Plenarinio posėdžio dokumentas
19.10.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo
( 2016/2936(RSP) )
Michael Gahler, Jacek Saryusz-Wolski, Sandra Kalniete, Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Tunne Kelam, David McAllister, Lorenzo Cesa, Lars Adaktusson, Andrey Kovatchev, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Eduard Kukan, Andrzej Grzyb, Laima Liucija Andrikienė, Fernando Ruas, Dubravka Šuica, Alojz Peterle, Tokia Saïfi, Julia Pitera
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo
( 2016/2936(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), kuri buvo pateikta pasirašyti 1968 m. ir įsigaliojo 1970 m.,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės atominės energijos agentūros statutą, kuris įsigaliojo 1957 m. liepos 29 d.,
– atsižvelgdamas į Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją, kuri įsigaliojo 1987 m. vasario 8 d., ir jos vėlesnius pakeitimus,
– atsižvelgdamas į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. priėmė Europos Vadovų Taryba,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties[1],
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) šalių 2015 m. peržiūros konferenciją, kuri įvyko 2015 m. balandžio 27 d.–gegužės 22 d. Niujorke.
– atsižvelgdamas į aukščiausiojo lygio susitikimo branduolinio saugumo klausimais, kuris 2016 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. vyko Vašingtone (Kolumbijos apyg.), išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi saugumo aplinka aplink Europos Sąjungą, ypač jos kaimynystėje, pastaraisiais metasi labai pablogėjo ir tapo nestabilesnė, pavojingesnė ir nenuspėjama ir dėl to valstybės narės susiduria su įvairiomis įprastomis ir neįprastomis grėsmėmis, kurias kelia valstybiniai ir nevalstybiniai veikėjai;
B. kadangi pagal Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo pripažįstama, kad yra penkios branduolinį ginklą turinčios valstybės (JAV, JK, Rusija, Prancūzija ir Kinija), trys de facto branduolinį ginklą turinčios valstybės branduolinius pajėgumus yra sukūrusios ne pagal tą sutartį (Indija, Pakistanas ir Izraelis), ir laikoma, kad Šiaurės Korėja gali turėti branduolinį ginklą;
C. kadangi tarptautiniam saugumui ir stabilumui kyla pavojus dėl blogėjančių santykių tarp branduolinį ginklą turinčių valstybių, pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos, kaip rodo nesenas atvejis, kai Rusija sustabdė 2000 m. susitarimą dėl plutonio utilizavimo ir valdymo, nuolatinė įtampa tarp Indijos ir Pakistano ir Šiaurės Korėjos branduolinės ambicijos;
D. kadangi šiuo metu Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) yra pasirašiusi 191 šalis, taip pat ir penkios pripažintos branduolinį ginklą turinčios valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Rusija, Prancūzija ir Kinija;
E. kadangi NPT yra itin svarbi teisiškai privaloma tarptautinė sutartis, kuria siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų ir ginklų technologijų plitimui, skatinamas bendradarbiavimas taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje ir siekiama visuotinio branduolinio nusiginklavimo;
F. kadangi Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė priemonė branduolinių medžiagų fizinės apsaugos srityje ir joje nustatytos nusikaltimų, susijusių su branduolinėmis medžiagomis, prevencijos, nustatymo ir baudimo už juos priemonės;
G. kadangi nerimą keliantys žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Rusija su ES valstybėmis narėmis Lenkija ir Lietuva besiribojančioje Kaliningrado srityje dislokavo branduolines galvutes nešti galinčių raketų „Iskander“ sistemas;
H. kadangi okupavusi Krymo pusiasalį ir prieš Ukrainą pradėjusi hibridinį karą Rusija pažeidė 1994 m. Budapešto susitarimo memorandumą, kuriuo Ukrainai suteikiamos saugumo garantijos mainais už branduolinį nusiginklavimą;
I. kadangi ES vaidino aktyvų vaidmenį kaip Bendro visapusiško veiksmų plano, dėl kurio buvo susitarta su Iranu, sukuriant sistemą, pagal kurią ši šalis iš tiesų atsisakytų savo branduolinių ambicijų, šalis;
J. kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) atliko dar vieną branduolinį bandymą, pažeisdama savo tarptautinius įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir 1992 m. abiejų Korėjų deklaraciją dėl branduolinio ginklo atsisakymo;
K. kadangi visuotinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užkirsti kelią branduoliniams teroristiniams aktams;
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl aplink Europos Sąjungą ir ne tik jos kaimynystėje blogėjančios saugumo aplinkos, dėl kurios branduoliniai ginklai vėl gali būti naudojami kaip aktyvios atgrasomosios priemonės ir juos galėtų įsigyti valstybiniai ir nevalstybiniai veikėjai;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad branduoliniai ginklai vėl įtraukiami į branduolinį ginklą turinčių valstybių strateginį planavimą;
3. pritaria Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, kuri yra visuotinių pastangų užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui pagrindas, kuria skatinamas saugus ir patikimas branduolinės energijos naudojimas civiliniais tikslais ir kuria siekiama, kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų;
4. mano, kad saugumo ir tvaraus branduolinio nusiginklavimo sąlygas galim pasiekti tik daugiašaliu procesu, kuriame šalys dalyvauja geranoriškai; mano, kad branduolinis nusiginklavimas yra svarbiausias pasaulinės ginklų kontrolės politikos tikslas ir kad Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo tikslas kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų turėtų būti galutinis ilgalaikis tikslas;
5. pažymi, kad per 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferenciją nepavyko pasiekti susitarimo dėl galutinio dokumento dėl branduolinio ginklo neplatinimo darbotvarkės; primena, kad prieš konferenciją ES nesugebėjo priimti bendros savo pozicijos; pabrėžia, kad prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo neprisijungusios valstybės, kurios nėra prisiėmusios pagrindinių įsipareigojimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo, didina pavojų, kad bus pakenkta Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo patikimumui;
6. reiškia didelį susirūpinimą dėl padaugėjusių branduolinių grėsmių, kylančių dėl Rusijos elgesio, atsiliepiančio saugumui, stabilumui ir nuspėjamumui pasauliniu lygmeniu, ir dėl prastėjančių jos santykių su NATO, įskaitant galimus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) pažeidimus, pareiškimus, liudijančius didesnį pasiryžimą naudoti branduolinius ginklus ir rodančius, kad svarstomas branduolinių ginklų dislokavimas papildomose teritorijose Europoje; atkreipia dėmesį į Rusijos karinines pratybas, kurių metu imituojamas branduolinių ginklų panaudojimas prieš Lenkiją, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl branduolines galvutes nešti galinčių raketų „Iskander“ sistemų dislokavimo su ES valstybėmis narėmis Lenkija ir Lietuva besiribojančioje Kaliningrado srityje;
7. reiškia susirūpinimą dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) nesenai atliktų branduolinių baldymų ir pavojaus, kurį jie kelia regiono stabilumui; prašo KLDR susilaikyti nuo tokių bandymų ateityje;
8. palankiai vertina P5+1 grupės narių ir Irano susitarimą dėl Irano branduolinių ambicijų ir ir ragina abi šalis toliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintas Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP);
9. pritaria Tarptautinės atominės energijos agentūros darbui, kuriuo didinamas bendradarbiavimas branduolinėje srityje siekiant skatinti saugų, patikimą ir taikų branduolinių technologijų naudojimą;
10. ragina nuolat priminti ir griežtai įgyvendinti Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją ir primygtinai ragina jos neratifikavusias valstybes tai padaryti;
11. ragina dėti daugiau bendrų pastangų ir imtis efektyvių veiksmų branduolinių medžiagų apsaugos srityje siekiant kuo labiau sumažinti su teroristinėmis grupuotėmis susijusią tokių produktų įsigijimo riziką;
12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.