Plenarinio posėdžio dokumentas
20.4.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0361/2016
remiantis Darbo tvarkos taisyklių 128 taisyklės 5 dalimi
dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę
( 2016/2662(RSP) )
Elena Valenciano, Linda McAvan, Enrique Guerrero Salom, Pier Antonio Panzeri, Norbert Neuser, Marlene Mizzi
S&D frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę
( 2016/2662(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitus JT žmogaus teisių dokumentus,
– atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas ir kitus tarptautinės humanitarinės teisės (THT) teisinius dokumentus,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10–11 d. Tarybos išvadas dėl pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais parengiamojo proceso,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,
– atsižvelgdamas į atnaujintas Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės[1],
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais „Viena žmonija, bendra atsakomybė“,
– atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1998 (2011) ir į 2014 m. kovo 7 d. priimtą rezoliuciją 2143 (2014) dėl vaikų, nukentėjusių nuo ginkluotų konfliktų, apsaugos,
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 9 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/64/290 dėl teisės į mokslą ekstremaliųjų situacijų atveju,
– atsižvelgdamas į 2003 m. rugpjūčio 26 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1502 (2003) dėl smurto prieš humanitarinius darbuotojus ir į 2014 m. rugpjūčio 29 d. rezoliuciją 2175 (2014) dėl civilių apsaugos per ginkluotus konfliktus,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Deklaraciją dėl saugių mokyklų ir į susijusias Gaires dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo panaudojimo karinėms reikmėms per ginkluotus konfliktus,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. 32-ąją Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio konferenciją dėl geresnio tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ataskaitą dėl Sveikatos priežiūros pavojaus sąlygomis projekto ir į jo ataskaitą apie sveikatos priežiūros infrastruktūros niokojimą ir smurtą prieš sveikatos priežiūros darbuotojus,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene[2],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių sąlygomis[3],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“[4],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pasiruošimo pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais. Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės[5],
– atsižvelgdamas į klausimą Tarybai dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas, kaip tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ( O-000063/2016 – B8-0361/2016 ),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi išpuoliai prieš humanitarinius darbuotojus tapo įprasti ir jų skaičius grėsmingai išaugo;
B. kadangi tarptautinė bendruomenė susidūrė su grėsminga tendencija, susijusia su išpuoliais prieš ligonines ir mokyklas per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje, taip pat su tuo, kad beprecedentiškai daugėja atvejų, kai atsisakoma suteikti humanitarinę pagalbą bei prieigą, kai vykdomos civilių ir humanitarinių darbuotojų egzekucijos, kai jie yra kalinami siaubingomis sąlygomis ir kai civiliai yra panaudojami kaip įkaitai arba yra verčiami vergauti;
C. kadangi JT Saugumo Tarybai tenka aiškus vaidmuo užtikrinant, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės, susijusios su visų humanitarinių darbuotojų apsauga;
D. kadangi valstybėms tenka pagrindinė atsakomybė padėti tiems, kas gyvena jų teritorijoje, ir juos apsaugoti, taip pat kadangi jos turėtų siekti tvirčiau ir geriau bendradarbiauti tarpusavyje dėl prevencinių veiksmų prieš tai, kai įvykdomi pažeidimai;
E. kadangi humanitarinių darbuotojų apsaugos didinimo srityje dirbtinai išskiriami tarptautiniai ir vietos darbuotojai; kadangi vietos humanitarinės pagalbos darbuotojams retai taikomos tokios pat saugumo sąlygos kaip jų tarptautiniams kolegoms;
F. kadangi Romos statute išpuoliai prieš humanitarinius darbuotojus įvardijami kaip karo nusikaltimai;
G. kadangi 2016 m. kovo mėn. 124 valstybės buvo Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto (Romos statuto) šalys, 31 šalis statutą buvo tik pasirašiusi, tačiau neratifikavusi, o 41 JT valstybė narė nei buvo pasirašiusi statuto, nei prie jo buvo prisijungusi;
H. kadangi trys pasirašiusios šalys – Izraelis, Sudanas ir JAV – informavo JT Generalinį Sekretorių, kad jos nebenori tapti statuto šalimis ir kad atitinkamai nebeturi teisinių įsipareigojimų, susijusių su tuo, kad jų atstovai anksčiau pasirašė statutą;
I. kadangi išpuolių prieš humanitarinius darbuotojus vykdytojai turėtų būti patraukti atsakomybėn;
J. kadangi pirmasis pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais vyks Stambule 2016 m. gegužės 23–24 d.; kadangi pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais parengtoje ataskaitoje „Viena žmonija, bendra atsakomybė“ JT Generalinis Sekretorius atkreipia dėmesį į tai, ką jis vadina „pagarbos tarptautinėms žmogaus teisėms ir humanitarinei teisei drastišku sumažėjimu“ per ginkluotus konfliktus, ir mano, jog egzistuoja pavojus, kad bus sugrįžta prie karo be jokių apribojimų; kadangi ataskaitoje pabrėžiama, kad nesugebėjimas reikalauti laikytis mūsų bendrų normų ir skatinti pagarbą joms, taip pat paremti egzistuojančius vykdymo užtikrinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmus prisideda prie tokio padėties blogėjimo;
K. kadangi tarptautinė humanitarinė teisė, taip pat žinoma kaip ginkluotų konfliktų teisė, yra skirta palengvinti ginkluotų konfliktų padarinius, apsaugoti tuos, kurie tiesiogiai nedalyvauja arba nebedalyvauja karo veiksmuose, ir reguliuoti karo priemones bei metodus;
L. kadangi ligoninės ir medicinos darbuotojai yra konkrečiai saugomi pagal THT ir kadangi bet koks tyčinis išpuolis prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą yra vertinamas kaip rimtas THT pažeidimas;
M. kadangi Romos statute pabrėžiama, kad tyčiniai išpuoliai prieš pastatus, skirtus religijai, švietimui, menui, mokslui ar labdarai, arba prieš istorinius paminklus yra karo nusikaltimas;
N. kadangi JT patalpų ir turto, įskaitant mokyklas ir sveikatos centrus, neliečiamumas yra saugomas pagal 1946 m. Konvenciją dėl Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų;
O. kadangi Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) taip pat pareiškė, kad pareiga tirti įtariamus karo nusikaltimus yra paprotinės THT taisyklė, taikoma ir tarptautiniams, ir ne tarptautiniams ginkluotiems konfliktams;
P. kadangi 2016 m. kovo 14 d. 52 valstybės, įskaitant kelias (tačiau ne visas) ES valstybes narės, po 2015 m. gegužės mėn. surengtos Oslo konferencijos saugių mokyklų klausimais buvo parėmusios Saugių mokyklų deklaraciją;
Q. kadangi Užsienio reikalų taryba, priimdama ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, pabrėžė, kad svarbu veiksmingai priimti sprendimus dėl anksčiau padarytų rimtų pažeidimų ir tuo tikslu remti atitinkamus atskaitomybės mechanizmus, taip pat akcentavo, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas gali atlikti svarbų vaidmenį tais atvejais, kai atitinkama valstybė ar valstybės negali ar nenori pasinaudoti savo jurisdikcija; kadangi ES gairėmis „atitinkamos Tarybos darbo grupės“ yra įpareigojamos stebėti aplinkybes, kuriomis gali būti taikoma THT, ir pasiūlyti veiksmus, skirtus skatinti laikytis THT (15 dalies a punktas);
R. kadangi 2012–2015 m. TRKK surengė plataus masto konsultacijų procesą apie tai, kaip didinti ginkluotų konfliktų aukų teisinę apsaugą ir THT laikymosi užtikrinimo mechanizmų veiksmingumą; kadangi TRKK sveikatos priežiūros pavojaus sąlygomis iniciatyva siekiama „[spręsti] smurto prieš pacientus bei sveikatos priežiūros darbuotojus ir infrastruktūros bei transporto priemonių niokojimo problemą ir [užtikrinti] galimybę saugiai gauti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas per ginkluotus konfliktus ir kitomis ekstremaliosiomis situacijomis“;
S. kadangi 2015 m. gruodžio mėn. surengtoje 32-joje Tarptautinėje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio konferencijoje valstybės dalyvės galiausiai nesugebėjo susitarti dėl naujo TRKK ir Šveicarijos Vyriausybės pasiūlyto mechanizmo, skirto užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi THT; kadangi pagal pasiūlytą naująjį mechanizmą būtų rengiamas Ženevos konvencijas pasirašiusių valstybių metinis susitikimas; kadangi dalyvaujančios valstybės susitarė pradėti naują tarpvyriausybinį procesą, kad galėtų nustatyti, kaip gerinti THT įgyvendinimą, ir užtikrinti, kad rezultatas būtų pristatytas per kitą tarptautinę konferenciją 2019 m.;
1. labai apgailestauja, kad sumažėjo pagarba THT, ir reiškia pasibaisėjimą bei didelį susirūpinimą dėl mirtinų išpuolių prieš ligonines ir mokyklas, kurių pavojingai daugėja per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje, kai pacientai, studentai, medicinos ir švietimo darbuotojai, humanitarinės pagalbos darbuotojai ir jų šeimų nariai tampa taikiniais ir aukomis, o tarptautinis pasmerkimas retai paskatina imtis nepriklausomų tyrimų ir užtikrinti tikrą atskaitomybę; ragina ES valstybes nares, ES institucijas ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pripažinti tikrąjį šios ekstremaliosios situacijos mastą ir neatidėliojant parengti konkretų ir chronologiškai apibrėžtą veiksmų planą, siekiant visapusiškai išnaudoti ES ir jos valstybių narių įtaką, kad būtų užtikrintas prevencinių priemonių įgyvendinimas ir sustabdyti tokie pažeidimai bei prievarta;
2. smerkia išpuolius prieš ligonines bei mokyklas, kurie yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, ir pripažįsta, kad tokie veiksmai pagal Romos statusą gali būti sunkūs 1949 m. Ženevos konvencijų pažeidimai ir karo nusikaltimai; reiškia įsitikinimą, kad sveikatos ir švietimo infrastruktūros, kaip neutralios ir apsaugotos erdvės, išsaugojimas per ginkluotus konfliktus priklauso nuo to, kokie yra brutalių išpuolių skaidrių, nepriklausomų ir bešališkų tyrimų rezultatai, ir nuo to, ar pavyksta užtikrinti atskaitomybę už padarytus nusikaltimus;
3. reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės į JT ir JT Saugumo Tarybos darbotvarkę įtrauktų klausimą dėl tarptautinių ir vietos darbuotojų dirbtinės hierarchijos ir atskyrimo pašalinimo, kai siekiama didinti visų humanitarinių darbuotojų apsaugą;
4. skatina ES ir jos valstybes nares visiškai paremti JT Generalinio Sekretoriaus raginimą visoms JT valstybėms narėms pasinaudoti rengiamo pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais teikiama galimybe patvirtinti įsipareigojimą apsaugoti civilius ir užtikrinti visų asmenų žmogaus teises ir atitinkamai gerbti, įgyvendinti ir tobulinti taisykles, dėl kurių jos jau yra susitarusios; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant panaikinti THT pažeidimų vykdytojų nebaudžiamumą, JT Generalinis Sekretorius pabrėžia būtinybę stiprinti tarptautinę tyrimo ir teismų sistemas (įskaitant TBT), kurios papildytų nacionalines sistemas;
5. ragina ES, jos valstybes nares ir kitus tarptautinius rėmėjus pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais visapusiškai prisiimti visus siūlomus pagrindinius įsipareigojimus, įtrauktus į Darbotvarkę žmonijai, kuri sutelkta į pastangas mažinti karo veiksmų humanitarinį poveikį ir sudaryti sąlygas humanitarinei veiklai;
6. ragina ES ir jos valstybes nares pareikalauti, kad JT Saugumo Taryba pasinaudotų visomis prieinamomis priemonėmis, tokiomis kaip tikslinės priemonės, faktų nustatymo misijos, tyrimo komisijos arba teisminiai mechanizmai, tokie kaip kreipimasis į TBT, nesinaudotų savo veto teise priimant Saugumo Tarybos sprendimus dėl klausimų, susijusių su humanitariniais veiksmais, ir užtikrintų pagarbą tarptautinės teisės normoms, kuriomis numatyta humanitarinių darbuotojų apsauga, taip pat užtikrintų, kad būtų vykdomas veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip tokių normų pažeidimas, sisteminis tyrimas ir kad asmenys, įtariami padarę tokius veiksmus, būtų patraukti atsakomybėn;
7. ragina ES ir jos valstybes nares pareikalauti, kad JT Saugumo Taryba primintų visoms susijusioms šalims laikytis teisinių įsipareigojimų ir pasmerktų jas, kai jos to nedaro, ir imtųsi tikslinių priemonių prieš nuolatinius pažeidėjus, kartu užtikrindama, kad taikos derybose ir taikdarystės įgaliojimuose nebūtų ištrintos ribos tarp politinių, karinių ir humanitarinių tikslų;
8. pripažįsta ES gairių dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės svarbą ir išskirtinumą, nes jokios kitos valstybės ir organizacijos nėra priėmusios atitinkamo dokumento; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kiek veiksmingai tas ES gaires įgyvendina ES institucijos ir valstybės narės;
9. ragina Užsienio reikalų tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai reikalauti, kad ES misijų vadovai ir atitinkami ES atstovai (ES civilinių operacijų vadovai, ES karinių operacijų vadovai ir ES specialieji atstovai) sudarytų rimtų THT pažeidimų sąrašą;
10. siekdamas užtikrinti, kad ES politika ir veiksmai, susiję su THT, būtų vykdomi darniai ir veiksmingai, ragina Užsienio reikalų tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai peržiūrėti dabartinį funkcijų pasiskirstymą, pagal kurį už THT gairių įgyvendinimą pirmiausiai atsako Tarybos darbo grupė tarptautinės viešosios teisės klausimais, kuriai pirmininkauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES gairėse „atitinkamos Tarybos darbo grupės“ įpareigojamos stebėti aplinkybes, kuriomis gali būti taikoma THT, ir tokiais atvejais pasiūlyti veiksmus, skirtus skatinti laikytis THT (15 dalies a punktas); ragina atitinkamas Tarybos darbo grupes pasinaudoti šiuo įgaliojimu, kad būtų neatidėliotinai sprendžiama dabartinė krizė, susijusi su THT nesilaikymu;
11. ragina visas Romos statutą pasirašiusias JT valstybes nares pasirašyti ir (arba) ratifikuoti šį statutą, siekiant užtikrinti, kad tarptautinė baudžiamoji teisė taptų išties pasaulinė ir visuotinė;
12. prisimena ES gairėse išdėstytą nuostatą, kad prireikus bus apsvarstyta galimybė pasinaudoti Tarptautinės humanitarinės faktų nustatymo komisijos (THFNK), įsteigtos pagal 1949 m. Ženevos konvencijų I protokolą, paslaugomis, kadangi ta komisija, vykdydama faktų nustatymą ir atlikdama tarpininkavimo funkciją, gali padėti užtikrinti pagarbą THT; pabrėžia, kad iki šiol THFNK paslaugomis niekada nebuvo pasinaudota, ir ragina Tarybą, ES valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą organizuoti tyrimą pareiškiant įtarimus dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas, kaip neatidėliotinų veiksmų reikalaujančios situacijos, susijusios su THT standartų laikymusi;
13. ragina ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę didinti THFNK vaidmenį ir tuo tikslu padėti jai vykdyti veiklą, susijusią tiek su tarptautiniais, tie su ne tarptautiniais ginkluotais konfliktais, išplečiant jos ad hoc jurisdikciją; prisimena, kad po 2015 m. spalio mėn. surengto išpuolio prieš Kunduzo ligoninę THFNK Afganistanui ir JAV oficialiai pasiūlė savo tarpininkavimą;
14. su susirūpinimu pabrėžia, kad tarptautinės bendruomenės institucinės galimybės spręsti su THT įgyvendinimu susijusias bendrąsias problemas yra ribotos; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad 2015 m. gruodžio mėn. surengtoje 32-joje Tarptautinėje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio konferencijoje dalyvavusioms šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl naujo mechanizmo, kuris būtų padėjęs sustiprinti THT valdymo sistemą, nes būtų pradėti rengti kasmečiai valstybių susitikimai, skirti stiprinti dialogą, ir būtų nustatytas įpareigojimas periodiškai teikti nacionalines ataskaitas apie tai, kaip laikomasi THT; ragina ES ir jos valstybes nares siekti geresnio būsimo tarpvyriausybinio proceso rezultato;
15. ragina JT Generalinį Sekretorių skatinti įgyvendinti kampanijas, skirtas užtikrinti, kad visi subjektai, įskaitant nevalstybines ginkluotas grupes, žinotų apie savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, vykdytų savo įsipareigojimus sudaryti sąlygas teikti humanitarinę pagalbą ir apsaugoti nuo jų priklausomus žmones, pavyzdžiui, duotų nurodymus savo kovotojams, taip pat skelbtų elgesio kodeksus ir įsakymus, kurie atspindėtų jų THT įsipareigojimus;
16. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.