Plenarinio posėdžio dokumentas
19.10.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8-1801/2016 ir B8-1802/2016
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
dėl riebalų rūgščių transizomerų
( 2016/2637(RSP) )
Mireille D’Ornano, Sylvie Goddyn, Jean-François Jalkh
ENF frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl riebalų rūgščių transizomerų
( 2016/2637(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, ypač į jo 30 straipsnio 7 dalį[1],
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl riebalų rūgščių transizomerų maisto produktuose ir Europos Sąjungos gyventojų mityboje (COM(2015) 0619),
– atsižvelgdamas į Jungtinio tyrimų centro pranešimą pavadinimu „Riebalų rūgščių transizomerai Europoje – kokia mūsų padėtis? Įrodymų apibendrinimas 2003–2020 m.“ (angl. „Trans fatty acids in Europe: where do we stand? A synthesis of the evidence: 2003-2013“),
– atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos publikacijas „Riebalų rūgščių transizomerų suvartojimo maiste politikos veiksmingumas: sisteminga faktinių duomenų apžvalga“[2], „Riebalų rūgščių transizomerų pašalinimas Europoje. Politikos informacinis dokumentas“[3] ir „Riebalų rūgščių transizomerų vartojimo poveikis kraujo lipidams ir lipoproteinams: sisteminė peržiūra ir regresinė metaanalizė“[4],
– atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl riebalų rūgščių transizomerų ( O-000105/2016 – B8-1801/2016 ir O-000106/2016 – B8-1802/2016 ),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi riebalų rūgščių transizomerai (RRT) yra ypatinga nesočiųjų riebalų rūšis;
B. kadangi RRT natūraliai aptinkami iš atrajotojų gaunamuose maisto produktuose, pavyzdžiui, pieno ir mėsos produktuose, taip pat kai kuriuose augaluose ir augalinės kilmės produktuose (poruose, žirniuose, sėjamosiose salotose ir rapsų aliejuje), tačiau dažniausiai aptinkami pramoniniu būdu pagamintuose iš dalies hidrintuose augaliniuose aliejuose (augalų aliejuose, kurie pakeičiami papildant vandenilio atomais ir vartojami skrudinant aliejuje ir kepant orkaitėje bei pagamintuose maisto produktuose siekiant pratęsti galiojimo laiką);
C. kadangi gyvūniniai riebalai, įskaitant RRT, vartojami gaminant maistą prancūziškoje virtuvėje, kurią UNESCO pripažino nematerialaus kultūros paveldo dalimi, tai gerai žinomas reiškinys, vad. prancūziškas paradoksas;
D. kadangi dėl to suvartojamų RRT kiekis glaudžiai susijęs su pramoniniu būdu pagamintais iš dalies hidrintais aliejais, kurie plačiu mastu naudojami maisto produktų ir gėrimų gamyboje (tiek fasuotų, tiek nefasuotų produktų, pvz., parduodant maistą pagal svorį viešojo maitinimo vietose ir teikiant aprūpinimo maistu paslaugas);
E. kadangi žmonės paprastai suvartoja mažai natūraliai aptinkamų RRT, gaunamų iš atrajotojų, ir kadangi PSO nurodo, kad dabartinėje realiojo pasaulio mityboje šie natūraliai aptinkami RRT greičiausiai nekelia rizikos sveikatai dėl to, kad jų vartojimo kiekis palyginti nedidelis;
F. kadangi RRT natūraliai aptinkami motinos piene;
G. kadangi ši rezoliucija taikoma tik pramoniniu būdu pagamintoms riebalų rūgštims;
H. kadangi daugelis restoranų ir greitojo maitinimo įstaigų naudoja RRT maisto produktams gruzdinti, nes RRT yra nebrangūs ir gali būti daug kartų pakartotinai panaudojami komercinėse gruzdintuvėse;
I. kadangi dar daugiau RRT pridedama arba susidaro gaminant kai kuriuos maisto produktus (pvz., sausainius, pyragus, sūrius užkandžius ir gruzdintą maistą);
J. kadangi nustatyta, jog dažnai vartojant pramoniniu būdu pagamintus iš dalies hidrintus augalinius aliejus didėja širdies ir kraujagyslių ligų (labiau nei dėl bet kurio kito ilgalaikio veiksnio), nevaisingumo, endometriozės, tulžies pūslės akmenligės, Alzheimerio ligos, diabeto, nutukimo ir kai kurių rūšių vėžio rizika;
K. kadangi su RRT vartojimu susijusi rizika sveikatai išsamiai dokumentuota, nes Šiaurės Amerikos cukraus pramonė finansavo riebalų tyrimų programas, siekdama susieti širdies ir kraujagyslių ligas su riebalų vartojimu;
L. kadangi valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad sumažėtų priežasčių, nulemiančių nutukimą;
M. kadangi didelis RRT suvartojimas didina riziką (daugiau nei bet kokia kita maistinė medžiaga, skaičiuojant vienai kalorijai) susirgti koronarine širdies liga, kuri, atsargiausiais apskaičiavimais, sukelia apie 660 tūkst. mirties atvejų ES per metus (apie 14 proc. viso mirtingumo);
N. kadangi Pasaulio sveikatos organizacija konkrečiau rekomenduoja, kad suvartojamų RRT dalis sudarytų mažiau kaip 1 proc. per parą suvartojamos energijos[5];
O. kadangi JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2015 m. birželio mėn. padarė išvadą, kad iš dalies hidrinti aliejai negali būti apskritai „pripažinti saugiais“ naudojant juos žmonėms skirtuose maisto produktuose;
P. kadangi, nepaisant riboto ES masto duomenų kiekio, neseniai atliktame tyrime, kuriame surinkti duomenys iš devynių ES šalių, pranešama, kad gyventojai vidutiniškai per parą iš RRT gauna mažiau nei 1 proc. per parą suvartojamos energijos, bet konkrečios kai kurių iš tų valstybių narių gyventojų grupės suvartoja daugiau[6];
Q. kadangi išanalizavus naujausius viešai prieinamus duomenis patvirtinta, kad, nors pranešama apie sumažėjusį RRT kiekį tam tikruose maisto produktuose, kai kuriose ES maisto produktų rinkose dar esama maisto produktų, pasižyminčių dideliu RRT kiekiu, t. y. daugiau kaip 2 g RRT/ 100 g riebalų, pavyzdžiui, sausainiuose ir kukurūzų spragėsiuose (maždaug 40–50 g RRT/ 100 g riebalų) bei nefasuotuose maisto produktuose, pvz., kepiniuose ir grūdiniuose gaminiuose;
R. kadangi tarptautiniai tyrimai rodo, kad politikos priemonėmis, kuriomis siekiama apriboti RRT kiekį maiste, RRT kiekis mažinamas nedidinant bendro riebalų kiekio; kadangi tokios politikos priemonės prasmingos, jas įmanoma įgyvendinti ir gali turėti teigiamą poveikį visuomenės sveikatai;
S. kadangi tai, jog, deja, tik trečdalis ES vartotojų žino apie RRT, rodo, kad ženklinimo priemonės neveiksmingos ir kad reikia imtis informavimo veiksmų pasitelkiant švietimo sistemą ir žiniasklaidos kampanijas;
T. kadangi ES teisės aktais nereglamentuojamas RRT kiekis maisto produktuose ir nereikalaujama jį ženklinti;
U. kadangi Austrija, Danija, Latvija ir Vengrija priėmė teisės aktus, kuriais ribojamas RRT kiekis maisto produktuose, nors dauguma kitų valstybių narių pasirinko savanoriškas priemones, pavyzdžiui, savireguliaciją, mitybos rekomendacijas arba sudėties kriterijus, taikomus specifiniams tradiciniams produktams;
V. kadangi norint suprasti skirtumus tarp riebalų rūšių reikalingi techniniai įgūdžiai, kurių įgyti vartotojams nelengva; Kadangi šiuo atveju vien ženklinimo nepakanka tam, kad būtų apsaugota žmonių sveikata;
W. kadangi neseniai atlikti tyrimai parodė, kad aukštesnės socialinės ir ekonominės padėties asmenų mityba sveikesnė nei žemesnės socialinės ir ekonominės padėties ir kad šis skirtumas didėja atitinkamai socialinės nelygybės didėjimui; kadangi dėl valstybėse narėse Komisijai darant spaudimą įgyvendinamos griežtos taupymo politikos padidėjo skurdas ir tapo sunkiau gauti vietinių sveikų maisto produktų;
X. kadangi RRT paprastai naudojami pigesniuose maisto produktuose ir, atsižvelgiant į tai, kad nepasiturintys asmenys labiau linkę vartoti pigesnius maisto produktus, kuriuose yra daugiau RRT, auga nelygybės sveikatos srityje didėjimo potencialas;
Y. kadangi siekiant sumažinti suvartojamą pramoninių RRT kiekį atitinkamus sprendimus turėtų priimti valstybės narės;
Z. kadangi sveikatos organizacijos, vartotojų grupės, sveikatos priežiūros srities darbuotojų asociacijos ir maisto pramonės bendrovės paragino[7] apriboti pramoniniu būdu pagamintų RRT kiekį maisto produktuose panašiai, kaip tai padarė Danijos valdžios institucijos (t. y. 2 g RRT 100 g riebalų);
AA. kadangi teisėkūros pasiūlymas dėl RRT neturėtų dar labiau pagilinti krizės pieno sektoriuje;
1. primena, jog RRT klausimas yra Parlamento prioritetas, ir pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl rizikos, kurią žmonių sveikatai kelia skurdas ir padidintas suvartojamų RRT kiekis kaip viena iš jo pasekmių;
2. pabrėžia, kad JAV jau pranešė apie tai, jog, atsižvelgiant į 2015 m. išvadą, kad riebalų rūgščių transizomerai paprastai nepripažįstami saugiais, nuo 2018 m. vidurio maisto gamintojai turės pašalinti iš šalies rinkoje parduodamų produktų iš dalies hidrintus aliejus;
3. primena, kad esama įrodymų, jog pramoniniu būdu pagamintų RRT kiekio apribojimai gali greitai ir ženkliai pagerinti sveikatą;
4. pabrėžia, kad daugeliui ES gyventojų, ypač labiausiai pažeidžiamų, stinga informacijos apie pramoniniu būdu pagamintus RRT ir jų poveikį sveikatai, o tai gali trukdyti vartotojams informuotai pasirinkti produktus;
5. yra susirūpinęs dėl to, jog pažeidžiamos grupės, įskaitant žemesnio išsilavinimo bei žemesnės socialinės ir ekonominės padėties piliečius ir vaikus, labiau linkusios valgyti maistą, kuriame daug pramoniniu būdu pagamintų RRT;
6. pripažįsta, kad visos šiuo metu taikomos RRT kiekio mažinimo strategijos regis gerokai sumažino RRT kiekį maisto produktuose ir kad valstybės narės galėtų pačios nustatyti tinkamą kiekį, atsižvelgdamos į jų vietinės virtuvės ypatumus;
7. pabrėžia, kad, PSO duomenimis[8], daugiausia lėšų turbūt prireiks riebalų rūgščių transizomerų ženklinimui įgyvendinti, o šalyse, kurios įgyvendino riebalų rūgščių transizomerų draudimą, finansinis draudimo poveikis buvo minimalus, turint mintyje mažas įgyvendinimo ir stebėjimo sąnaudas;
8. mano, jog, atsižvelgiant į vartotojų informuotumo apie neigiamą RRT poveikį sveikatai trūkumą, privalomas RRT ženklinimas yra svarbi, tačiau mažiau veiksminga priemonė nei privalomos ribinės vertės siekiant sumažinti ES piliečių suvartojamą RRT kiekį;
9. šiuo atžvilgiu taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pramoniniu būdu pagamintų RRT ženklinimo strategija taikoma tik tam tikriems maisto produktams ir neapima pieno produktų, nefasuoto ar restoranų maisto;
10. Kviečia valstybes nares skatinti ir raginti maisto gamintojus, kurie savo produktuose stengiasi sumažinti pramoniniu būdu pagamintų RRT kiekį, ir pabrėžti vietos pieno produktų kaip riebalų šaltinio vartojimo naudą;
11. šiame kontekste pažymi Komisijos paskelbtą ketinimą atlikti kruopštų poveikio vertinimą siekiant įvertinti įvairių ribinių verčių išlaidas ir naudą ir prašo Komisijos konkrečiai atsižvelgti į poveikį MVĮ;
12. ragina maisto produktų gamybos pramonę pirmenybę teikti alternatyviems sprendimams, kurie atitinka sveikatos standartus, pvz., naudoti patobulintus aliejus, naujus riebalų modifikavimo būdus arba RRT pakeičiančių sudedamųjų dalių derinius (skaidulas, ląstelieną, krakmolus, baltymų mišinius ir kt.); be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad politinės priemonės, kuriomis siekiama apriboti RRT kiekį perdirbtame maiste, nepaskatintų maisto gamintojų didinti alyvpalmių aliejaus kiekio savo produktuose, nes tai susiję su didelėmis besivystančių šalių aplinkos ir socialinėmis sąnaudomis;
13. be to, prašo Komisijos remti valstybes nares siekiant padidinti gyventojų informuotumą mitybos klausimais, skatinti vartotojus rinktis sveikesnius maisto produktus ir sudaryti tam sąlygas, taip pat bendradarbiauti su pramonės atstovais, siekiant skatinti jų produktų sudėties pakeitimo sveikesne;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.