonių veiklą trečiosiose šalyse; taip pat ragina ES laikytis vieningo požiūrio į laivų-ginklų saugyklų (angl. floating armouries) klausimą;
10. pripažįsta ES gairių dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT) svarbą, bet apgailestauja, kad ES institucijose ir valstybėse narėse jos įgyvendinamos pernelyg menkai, o valstybės pareigūnai nepakankamai išmano su jomis susijusius klausimus;
11. ragina Užsienio reikalų tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai persvarstyti tai, kaip dabar paskirstyta atsakomybė, kai tarptautinės humanitarinės teisės gairių įgyvendinimą pirmiausia prižiūri Tarybos viešosios tarptautinės teisės darbo grupė; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES gairėse atitinkamos Tarybos darbo grupės įpareigotos stebėti padėtį, kai gali būti taikoma tarptautinė humanitarinė teisė, ir tokiais atvejais rekomenduoti imtis veiksmų, kad būtų skatinama laikytis tarptautinės humanitarinės teisės; ragina atitinkamas Tarybos darbo grupes, visų pirma Tarybos žmogaus teisių darbo grupę (COHOM), naudotis šiuo įgaliojimu ir spręsti šiuo metu kilusią krizę dėl tarptautinės humanitarinės teisės nesilaikymo; ragina ES ir valstybes nares skaidriau parodyti, kaip gairės įgyvendinamos kilus konkretiems konfliktams, visų pirma tai būtų galima daryti ES metinėje žmogaus teisių ir demokratijos ataskaitoje;
12. primena poziciją, kurios laikomasi ES gairėse, t. y. tam tikrais atvejais bus svarstoma galimybė pasitelkti Tarptautinę humanitarinę faktų nustatymo komisiją (THFNK), įsteigtą pagal 1949 m. Ženevos konvencijos I papildomą protokolą, kuri gali padėti skatinti laikytis tarptautinės humanitarinės teisės pasinaudodama savo faktų nustatymo gebėjimais ir gerai veikiančia tarnyba; apgailestauja, kad THFNK paslaugomis nebuvo pasinaudota, ir ragina Tarybą, valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) labai gerai apsvarstyti, ar nereikėtų šios komisijos paskatinti veikti ir pirmą kartą nuo jos įsteigimo imtis spręsti klausimų dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas, nes tai neatidėliotinos kritinės aplinkybės, susijusios su tarptautinės humanitarinės teisės standartų laikymusi; ragina visas ES valstybes nares (taigi ir Prancūziją bei Latviją) pripažinti THFNK kompetenciją;
13. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautinei bendruomenei dabar suteikiama ribotos institucinės erdvės su tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimu susijusioms bendrai rūpimoms problemoms spręsti; šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo 32-oje tarptautinėje konferencijoje dalyvavusioms valstybėms nepavyko susitarti dėl naujos sistemos, kurią įdiegus būtų sustiprinta tarptautinės humanitarinės teisės valdymo sistema;
14. palankiai vertina ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui aktyviai palaikyti veiksmingos tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi gerinimo sistemos kūrimą, bet ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai vykstant būsimam tarpvyriausybiniam procesui Parlamentą informuoti apie su šio įsipareigojimo įgyvendinimu susijusius savo tikslus ir strategiją; šiuo atžvilgiu primygtinai tvirtina, kad reikia panašaus į išplėtotą JT žmogaus teisių sistemą tarptautinio mechanizmo, kad būtų galima nustatyti bei rinkti duomenis ir rengti pranešimus dėl tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų; šiuo atžvilgiu pareiškia visiškai palaikantis mintį, kad reikia reguliariai rengti viešus Ženevos konvencijos susitariančiųjų šalių posėdžius, kaip tai daroma įgyvendinant kitas JT konvencijas, kad būtų galima vertinti, kaip susitariančiosios šalys laikosi savo įsipareigojimų;
15. palankiai vertina tai, kad ES ir jos valstybės narės konferencijoje prisiima įsipareigojimus Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai pranešti apie šių įsipareigojimų įgyvendinimą, visų pirmą į Tarybos metinę žmogaus teisių ataskaitos tarptautinės humanitarinės teisės skyrių įtraukiant išsamų skirsnį;
16. ragina valstybes nares būti sektinu pavyzdžiu ir vykdyti savo įsipareigojimą ratifikuoti pagrindinius tarptautinės humanitarinės teisės dokumentus, taip pat kitus susijusius teisės aktus, turinčius poveikį tarptautinei humanitarinei teisei; visų pirma smerkia tai, kad septynios valstybės narės dar neratifikavo Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, tik dvylika ratifikavo Konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ir tik viena – Sutartį dėl prekybos ginklais; ragina valstybes nares imtis skubių priemonių, kad ši padėtis būtų ištaisyta;
17. ragina visas valstybes nares nebeatidėliojant pasirašyti Saugių mokyklų deklaraciją, taip pat Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo 32-oje tarptautinėje konferencijoje pateiktas rekomendacijas;
18. ragina ES ir jos valstybes nares remti visuotinį draudimą naudoti baltąjį fosforą, visų pirma sudarant naują Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų protokolą, kuriuo būtų draudžiama naudoti tokius ginklus;
19. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai remti JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl nusodrintojo urano pagrindu pagamintų ginklų ir plėtoti bendrą ES poziciją, kuria būtų geriau atspindėti dažni Parlamento raginimai skelbti prevencinį visuotinį moratoriumą, taip pat remti visuotinio sutarimo dėl galimų pavojų civilių sveikatai, sunkios valdymo naštos pasibaigus konfliktui ir su tokių ginklų naudojimu susijusių finansinių išlaidų skatinimą;
20. ragina valstybes nares, nenustačiusias draudimo investuoti į minas gaminančias, jomis prekiaujančias ar bet kokios formos komercinius sandorius dėl jų sudarančias bendroves, kuo skubiau tai padaryti;
21. primygtinai tvirtina, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija; primena, kad, susidarius tokioms aplinkybėms, įskaitant ilgai trunkančią Palestinos, Vakarų Sacharos ar šiaurės Kipro okupaciją, taip pat daugybę įšaldytų konfliktų Rytų partnerystės šalyse, įgyvendinant ES politiką turėtų būti vadovaujamasi tarptautine humanitarine teise;
22. kartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos, ir smerkia tai, kad jo raginimo Tarybai priimti bendrą ES poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo iki šiol nepaisoma; primygtinai tvirtina, kad ES ir jos valstybės narės turi skatinti didesnį ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo srities skaidrumą ir atskaitomybę; dar kartą Tarybą ragina patvirtinti politiką, kuria būtų draudžiama naudoti automatinių ginklų sistemas;
23. pabrėžia, kad asimetriniu karu ir kova su terorizmu negalima pateisinti laisvesnio tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi arba jos nesilaikymo; apgailestauja dėl neigiamo kovos su terorizmu priemonių poveikio humanitariniams veiksmams, įskaitant sudėtingesnes administracines viešųjų pirkimų ar partnerių atrankos procedūras, kurios gali smarkiai trukdyti pagalbos teikimui gyventojams tose vietovėse, kuriose gali aktyviai veikti ginkluotos teroristų grupuotės; primygtinai tvirtina, kad kovos su terorizmu priemonėmis neturi būti keliama pavojaus humanitariniams veiksmams, o tos priemonės turėtų griežtai atitikti žmogaus teisių ir tarptautinę humanitarinę teisę;
24. reiškia susirūpinimą dėl per meno skaidrumo ir nepakankamų viešų pranešimų apie karinius puolimus, kuriuos vykdo ES valstybės narės arba kurie vykdomi joms dalyvaujant tarptautinėse koalicijose, įskaitant puolimus prieš grupuotę „Islamo valstybė“ Sirijoje ir Irake; ragina valstybes nares teikti tikslią informaciją apie savo kariuomenės dalyvavimą tokiose koalicijose ir priemones, kurių imamasi siekiant užtikrinti visišką atitiktį tarptautinei humanitarinei teisei;
25. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką, pakeisti ir pataisyti atitinkamus karinių operacijų srities planavimo ir įgyvendinimo dokumentus ir gaires, visų pirma ES koncepciją dėl jėgos naudojimo; ragina kariuomenių vadus parengti pakankamai aiškias ir tikslias kovos taisykles, kad kariai galėtų lengvai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės taisyklių;
26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.