Plenarinio posėdžio dokumentas
29.6.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos inovacijų fondų bei ES programų inovacijų sinergijos
( 2016/2695(RSP) )
Ernest Maragall, Davor Škrlec, Bronis Ropė
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos inovacijų fondų bei ES programų inovacijų sinergijos
( 2016/2695(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4, 162 ir 174–178 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)[1],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006[2],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006[3],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų[4],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veikimo sąlygas[5],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1084/2006[6],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005[7],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB[8],
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“[9],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“[10],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus[11],
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2014) 0339),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. liepos 23 d. Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2014) 0903),
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir programos „Horizontas 2020“ ir kitų mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių Sąjungos programų sinergijos užtikrinimas“ ( SWD(2014)0205 ),
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2010) 0553),
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Atotrūkio inovacijų srityje mažinimas“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 20 d. Regionų komiteto nuomonę „Paramos priemonės pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių ekosistemoms kurti“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2014–2020 m. finansinio programavimo laikotarpiu sanglaudos politika tebėra pagrindinė ES priemonė, taikoma visiems regionams ir susijusi su investicijomis į realiąją ekonomiką, kartu tai Europos solidarumo išraiška, nes didinamas augimas bei klestėjimas ir mažinami ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai skirtumai, padidėję dėl ekonomikos ir finansų krizės;
B. kadangi sanglaudos politika visiškai suderinta su Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ ir grindžiama trimis priemonėmis – Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Sanglaudos fondu (SF) – bei pagal Bendrą strateginę programą plačiau koordinuojama atsižvelgiant į fondus, skirtus kaimo plėtrai, būtent į Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), ir jūrų reikalų bei žuvininkystės sektoriui, būtent į Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF);
C. kadangi bendros visų penkių šių fondų – Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) – nuostatos išdėstytos Bendrųjų nuostatų reglamente, o konkrečios kiekvienam iš ESI fondų taikomos taisyklės ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas – atskiruose reglamentuose;
D. kadangi pastaruoju metu vykdant sanglaudos politikos reformą nustatytas ribotas skaičius tikslų ir prioritetų, formuojant temines sritis arba paramą telkiant pagal temas, kartu suteikiant tam tikro lankstumo ir galimybių koreguoti tam tikrus dalykus; kadangi, be to, buvo užtikrintas stipresnio partnerystės principo taikymas ir patikimas daugiapakopis valdymas, aiškiai apibrėžtas požiūris į teritorinį vystymąsi, didesnė penkių fondų, kartu ir kitų susijusių fondų (pvz., programos „Horizontas 2020“, Socialinių pokyčių ir inovacijų programos, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) ir Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE)), sinergija, dar labiau supaprastintos įgyvendinimo taisyklės, veiksminga stebėsenos ir vertinimo sistema, skaidrus veiklos rezultatų planas, aiškios finansinių priemonių taikymo taisyklės, patikima valdymo ir kontrolės sistema ir veiksminga finansinio valdymo sistema;
E. kadangi, kad būtų lengviau sutelkti dėmesį į rezultatus ir strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimą, kiekvienai valstybei narei buvo nustatytas veiklos lėšų rezervas, kurį sudaro 6 % ERPF (neįtraukiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo), ESF, SF, EŽŪFKP ir EJRŽF skirtų išteklių, kadangi numatyta, atliekant 2019 m. veiklos rezultatų peržiūrą, kad rezervas bus skiriamas tik toms programoms ir prioritetams, kurių srityje bus pasiekti nustatyti orientyrai, ir kadangi, siekiant užtikrinti ESI fondų išlaidų efektyvumą, buvo nustatytos ex ante sąlygos, kartu užtikrinus, kad dėl griežtos stebėsenos ir vertinimo sanglaudos politika 2014–2020 m. būtų labiausiai vertinama su ES biudžetu susijusi politika;
F. kadangi 2015 m. gruodžio 14 d. Komisija priėmė komunikatą dėl ESI fondų indėlio į ES ekonomikos augimo strategiją, Investicijų planą Europai ir ateinančio dešimtmečio Komisijos prioritetus, o tai iš tikrųjų yra Bendrųjų nuostatų reglamento dėl ESI fondų 16 straipsnyje nustatyta ESI fondų įgyvendinimo iki to laiko ataskaita, į kurią taip pat įtraukti derybų su valstybėmis narėmis dėl partnerystės sutarčių ir veiklos programų rezultatai, taip pat kiekvienos valstybės narės pagrindinių klausimų apžvalga;
G. kadangi dotacijos yra tinkamas būdas remti projektus, turinčius didelį teigiamą išorinį poveikį, t. y. visai visuomenei naudingus projektus, kuriuos sunku įvertinti pagal jų trumpalaikę ir vidutinės trukmės laikotarpio grąžą, ir kadangi finansinės priemonės yra tinkamas būdas remti projektus, turinčius mažesnį teigiamą išorinį poveikį, kuriuos reikia vertinti pirmiausia pagal jų ekonominę grąžą;
1. kartoja, kad sanglaudos politikos ir kitos ES politikos bei iniciatyvų (programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kaimo plėtros, bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos) ryšys Bendroje strateginėje programoje, nustatytoje Bendrųjų nuostatų reglamentu, stiprėja, taigi visomis jos priemonėmis ir tikslais, įskaitant miestų darbotvarkę, teritorinę darbotvarkę, investicijas į MVĮ, pažangaus augimo ir pažangiosios specializacijos strategijas, padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;
2. pabrėžia, kad pirmiau paminėta sinergija formuojama nuo pat pradinio strateginio planavimo etapo, todėl jau iš pat pradžių reikalaujama, kad strateginis pasirinkimas ir planavimas būtų grindžiamas regionais ir valstybėmis narėmis, kad būtų galima nustatyti ir generuoti galimybes; pabrėžia, kad programoje „Horizontas 2020“ tai informuotumo didinimas, informacijos teikimas, dalyvavimas komunikacinėse kampanijose ir nacionalinių informacijos centrų ryšių mezgimas, kiek tik įmanoma, su nacionaliniais ir regioniniais ESI fondų politikos formuotojais ir valdymo institucijomis;
3. pabrėžia, kad regionams ir valstybėms narėms, norinčioms Europos regioninės plėtros fondo išteklius investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, privaloma plėtoti pažangiosios specializacijos strategijas ir į verslumo galimybių paieškos procesą įtraukti nacionalines arba regionines valdymo institucijas ir suinteresuotąsias šalis, pavyzdžiui, universitetus ir kitas aukštojo mokslo įstaigas, pramonės atstovus ir socialinius partnerius, atsižvelgiant į tai, kad pagal programą „Horizontas 2020“ į pažangiosios specializacijos strategijas reikėtų įtraukti parengiamuosius įgyvendinimo veiksmus (gebėjimų stiprinimą, nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų gerinimą) ir įgyvendinimo veiksmus (inovacijos, rinka), o tai savo ruožtu skatina bendradarbiauti ES lygmeniu, siekiant Europoje mažinti inovacijų atotrūkį ir visų pirma investuoti į lyderių ir nuo jų atsiliekančiųjų ryšius, siekiant tikslo „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“, o pažangiosios specializacijos metodika gali tapti svarbesniu pavyzdžiu rengiant sanglaudos politiką po 2020 m.;
4. mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką reikia užtikrinti geresnį programavimo orientavimą į rezultatus; pabrėžia, kad reikia skubiai didinti sinergiją su kita ES politika – konkurencingumo, visų pirma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, IRT, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir MVĮ, siekiant padidinti ES MTTP rezultatų panaudojimo mastą, kurti naujas aukštos kokybės darbo vietas ir išlaikyti jau sukurtąsias, skatinti žaliąją ekonomiką; ragina Komisiją įvertinti galimybes didinti sinerginį įvairių ES priemonių, visų pirma programos „Horizontas 2020“ ir pažangiosios specializacijos iniciatyvų (RIS3), taikymą;
5. atkreipia dėmesį, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant sanglaudos politiką finansinėmis priemonėmis leidžiama siekti daugiau ir kad veiksmingai įgyvendintomis finansinėmis priemonėmis galima padidinti inovacijų skverbčiai į rinką skirto finansavimo poveikį, pavyzdžiui, efektyvaus energijos vartojimo srityje; tačiau pabrėžia, kad, norint suprasti, kaip tokias finansines priemones būtų galima veiksmingai panaudoti, reikia daugiau įrodymų; primena, kad dotacijomis ir finansinėmis priemonėms finansuojama ne tos pačios rūšies veikla ir kad tomis skirtingomis paramos formomis siekiama padėti skirtingų rūšių paramos gavėjams ir projektams; reiškia didelį susirūpinimą dėl finansavimo dotacijomis pagal ES programas ateities; pabrėžia, kad svarbu tam tikruose sektoriuose arba tam tikros rūšies veiklai ir toliau teikti dotacijas; pabrėžia, kad ateityje turi būti išlaikyta tinkama dotacijų ir finansinių priemonių pusiausvyra; primena, kad reikia didinti finansinių priemonių atskaitomybę, skaidrumą ir jas labiau orientuoti į rezultatus;
6. pabrėžia, kad, kadangi Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų politika (sanglaudos, kaimo plėtros ir žuvininkystės) orientuota į skirtingus politikos ir institucinius lygmenis, jie turi papildyti vienas kitą, ypač išteklių požiūriu; yra susirūpinęs dėl Komisijos pasiūlymo, kuriuo reikalaujama, kad didžiausia investicijų rizikos prisiėmimo dalis būtų dengiama ESI fondų, o ne ESIF lėšomis, kai priemonės yra jungiamos; mano, kad dėl to, naudojant ESI fondų lėšas, kyla teisinis neapibrėžtumas ir prieštaraujama pradiniam loginiam ESIF pagrindui – ES investicijoms užtikrinti naują pajėgumą absorbuoti riziką;
7. atkreipia dėmesį, kad sinergija su kita politika ir kitomis priemonėmis turi būti dar labiau didinama, kad būtų galima kuo labiau padidinti investicijų poveikį; todėl primena iš ES biudžeto remiamą bandomąjį kompetencijos plėtojimo („kompetencijos laiptai“) projektą (angl. S2E), kuriuo toliau remiami 13 valstybių narių regionai, plėtojantys ir panaudojantys ESI fondų sinergiją; pabrėžia, kad taip pat svarbu kituose regionuose ir valstybėse narėse nustatyti susijusias specializacijos sritis, kad būtų galima jungtis į grupes ir geriau pasirengti daugiašalių projektų galimybėms bei užmegzti tarptautinius ryšius;
8. pabrėžia, kad finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“ nepakanka ir kad labai gerai įvertintiems projektams neskiriama finansavimo; pabrėžia, kad reikia rasti alternatyvių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, labai gerai įvertintiems programos „Horizontas 2020“ projektams būtų galima skirti ESI fondų dotacijas pagal kompetencijos plėtojimo projektą;
9. pabrėžia, kad ESIF turi būti papildomi ESI fondai ir kitos programos, pavyzdžiui, „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad, siekiant išvengti jų arba įvairių politikos įgyvendinimo lygmenų sutapimo ar prieštaravimo, turėtų būti užtikrintas visiškas visų ES priemonių derėjimas ir sinergija; primena, kad, atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą, šį uždavinį būtina spręsti, kad visi turimi ištekliai būtų veiksmingai panaudoti ir būti pasiekti numatyti rezultatai, t. y. visa apimantys strateginiai tikslai, atsižvelgiant į tai, kad, koordinuotai įgyvendinant sanglaudos politikos priemones ir programą „Horizontas 2020“, reikia didinti MTTP investicijų kiekį, kokybę ir poveikį;
10. atkreipia dėmesį į už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingo Komisijos nario aiškinamąjį darbą, siekiant steigti Europos inovacijų tarybą, kad ES būtų geriau koordinuojamos inovacijų iniciatyvos (2015 m. gruodžio mėn.); įspėja, kad nereikėtų daugiau naujų lygmenų jau ir taip sudėtingoje ES finansuojamų priemonių (tokių kaip Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), ateities ir besiformuojančių technologijų sistema, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, jungtinės technologijų iniciatyvos, Europos inovacijų partnerystė, „InnovFin“ ir ESIF finansavimas) sistemoje, ir primena Komisijai, kad inovacijos kuriamos regioniniu ir vietos lygmenimis, todėl centralizuota priemonė arba sprendimų priėmimo įstaiga greičiausiai nebūtų pati veiksmingiausia priemonė;
11. atkreipia dėmesį į įgyvendinamą regioninės ekonominės konvergencijos projektą (angl. Towards Regional Economic Convergence (TREC)), kuriuo siekiama suvesti įvairių ES regionų – pirmaujančių ir nuo jų atsiliekančių – pramonės branduolius ir technologijų centrus, kad būtų skatinama lyginamoji analizė, keitimasis geriausia patirtimi, inovacijos ir strategijos, kuriomis mažinamas atotrūkis; ragina atidžiai stebėti to rezultatus ir nustatyti, ar sistema pakankamai sėkmingai veikia, kad ją būtų galima įtraukti į įgyvendinamas finansavimo iš konkurencingumui skirtos biudžeto išlaidų kategorijos priemones;
12. pabrėžia, kad, kaip pripažino Audito Rūmai, EIT finansavimas pernelyg koncentruotas vos keliose šalyse ir skiriamas ribotam skaičiui žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) partnerių – 73 % EIT finansavimo skiriama penkioms šalims; ragina Komisiją ir EIT gerokai sustiprinti finansavimą ir veiklą pagal Regioninės inovacijų sistemas, kad būtų remiamos didesnio skaičiaus regionų inovacijos ir plačiau skleidžiama EIT paramos veikla;
13. prašo Komisijos išleisti komunikatą dėl sinergijos įgyvendinimo, nes, išskyrus paminėjimą, kad sinergija teikiama daugiau galimybių, kai investavimo išteklių nedaug, ir kad apskritai esama galimybių ateityje išspręsti naujus uždavinius, ši tema neįtraukta į Komisijos ataskaitą, rengiamą pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnį, nors konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos yra susijusios su šia sinergija;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ir valstybių narių vyriausybėms bei nacionaliniams parlamentams.