Plenarinio posėdžio dokumentas
29.6.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl struktūrinių fondų ir programos „Horizontas 2020“ sinergijos
( 2016/2695(RSP) )
Rosa D’Amato, David Borrelli, Isabella Adinolfi, Rolandas Paksas
EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl struktūrinių fondų ir programos „Horizontas 2020“ sinergijos
( 2016/2695(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4 straipsnį, 162 straipsnį ir 174–190 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos[1] (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų[2],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo[3],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų[4],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1082/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas[5],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo[6],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005[7],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB[8],
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Atotrūkio inovacijų srityje mažinimas“ (2013/C 218/03),
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 20 d. Regionų komiteto nuomonę „Paramos priemonės pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių ekosistemoms kurti“ (2014/C415/02),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“[9],
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014) 0339),
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ ( COM(2014)0903 ),
– atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos priimtas gaires „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ES skatinimas“[10],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus[11],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2014–2020 finansinio programavimo laikotarpiu sanglaudos politika ir toliau yra pagrindinė visus regionus apimanti ES investavimo į realiąją ekonomiką priemonė ir ja turėtų būti padedama mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, kurie didėja dėl besitęsiančios ekonomikos ir finansų krizės, taip pat dėl griežtos taupymo politikos ir biudžetinių suvaržymų;
B. kadangi sanglaudos politika grindžiama trimis jos priemonėmis – Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Sanglaudos fondu (SF), taip pat pagal Bendrą strateginę programą (BSP) taikant platesnį koordinavimą su kaimo plėtros fondais, būtent Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir jūrų ir žuvininkystės sektoriui skirtu Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF);
C. kadangi bendros visų penkių šių fondų – Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) – nuostatos išdėstytos Bendrųjų nuostatų reglamente, o konkrečios kiekvienam iš ESI fondų taikomos taisyklės ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas – atskiruose reglamentuose;
D. kadangi, siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma ESI fondų ir programos „Horizontas 2020“ veikimo sinergijos;
E. kadangi pažangioji specializacija gali būti apibrėžta kaip „strateginis požiūris į ekonominę plėtrą tikslingai remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas“ ir kadangi ja teikiama pirmenybė investicijoms į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuriomis didinami esami ir galimi regionų pranašumai ir taip užtikrinamas veiksmingas viešųjų lėšų naudojimas, ir skatinamos privačios investicijos;
F. kadangi pagrindinis programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų sinergijos stiprinimo siekis – sukurti prasmingą investavimo strategijų ir intervencijų sąveiką siekiant daryti reikšmingą poveikį ekonomikai, inovacijoms konkrečiose vietovėse skirtas investicijas į pažangiosios specializacijos prioritetus derinant su pasaulinio masto mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis ir taip užtikrinant didesnį fondų poveikį;
G. kadangi pagal naująjį 2014–2020 m. programavimą valstybių narių ir regionų reikalaujama nustatyti „Regioninę inovacijų strategiją, skirtą pažangiajai specializacijai“ (RIS3), kuri yra būtina sąlyga moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtoms ERPF investicinėms lėšoms gauti;
H. kadangi sinergijos skatinimo procese turi būti kompleksiškai apsvarstyti trys veikimo lygmenys – strateginis, programavimo ir projektų lygmenys; kadangi strateginis ir programavimo lygmenys yra labai svarbūs norint užtikrinti politikos tęstinumą ir ilgalaikę strategijos įgyvendinimo viziją bei ryžtą;
I. kadangi skiriasi Bendrosios programos / programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų planavimo ir vykdymo būdai, „Sinergijos vadove“ pateikiama penkių sinergijos skatinimo veiksmų projektų įgyvendinimo lygmeniu taksonomija;
J. kadangi Komisija priėmė komunikatą dėl ESI fondų indėlio į ES ekonomikos augimo strategiją, Investicijų planą Europai ir ateinančio dešimtmečio Komisijos prioritetus, o tai iš tikrųjų yra Bendrųjų nuostatų reglamento dėl ESI fondų 16 straipsnyje nustatyta ESI fondų įgyvendinimo iki to laiko ataskaita, į kurią taip pat įtraukti derybų su valstybėmis narėmis dėl partnerystės sutarčių ir programų rezultatai, taip pat kiekvienos valstybės narės pagrindinių klausimų apžvalga;
1. pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti optimalią programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų sinergiją, kad būtų galima įveikti kaip niekada sparčiai augantį iš pasaulinės rinkos kylantį konkurencinį spaudimą ir kuo labiau padidinti viešojo finansavimo poveikį ir veiksmingumą;
2. pabrėžia tai, kad su ESI fondais susijusiame Bendrųjų nuostatų reglamente pirmą kartą nustatyti teisiniai įgaliojimai kuo labiau padidinti sinergiją ne tik tarp šių dviejų priemonių, bet ir su kitomis programomis, kaip antai COSME, „Erasmus+“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė; primena, kad naujojoje sanglaudos politikos sistemoje dėmesys sutelktas į nedidelį politikos tikslų skaičių ir keturias prioritetines sritis, turinčias didelį augimo potencialą, būtent mokslinius tyrimus ir inovacijas, MVĮ, informaciją ir ryšius, technologijas ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;
3. pažymi, kad pasitelkus sinergiją turėtų būti lengviau įgyvendinti pažangiosios specializacijos strategijas, kurios yra investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas ex ante sąlyga;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad, stiprinant sinergiją, nepakeičiamas yra už programų kūrimą atsakingų valstybės institucijų bendradarbiavimas, kaip ir koordinuotos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas nustatytose prioritetinėse srityse, remiant konkurencingumą ir augimą;
5. pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintas visiškas visų ES priemonių suderinamumas ir sinergija norint išvengti dubliavimosi arba nesuderinamumo įgyvendinant šias priemones arba įvairiais lygmenimis įgyvendinant politiką; šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad sukūrus Europos strateginių investicijų fondą (ESIV) ne tik 2,2 mlrd. EUR sumažintas programos „Horizontas 2020“ biudžetas ir taip apribotos jo galimybės įvykdyti tų priemonių uždavinius ir kenkiama skelbiamai Sąjungos politikai, kuri patvirtina, kad investicijos į mokslinius tyrimus lemia geriausią dauginimo koeficientą, kad būtų galima įveikti krizę, bet ir pasitvirtino šio fondo nesuderinamumas su Sutartyje įtvirtintais socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslais;
6. pažymi, kad 2014–2020 programavimo laikotarpiu sanglaudos politika sudaromos sąlygos tam, kad finansinės priemonės atliktų svaresnį vaidmenį, bet primena, kad pagal Reglamento Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 53 konstatuojamąją dalį, finansinės priemonės turėtų būti panaudotos kaip papildomos priemonės, remiantis ex ante vertinimu, rodančiu, kad siekiant Sąjungos politikos tikslų jos yra veiksmingesnės negu kitos Sąjungos finansavimo formos, įskaitant dotacijas;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad norint veiksmingai įgyvendinti su sinergija susijusią politiką reikia aiškiai veiklos požiūriu apibrėžti, kas yra sinergija ir kas nėra sinergija, ir kad paprasto lėšų padidinimo arba išteklių perkėlimo iš vieno fondo į kitą be abejonės negalima laikyti jokio pobūdžio sinergija; pabrėžia, jog sinergijos struktūra turi būti paprasta ir sutelkta, kad bendromis pastangomis būtų galima pasiekti daugiau nei tuo atveju, jei pavienės pastangos būtų dedamos atskirai; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sąlyga norint pasiekti sinergiją yra visapusiškai išnaudoti iki sinergijos buvusios padėties galimybes; šiuo klausimu ragina sinergijos strategiją susieti su išsamiais ir struktūrinių fondų, ir programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo įvertinimais, siekiant užtikrinti, kad sinergija nebūtų pretekstas nepastebėti tinkamai užregistruotų dokumentuose, dažnai pasikartojančių įgyvendinimo problemų, kurios turi poveikį įvairioms valstybėms narėms;
8. pažymi, kad sinergija su kitomis politikos sritimis ir priemonėmis turi būti toliau stiprinama siekiant kuo labiau padidinti investicijų poveikį; todėl primena iš ES biudžeto remiamą bandomąjį kompetencijos plėtojimo („kompetencijos laiptai“) projektą (angl. S2E), kuriuo toliau remiami 13 valstybių narių regionai, plėtojantys ir panaudojantys ESI fondų sinergiją; pabrėžia, kad taip pat svarbu kituose regionuose ir valstybėse narėse nustatyti susijusias specializacijos sritis, kad būtų galima jungtis į grupes ir geriau pasirengti daugiašalių projektų galimybėms bei užmegzti tarptautinius ryšius;
9. primena, kad nepakanka finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“ ir kad daugeliui projektų, įvertintų kaip pažangių, neįmanoma gauti finansavimo; pabrėžia, kad reikia rasti alternatyvių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, labai gerai įvertintiems programos „Horizontas 2020“ projektams būtų galima skirti ESI fondų dotacijas pagal kompetencijos plėtojimo projektą; siūlo, kad pagal programą „Horizontas 2020“ įvertinto jų pažangumo lygio būklė būtų pripažinta ex ante, nes vertinimo kriterijai atitinka nurodytuosius Bendrųjų nuostatų reglamente pagal atitinkamą teminį uždavinį (pvz., „mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų stiprinimas“);
10. todėl pakartoja, kad svarbu ESI fondų finansavimo turinį ir atrankos kriterijus suderinti su programai „Horizontas 2020“ būdinga veikla, kad ESI fondų paramą būtų galima teikti projektams, kurie atitiko programos „Horizontas 2020“ vertinimo ribinius reikalavimus, tačiau negalėjo būti finansuojami dėl nepakankamo programos „Horizontas 2020“ biudžeto;
11. ragina įdiegti stebėsenos sistemą, kad būtų galima stebėti sinergijos rezultatus siekiant skleisti geriausią patirtį ir didinti sinergijos poveikį prieš strategijos „Europa 2020“ peržiūrą;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingas Komisijos narys turi iš esmės patobulinti inovacijų iniciatyvų koordinavimą ES ir kai kurių iš šių iniciatyvų atžvilgiu atlikti reikšmingų teisinių ir su veikla susijusių pakeitimų bei užtikrinti, kad su inovacijomis susijusios veiklos finansavimas ir toliau būtų glaudžiai susijęs su faktiniais veiklos rezultatais ir juo būtų siekiama apibrėžtų rezultatų visoje Sąjungoje; šiuo klausimu pabrėžia, kad, prieš įsteigiant kokią nors įstaigą ar organizaciją šioje srityje, politiniu požiūriu labai svarbu visapusiškai išnaudoti visas esamų įstaigų galimybes;
13. atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų ryšį saugumo srityje (į tai, kad IRT infrastruktūros lygis turi būti vienodas visoje ES), taip pat į gamybinį šio ryšio aspektą; palankiai vertintų IRT saugumo struktūrų derinimą, kad ateinančio programavimo laikotarpio ESI fondų reglamentuose taip pat būtų atsižvelgta į šiuos aspektus, ir pabrėžia, kad tuo tikslu turi būti skirta pakankamai finansinių išteklių;
14. prašo Komisijos išleisti komunikatą dėl sinergijos įgyvendinimo, nes, išskyrus paminėjimą, kad sinergija teikiama daugiau galimybių, kai investavimo išteklių nedaug, ir kad apskritai esama galimybių ateityje išspręsti naujus uždavinius, ši tema neįtraukta į Komisijos ataskaitą, rengiamą pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnį, nors konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos yra susijusios su šia sinergija;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.