Plenarinio posėdžio dokumentas
19.10.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo
( 2016/2936(RSP) )
Rolandas Paksas, Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Isabella Adinolfi
EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo
( 2016/2936(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. Vašingtone vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamąjį pranešimą,
– atsižvelgdamas į Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją ir jos 2005 m. pakeitimus,
– atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais,
– atsižvelgdamas į Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT),
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT),
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2310 (2016 m.),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų[1],
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtintą Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ ir į 2003 m. Kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją bei 2008 m. „Naujas veiklos gaires“,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, parengtas po naujausių Šiaurės Korėjos (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR)) atliktų branduolinių bandymų,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi, praėjus daugiau nei 25 metams po šaltojo karo pabaigos, bendros branduolinių ginklų, apie kuriuos žinoma, atsargos pasaulyje tebeviršija 15 000 vienetų; kadangi vienas branduolinis užtaisas – ypač detonuotas dideliame mieste – pajėgus pražudyti milijonus žmonių ir lemti ekologinių katastrofų kartojimąsi;
B. kadangi branduolinio ir radiologinio terorizmo grėsmė tebėra vienas didžiausių iššūkių tarptautiniam saugumui; kadangi, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), per pastaruosius 50 metų visame pasaulyje pasklido milijonai radioaktyviųjų šaltinių – jie atsidūrė daugiau nei 100 šalių, daugelis yra prastai saugomi ir gali būti pavogti; kadangi organizacijos „Nuclear Threat Initiative“ (NTI) Branduolinio saugumo rodyklės 2016 m. leidime pažymima, kad nemažai besivystančių šalių, svarstančių galimybę įgyvendinti branduolinės energijos programas, netaiko priemonių, kurios būtinos norint tinkamai apsaugoti infrastruktūrą nuo sabotažo;
C. kadangi teroristai seniai rodė susidomėjimą radiologiniais ginklais, ir saugumo ekspertai neatmeta galimybės, kad teroristinėms grupuotėms arba nevalstybiniams subjektams gali būti prieinama galimybė įsigyti branduolinių ginklų;
D. kadangi, augant įtampai tarp branduolinį ginklą turinčių valstybių, pažanga branduolinio nusiginklavimo srityje sustojusi, ir šiuo metu nevyksta ir neplanuojamos jokios derybos dėl papildomo branduolinį ginklą turinčių valstybių atsargų reglamentavimo ar mažinimo;
E. kadangi 2016 m. balandžio mėn. JAV vyko ketvirtasis aukščiausiojo lygio susitikimas branduolinio saugumo klausimais; kadangi šiame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas buvo apčiuopiamai pagerinti elgseną branduolinio saugumo srityje ir sustiprinti pasaulinę branduolinio saugumo struktūrą, dalyvavo daugiau nei 50-ies šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai; kadangi Rusija šiame aukščiausiojo lygio susitikime nedalyvavo;
F. kadangi praėjus 20 metų nuo CTBT priėmimo ši sutartis vis dar teisiškai neįsigaliojusi, nes laukiama, kol ją ratifikuos likusios aštuonios vadinamosios 2 priedo šalys;
G. kadangi daugelyje pasaulio regionų iki šiol aktualus branduolinių ginklų (vertikaliojo ir horizontaliojo) platinimo pavojus ir tai gali lemti tolesnę branduolinių technologijų vystymo kariniais tikslais eskalaciją;
H. kadangi KLDR – vienintelė valstybė pasaulyje, kuri XXI a. atlieka reguliarius branduolinio ginklo bandymus ir kuri toliau ignoruoja JT Saugumo Tarybos rezoliucijas šiuo klausimu; kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d. Tarptautinė stebėsenos sistema užfiksavo neįprastą seisminį reiškinį, KLDR paskelbus, kad jos penktasis branduolinis bandymas buvo sėkmingas; kadangi nuo 2006 m., kai KLDR atliko savo pirmuosius bandymus, JT penkis kartus taikė sankcijas šios šalies atžvilgiu, tačiau ši neparodė ketinimo uždaryti savo karinę branduolinę programą;
I. kadangi 2016 m. Ženevoje įvyko trys atviros darbo grupės branduolinio nusiginklavimo klausimais, kuri buvo sukurta remiantis 2015 m. gruodžio mėn. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, sesijos; kadangi atvira darbo grupė pakartojo esanti pasiryžusi užtikrinti, kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų, ir kad jis toks būtų visą laiką; kadangi didelio palaikymo sulaukusioje baigiamojoje atviros darbo grupės rekomendacijoje Generalinė Asamblėja raginama 2017 m. sušaukti konferenciją, siekiant surengti derybas dėl teisiškai privalomos priemonės branduoliniams ginklams uždrausti ir galiausiai juos visiškai panaikinti;
J. kadangi įvairiomis tarptautinėmis sutartimis sėkmingai sukurtos zonos be branduolinių ginklų – net ir regionuose, kuriuose tvyro didelė politinė įtampa; kadangi šiandien yra septynios zonos be branduolinių ginklų: jose valstybės – minėtųjų sutarčių šalys – yra susitarusios susilaikyti nuo branduolinių ginklų laikymo, vystymo ir dislokavimo; kadangi, kaip žinoma, siekis sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų sukūrimas Artimuosiuose Rytuose pareikalavo didžiulių pastangų;
K. kadangi ES atliko svarbų vaidmenį pasiekiant susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos; kadangi ES yra Bendro visapusiško veiksmų plano šalis ir toliau dirba su grupės „Penki plius vienas“ partneriais siekdama, kad planas būtų visapusiškai įgyvendintas; kadangi TATENA patvirtino, kad Iranas ėmėsi visų reikalaujamų veiksmų su branduoline sritimi susijusiems klausimams spręsti;
L. kadangi 2015 m. NPT peržiūros konferencijoje šalims nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl konkrečios baigiamosios deklaracijos ir tik buvo numatyti minimalūs veiksmai, susiję su 2010 m. rekomendacijomis; kadangi šios nesėkmės priežastimi laikomi ginčai dėl zonos be masinio naikinimo ginklų sukūrimo Artimuosiuose Rytuose; kadangi įvairiose sutarties srityse tebėra esminių spragų, įskaitant susijusias su veiksmingomis branduolinio nusiginklavimo priemonėmis, humanitariniais branduolinių ginklų naudojimo aspektais ir pripažintų branduolinį ginklą turinčių valstybių atskaitomybe; kadangi, nepaisant šio pralaimėjimo, NPT tebėra neplatinimo režimo kertinis akmuo;
M. kadangi 2003 m. iš NPT išstojusi KLDR prie šios sutarties iš naujo taip ir nebeprisijungė; kadangi KLDR veiksmai tapo neigiamu ir svarbiu precedentu, ir tai didelis žingsnis atgal kelyje į branduolinio ginklo atsisakymą;
N. kadangi, atsižvelgus į kritiką dėl nepakankamos pažangos įgyvendinant nusiginklavimo ramstį, buvo imtasi humanitarinės iniciatyvos, kurios baigtis buvo vadinamasis humanitarinis įsipareigojimas, siekiant nustatyti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir užpildyti spragą, susijusią su branduolinių ginklų uždraudimu ir panaikinimu; kadangi šią iniciatyvą remia 127 šalys;
O. kadangi Europos saugumo strategijoje „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ masinio naikinimo ginklų platinimas vadinamas potencialiai didžiausia grėsme Europos saugumui; kadangi principas ir bendras tikslas, kuriais nusiginklavimo ir neplatinimo tikslu vadovaujasi ES, yra paremti ir stiprinti visas susijusias tarptautines priemones;
1. tvirtai tiki pasauliu be branduolinių ginklų; ragina ES institucijas ir valstybes nares dirbti kartu ir tarptautiniuose forumuose siekiant rezultatų šioje srityje, kad branduolinių ginklų skaičius visame pasaulyje ir jų teritorijoje galiausiai sumažėtų iki nulio; nesutinka su tvirtinimu, kad branduolinis atgrasymas būtinas, ir vietoj jo pirmenybę teikia daugiašalėms diplomatinėms pastangoms ir tarpininkavimui;
2. teigiamai vertina 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikimo branduolinio saugumo klausimais rezultatus, įskaitant kontaktinės grupės branduolinio saugumo klausimais sukūrimą, siekiant išsaugoti motyvaciją susitikimui pasibaigus; teigiamai vertina pasiektą susitarimą dėl veiksmų plano, siekiant padėti penkiems tarptautiniams organams atlikti savo darbą, ir 137 įsipareigojimus imtis konkrečių veiksmų, siekiant pažangos branduolinio saugumo srityje; teigiamai vertina bendrą pareiškimą dėl visapusiško ir visuotinio JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1540 (2004 m.) įgyvendinimo skatinimo; apgailestauja, kad aukščiausiojo lygio susitikime nedalyvavo toks svarbus tarptautinis subjektas, kaip Rusija;
3. teigiamai vertina tai, kad įsigaliojo Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos 2005 m. pakeitimas, pagal kurį valstybėms, kurios yra jos šalys, nustatomas įpareigojimas apsaugoti savo branduolinę medžiagą, naudojamą civilinėms reikmėms, laikantis TATENA gairių ir dar griežčiau drausti branduolinių medžiagų kontrabandą ir už ją persekioti baudžiamąja tvarka; ragina užtikrinti visuotinį šios konvencijos ratifikavimą ir įgyvendinimą, taip pat ragina visas sutarties dar neratifikavusias šalis tai kuo greičiau padaryti;
4. apgailestauja, kad minint 20-ąsias CTBT metines ši sutartis dar nėra įsigaliojusi; mano, kad CTBT atlieka svarbiausią vaidmenį kaip tarptautinio neplatinimo režimo pagrindas; ragina visas šios sutarties nepasirašiusias ar neratifikavusias valstybes nedelsiant tai padaryti; pakartoja, kad ES remia kuo ankstesnį sutarties įsigaliojimą ir visuotinį taikymą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai toliau palaikyti dialogą su valstybėmis, kurių pritarimas būtinas norint, kad sutartis įsigaliotų;
5. smerkia KLDR atliktą naujausią branduolinį bandymą kaip nepaprastai blogą ženklą taikai pasaulyje, regioniniam stabilumui ir žmogaus teisų padėčiai KLDR; primena, kad JT uždraudė KLDR atlikti bet kokius branduolinių ar raketų technologijų bandymus; pakartoja, kad šie KLDR daromi pažeidimai yra didžiulis iššūkis tarptautinei bendruomenei, ir ragina šią šalį susilaikyti nuo tolesnių branduolinių bandymų bei stengtis neeskaluoti įtampos ir taip nestabiliame regione; atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtintas naujas griežtų sankcijų KLDR raundas, ir ragina visas šalis visapusiškai jas įgyvendinti; vis dėlto pabrėžia, kad ankstesnėmis sankcijomis laukti rezultatai, susiję su KLDR branduolinės programos apribojimu, nepasiekti; pakartoja, kad sankcijos turėtų daryti kuo mažesnį poveikį civiliams gyventojams ir turėtų būti laikomos priemonėmis politiniam susitarimui dėl branduolinio klausimo Korėjos pusiasalyje pasiekti – pirmiausia atnaujinant šešiašales derybas;
6. griežtai smerkia bet kokius su KLDR branduoline karine programa tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių technologijų, analizių ir pajėgumų mokslinius tyrimus, plėtrą, eksploataciją ar įgyvendinimą; griežtai smerkia KLDR vystomą balistinių raketų technologiją (ir sausumos raketas, ir povandeninių laivų paleidžiamas balistines raketas) kaip grėsmę saugumui pasaulyje, o ypač saugumui ir stabilumui Azijoje;
7. apgailestauja dėl nuolatinių KLDR provokacijų ir smerkia visus jos raketų ir branduolinius bandymus, taip pat jos agresyvią retoriką ir neapykantą kurstančią kalbą JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos atžvilgiu; ragina ES institucijas ir valstybes nares nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su KLDR branduolinių technologijų ir branduolinės fizikos srityje, kol KLDR neatsisakys savo karinių branduolinių programų;
8. ragina toliau palaikyti dialogą su JAV, Rusijos, Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos vyriausybėmis, kad būtų geriau koordinuojamas branduolinių ginklų KLDR klausimas, naudojantis tiek dvišaliais kanalais, tiek daugiašaliais forumais; atkreipia ypatingą dėmesį į branduolinio platinimo pavojų, kurį kelia pastarojo meto įvykiai KLDR;
9. ragina Europos valdžios institucijas ir valstybes nares atidžiai stebėti bet kokį galimą branduolinių technologijų, skirtų civilinėms reikmėms, perkėlimą KLDR arba padedant KLDR tarpininkams;
10. teigiamai vertina atviros darbo grupės sukūrimą ir darbą; teigiamai vertina JT Generalinei Asamblėjai pateiktą pasiūlymą sušaukti tarptautinę konferenciją dėl to, kaip turėtų būti siekiama branduolinio nusiginklavimo visame pasaulyje, įskaitant derybas dėl galimos privalomos priemonės; ragina valstybes nares paremti šį pasiūlymą, o Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini ir EIVT – pozityviai prisidėti prie minėtosios konferencijos organizavimo;
11. visapusiškai remia zonas be branduolinių ginklų kaip svarbų indėlį siekiant, kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų; mano, kad, sukūrus tokią zoną Artimuosiuose Rytuose, sustiprėtų taikos šiame regione galimybės;
12. teigiamai vertina ES vaidmenį susitariant dėl Bendro visapusiško veiksmų plano bei Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl nuolatinio įsipareigojimo dalyvauti sprendžiant šį klausimą; mano, kad ši pozityvi patirtis turėtų būti pavyzdys, kaip ES galėtų atlikti svarbų vaidmenį ieškant būdų spręsti sudėtingas krizes visame pasaulyje; ragina visas šalis puoselėti vis dar trapų susitarimu ir laikytis visų jo reikalavimų;
13. ragina Irano valdžios institucijas veikti skaidriai, įsipareigoti ir būti atviroms savo civilinės branduolinės programos atžvilgiu, įskaitant keitimąsi duomenimis su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip TATENA;
14. nepaisydamas nesėkmės 2015 m. NPT peržiūros konferencijoje mano, kad neplatinimas ir branduolinis nusiginklavimas turi likti tarptautinės darbotvarkės ašimi, ir pakartoja, kad NPT ir tebėra branduolinio neplatinimo režimo kertinis akmuo ir pagrindas siekiant branduolinio nusiginklavimo; ragina tarptautinę bendruomenę toliau stengtis siekti šio tikslo pasirenkant realistišką ir racionalų kelią bei pasirengti kitam NPT peržiūros ciklui; mano, jog ES turėtų imtis aktyvių veiksmų šioje srityje parodydama, kad ji atlieka svarbų vaidmenį stengiantis apriboti masinio naikinimo ginklų platinimą pasauliniu lygmeniu;
15. mano, kad atsirandančios naujos grėsmės ir iššūkiai bei pokyčiai tarptautinėje arenoje reikalauja atnaujinti 2003 m. Kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir 2008 m. „Naujas veiksmų gaires“;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.