Plenarinio posėdžio dokumentas
9.5.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8-0367/2016 ir B8-0368/2016
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
tolesni veiksmai dėl 2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų
( 2016/2573(RSP) )
Monika Hohlmeier, Jeroen Lenaers
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija „Tolesni veiksmai dėl 2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų“
( 2016/2573(RSP) )
Europos Parlamentas,
– – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 4, 6 ir 21 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,
– atsižvelgdamas į susijusias JT žmogaus teisių priemones, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1984 m. gruodžio 10 d. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir į atitinkamus jos protokolus, taip pat į 2006 m. gruodžio 20 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,
– atsižvelgdamas į ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires, taip pat į ES gaires dėl mirties bausmės,
– atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo klausimais parengtą ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tyrimo komisijoms, sudarytoms siekiant imtis veiksmų dėl kankinimo ar kitokio netinkamo elgesio modelių ar praktikos[1],
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. JAV ir ES bendrą pareiškimą dėl Gvantanamo įlankos sulaikymo centro uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių teismo sprendimus 2016 m. vasario mėn. byloje Nasr ir Ghali prieš Italiją (Abu Omar), 2014 m. liepos mėn. bylose Al Nashiri prieš Lenkiją ir Husayn (Abu Zubaydah) prieš Lenkiją, 2012 m. gruodžio mėn. byloje El-Masri prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją Nr. 2178 (2014) dėl teroro aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d.[2] ir 2009 m. vasario 19 d.[3] rezoliucijas dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją „Tariamas CŽV vykdytas kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos“[4],
– atsižvelgdamas į prezidento B. Obamos 2009 m. sausio 22 d. vykdomąjį potvarkį Nr. 13491 dėl teisėto tardymo užtikrinimo,
– atsižvelgdamas į prezidento B. Obamos 2015 m. sausio 20 d. pranešimą apie padėtį šalyje,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. plenarinio posėdžio diskusiją dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų[5],
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2015 m. rugsėjo 24 ir 25 d. surengtą Parlamento tiriamąją misiją į Bukareštą (Rumunija) ir į atitinkamą misijos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2015 m. spalio 13 d. surengtą viešąjį klausymą dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse tyrimo,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto užsakymu atliktą ir 2015 m. paskelbtą tyrimą „Kam tenka atsakomybė? ES ir valstybių narių atlikti CŽV vykdyto perdavimo ir slapto kalinimo programos tyrimai“,
– atsižvelgdamas į baigtą tyrimą, atliktą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 52 straipsnį, dėl CŽV vykdyto neteisėto įtariamųjų dėl teroro aktų kalinimo ir gabenimo ir į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus prašymą, kad visos EŽTK šalys iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pateiktų jam informaciją apie atliktus ar atliekamus tyrimus, atitinkamų bylų nagrinėjimą nacionaliniuose teismuose ar kitas priemones, kurių buvo imtasi klausimais, susijusiais su šiuo tyrimu[6],
– atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos Parlamento 2015 m. vasario 11 d. rezoliucija dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų ( O-000038/2016 – B8-0367/2016 ir O-000039/2016 – B8-0368/2016 ),
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES grindžiama įpareigojimu laikytis demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms bei žmogaus orumui principų ir paisyti tarptautinės teisės ne tik vykdydama savo vidaus politiką, bet ir įgyvendindama jos išorės aspektą; kadangi ES įsipareigojimas paisyti žmogaus teisių, kurį sutvirtino tai, kad įsigaliojo ES pagrindinių teisių chartija ir vyksta prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos procesas, turi būti įtrauktas į visas politikos sritis, siekiant, kad ES žmogaus teisių politika būtų veiksminga;
B. kadangi Parlamentas ne kartą ragino užtikrinti, kad kovojant su terorizmu būtų paisoma pagarbos žmogaus orumui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat ir bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu šioje srityje, kaip numatyta pagal ES sutartis, Europos žmogaus teisių konvenciją, nacionalines konstitucijas bei pagrindinių teisių teisės aktus;
C. kadangi, atsižvelgdamas į savo Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse atliktos veiklos rezultatus, Parlamentas griežtai pasmerkė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdyto perdavimo ir slapto kalinimo programą, kurią įgyvendinant daug kartų pažeistos žmogaus teisės, įskaitant neteisėtą ir nepagrįstą sulaikymą, kankinimą ir kitokį netinkamą elgesį;
D. kadangi, siekiant išsaugoti piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, veiksmingai apsaugoti žmogaus teises ir skatinti jų paisyti įgyvendinant ES vidaus ir išorės politiką ir užtikrinti teisėtą ir veiksmingą saugumo politiką, kuri būtų grindžiama teisinės valstybės principais, būtina įdiegti tinkamas atskaitomybės procedūras;
E. kadangi 2001 m. rugsėjo 11 d. Jungtinės Valstijos patyrė precedento neturinčius „Al-Qaeda“ teroristų išpuolius, nusinešusius daugiau nei 3 000 žmonių gyvybes, kuomet lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius, Pentagoną ir lauką Pensilvanijoje;
F. kadangi ES ir JAV santykiai grindžiami tvirta partneryste ir bendradarbiavimu daugelyje sričių, remiantis bendromis demokratijos ir pagarbos teisinei valstybei bei pagrindinėms teisėms vertybėmis; kadangi po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių ES ir JAV ėmė aktyviau kovoti su terorizmu;
G. kadangi 2009 m. birželio 15 d. ES bei jos valstybės narės ir JAV pasirašė bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, grindžiamo bendromis vertybėmis, tarptautine teise ir pagarba teisinės valstybės principams bei žmogaus teisėms;
H. kadangi ES valstybių narių pagalba perkeliant kai kuriuos kalinius buvo neskubi ir ribota;
I. kadangi 2016 m. vasario 23 d. prezidentas B. Obama išsiuntė Kongresui planą kartą ir visiems laikams uždaryti karinį kalėjimą Gvantanamo įlankoje (Kuba);
J. kadangi 2014 m. gruodžio 3 d. po šešis metus trukusio tyrimo JAV Senato specialusis žvalgybos komitetas paskelbė savo tyrimo apie Centrinės žvalgybos valdybos vykdytą kalinimo ir tardymo programą santrauką;
K. kadangi, atsižvelgdamas į šią tyrimo santrauką, Parlamentas pavedė savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, Užsienio reikalų komitetui ir Žmogaus teisių pakomitečiui atnaujinti tyrimą dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo ES šalyse ir per metus pateikti pranešimą plenariniame posėdyje;
L. kadangi vykdant šį tolesnį tyrimą buvo surengta Parlamento tiriamoji misija į Rumuniją, kurioje, kaip įtariama, veikė slapti CŽV sulaikymo centrai, surinkta visa susijusi informacija ir įrodymai apie galimą kyšininkavimą arba kitokius korupcijos veiksmus, susijusius su CŽV programa, ir surengtas klausymas, kuriame dalyvavo nacionalinių parlamentų atstovai ir teisininkai siekiant apžvelgti visus atliktus ir atliekamus parlamentinius ir teisminius tyrimus;
1. pakartoja, kad itin smerkia sugriežtintus tardymo metodus, kurie draudžiami pagal tarptautinę teisę ir kuriais pažeidžiamos, inter alia, teisės į laisvę, saugumą, humanišką elgesį, teisė nebūti kankinamam, nekaltumo prezumpcija, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė turėti advokatą ir teisė į pagal teisės aktus suteikiamą vienodą apsaugą;
2. mano, kad valstybės narės yra pareiškusios norą tvirtai laikytis tarptautinės teisės normų; nuolatos pabrėžia, kad valstybių narių atliekami nepriklausomi ir veiksmingi žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su CŽV programa, tyrimai turi būti grindžiami ne tik žiniasklaidos ir visuomenės hipotezėmis, bet ir patikimais teisminiais įrodymais ir nacionalinių teismų sistemų bei ES teisės aktų paisymu;
3. pabrėžia nepaprastą transatlantinių santykių svarbą ir jų strateginį pobūdį didėjant nestabilumui pasauliniu mastu; mano, kad šie santykiai, kurie grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis, turi būti toliau stiprinami remiantis pagarba daugiašališkumui, tarptautiniams teisinės valstybės principams ir konfliktų sprendimui vedant derybas;
4. primena apie itin svarbų JAV vaidmenį kovojant su terorizmu, taip pat ir Europoje; mano, kad transatlantinį bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje būtina išsaugoti siekiant suteikti bendros naudos piliečiams abipus Atlanto ir vykdyti jį visapusiškai paisant pagrindinių žmogaus teisių ir privatumo apsaugos, kaip įtvirtinta ES teisės aktuose; ragina tęsti politinį dialogą tarp transatlantinių partnerių saugumo ir kovos su terorizmu klausimais, įskaitant pilietinių ir žmogaus teisių apsaugą, siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu;
5. pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas, pagrįstas tokiomis bendromis vertybėmis kaip laisvės ir saugumo, demokratijos ir pagrindinių žmogaus teisių skatinimas, yra ir turi būti pagrindinis prioritetas ES užsienio santykių srityje; pakartoja savo aiškią poziciją, išdėstytą 2009 m. JAV ir ES pareiškime, kad bendros pastangos kovojant su terorizmu turi derėti su tarptautinės teisės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės, įsipareigojimais ir kad dėl to mūsų šalys bus stipresnės ir saugesnės;
6. pakartoja esąs ryžtingai įsipareigojęs bendradarbiauti su JAV kovoje su terorizmu pasauliniu mastu, kartu užtikrindamas visapusišką ir griežtą pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo įsipareigojimų laikymąsi, ir pabrėžia, kad kovos su terorizmu priemonių veiksmingumas ir žmogaus teisių laikymasis neprieštarauja vienas kitam, priešingai, tai vienas kitą papildantys ir sustiprinantys tikslai; primena, kad pagrindinių teisių laikymasis sudaro esminę sėkmingos kovos su terorizmu politikos dalį; primena, kad kovojant su terorizmu reikalingas daugiašalis požiūris ir todėl aktyviai skatina Jungtinėse Tautose kurti pasaulinį kovos su terorizmu aljansą, įtraukiant visus tarptautinius subjektus;
7. palankiai vertina prezidento B. Obamos pastarojo meto teigiamus veiksmus, kurių jis ėmėsi dėdamas nuolatines ir pakartotines pastangas, kad JAV karinėje bazėje Gvantanamo įlankoje (Kuba) būtų uždaryta sulaikymo įstaiga ir paleisti tie sulaikytieji, kuriems kaltinimai nebuvo pateikti; pabrėžia, jog prezidentas B. Obama savo 2015 m. sausio 20 d. pranešime apie padėtį šalyje pakartojo, kad yra pasiryžęs įgyvendinti savo 2008 m. rinkimų kampanijos pažadą uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą, ir palankiai įvertino planą, kurį 2016 m. vasario 23 d. jis išsiuntė Kongresui; ragina perkelti visus likusius kalinius į kontinentinėje JAV dalyje esančias bendrojo režimo sulaikymo įstaigas užtikrinant šiems asmenims tarptautinius standartus atitinkančias sąlygas, pateikiant jiems kaltinimus teisėtu būdu ir nagrinėjant jų bylas įprastuose teismuose;
8. ragina sustiprinti nuolatinį ir struktūrizuotą ES ir JAV tarpparlamentinį dialogą, visų pirma Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir atitinkamų partnerių JAV Kongrese ir Senate dialogą, šiuo tikslu pasinaudojant visais bendradarbiavimo ir dialogo būdais, galimais vykdant Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 78-ąjį Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo tarp Europos Parlamento ir JAV Kongreso susitikimą, kuris vyks Hagoje 2016 m. birželio 26–28 d., kaip galimybę sustiprinti šį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimas kovojant su terorizmu bus neatskiriama diskusijos dalis;
9. ragina valstybes nares, atsižvelgiant į jų slaptųjų žvalgybos ir saugumo agentūrų glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, užtikrinti tų agentūrų ir jų veiklos visapusišką demokratinę kontrolę vykdant atitinkamą vidaus, vykdomąją, teisminę ir nepriklausomą parlamentinę priežiūrą;
10. primena, kad nacionaliniai parlamentai, atlikdami vykdomosios valdžios institucijų priežiūros funkcijas, ir nacionaliniai bei Europos teismai, visų pirma Europos žmogaus teisių teismas, kaip teisinės valstybės principų ir piliečių pagrindinių teisių saugotojai, yra tinkamiausios institucijos, galinčios atlikti tyrimus dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo ES šalyse, nagrinėti susijusias baudžiamąsias bylas ir užtikrinti nukentėjusiesiems veiksmingas jų teisių gynimo priemones;
11. pažymi, kad 2016 m. vasario 11 d. Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjørn Jagland nusprendė baigti savo pirmtako prieš 10 metų pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 52 straipsnį pradėtą tyrimą dėl CŽV vykdyto neteisėto įtariamųjų dėl teroro aktų kalinimo ir gabenimo; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ne visa valstybių pateikta informacija buvo svarbi, vykdant šią procedūrą buvo surinkti duomenys, kuriuos Europos Taryba panaudojo siekdama nustatyti susijusius pažeidimus ir juos ištaisyti;
12. pabrėžia, kad atlikus vienus metus trukusį Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto tyrimą dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo ES šalyse nebuvo padaryta jokių esminių papildomų išvadų, todėl paveda šiam komitetui baigti minėtąjį tyrimą, kaip 2016 m. vasario 11 d. tai padarė Europos Taryba;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams.