Plenarinio posėdžio dokumentas
24.10.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl žurnalistų padėties Turkijoje
( 2016/2935(RSP) )
Takis Hadjigeorgiou, Marie-Christine Vergiat, Eleonora Forenza, Marisa Matias, Neoklis Sylikiotis, Patrick Le Hyaric, Barbara Spinelli, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Lola Sánchez Caldentey, Miguel Urbán Crespo, Estefanía Torres Martínez, Ángela Vallina, Malin Björk, Paloma López Bermejo, Merja Kyllönen, Martina Michels, Sofia Sakorafa, Curzio Maltese, Dimitrios Papadimoulis, Kostadinka Kuneva, Stelios Kouloglou, Kostas Chrysogonos, Javier Couso Permuy, Marina Albiol Guzmán
GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl žurnalistų padėties Turkijoje
( 2016/2935(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į rezoliucijas dėl metinių pažangos ataskaitų ir rezoliuciją dėl žodžio laisvės Turkijoje[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2015 m. ataskaitą dėl Turkijos ( SWD(2015)0216 ),
– atsižvelgdamas į tai, kad pagarba teisinei valstybei, įskaitant, visų pirma, žodžio laisvę, yra stojimo į ES proceso kertinis akmuo,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2016 m. liepos 15 d. Turkijoje buvo mėginta įvykdyti perversmą, per šiuos įvykius buvo nužudyta daugiau kaip 250 žmonių ir kėsintasi į pagrindines demokratines institucijas;
B. kadangi po mėginimo įvykdyti perversmą 2 500 žurnalistų neteko darbo ir buvo išduota daugybė žiniasklaidos darbuotojų arešto orderių;
C. kadangi po mėginimo įvykdyti perversmą Turkijos policija suėmė daugiau kaip 140 žurnalistų, įskaitant reporterius, redaktorius ir žiniasklaidos priemonių vadovus, apkaltinus juos „naryste teroristinėje organizacijoje“;
D. kadangi kai kurie žurnalistai, suimti po liepos 15 d., vėliau buvo paleisti į laisvę, tačiau daugiau kaip 90 žurnalistų tebelaikoma kalėjime, o dauguma jų laikoma nepateikus jokių kaltinimų; kadangi suimtiesiems žurnalistams buvo atsisakyta suteikti teisę turėti advokatą, jie laikomi nežmoniškomis sąlygomis, jiems grasinama ir su jais netinkamai elgiamasi;
E. kadangi kai kuriais atvejais buvo suimti besislapstančių ar iš šalies pabėgusių žurnalistų artimieji ir iš jų atimti pasai siekiant priversti tuos žurnalistus pasiduoti;
F. kadangi įvedus nepaprastąją padėtį ir pasinaudojant įtarimais bendradarbiavimu su F. Güleno judėjimu buvo nusavinta ir (arba) uždaryta 131 žiniasklaidos priemonė, įskaitant 45 laikraščius, 16 televizijos stočių, 23 radijo stotis, 3 naujienų agentūras, 15 žurnalų ir 29 leidyklas;
G. kadangi po mėginimo įvykdyti perversmą Turkijos valdžios institucijos taip pat uždarė prokurdiškas žiniasklaidos priemones ir suėmė prokurdiškus žurnalistus;
H. kadangi po mėginimo įvykdyti perversmą buvo suiminėjami ir deportuojami užsienio žurnalistai;
I. kadangi Turkijoje dažnai susiduriama su problemomis žodžio laisvės srityje, ypač kai savavališkai ir varžymų tikslais interpretuojami teisės aktai, daromas politinis spaudimas, atleidžiami žurnalistai ir dažnai žurnalistams iškeliamos bylos – visa tai skatina savicenzūrą; kadangi dėl tokio spaudimo žiniasklaidai, ypač po mėginimo įvykdyti perversmą, buvo likviduotos beveik visos su opozicija arba vyriausybės kritika susijusios žiniasklaidos priemonės;
J. kadangi dar prieš mėginimą įvykdyti perversmą Turkijoje buvo daugybė kalėjime teismo laukiančių žurnalistų, tačiau po 2016 m. liepos mėn. šalis tapo pasaulio lyderė pagal kalinamų žurnalistų skaičių: Europos žurnalistų federacijos duomenimis, šiuo metu kali daugiau kaip 90;
K. kadangi įvairios ES institucijos, įskaitant Europos Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą keletą kartų išreiškė savo susirūpinimą dėl Turkijoje dabar taikomos „platesnės terorizmo apibrėžties“, kuri sudaro galimybes griežtinti represijas prieš režimo oponentus, būtent žurnalistus, politinius oponentus ir kurdus;
L. kadangi nepriklausomi teismai yra viena iš pagrindinių teisinės valstybės sąlygų; kadangi, Europos teisėjų asociacijos duomenimis, beveik 3 400 teisėjų neteko savo pareigų, o 2 900 jų tebėra kalinama;
M. kadangi daugelis iš kalinamų teisėjų neturi galimybės naudotis advokato paslaugomis;
1. griežtai smerkia bet kokį nepagrįstą žurnalistų kalinimą ir bet kokius laikinus suėmimus, grindžiamus arba politiniais motyvais, arba įtarimais „liaupsinus teroristinę organizaciją“; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti į laisvę visus kalinamus žurnalistus, kurie laikomi kalėjime neįrodžius jų asmeninio dalyvavimo vykdant nusikaltimą arba nepateikus jiems jokių kaltinimų;
2. reiškia didelį susirūpinimą dėl spaudos laisvės, visų pirma žurnalistų, redaktorių ir žiniasklaidos darbuotojų laisvės, padėties Turkijoje;
3. yra tvirtai įsitikinęs, kad nepaprastąja padėtimi ir perteklinėmis ir nerinkliai taikomomis priemonėmis, kuriomis siekiama išsivalyti nuo visų asmenų, laikomų susijusiais su liepos 15 d. mėginimu įvykdyti perversmą, neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu nepagrįstai naudoti jėgą prieš piliečius, žurnalistus ir žiniasklaidos įmones;
4. ragina Turkijos vyriausybę laikantis EŽTK, Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktikos, ES acquis ir ES valstybių narių praktikos, peržiūrėti teisinę sistemą, susijusią su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, taip pat teismų, saugumo pajėgų ir teisėsaugos įstaigų taikomą jos aiškinimą, kad būtų praktiškai užtikrinta teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir žodžio laisvę, susirinkimų ir asociacijų laisvę;
5. ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant atkurti visų transliuotojų signalus ir imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad žurnalistai galėtų rengti savo reportažus nepatirdami grasinimų, puldinėjimų ar baimės būti įkaltintais;
6. smerkia Turkijos valdžios institucijų mėginimus įbauginti ir deportuoti užsienio žurnalistus;
7. ragina Turkijos valdžios institucijas nesielgti su įtariamų žurnalistų šeimų nariais kaip su galimais įtariamaisiais ir netaikyti jiems administracinių ar kitų sankcijų, kaip tai daroma su šalį palikti priversto žurnalisto Cano Dündaro žmona, kuri buvo suimta ir kurios pasas buvo konfiskuotas siekiant priversti Caną Dündarą grįžti į Turkiją;
8. ragina Turkijos valdžios institucijas suimant ir tardant žurnalistus, įtariamus padarius nusikaltimus, atsižvelgti į jų sveikatos būklę ir šeiminę padėtį;
9. ragina Turkijos valdžios institucijas įgaliojimus išduoti žurnalisto pažymėjimus suteikti nepriklausomai institucijai, atstovaujančiai žurnalistikos profesionalams, o ne Informacijos ir žiniasklaidos generaliniam direktoratui, kuris tiesiogiai atsakingas Turkijos ministro pirmininko tarnybai;
10. reiškia didelį susirūpinimą dėl Turkijoje susidariusios teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių padėties; ragina Turkiją sušvelninti po mėginimo įvykdyti perversmą susidariusią politinę įtampą, dėl kurios susikūrė tokia aplinka, kurioje ribojama žodžio laisvė žiniasklaidoje ir internete; be to, smerkia tai, kad buvo įkalinta beveik 3 400 teisėjų ir kad beveik 2 900 iš jų iki šiol tebekalinama;
11. primena, kad laisva ir pliuralistinė žiniasklaida yra esminis bet kokios demokratijos elementas; primena Turkijos valdžios institucijoms, kad reikia itin atsargiai elgtis su žiniasklaida ir žurnalistais, nes žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė išlieka itin svarbi siekiant veiksmingo demokratiškos ir atviros visuomenės veikimo;
12. ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant nutraukti savavališkus tyrimus, susijusius su tarptautiniu mastu pripažintais žurnalistais, rašytojais ir žmogaus teisių gynėjais, kurie vykdydami „budinčių redaktorių“ funkcijas savo balsais prisidėjo prie solidarumo su dienraščiu Özgür Gündem kampanijos; ragina vyriausybę taip pat nedelsiant paleisti į laisvę tuos, kurie įkalinti dėl minėtos priežasties, visų pirma rašytoją Asli Erdoganą;
13. ragina Turkijos vyriausybę veiksmingai ištirti tvirtinimus, kad kalinami žurnalistai, visų pirma šiuo metu uždaryto dienraščio Özgür Gündem redaktoriai Bilir Kaya ir Inan Kizilkaya, buvo kankinami;
14. griežtai smerkia tai, kad neseniai buvo uždaryta 13 žiniasklaidos priemonių, įskaitant, visų pirma, opozicines nuomones transliavusią IMC TV ir vaikų animacinius filmus kurdų kalba transliavusią Zarok TV; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad savavališkas opozicijos balso tildymas prisidengiant kova su terorizmu nepadės sušvelninti įtampos;
15. griežtai smerkia Prancūzijos bendrovės „Eutelsat“ Turkijos valdžios institucijoms pareikalavus priimtą sprendimą nutraukti Briuselyje įsikūrusio prokurdiško naujienų kanalo MED Nûçe TV transliaciją ir ragina bendrovę persvarstyti savo sprendimą;
16. ragina Turkijos vyriausybę vykdyti visas būtinas reformas siekiant sukurti tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą, kuri visapusiškai užtikrintų laisvę, įskaitant minties, žodžio ir žiniasklaidos laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms;
17. pabrėžia spaudos laisvės, nepriklausomų teismų ir pagarbos demokratijos vertybėms svarbą ES plėtros procesui; pabrėžia, kad daug Turkijos teisinės sistemos nuostatų ir tai, kaip jas aiškina teisminių institucijų nariai, toliau trukdo naudotis žodžio laisve, įskaitant žiniasklaidos laisvę; primena, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra vienos iš svarbiausių Europos vertybių ir kad nepriklausoma spauda yra labai svarbi demokratinei visuomenei, nes ji suteikia piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti kolektyviniame sprendimų, grindžiamų informacija, priėmimo procese ir taip stiprina demokratiją; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina Turkijos vyriausybę žiniasklaidos laisvės klausimo sprendimui teikti pirmenybę ir sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuria užtikrinamas pliuralizmas, vadovaujantis tarptautiniais standartais; taip pat ragina nebedaryti spaudimo kritiškoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams ir jų daugiau nebauginti;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos vyriausybei ir parlamentui.