Plenarinio posėdžio dokumentas
16.11.2016
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl gestų kalbų ir profesionalių gestų kalbos vertėjų
( 2016/2952(RSP) )
Kateřina Konečná, Jiří Maštálka, Merja Kyllönen, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Sofia Sakorafa, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Lola Sánchez Caldentey, Miguel Urbán Crespo, Estefanía Torres Martínez, Stefan Eck, Miguel Viegas, João Ferreira, João Pimenta Lopes, Ángela Vallina, Kostadinka Kuneva, Stelios Kouloglou, Kostas Chrysogonos, Anja Hazekamp, Marisa Matias, Matt Carthy, Martina Anderson, Liadh Ní Riada, Lynn Boylan, Josu Juaristi Abaunz
GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl gestų kalbų ir profesionalių gestų kalbos vertėjų
( 2016/2952(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 5, 9, 10, 19, 168 straipsnius ir 216 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 21 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į savo 1988 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų kurtiesiems[1] ir 1998 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų[2],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. CRPD) ir į tai, kad, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu, 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo ES[3],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas[4],
– atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 4 dėl teisės į įtraukų švietimą[5],
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Lygybės užimtumo srityje direktyva)[6],
– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo[7],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“[8],
– atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo politikos dokumentą dėl lygybės ir nediskriminavimo[9],
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015) 0615),
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 3 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (COM(2012) 0721),
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese[10],
– atsižvelgdamas į Europos gestų kalbos vertėjų forumo (angl. EFSLI) mokymosi rezultatus ir vertinimo gaires vienodų mokymosi galimybių gestų kalbos vertėjams ir kokybiškų paslaugų kurtiems visos Sąjungos piliečiams klausimais[11],
– atsižvelgdamas į EFSLI ir Europos kurčiųjų sąjungos (angl. EUD) gestų kalbos vertėjų gaires, skirtas tarptautinio ir Europos lygmens susitikimams[12],
– atsižvelgdamas į Tarptautinės vertėjų žodžių asociacijos (angl. AIIC) gaires, skirtas mišriose grupėse dirbantiems vertėjams žodžiu[13],
– atsižvelgdamas į EFSLI parengtą teisių į gestų kalbos vertimo paslaugas dirbant ar mokantis užsienyje ataskaitą[14],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi, kaip visateisiams piliečiams, visiems neįgaliems asmenims, pirmiausia moterims ir vaikams, taip pat kurtiems ir klausos sutrikimų turintiems asmenims – ir tiems, kurie vartoja gestų kalbą, ir tiems, kurie jos nevartoja – priklauso vienodos teisės ir jie turi teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą, savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;
B. kadangi SESV reikalaujama, kad Sąjunga kovotų su diskriminacija dėl negalios nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus (10 straipsnis), ir jai suteikiamas įgaliojimas priimti teisės aktus, būtinus kovoti su tokio pobūdžio diskriminacija (19 straipsnis);
C. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir numatytas lygiateisiškas neįgaliųjų dalyvavimas visuomenės gyvenime;
D. kadangi ES yra apie milijoną gestų kalbos vartotojų[15] ir 51 milijonas klausos sutrikimų turinčių piliečių[16], nemažai kurių taip pat vartoja gestų kalbą;
E. kadangi nacionalinės ir regioninės gestų kalbos yra visavertės natūralios kalbos, kurios, kaip ir šnekamosios kalbos, turi gramatiką ir sintaksę[17];
F. kadangi įgyvendinant ES daugiakalbystės politiką skatinama mokytis užsienio kalbų ir kadangi vienas iš jos siekių yra užtikrinti, kad kiekvienas europietis be savo gimtosios kalbos mokėtų dar dvi kalbas; kadangi nacionalinių ir regioninių gestų kalbų mokymasis ir populiarinimas galėtų padėti siekti šio tikslo;
G. kadangi prieinamumas yra būtina išankstinė sąlyga, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir lygiomis teisėmis visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime[18];
H. kadangi prieinamumas neapsiriboja vien prieiga prie fizinės aplinkos, bet apima ir informacijos ir komunikacijos prieinamumą, taip pat ir gestų kalba pateikiamo turinio forma[19];
I. kadangi darbo ir pavedamų užduočių požiūriu profesionalūs gestų kalbos vertėjai prilygsta šnekamosios kalbos vertėjams;
J. kadangi gestų kalbos vertėjų padėtis valstybėse narėse labai nevienoda: vienose tai neformalią pagalbą šeimos rate teikiantys asmenys, kitose – profesionalūs universitetinį išsilavinimą įgiję visapusiškai kvalifikuoti vertėjai;
K. kadangi visose valstybėse narėse trūksta kvalifikuotų profesionalių gestų kalbos vertėjų ir kadangi gestų kalbos vartotojų ir gestų kalbos vertėjų santykis skiriasi nuo 8:1 iki 2 500:1 (vidutinis santykis – 160:1)[20];
L. kadangi pateikta peticija[21], kurioje Parlamentas raginamas leisti teikti peticijas ES nacionalinėmis ir regioninėmis gestų kalbomis;
M. kadangi Briuselio deklaracijoje dėl gestų kalbų Europos Sąjungoje[22] raginama laikytis nediskriminacinio požiūrio į natūralios gestų kalbos vartojimą, kaip reikalaujama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią yra ratifikavusi ES ir visos ES valstybės narės, išskyrus vieną;
N. kadangi CRPD 2 straipsnyje („Apibrėžtys“), 9 straipsnyje („Prieinamumas“), 21 straipsnyje („Saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti nuomonę, galimybė gauti informaciją“), 24 straipsnyje („Švietimas“) ir 30 straipsnyje („Dalyvavimas kultūriniame gyvenime, aktyvus poilsis, laisvalaikis ir sportas“) pateikiamos nuorodos į gestų kalbą[23];
O. kadangi į CRPD 2 straipsnyje pateikiamą kalbos apibrėžtį įeina „šnekamoji ir gestų kalba, taip pat kitos ne šnekamosios kalbos formos“, todėl gestų kalba įtraukta į visus straipsnius, kuriuose minima komunikacija arba kalba;
P. kadangi valstybinių ir privačių televizijos kanalų subtitravimo mastas ir kokybė įvairiose valstybėse narėse stipriai skiriasi – nuo mažiau nei 10 proc. iki beveik 100 proc. – ir kokybės standartai labai nevienodi)[24]; kadangi daugumoje valstybių narių stokojama duomenų apie gestų kalbos vertimo televizijoje lygį;
Q. kadangi naujų kalbos technologijų vystymas galėtų būti naudingas gestų kalbos vartotojams;
R. kadangi, remiantis CRPD, būtino pritaikymo neužtikrinimas yra diskriminacijos pavyzdys ir kadangi, remiantis Lygybės užimtumo srityje direktyva, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio principo laikymąsi privaloma užtikrinti būtiną pritaikymą;
S. kadangi šiuo metu nesama tiesioginių būdų, kuriais kurti, kurti ir akli arba klausos sutrikimų turintys piliečiai galėtų komunikuoti su Europos Parlamento nariais bei Europos Sąjungos institucijų administratoriais ir kuriais ES institucijos galėtų pasiekti kurčius ar klausos sutrikimų turinčius asmenis;
T. kadangi pastaraisiais metais siekiant užtikrinti neįgaliųjų teises, laisvę ir orumą nuo medicininių klausimų dėmesys perkeltas į politinius ir socialinius, nes dažnai neįgalieji negali visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis dėl kliūčių, susijusių su požiūriu ir aplinka;
U. kadangi 1961 m. Europos socialinės chartijos (ESCH) 1 dalyje teigiama, kad neįgalieji turi teisę į profesinį rengimą, perkvalifikavimą ir perkėlimą, nepaisant jų negalios kilmės ir pobūdžio;
V. kadangi pataisytos ESCH 15 straipsnyje teigiama, kad neįgalieji turi teisę į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, be to, teigiama, kad ESCH šalys įsipareigoja:
– imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas neįgalių asmenų konsultavimas, mokymas ir profesinis rengimas, kur tai įmanoma, bendrų įstaigų sistemoje, o jei nėra tokių galimybių – naudojantis specializuotų valstybinių ar privačių įstaigų pagalba;
– padėti jiems įsidarbinti naudojantis visomis priemonėmis, kurios skatintų darbdavius priimti ir aprūpinti darbu neįgaliuosius įprastoje darbo aplinkoje ir pritaikyti darbo sąlygas prie neįgaliųjų poreikių, arba, jeigu tai neįmanoma dėl neįgalumo pobūdžio, nustatant arba sukuriant užimtumo garantijas pagal neįgalumo laipsnį. Tam tikrais atvejais įgyvendinant tokias priemones gali reikėti specializuotų institucijų ir pagalbos tarnybų paramos;
– remti jų visišką socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ypač naudojant priemones, įskaitant techninę įrangą, kurios padeda įveikti komunikavimo bei judėjimo kliūtis ir sudaro sąlygas, kad jiems būtų prieinamas transportas, būstas, kultūrinė veikla bei laisvalaikis.
Kvalifikuoti profesionalūs gestų kalbos vertėjai
1. pabrėžia kvalifikuotų profesionalių gestų kalbos vertėjų poreikį, kurį bus galima patenkinti tik užtikrinant:
a) oficialų nacionalinės ir regioninės gestų kalbos (-ų) valstybėse narėse ir ES institucijose pripažinimą,
b) oficialų mokymą (universitetuose ar pan., kuris prilygtų 3 metų trukmės nuolatinėms studijoms ir atitiktų šnekamosios kalbos vertėjų žodžiu rengimo reikalavimus)[25],
c) registravimą (oficialios akreditacijos ir kokybės kontrolės sistemą, kaip antai nuolatinis profesinis tobulėjimas),
d) oficialų profesijos pripažinimą;
2. pripažįsta, kad kokybiškų gestų kalbos vertimo paslaugų teikimas:
a) priklauso nuo objektyvaus kokybės vertinimo dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams,
b) grindžiamas profesinėmis kvalifikacijomis,
c) turi apimti kurčiųjų bendruomenei atstovaujančius ekspertus;
3. pripažįsta, kad gestų kalbos vertimas yra profesionali paslauga, už kurią turi būti deramai atlyginama;
4. ragina parengti etikos kodeksą, kuris užtikrintų kurčiųjų savarankiškumą ir nepriklausomumą dalyvaujant profesionaliems gestų kalbos vertėjams; pažymi, kad siekiant užtikrinti vienodą šalių padėtį komunikacinėse situacijose, kuriose reikalingi vertėjai, labai svarbus profesinis konfidencialumas ir gestų kalbos vertėjo pareigų ir vaidmens konkrečioje situacijoje suvokimas; pabrėžia, kad etikos kodeksas padėtų užtikrinti kurčiojo teisę į savarankiškumą ir nepriklausomumą tokiose situacijose;
Skirtumas tarp prieinamumo ir būtino pritaikymo[26]
5. supranta, kad prieinamumas naudingas tam tikroms grupėms ir yra grindžiamas palaipsniui įgyvendinamais standartais;
6. suvokia, kad prieinamumo neužtikrinimas negali būti pateisinamas neproporcingai didele ar nepagrįsta našta;
7. pripažįsta, kad būtinas pritaikymas susijęs su konkrečiu asmeniu ir papildo pareigą užtikrinti prieinamumą;
8. taip pat pažymi, kad dėl būtino pritaikymo priemonių asmuo gali kreiptis net tada, kai prieinamumo pareiga būna įvykdyta;
9. supranta, kad, priklausomai nuo situacijos, gestų kalbos vertimo paslaugos gali būti vertinamos ir kaip prieinamumo, ir kaip būtino pritaikymo priemonė;
Prieinamumas
10. pabrėžia, kad kurtiems, kurtiems ir akliems bei klausos sutrikimų turintiems asmenims turi būti prieinama tokia pat informacija ir komunikacija, kaip ir visiems kitiems, užtikrinant gestų kalbos vertimo, subtitravimo, balso konvertavimo į tekstą paslaugas ir (arba) alternatyvius komunikacijos būdus, įskaitant vertėjus žodžiu;
11. pataria valstybėms narėms imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad kurti, kurti ir akli bei klausos sutrikimų turintys piliečiai turėtų vienodas teises į fizinę aplinką, transportą, informaciją ir ryšius, įskaitant informacines ir ryšių technologijas bei sistemas, ir į kitą visuomenei atvirą ar jai teikiamą infrastruktūrą ir paslaugas;
12. pabrėžia, kad viešosios ir vyriausybinės paslaugos, įskaitant jų internetinį turinį, turi būti prieinamos padedant tiesioginiams tarpininkams, pvz., vietoje dirbantiems gestų kalbos vertėjams, tačiau prireikus turi būti teikiamos ir alternatyvios internetinės ir nuotolinės paslaugos;
13. pabrėžia būtinybę valstybėms narėms užtikrinti, kad pagrindinės ir pagalbos tarnybos turėtų priemones ir galėtų priimti kurčių, kurčių ir aklų bei klausos sutrikimų turinčių piliečių pranešimus; be to, ragina valstybes nares išnagrinėti besiformuojančias technologijas, kad galėtų užtikrinti, kad kurti, kurti ir akli bei klausos sutrikimų turintys piliečiai galėtų susisiekti su pagrindinėmis ir pagalbos tarnybomis naudodamiesi naujausiomis technologijomis;
14. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad pagrindinės ir pagalbos tarnybos turėtų priemones ir galėtų nedelsdamos reaguoti situacijose – kaip antai nelaimingo atsitikimo ar nepaprastosios padėties atveju – susijusiose su kurčiais, kurčiais ir aklais bei klausos sutrikimų turinčiais piliečiais;
15. pakartoja esąs įsipareigojęs užtikrinti, kad politinis procesas būtų kuo prieinamesnis – taip pat ir užtikrinant profesionalių gestų kalbos vertėjų paslaugas; pažymi, kad, priklausomai nuo situacijos, tai taikytina rinkimams, viešoms konsultacijoms ir kitiems renginiams;
16. ragina valstybes nares įtraukti kurčiųjų asociacijas rengiant, formuojant ir apibrėžiant politiką;
17. pabrėžia, kad vis svarbesnį vaidmenį visiems užtikrinant vienodą prieigą prie skaitmeninės erdvės atlieka kalbos technologijos;
18. pripažįsta, kad prieinamumui užtikrinti svarbūs minimalieji standartai – ypač atsižvelgiant į tokias naujas ir atsirandančias technologijas, kaip gestų kalbos vertimo ir subtitravimo paslaugų teikimas internetu;
19. pažymi, kad nors sveikatos priežiūros užtikrinimas – valstybių narių kompetencijos sritis, ji turi apimti kurčių, kurčių ir aklų bei klausos sutrikimų turinčių pacientų reikmes, pvz., turi būti pasirūpinama profesionaliais gestų kalbos vertėjais ir sąmoningumo ugdymo mokymais darbuotojams, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir vaikams;
20. pripažįsta, kad vienodos galimybės kreiptis į teismą kurtiems, kurtiems ir akliems bei klausos sutrikimų turintiems asmenims gali būti užtikrintos tik sudarant galimybę naudotis tinkamai kvalifikuotų profesionalių gestų kalbos vertėjų paslaugomis;
21. suvokia tikslaus ir teisingo vertimo žodžiu ir raštu paslaugų svarbą, ypač teisme ir kitokioje teisinėje aplinkoje; todėl pakartoja, kad svarbų vaidmenį – ypač minėtoje aplinkoje – atlieka specializuoti aukštos kvalifikacijos profesionalūs gestų kalbos vertėjai;
22. pabrėžia, kad ginkluoto konflikto, ekstremaliosios humanitarinės situacijos ir gaivalinės nelaimės atvejais neįgaliesiems būtina numatyti didesnę pagalbą ir daugiau konkrečių priemonių, pvz., gestų kalbos vertimo paslaugas ir prieinamą tekstinę informaciją apie nelaimes, kuri būtų teikiama realiuoju laiku[27];
23. ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinės gestų kalbos būtų teisiškai pripažintos, ir imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant gestų kalbų vartojimo pripažinimą ir skatinimą;
Užimtumas, švietimas ir mokymas
24. pažymi, kad Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę į darbą; patvirtina, kad valstybės narės įsipareigojo vienodomis sąlygomis su kitais užtikrinti šią teisę kurtiems, kurtiems ir akliems bei klausos sutrikimų turintiems piliečiams;
25. pažymi, kad, siekiant užtikrinti vienodas galimybes įsidarbinti, įgyti išsilavinimą ir mokytis, turi būti taikomos būtino pritaikymo priemonės, įskaitant profesionalių gestų kalbos vertėjų paslaugas;
26. ragina remti įmones, kurios teikia kurtiems, kurtiems ir akliems bei klausos sutrikimų turintiems piliečiams reikalingus išteklius; pažymi, kad turint reikiamus išteklius, pvz., per pokalbius dėl darbo, galima užtikrinti kurčių, kurčių ir aklų bei klausos sutrikimų turinčių piliečių įtrauktį;
27. pabrėžia, jog turi būti teikiama nuosekli holistinė informacija apie gestų kalbą ir apie tai, ką reiškia būti kurčiam, kad tėvai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus atsižvelgdami į tai, kas geriausia jų vaikams;
28. pripažindamas, kad švietimas yra valstybių narių kompetencijos sritis, ragina valstybes nares užtikrinti, kad kurti, kurti ir akli bei klausos sutrikimų turintys piliečiai nebūtų atskirti nuo bendros švietimo sistemos;
29. pripažindamas, kad švietimas yra valstybių narių kompetencijos sritis, mano, kad būtina, jog visais švietimo sistemos etapais kurtiems, kurtiems ir akliems bei klausos sutrikimų turintiems studentams būtų teikiama visa būtina techninė pagalba, įskaitant vertimą;
30. taip pat pripažindamas, kad švietimas yra valstybių narių kompetencijos sritis, pabrėžia, kad valstybės narės turėtų visais lygmenimis užtikrinti įtraukią švietimo sistemą ir kurtiems, kurtiems ir akliems bei klausos sutrikimų turintiems piliečiams prieinamos formos mokymosi visą gyvenimą galimybę;
31. pabrėžia, kad vaikų gyvenimiškų įgūdžių, įskaitant kalbos įgūdžius, ugdymo požiūriu nepaprastai svarbios ankstyvosios intervencijos programos; be to, pažymi, kad būtų idealiu, jei į šias programas būtų įtraukiami kurtieji, iš kurių galėtų būti imamas pavyzdys;
32. pabrėžia, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose kurtiems, kurtiems ir akliems bei klausos sutrikimų turintiems moksleiviams ir jų tėvams turi būti sudaroma galimybė mokytis savo aplinkoje naudojamos nacionalinės ar regioninės gestų kalbos[28];
33. pabrėžia, kad turi būti imamasi priemonių, siekiant pripažinti ir skatinti kalbinę kurčiųjų bendruomenių tapatybę[29];
34. ypač ragina valstybes nares puoselėti aplinką, kurioje gestų kalba ir kalbinė tapatybė galėtų klestėti ir kurioje jos būtų plačiai remiamos mokyklose, universitetuose, darbo vietose, sporto klubuose ir apskirtai visuomenėje;
35. ragina valstybes nares skatinti mokytis gestų kalbos taip pat, kaip ir užsienio kalbų;
36. pabrėžia, kad kurčių vaikų ir jaunuolių akademiniai pasiekimai iš esmės priklauso nuo kvalifikuotų gestų kalbos vertėjų ir gestų kalbą įvaldžiusių bei įgūdžių veiksmingai dirbti dvikalbėje įtraukioje švietimo aplinkoje turinčių pedagogų, kurie ilgainiui padeda užtikrinti geresnius mokymosi rezultatus ir mažesnį nedarbo lygį;
37. atkreipia dėmesį į plačiai paplitusį gestų kalbos vartotojams reikalingų dvikalbių vadovėlių ir mokomosios medžiagos, parengtos patogiu formatu ir reikiamomis kalbomis, trūkumą;
38. ragina užtikrinti laisvo kurčių, kurčių ir aklų bei klausos sutrikimų turinčių asmenų judėjimo ES principą – ypač pagal programą „Erasmus+“ ir susijusias judumo programas – užtikrinant, kad dalyviams netektų neproporcingai didelė našta dėl to, kad jie patys turi rūpintis jiems reikalingomis vertimo paslaugomis;
39. teigiamai vertina bandomąjį Europos neįgaliojo kortelės projektą; apgailestauja, kad į projektą neįtrauktos gestų kalbos vertimo paslaugos, nes tai labai apsunkina laisvą kurčių, kurčių ir aklų bei klausos sutrikimų turinčių darbuotojų ir studentų judėjimą ES;
Europos Sąjungos institucijos
40. pripažįsta, kad ES institucijos, užtikrindamos būtiną pritaikymą ir prieinamumą, įskaitant gestų kalbos vertimo paslaugas, turi būti geriausias praktinis pavyzdys savo personalui, išrinktiems pareigūnams ir stažuotojams, taip pat ES piliečiams;
41. teigiamai vertina tai, kad ad hoc pagrindu ES institucijos jau užtikrina prieinamumą vykstant viešiems renginiams ir komitetų posėdžiams; laikosi nuomonės, kad subtitravimas ir balso konvertavimas į tekstą turėtų būti laikomi alternatyviomis, tačiau lygiavertėmis ir būtinomis priemonėmis klausos sutrikimų turintiems asmenims, kurie nevartoja gestų kalbos, ir kad tai taip pat svarbu ES institucijų darbuotojams būtino pritaikymo užtikrinimo požiūriu, kaip apibrėžta 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 5 straipsnyje;
42. pripažįsta, kad ES institucijos turi sistemą, pagal kurią atitinkami jų vertimo žodžiu skyriai prieinamumo tikslais teikia gestų kalbos vertimo paslaugas; ragina institucijas naudotis tokiomis esamomis sistemomis ir darbuotojams ir (arba) išrinktiems pareigūnams būtiną pritaikymą, veiksmingai mažinant administracinę naštą atskiriems asmenims ir institucijoms;
43. primygtinai ragina institucijas oficialiai suteikti gestų kalbos vertėjams tokį pat statusą, kaip ir šnekamosios kalbos vertėjams, atsižvelgiant į vertimo paslaugas, kurias jie teikia institucijoms ir (arba) jų personalui bei paskirtiems pareigūnams, įskaitant galimybę naudotis technologine pagalba, parengiamąja medžiaga ir dokumentais;
44. ragina Eurostatą užtikrinti, kad ES institucijoms būtų teikiama statistika, susijusi su kurčiais, kurčiais ir aklais bei klausos sutrikimų turinčiais gestų kalbos vartotojais, kad jos galėtų geriau apibrėžti, įgyvendinti ir analizuoti savo neįgalumo ir kalbos sričių politiką;
45. ragina Parlamento lankytojų tarnybas atsižvelgti į kurčių, kurčių ir aklų bei klausos sutrikimų turinčių lankytojų reikmes tiesiogiai užtikrinant galimybę naudotis vertimo į nacionalinę ar regioninę gestų kalbą bei balso konvertavimo į tekstą paslaugomis;
46. prašo institucijų visapusiškai įgyvendinti ES bandomąjį projektą INSIGN – tai atsakas į 2012 m. gruodžio 10–13 d. Parlamento sprendimą dėl vertimo į gestų kalbą realiuoju laiku taikomosios programos ir paslaugų įgyvendinimo, o jo tikslas – gerinti kurčių ir klausos sutrikimų turinčių asmenų bei ES institucijų komunikaciją[30];
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.