Plenarinio posėdžio dokumentas
8.2.2017
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl ES ir Kanados IEPS sudarymo
( 2017/2525(RSP) )
Yannick Jadot, Ska Keller, Heidi Hautala, Bart Staes, Igor Šoltes, Martin Häusling, Josep-Maria Terricabras, Claude Turmes
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Kanados IEPS sudarymo
( 2017/2525(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti sutikimą sudaryti Kanados ir Europos Sąjungos ir jos valstybių narių išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) (C8-0438/2016),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ratifikavimo procedūra Parlamente turėtų būti sustabdyta tol, kol nebus išaiškinti svarbūs su IEPS susiję teisiniai ir instituciniai klausimai;
B. kadangi dar išlieka abejonių dėl IEPS atitikties ES Sutartims, visų pirma atsižvelgiant į investicinių teismų sistemos numatymą; kadangi šios abejonės nebus išsklaidytos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonėje, kurią jis turi priimti nagrinėdamas prašymą 2/15 dėl kompetencijos klausimų, susijusių su ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimu;
C. kadangi abejonių taip pat kelia įvairūs papildomi prie IEPS pridėti pareiškimai, kuriuos bendros deklaracijos forma pateikė Kanados vyriausybė ir Europos Komisija, taip pat Tarybos deklaracijos arba atskirų ES valstybių narių deklaracijos, kurios kartais prieštarauja viena kitai;
D. kadangi Belgijos vyriausybė paskelbė apie savo ketinimą prašyti, kad Europos Sąjungos Teisingumo teismas įvertintų IEPS atitikimą ES Sutartims atsižvelgiant į Teismo nuomonę 2/15, kuri, kaip tikimasi, bus priimta 2017 m. balandžio arba gegužės mėn.;
E. kadangi 2016 m. balandžio mėn. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio teisinio reglamentavimo 40 punktas dėl tarptautinių susitarimų dar nėra pradėtas taikyti praktiškai ir dėl šios priežasties kyla abejonių dėl Parlamento atliekamos IEPS jungtinio komiteto, kuris turi diskrecijos teisę pakeisti svarbius IEPS priedus, priimamų sprendimų priežiūros;
F. kadangi Konstitucinių reikalų (AFCO), Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) ir Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitetai nusprendė pateikti nuomones Tarptautinės prekybos komitetui (INTA), kaip vadovaujančiam komitetui, tačiau Parlamento pirmininkas minėtiems komitetams nesuteikė tokios teisės dėl dokumentacijoje nustatyto labai griežto tvarkaraščio;
G. kadangi, atsižvelgiant į pirmiau išvardytus neišspręstus klausimus, laikas ratifikavimo procedūrai nėra pats tinkamiausias, be to vis daugiau Europos piliečių reikalauja išsamių Europos prekybos politikos pakeitimų ir nepritaria tokiems pasenusiems prekybos susitarimams kaip IEPS, kuris nėra tinkamas siekiant tvaraus poveikio žmonių ir aplinkos gerovei;
1. atsisako pritarti IEPS sudarymui dėl toliau išvardytų priežasčių:
IEPS gali pakenkti Europos demokratijai
a) IEPS nustatyta reformuota investuotojų ir valstybės taikaus ginčų sprendimo procedūra (investicinių teismų sistema), kuria vis dar neužtikrinama pagrindinių demokratijos ir teisinės valstybės principų apsauga. Pagal šią sistemą reikalavimus leidžiama pareikšti tik užsienio investuotojams, ji grindžiama itin plačiomis užsienio investuotojų teisėmis ir ja panaikinamas pagrindinis tarptautinės teisės principas, pagal kurį pirmiausia turi būti išnaudojamos visos vidaus teisinės teisių gynimo priemonės. Žaliųjų frakcija nepritaria tokiai nereikalingai paralelinei teismų sistemai, kurioje pirmenybė teikiama užsienio privačioms investicijoms, o ne vidaus viešąjį interesą atitinkančioms investicijoms;
b) IEPS yra skyrius dėl bendradarbiavimo reglamentavimo srityje, pagal kurį praktiškai visų sričių dabartiniai ir būsimi pirminės ir antrinės teisės aktai pajungiami tikslui „be reikalo nekelti kliūčių prekybai ir investicijoms ir šalinti tokias kliūtis“. Teisės aktų subordinacija, kuri visų pirma grindžiama ekonominio būtinumo kriterijumi, gali privesti prie reguliavimo arba standartų mažinimo. Žaliųjų frakcija nepritaria tam, kad būtų laikomasi tokios demokratinės teisėkūros vizijos, kuri grindžiama vien konkrečios trečiosios šalies patiriamų ekonominių išlaidų faktoriumi;
c) tikėtina, kad IEPS nustatyti bendradarbiavimo reglamentavimo srityje reikalavimai ir nuolatiniai grasinimai reguliavimo institucijoms investicinių teismų sistema, paskatins dabartinių standartų „įšaldymą“ ir tuo pat metu atbaidys nuo bet kokių būsimų teisėkūros iniciatyvų, susijusių su palankia perskirstymo politika siekiant remti visuomenės gerovę arba aplinką. Žaliųjų frakcija mano, kad Europoje labai svarbu išlaikyti ir išplėsti demokratinę erdvę visose srityse ir imtis ryžtingų teisėkūros priemonių, kuriomis būtų siekiama stabdyti klimato kaitą, didėjančią socialinę dislokaciją, nevaržomą investuotojų spekuliavimą ir visuomenės gerovės smukimą, užuot ribojus tokias iniciatyvas pasirašant teisiškai privalomą tarptautinę sutartį, kuri daro tiesioginį poveikį visiems šiems klausimams;
IEPS gali pakenkti Europos aplinkos standartams ir žaliosios energijos perdavimui
d) veikdama Pasaulio prekybos organizacijoje, Kanada ne kartą ėmėsi teisinių veiksmų prieš ES ir valstybių narių aplinkos įstatymus, ir iš esmės prieštaravo REACH reglamentui ir ES pesticidų srities teisės aktams. Dėl IEPS nustatyto pagrindinio tikslo panaikinti prekybos kliūtis ši situacija dar labiau pablogės, nepaisant bet kokių pareiškimų, susijusių su teise imtis reglamentavimo. Padėtį dar labiau apsunkina investuotojams suteikta teisė pareikšti valstybėms ieškinį, o su aplinkos standartais susiję įsipareigojimai toliau lieka neįgyvendinami. Tokiomis aplinkybėmis labai didelį nerimą kelia tai, kad IEPS neatsispindi atsargumo principas. Vietoj to, IEPS sąlygose pateikiama nuoroda į tarptautinius susitarimus, pvz., Maisto kodeksą, kuriuose nėra šio principo. Žalieji nepritaria jokiam tarptautiniam susitarimui, kuriuo keliamas pavojus visapusiškam atsargumo principo laikymuisi, kaip nustatyta ES Sutartyse;
e) IEPS nustatytas bendradarbiavimo mechanizmas, kurio tikslas – peržiūrėti ir suderinti GMO taisykles taip, kad dabartiniai ES standartai būtų sumažinti, ne taip griežtai taikomi ir rečiau tobulinami ateityje. Šiuo atveju siekiama aiškaus tikslo – „skatinti patvirtinti biotechnologijų produktus pagal efektyvius mokslo žiniomis grindžiamus procesus“, o jo formuluotėje tiesiogiai kvestionuojama rizikos vertinimu pagrįsta atsargumo principo apibrėžtis. Žaliųjų frakcija nepritaria tarptautiniam susitarimui, kuris galėtų atverti duris GMO;
f) Kanadoje veikia daugiau nei pusė pasaulio kasybos bendrovių, kurios vykdo aktyvią iš ypač taršaus bitumingojo smėlio išgauto kuro eksporto politiką. Kanados vyriausybė sėkmingai pasinaudojo IEPS derybomis, kad pakenktų ES kuro kokybės direktyvose 2011 m. nustatytiems plataus užmojo tikslams ir atvertų kelius iš Kanados bitumingojo smėlio išgauto kuro importui. Tokiomis aplinkybėmis labai didelį nerimą kelia tai, kad IEPS įsipareigojimai, susiję su aplinkos standartais, lieka neįgyvendinami. Žaliųjų frakcija nepritaria bet kokiems susitarimams arba teisės aktams, kuriais ES įkalinama iškastinės energijos tiekimo gniaužtuose ir kurie kelia pavojų ES klimato tikslams;
IEPS gali pakenkti Europos visuomenės gerovės standartams
g) IEPS įtvirtintos automatiškai taikomo paslaugų liberalizavimo nuostatos (paslaugų liberalizavimo įsipareigojimų „neigiamas sąrašas“), kuriose nėra pakankamai viešosioms paslaugoms taikomų išimčių. Papildomoje ES ir Kanados bendroje deklaracijoje pabrėžiama šalių teisė apibrėžti viešąsias paslaugas ir jų teikimo ir reguliavimo tvarką, įskaitant pakartotinį jų priskyrimą komunalinėms paslaugoms. Tačiau nustatyta išimtis neapima galimybės, kad gali būti diskriminuojami jau įsisteigę visuotinės svarbos ekonominių paslaugų teikėjai, įskaitant investuotojų pareikštų reikalavimų tikimybę. Žaliųjų frakcija iš esmės nepritaria „neigiamam sąrašui“, nes juo apribojami būsimi politiniai sprendimai šiame ypač dinamiškame ir svarbiame ekonominės veiklos segmente;
h) IEPS paslaugų skyriuose įtvirtintas „neigiamo sąrašo“ metodas apima nuostatas dėl „veiksmų nesiėmimo“ ir „reketo nuostata“, kuriomis siekiama, kad būtinomis politinėmis korekcijomis, kuriomis keičiama nacionalinė tvarka, nebūtų grįžtama prie ankstesnio liberalizavimo lygio. Nors viešosioms paslaugoms šios išlygos netaikomos, visai įmanoma, kad dabar komerciniais pagrindais teikiamos paslaugos, pvz., energijos, ryšių, draudimo arba tam tikros sveikatos ir švietimo paslaugos, ateityje turės būti teikiamos kaip visuotinės svarbos ekonominės paslaugos. Žaliųjų frakcija mano, kad visos politinės galimybės, kurios mūsų visuomenei padeda prisitaikyti prie plintančios paslaugų ekonomikos, turi išlikti atviros;
IEPS gali pakenkti Europos socialiniams standartams
i) IEPS yra pagrįstas poveikio ekonomikai vertinimais, kuriuose nėra tinkamai aptartas poveikis užimtumui, nes šiuose vertinimuose visiškas darbo jėgos užimtumas ir neribotas judumas yra naudojami kaip nepriklausomi modeliavimo modelio kintamieji. Nepaisant šio trūkumo, iš 2011 m. atlikto poveikio tvarumui vertinimo matyti, kad perskirstymas yra naudingas kapitalo savininkams ir kad susidariusi didelė sektorių dislokacija, kuri galiausiai lėmė ilgalaikį nedarbą. Atsižvelgiant į tai, kad konkurencinė nauda laikoma svarbiausiu augimo veiksniu, tikėtina, kad toliau didės socialinė dislokacija ir su tuo susijęs didėjantis pajamų atotrūkis tarp nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbuotojų, vadinasi didės nelygybė ir socialinė įtampa. Žaliųjų frakcija pritaria aktyviai Europos politikai, kurioje apibrėžiamos tvarios, užimtumą skatinančios ir į ateitį orientuotos produktyvios veiklos sritys, ir kuria paskui grindžiama ES prekybos politika, bet nepritaria priešingai politikai;
j) IEPS yra specialus skyrius dėl prekybos ir darbo, kuris, nors ir vertintinas teigiamai, nėra tinkamas, jei kalbama apie Europos socialinių standartų apsaugą. Šiame skyriuje nustatyta, kad jo nuostatomis bus „gerbiami, skatinami ir įgyvendinami“ keturi pagrindiniai 1998 m. TDO deklaracijos principai ir „skatinama ir gerbiama“ 2008 m. TDO deklaracija dėl deramo darbo darbotvarkės, tačiau reikia pripažinti, kad tai yra žemesni nei minimalūs standartai, kurie turi būti laikomi priimtinais dviejų išsivysčiusių pramoninių šalių sudarytame prekybos susitarime. IEPS turėtų būti pateikiamos nuorodos bent jau į aštuonis TDO pagrindinius darbo standartus, kurie turi būti ratifikuojami, įgyvendinami nacionalinėje teisėje ir veiksmingai taikomi, ir į deramo darbo darbotvarkės vykdymą ir įgyvendinimą. Be to, šio skyriaus nuostatų vykdymas neužtikrinamas taikant IEPS ginčų sprendimo mechanizmą. Žaliųjų frakcija atsisako pripažinti, kad IEPS skyrius dėl darbo yra prasmingas pasiekimas siekiant socialinių standartų apsaugos visame prekybos susitarime;
IEPS gali pakenkti tvariam Europos žemės ūkiui
k) dėl iš dalies liberalizuojamų tarifų IEPS prisideda prie intensyvesnės opių žemės ūkio sektorių, pvz., jautienos, kiaulienos ir pienininkystės, veiklos ir perprodukcijos. Tai turės neigiamą poveikį smulkiems ūkininkams abiejose Atlanto vandenyno pusėse ir apskritai tvariai žemės ūkio praktikai. Žaliųjų frakcija nepritaria paskatai dar intensyviau naudoti žemės ūkio paskirties žemę, jei tai nebūtina atsižvelgiant į apsirūpinimo maistu saugumą. Tokios paskatos kenkia jautriai ekologinei pusiausvyrai, daro didesnį konkurencinį spaudimą gamintojams kelti kainas ir pažeidžia daugiafunkcės žemės ūkio sistemos, kuri veikia visų piliečių labui, pagrindą;
l) IEPS nėra jokių nuostatų dėl gyvūnų gerovės, išskyrus raginimą „keistis gyvūnų gerovės informacija, specialiosiomis žiniomis ir patirtimi, siekiant skatinti su tuo susijusį <...> bendradarbiavimą“. Kadangi iš dalies liberalizavus tarifus padidės prekyba gyvūniniais produktais, silpni Kanados ūkuose auginamų gyvūnų standartai lems didesnį šios šalies įmonių konkurencinį pranašumą kainų srityje. Dėl šios priežasties bus daromas spaudimas santykinai aukštesnių, taigi ir brangesnių, standartų išlaikymui ES. Žaliųjų frakcija nepritaria prekybos susitarimams, kuriuose nepripažįstama, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės, ir kuriais neužkertamas kelias žiauriausioms elgesio su gyvūnais formoms;
IEPS gali pakenkti į ateitį orientuotai Europos pramonės politikai
m) IEPS yra nuostatų, kuriomis šalims draudžiama reikalauti, kad užsienio investuotojai ir paslaugų teikėjai vietoje samdytų dalį gamybos rangovų arba reikalautų, kad dalis gamybos būtų parduodama vietoje. Šis draudimas iš dalies taip pat taikomas užsienio tiekėjų įgyvendinamoms viešųjų pirkimų programoms, kuriomis iš esmės ribojama pridėtinės vertės lokalizacija, tarptautinių inovatyvių tinklų kūrimas ir žinių perdavimas. Nors PPO taip pat draudžia nustatyti vietos operacijų reikalavimus, faktas, kad dviejų pažangiausių ekonominių galių prekybos susitarime atkartojami tokie draudimai, turi būti vertinamas kaip prarasta galimybė, ypač tuomet, kai sprendžiami bendri uždaviniai, susiję su perėjimu prie žaliosios ekonomikos, ir atsiranda poreikis pereiti prie inovatyvių tarptautinių gamybos schemų. Žaliųjų frakcija pasisako už Europos pramoninę politiką, kurioje per investicijas į viešąją struktūrą, kuriama vietos pridėtinė vertė ir tvarios darbo vietos, kuriose gali būti padengiamos su perėjimu prie žaliosios ekonomikos susijusios išlaidos;
n) IEPS nėra nė vieno skyriaus, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės MVĮ remti. Nors teigiamas atitikties išlaidų mažinimo pasitelkiant IEPS bendradarbiavimo reglamentavimo srityje poveikis yra didesnis MVĮ, palyginti su didelėmis įmonėmis, šį poveikį junta tik nedaugelis tarptautine prekyba užsiimančių MVĮ. Daug daugiau nei pusė eksporto vertės yra sutelkta tik 1 proc. eksportuotojų, kurie yra didelės įmonės, rankose. Be to, didelė dalis IEPS sukuriamos gerovės bus ne padidėjusios prekybos, kurioje atsivers papildomos galimybes naujiems rinkos dalyviams, rezultatas, bet įvairesnės prekybos, kuri atsiras dėl didesnės konkurencijos, pasekmė. Dauguma MVĮ veikia kaip didelių įmonių subrangovai, todėl joms galiausiai daromas didesnis konkurencinis spaudimas. Todėl šioms MVĮ reikės tam tikros pagalbos, kuri IEPS nenumatyta. Žaliųjų frakcija prieštarauja papildomiems prekybos susitarimams, kuriais ginami stambių tarptautinių kompanijų interesai. Į ateitį orientuota Europos pramoninė politika yra pagrįsta ypač inovatyviais mažų gamintojų tinklais, kurių tarptautinis pobūdis apima ne tik papildomų rinkų, bet visų pirma žinių įgijimo aspektus;
o) IEPS sutvirtinami dabartiniai Europos viešųjų pirkimų teisės aktai ir tai daroma sudarant privalomą tarptautinę sutartį tuo metu, kai reikia kurti į ateitį orientuotą viešųjų investicijų į stambią žaliąją infrastruktūrą viziją. Kuriant tokią viziją, reikėtų peržiūrėti ES viešųjų pirkimų teisės aktus, kurie dabar paprastai grindžiami atvirų tarptautinių konkursų principu. Pereiti prie žaliosios ekonomikos būtina, tačiau tai brangiai kainuos. Viešoji parama tokiam perėjimui bus teikiama tik tuo atveju, jeigu, užtikrinus esmines papildomas pajamas ir darbo vietų saugumą vietos lygmeniu, bus surinktos reikalingos papildomos pajamos. Svarbu konkursuose numatyti aplinkos ir socialinius kriterijus, kaip nustatyta bendroje jungtinėje deklaracijoje, ir nustatyti aukštesnes tarptautinės konkurencijos ribas, tačiau vien to nepakanka. Žaliųjų frakcija nepritaria tam, kad į tarptautinius prekybos susitarimus būtų įtraukiami skyriai dėl viešųjų pirkimų;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Kanados vyriausybei ir parlamentui.