Plenarinio posėdžio dokumentas
19.10.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo
( 2016/2936(RSP) )
Knut Fleckenstein, Victor Boştinaru, Ioan Mircea Paşcu, Ana Gomes, Julie Ward, Doru-Claudian Frunzulică
S&D frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo
( 2016/2936(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 17 d. savo rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų[1],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties[2],
– atsižvelgdamas į ES ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo seminarus ir reguliarius ES konsorciumo ginklų neplatinimo klausimais susitikimus,
– atsižvelgdamas į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. priėmė Europos Vadovų Taryba,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijoje nepavyko susitarti dėl galutinio dokumento,
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo devintosios peržiūros konferencijos (8079/15),
– atsižvelgdamas į dokumentus, priimtus aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais 2016 m. pavasarį Vašingtone,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2310 (2016 m.) dėl Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (angl. CTBT) 20-ųjų metinių,
– atsižvelgdamas į 1977 m. Tbilisio deklaraciją, kurią bendru sutarimu priėmė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl zonos be branduolinių ginklų sukūrimo Artimųjų Rytų regione (A/RES/66/61),
– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP, kuriuo remiamas procesas siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų[3],
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/33 dėl daugiašalio branduolinio nusiginklavimo pažangaus sprendimo ir į 2016 m. rugpjūčio 19 d. Neribotos sudėties darbo grupės patvirtintą ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai (A/71/371),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi saugumo aplinka pasaulyje, ir ypač ES, gerokai pablogėjo ir tampa vis labiau permaininga, nestabili ir vis mažiau nuspėjama; pažymi, kad grėsmės yra tradicinės, netradicinės ir mišraus pobūdžio, jas kelia tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai regioniniai ar globalūs subjektai,
B. kadangi dėl įvairių pokyčių, įskaitant prastėjančius branduolinį ginklą turinčių valstybių, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos ir Jungtinų Amerikos Valstijų, Indijos ir Pakistano, santykius, ir toliau plėtojamus Šiaurės Korėjos branduolinius pajėgumus, tarptautinei taikai, saugumui ir stabilumui kyla rimta grėsmė;
C. kadangi biologinių ir cheminių formų masinio naikinimo ginklų platinimas mažinamas iki minimumo ir laipsniškai nutraukiamas veiksmingai tarptautiniu mastu taikant draudimą ir įpareigojimus, numatytus 1972 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijoje (angl. BTWC) ir Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje (angl. CWC); kadangi, vis dėlto, branduolinių MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas yra viena iš rimčiausių problemų pasaulio bendruomenei;
D. kadangi nuo 2016 m. sausio mėn. devynios valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Izraelis, Pakistanas ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika – iš viso turėjo maždaug 15 395 branduolinių ginklų vienetų, palyginti maždaug 15 850 vienetais 2015 m.;
E. kadangi prioritetai yra užkirsti kelią teroristams ar papildomoms valstybėms įsigyti branduolinių ginklų ar juos naudoti, sumažinant ir sunaikinant visą branduolinių ginklų arsenalą, ir siekti pasaulio be branduolinių ginklų;
F. kadangi kituose pasaulio regionuose, t. y. Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, pietiniame Ramiojo vandenyno regione, Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Centrinėje Azijoje, jau sudaryta sutarčių dėl zonų be branduolinių ginklų;
G. kadangi įgyvendinant konkrečius veiksmus siekiant branduolinio nusiginklavimo, dėl kurio susitarta 2010 m. NPT peržiūros konferencijoje, nebuvo pasiekta jokios pažangos; kadangi šioje konferencijoje vėl buvo sutelktas dėmesys į branduolinio ginklo humanitarinį poveikį, nes šį klausimą iškėlė Norvegijos, Meksikos ir Austrijos vyriausybės, surengusios keletą konferencijų branduolinio ginklo humanitarinio poveikio klausimu ir parengusios atitinkamas ataskaitas, taip pat į Austrijos inicijuotą ir 2015 m. NPS peržiūros konferencijoje pristatytą tarptautinį Humanitarinį įsipareigojimą, kurį patvirtino 127 JT valstybės narės;
H. kadangi būtina toliau stiprinti trijų Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo ramsčių, t. y. ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje, pagrindinius ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslus;
I. kadangi branduolinį ginklą turinčios valstybės, pasirašiusios Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo, modernizuoja ir stiprina savo branduolinių ginklų arsenalus ir delsia imtis veiksmų siekdamos sumažinti ar panaikinti savo branduolinį arsenalą ir mažiau paisyti karinės branduolinio atgrasinimo doktrinos;
J. kadangi oficialiai padaryta pažanga siekiant užtikrinti civilinių skiliųjų medžiagų saugumą Aukščiausiojo lygio susitikimuose branduolinio saugumo klausimais, kurie buvo vykdomi pagal papildomą, su branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (angl. NPT) nesusijusį, procesą, ir prisidėjo prie NPT stiprinimo, suteikdami daugiau patikimumo sutarties neplatinimo komponentui, tačiau kadangi pastarojo meto požiūris, kurio laikosi Rusija, ir jos santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pablogėjimas kelia grėsmę tolesnėms pastangoms sumažinti skiliųjų medžiagų naudojimą ir užtikrinti jų saugumą;
K. kadangi Rusija ir JAV toliau įgyvendina naująją START sutartį, kuri nustos galioti 2021 m., nebent abi šalys ją pratęstų; kadangi JAV prezidentas Barack Obama savo 2013 m. kalboje Berlyne pateikė svarbų pasiūlymą mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas ir pakartojo šį pasiūlymą 2016 m. Vašingtone; kadangi Rusijos Federacija nepasinaudojo šiomis progomis, kad būtų pradėtos derybos dėl tolesnio susitarimo, kuris būtų sudarytas po to, kai baigs galioti naujoji START sutartis, ir kadangi jokios derybos nebuvo pradėtos dėl naujosios START sutarties pratęsimo jos galiojimui pasibaigus, kad būtų sprendžiamas nestrateginių ir strateginių branduolinių ginklų sumažinimo klausimas siekiant juos panaikinti;
L. kadangi branduolinio ginklo bandymo sprogimai ir (arba) bet kokie kiti branduoliniai sprogimai kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, kenkia visuotinio branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo režimui; kadangi Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (angl. CTBT) yra veiksmingiausias būdas uždrausti branduolinius bandymus; kadangi 2016 m. sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 24 d. pasirašyti pateikta CTBT;
M. kadangi, nepaisant visų pastangų, konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų sušaukti iki 2012 m. gruodžio mėn., laikantis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje bendru sutarimu pasiektų susitarimų, nepavyko;
N. kadangi, remiantis NATO 2010 m. strateginiu sumanymu ir 2012 m. Atgrasinimo ir gynybos padėties vertinimu, užsimenama apie tai, kad reikia sudaryti sąlygas, kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų;
O. kadangi Turkijoje dislokuotų JAV branduolinių ginklų sauga ir saugumas vis labiau tikrinami dėl ginkluoto konflikto Sirijoje, kuris vyksta netoli Turkijos Incirliko oro bazės, ir dėl atitinkamų įvykių toje oro pajėgų bazėje ir aplink ją per nepavykusį 2016 m. liepos 15 d. perversmą ir po jo;
P. kadangi ginklų kontrolės ir neplatinimo susitarimai yra viena svarbiausių po Šaltojo karo susiklosčiusios Europos saugumo tvarkos, kuri šiuo metu atrodo vis labiau pažeidžiama dėl krizės Ukrainoje, sudedamųjų dalių;
Q. kadangi 2015 m. gruodžio 5 d. paminėtos 20-osios Budapešto memorandumo pasirašymo metinės; kadangi Ukraina paisė visų jo nuostatų ir laikėsi iniciatyvios pozicijos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo klausimais, o Rusijos Federacija, priešingai, pažeidė savo įsipareigojimus okupuodama dalį Ukrainos teritorijos (Krymą) ir ėmėsi ginkluotos agresijos Rytų Ukrainoje; kadangi dėl to buvo sukurtas pavojingas precedentas, nes valstybė, garantavusi Ukrainos saugumą kaip atsaką į tos šalies sprendimą prisijungti prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo kaip branduolinio ginklo neturinčiai valstybei, pažeidė Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir privertė suabejoti neigiamų saugumo garantijų, kurias teikia branduolinio ginklo valstybė, priemonės patikimumu, ir apskritai labai stipriai tai priemonei pakenkė, taip pat pakenkdama Sutarčiai dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir idėjai siekti tolygios pažangos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo visame pasaulyje srityje remiantis tarptautinės teisės ir daugiašalių sutarčių nuostatomis;
R. kadangi žiniasklaida praneša apie tai, kad Rusija dislokuoja arba ketina dislokuoti branduolinį ginklą galinčias nešti trumpojo nuotolio bombonešes raketas „Iskander“ Kaliningrade, rengti pratybas ir skrydžius, apimančius branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių sistemas, apie Rusijos vadovų pareiškimus apie branduolinio atgrasymo svarbą ir Rusijos sprendimą sustabdyti Plutonio disponavimo ir utilizavimo susitarimą, sudarytą su JAV 2000 m., dėl kurių sustiprėjo susirūpinimas dėl didėjančios Rusijos priklausomybės nuo branduolinių ginklų;
S. kadangi ES, kaip Bendro visapusiško veiksmų plano, dėl kurio susitarta su Iranu, šalis, atlieka svarbų vaidmenį, įskaitant jos kaip bendrosios komisijos, prižiūrinčios susitarimo įgyvendinimą, tikrosios narės vaidmenį;
T. kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d., praėjus vos keliems mėnesiams nuo 2016 m. sausio 6 d. bandymo, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika atliko 5-ąjį savo branduolinį bandymą, kurį pavadino „sėkmingai atliktu vandenilinės bombos bandymu“, taip akivaizdžiai pažeisdama savo tarptautinius įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas bei 1992 m. abiejų Korėjų branduolinio ginklo atsisakymo deklaraciją, kurioje teigiama, kad abi Korėjos nekurs ir neturės jokių branduolinių ginklų; kadangi bet kokių masinio naikinimo ginklų, ypač branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių, platinimas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui; kadangi 2003 m. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė nutraukianti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), nuo 2006 m. vykdo branduolinius bandymus, 2009 m. oficialiai paskelbė sukūrusi branduolinį ginklą atgrasymo tikslais, o tai reiškia, kad grėsmė, kurią Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika kelia kaimyninėms šalims Šiaurės Rytų Azijoje, regioninei ir tarptautinei taikai bei saugumui, padidėjo;
U. kadangi 2003 m. Europos saugumo strategijoje teigiama, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia potencialiai didžiausią grėsmę mūsų saugumui, įskaitant ginklavimosi masinio naikinimo ginklų srityje lenktynių galimybę, ir kad ES yra įsipareigojusi siekti, jog daugiašalėse sutartyse nustatytų režimų būtų visuotinai laikomasi, ir stiprinti sutartis ir jų tikrinimo nuostatas; kadangi 2016 m. ES visuotinėje strategijoje vengiama bet kokios kalbos apie masinio naikinimo ginklus, neplatinimą ir ginklų kontrolę;
V. kadangi, deja, ES, rengiantis 2015 m. NPT peržiūros konferencijai, nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos branduolinio nusiginklavimo klausimu ir pirmą kartą buvo pripažinta, jog buvo reiškiamos „skirtingos nuomonės“ dėl branduolinių ginklų naudojimo pasekmių; kadangi toje konferencijoje nepavyko priimti galutinio dokumento dėl nesutarimų, ar turėtų būti toliau dedamos regioninės pastangos siekiant sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose;
W. kadangi svarbu remti ir stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame tarptautiniame procese skaidriu būdu;
X. kadangi ES įsipareigojo panaudoti visas jai prieinamas priemones, kad užkirstų kelią, atgrasytų, sustabdytų ir, jei įmanoma, panaikintų ginklų platinimo programas, keliančias susirūpinimą pasauliniu lygiu, kaip aiškiai teigiama ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje, 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtintoje Europos Vadovų Taryboje, ir kadangi joje įtvirtinamas glaudesnis bendradarbiavimas Europos ginklų neplatinimo idėjų institutų kaip ES masinio naikinimo ginklų neplatinimo konsorciumo sudedamųjų dalių bendradarbiavimas;
1. yra labai susirūpinęs dėl mažėjančio regioninio ir tarptautinio saugumo, vėl sustiprėjusio branduolinių ginklų vaidmens šiomis aplinkybėmis ir dėl veiksmingo nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo priemonių įgyvendinimo stokos;
2. ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes imtis konkrečių tarpinių priemonių siekiant sumažinti branduolinių ginklų sprogimo pavojų, taip pat mažinti branduolinių ginklų naudojimo statusą ir perkelti juos iš dislokavimo vietų į saugyklas, sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį karinėse doktrinose ir sparčiai sumažinti visų rūšių branduolinių ginklų skaičių;
3. reiškia didelį susirūpinimą dėl padaugėjusių branduolinių grėsmių, kylančių dėl Rusijos elgesio, atsiliepiančio saugumui, stabilumui ir nuspėjamumui pasauliniu lygmeniu, ir dėl prastėjančių jos santykių su NATO, įskaitant galimus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) pažeidimus, pareiškimus, liudijančius didesnį pasiryžimą naudoti branduolinius ginklus, ir pareiškimus, rodančius, kad svarstomas branduolinių ginklų dislokavimas papildomose teritorijose Europoje; primena, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas savo 1996 m. patariamojoje nuomonėje priėmė sprendimą, kad pagal galiojančias tarptautinės teisės nuostatas, jis negali daryti galutinės išvados dėl valstybės branduolinių ginklų naudojimo išimtinėmis būtinosios ginties aplinkybėmis teisėtumo ar neteisėtumo;
4. reiškia paramą 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame pripažinta, kad neteisėta prekyba branduolinėmis medžiagomis ir jų naudojimas tiesiogiai kelia didelę grėsmę saugumui pasaulyje, ir tikisi, kad bus siekiama ginklų gamybai tinkamų medžiagų visiško sekimo ir fizinės apsaugos;
5. teigiamai vertina tai, kad, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/33, JT neribotos sudėties darbo grupės darbas siekiant pažangiai spręsti branduolinio nusiginklavimo klausimą buvo atliktas; palankiai vertina rekomendaciją JT Generalinei Asamblėjai, kuri pateikta neribotos sudėties darbo grupės galutinėje ataskaitoje (A/71/371) ir priimta 2016 m. rugpjūčio 19 d. pritarus daugumai, 2017 m. sušaukti visoms valstybėms atvirą derybų konferenciją dėl teisiškai privalomo dokumento, kuriuo būtų siekiama uždrausti branduolinius ginklus ir vėliau juos visiškai panaikinti; pripažįsta, kad taip būtų sustiprinti į NPT įtraukti neplatinimo ir nusiginklavimo tikslai bei įsipareigojimai ir kad tai padės kurti sąlygas, būtinas visuotiniam saugumui ir pasauliui be branduolinių ginklų užtikrinti;
6. ragina ES valstybes nares pritarti tam, kad tokia konferencija būtų sušaukta 2017 m., ir konstruktyviai dalyvauti šiame procese, taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini ir Europos išorės veiksmų tarnybą konstruktyviai prisidėti prie 2017 m. konferencijos derybų klausimu proceso;
7. primena, kad sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 23 d. pasirašyti pateikta Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT), ir pabrėžia, kad visuotinė sutartis, kurios laikymąsi galima veiksmingai patikrinti tarptautiniu mastu, yra veiksmingiausias būdas uždrausti bandomuosius branduolinio ginklo ir visus kitus branduolinius sprogdinimus;
8. primygtinai ragina likusias sutarties II priede išvardytas valstybes, kurios turi ratifikuoti sutartį, kad ji įsigaliotų, dar skubiau ją pasirašyti ir (arba) ratifikuoti, siekiant, kad šis labai svarbus tarptautinis dokumentas nedelsiant visiškai įsigaliotų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina JT Saugumo Tarybos patvirtintą Rezoliuciją 2310 (2016);
9. palankiai vertina didelę pažangą, padarytą CTBT parengiamosios komisijos užbaigiant ir taikant savo veiksmingą tarptautinės stebėsenos sistemą, kuria, kaip svarbia pasitikėjimo stiprinimo priemone, net ir neįsigaliojus sutarčiai, prisidedama prie regiono stabilumo, stiprinamas branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo režimas ir suteikiama papildomos mokslinės ir pilietinės naudos valstybėms; yra įsitikinęs, jog norint, kad stebėsenos sistema toliau veiktų, CTBTO parengiamoji komisija ir toliau priklausys nuo valstybių finansinių įnašų;
10. apgailestauja, kad, nepaisant to, jog buvo tikėtasi priešingai, branduoliniai ginklai vėl įgyja svarbos branduolinį ginklą turinčių valstybių strateginiuose planuose; ragina plėtoti dialogą su visomis branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis siekiant įgyvendinti bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – laipsniškai mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas; ypač remia veiksmus, kurių ėmėsi JAV ir Rusija, siekdamos sumažinti savo branduolinių ginklų arsenalą, kaip numatyta naujojoje START sutartyje;
11. apgailestauja, kad nuo 2011 m., kai įsigaliojo naujoji START sutartis, nevyko jokios tolesnės derybos dėl būtinybės skubiai mažinti dislokuotų ir nedislokuotų branduolinių kovinių galvučių kiekį, be kita ko, kaip anksčiau susitarė JAV ir Rusija, netaikomos jokios priemonės, kuriomis būtų siekiama sumažinti trumpojo nuotolio ir karo veiksmų teatro branduolinių ginklų, kurie laikomi substrateginiais arba nestrateginiais branduoliniais ginklais, kiekį arba juos sunaikinti;
12. pripažįsta, kad pašalinus trumpojo nuotolio, karo veiksmų teatro ir paskirtųjų substrateginių branduolinių ginklų kovines galvutes Europos teritorijoje būtų galima konstruktyviai prisidėti sudarant sąlygas kurti kitas zonas be branduolinių ginklų, tokiu būdu padedant vykdyti NPT nustatytus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo įsipareigojimus ir, tuo tarpu, sukuriant precedentą tolesniam branduoliniam nusiginklavimui vykdyti;
13. rekomenduoja kurti zonas be branduolinio ginklo – tai būtų teigiamai vertintinas žingsnis pasaulio be branduolinio ginklo link; atsižvelgdamas į tai mano, kad zona be branduolinio ginklo Artimuosiuose Rytuose būtų itin svarbus žingsnis siekiant ilgalaikės ir visapusiškos taikos regione; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį nusivylimą dėl to, kad nepavyko pagal Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo įgaliojimus surengti 2012 m. konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų;
14. remia pastangas toliau stiprinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įgaliojimus, įskaitant TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų platesnį taikymą ir kitus veiksmus, skirtus pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms kurti; siekia užtikrinti, kad šiai organizacijai būtų skirta pakankamai išteklių, reikalingų jos esminiai užduočiai – užtikrinti saugią branduolinę veiklą – vykdyti; ragina siekti pažangos būsimuose 2017 m. NPT parengiamojo komiteto susitikime ir 2018 m. aukšto lygio konferencijoje dėl branduolinio nusiginklavimo;
15. mano, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP), kitaip vadinamas susitarimu su Iranu dėl branduolinės programos, buvo didelis Europos diplomatijos laimėjimas ir kad dabar turėtų ne tik labai pagerėti ES ir Irano santykiai, bet ir turėtų atsirasti daugiau stabilumo visame regione; mano, kad dabar abi pusės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas griežtas ir visapusiškas jo įgyvendinimas; palankiai vertina bendros komisijos, kurią sudaro Irano ir E3 / ES+3 (Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos Federacijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo) atstovai, sukūrimą; visapusiškai remia Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atliekamą pagal BVVP sukurtą bendros komisijos koordinatorės vaidmenį ir mano, kad ir toliau labai svarbu griežtai ir visapusiškai gyvendinti BVVP;
16. smerkia Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atliktus branduolinius bandymus ir tai, kad ji atmetė įvairias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, įskaitant naujausią 2016 m. kovo 2 d. rezoliuciją (Nr. 2070); primygtinai ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką susilaikyti nuo tolesnių provokacijų ir visiškai, patikrinamai ir negrąžinamai atsisakyti savo branduolinių ir balistinių raketų programų, nutraukti visą jomis susijusią veiklą ir nedelsiant pradėti laikytis visų savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant JT Saugumo Tarybos ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas, bei kitų tarptautinių normų, susijusių su nusiginklavimu ir branduolinio ginklo neplatinimu, ir grįžti prie derybų; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką nedelsiant pasirašyti bei ratifikuoti CTBT; patvirtina savo siekį ieškoti diplomatinio ir politinio Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinio klausimo sprendimo; ragina Kiniją daryti didesnį spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai;
17. teigiamai vertina tai, kad į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir veiksmų planus įtraukiamos masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos; pabrėžia, kad tokias priemones turi įgyvendinti visos be išimties ES šalys partnerės;
18. palankiai vertina tai, kad pristatyta ES visuotinė strategija, ir primygtinai ragina EIVT kaip tolesnę priemonę atnaujinti ir papildyti 2003 m. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir 2009 m. Naujas veiksmų gaires, atsižvelgiant į pirmiau minėtus klausimus ir problemas, siekiant, kad ES skatintų stiprinti ir pažangiai plėtoti daugiašalius branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo susitarimus;
19. palankiai vertina reguliarius susitarimus šiais klausimais su ES ginklų neplatinimo konsorciumu ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir ekspertų grupėmis, ir ragina ES ginklų neplatinimo konsorciumą išplėsti savo darbotvarkę ir lygiaverčiai įtraukti nusiginklavimo aspektus;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, JT nusiginklavimo reikalų vyriausiajam komisarui, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijai ir TATENA generaliniam direktoriui.