Plenarinio posėdžio dokumentas
13.3.2017
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl ES prioritetų 2017 m. JT Žmogaus teisių tarybos sesijose
( 2017/2598(RSP) )
Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Cristian Dan Preda, Andrzej Grzyb, László Tőkés, Andrey Kovatchev, Ramona Nicole Mănescu, Ivan Štefanec, Ádám Kósa, Michaela Šojdrová
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 2017 m. JT Žmogaus teisių tarybos sesijose
( 2017/2598(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos[1],
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo 2016 m. skubias rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[2],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2015 m. JT ŽTT metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi žmogaus teisių visuotinumo propagavimas ir apsauga yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis bei vienas iš Europos vienybės ir vientisumo kertinių akmenų; kadangi pagarba žmogaus teisėms turėtų būti integruota į visas ES politikos sritis;
B. kadangi ES yra tvirtai įsipareigojusi daugiašališkumui ir JT organams žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos srityse;
C. kadangi reguliarios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas ir įgaliotieji ekspertai, spendžiantys arba su konkrečios šalies padėtimi susijusius, arba teminius klausimus – visa tai padeda propaguoti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;
JT Žmogaus teisių taryba
1. teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ado Al Husseino ir jo biuro (OHCHR) veiklą; primena ES įsipareigojimą toliau remti ir ginti jo principingumą, nepriklausomumą ir veikimą; teigiamai vertina OHCHR vaidmenį skatinant tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių mechanizmų bendradarbiavimą ir nustatant būdus, kuriais didinamas regioninių susitarimų vaidmuo užtikrinant visuotinius žmogaus teisių standartus;
2. laikosi nuomonės, kad JT ŽTT veiksmingumas ir patikimumas priklauso nuo jos narių tvirto įsipareigojimo visus žmones visose šalyse apsaugoti nuo žmogaus teisių pažeidimų, laikantis tarptautinių žmogaus teisių konvencijų, kuriose skatinamas visuotinumas, nešališkumas, objektyvumas, neatrankusis pobūdis, konstruktyvus dialogas ir bendradarbiavimas; primygtinai tvirtina, kad reikia išvengti diskusijų JT ŽTT poliarizacijos, ir ragina vykdyti konstruktyvų dialogą;
3. ragina valstybes suteikti prieigą JT ŽTT nepriklausomiems ekspertams, specialiesiems pranešėjams ir OHCHR ekspertams siekiant tirti tariamus žmogaus teisių pažeidimus ir konstruktyviai bendradarbiauti su jais, kad būtų ištaisyta padėtis, paisyti jų įsipareigojimų pagal žmogaus teisių konvencijas ir visapusiškai bendradarbiauti su JT Žmogaus teisių tarybos įgaliotaisiais ekspertais, be kita ko, vykdant visuotinį periodinį vertinimą; ragina visas valstybes imtis konkrečių veiksmų siekiant atsižvelgti į visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas ir šalinti trūkumus įsteigiant įgyvendinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmą, be kita ko, parengiant nacionalinius veiksmų planus ir sukuriant nacionalinius koordinavimo mechanizmus;
4. primena Generalinės Asamblėjos prievolę renkant JT ŽTT narius atsižvelgti į tai, ar kandidatai laikosi žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos propagavimo ir apsaugos principų; teigiamai vertina JT ŽTT sprendimą prašyti, kad JT ŽTT patariamasis komitetas parengtų pažangos sudarant regioninius ir subregioninius susitarimus dėl žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos vertinimo ataskaitą; ragina ES ir jos valstybes nares atsižvelgti į vienodą teisių svarbą ir balsavimo rezultatus ir šiuo požiūriu pagerinti ES pozicijų koordinavimą; primygtinai reikalauja, kad ES kalbėtų vienu balsu ir laikytųsi bendros ES pozicijos balsuodama JT ŽTT;
5. primena, jog svarbu užtikrinti, kad ES aktyviai ir nuosekliai dalyvautų su visais JT žmogaus teisių mechanizmais, visų pirma su Trečiuoju komitetu, Generaline Asamblėja (JT GA) ir JT ŽTT, susijusioje veikloje; remia Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje, taip pat valstybių narių pastangas dar labiau didinti ES pozicijos žmogaus teisių klausimais Jungtinėse Tautose nuoseklumą;
Teminiai prioritetai
6. pabrėžia žmogaus teisių srities NVO ir žmogaus teisių gynėjų svarbą propaguojant ir apsaugant žmogaus teises; atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teises ir pagrindines laisves reikia apsaugoti kiekvienu jų išraiškos aspektu, taip pat naujų technologijų kontekste;
7. reiškia didelį susirūpinimą dėl daugelio, vis dažnėjančių bandymų mažinti pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų veiksmų erdvę; smerkia bet kokį smurtinį, priekabiavimo, bauginimo ar persekiojimo veiksmą, kuris nukreiptas prieš žmogaus teisių gynėjus, informatorius, žurnalistus ar tinklaraštininkus, neatsižvelgiant į tai, ar jie veikia internete ar realiame gyvenime; ragina visas valstybes skatinti ir užtikrinti saugią ir palankią aplinką NVO, pilietinei visuomenei, žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams, ypač daug dėmesio skiriant visoms pažeidžiamoms grupėms, kad toje aplinkoje būtų galima veikti nepriklausomai ir be trukdžių; dar kartą ragina valstybes, kurios priėmė griežtus kovos su nepriklausomomis žmogaus teisių organizacijomis įstatymus, juos panaikinti;
8. mano, kad laisva, nepriklausoma ir nešališka žiniasklaida yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės pamatų, kai pagrindinis vaidmuo tenka atviroms diskusijoms; pritaria tam, kad būtų paskirtas JT generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis žurnalistų saugumo klausimu; ragina visuose tarptautiniuose forumuose kelti saviraiškos laisvės internete, skaitmeninės laisvės ir laisvo bei atviro interneto svarbos klausimus;
9. primena, kad tebekyla didžiulių problemų dėl teisės į asociacijų ir susirinkimų laisvę; labai palankiai vertina specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais Maina Kiai veiklą; ragina ES valstybes nares tinkamai atsižvelgti į ataskaitas;
10. primygtinai ragina visas valstybes greitai ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinius protokolus, kuriais nustatomi skundų ir tyrimo mechanizmai;
11. nepritaria jokios rūšies diskriminacijai ir persekiojimui dėl rasės, odos spalvos, kalbos, religijos ir tikėjimo, socialinės kilmės, kastos, kilmės, amžiaus, negalios ar statuso; remia ES bendradarbiavimą su atitinkamais įgaliotaisiais ekspertais; ragina ES ir toliau aktyviai skatinti lygybę ir nediskriminavimą ir kovoti su smurtu prieš bet kokį asmenį ir su bet kokio asmens diskriminacija;
12. reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės ir nevalstybiniai subjektai pažeidžia daugelio atskirų asmenų ar jų grupių, ypač krikščionių, teisę į religijos ar tikėjimo laisvę, o tai lemia diskriminaciją, nelygybę ir stigmatizavimą; primena, kad reikia kovoti su netolerancija ir diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, nes tik tuomet bus galima užtikrinti ir kitų tarpusavyje susijusių žmogaus teisių, pvz., saviraiškos laisvės, paisymą;
13. ragina ES siekti užtikrinti didesnę religinių mažumų apsaugą nuo persekiojimo ir smurto ir panaikinti įstatymus, kuriais kriminalizuojama šventvagystė ir apostazė ir kurie naudojami kaip religinių mažumų ir netikinčiųjų persekiojimo pretekstas; ragina remti specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais darbą;
14. tvirtai ragina ES toliau remti visiško mirties bausmės netoleravimo požiūrį ir ragina ES toliau siekti stiprinti tarpregioninę paramą būsimai JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijai dėl mirties bausmės moratoriumo;
15. primygtinai ragina ES kalbėti atvirai ir remti JT darbą, kuriuo siekiama panaikinti kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį arba baudimą, masinį mirties bausmių vykdymą ir mirties bausmes už nusikaltimus, įskaitant su narkotikais susijusias nusikalstamas veikas, ir ragina EIVT visų lygių dialoguose ir forumuose ES vardu dėti daugiau pastangų, siekiant kovoti su neatidėliotinai vykdomomis mirties bausmėmis, kankinimu ir kitu netinkamu elgesiu, kaip nustatyta trečiosioms šalims skirtose ES politikos rekomendacijose dėl kankinimo ir kito žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo; ragina visame pasaulyje ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją prieš kankinimą ir jos fakultatyvų protokolą;
16. tvirtai palaiko Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) kaip svarbiausią instituciją reikalaujant nusikaltėlių atsakomybės ir padedant aukoms siekti teisingumo remiantis karo nusikaltimų, genocido ir nusikaltimų žmoniškumui tarpusavio papildomumo principu; ragina visas šalis teikti politinę, diplomatinę, finansinę ir logistinę paramą kasdienei TBT veiklai;
17. prašo ES toliau stiprinti TBT darbą; skatina tvirtą Teismo, JT ir jos agentūrų bei JT Saugumo Tarybos dialogą ir bendradarbiavimą; apgailestauja dėl kai kurių Afrikos šalių sprendimo atsiriboti nuo TBT veiklos ir ragina jas persigalvoti; kviečia visas JT valstybes nares prisijungti prie TBT ratifikuojant Romos statutą ir ragina ratifikuoti Kampalos pakeitimus;
18. kuo griežčiausiai smerkia šiuo metu vykdomus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus – pirmiausia tuos, už kuriuos atsakinga ISIL / „Da'esh“, ir grupuotės „Boko Haram“ išpuolius prieš vaikus, taip pat kitų teroristinių ar sukarintųjų organizacijų išpuolius prieš civilius gyventojus, ypač moteris ir vaikus; smerkia dažnus kultūros paveldo griovimo aktus bei jų mastą ir ragina remti atitinkamas pastangas, kurios dedamos įvairiuose JT forumuose;
19. ragina ES aktyviai dirbti siekiant įgyvendinti iniciatyvą, pagal kurią JT pripažintų genocidą, vadinamosios ISIL / „Da'esh“ vykdomą prieš religines mažumas, o TBT būtų perduotos bylos dėl įtariamų nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir genocidu; skatina tvirtą Teismo, JT ir jos agentūrų bei JT Saugumo Tarybos dialogą ir bendradarbiavimą;
20. prašo ES paraginti visas valstybes įgyvendinant atitinkamą savo vystymosi politiką pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisėms ir įgyvendinti 1986 m. JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi; teigiamai vertina tai, kad JT Žmogaus teisių taryba neseniai paskyrė specialųjį pranešėją teisės į vystymąsi klausimu, kurio įgaliojimai apima veiksmus teisei į vystymąsi skatinti, saugoti ir užtikrinti įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir kitus tarptautinius susitarimus dėl vystomojo bendradarbiavimo; pabrėžia, kad žmogaus teisės visiems turi būti visuotinis principas įgyvendinant visus Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir uždavinius;
21. ragina ES toliau skatinti lyčių lygybę ir aktyviau remti JT padalinio „Moterys“ darbą bei su jo veikla ir programomis susijusias lyčių aspekto integravimo iniciatyvas; ragina toliau remti priemones, skirtas moterų ir mergaičių įgalėjimui stiprinti ir visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites, įskaitant smurtą dėl lyties, bei jų diskriminacijai panaikinti; ryžtingai ragina ES ieškoti galimybių įgyvendinti tarpregionines iniciatyvas moterų teisėms skatinti, saugoti ir užtikrinti;
22. primena ES įsipareigojimą integruoti žmogaus teisių ir lyčių aspektus vadovaujantis pavyzdinėmis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis Nr. 1325 (2000) ir 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo; ragina ES tarptautiniu lygmeniu remti moterų dalyvavimo veikloje, susijusioje su konfliktų prevencija ir sprendimu, taikos palaikymo operacijomis, humanitarine pagalba, taip pat atstatymu po konflikto ir ilgalaikiu susitaikymu, pridėtinės vertės pripažinimą;
23. ragina ES toliau remti vaiko teises, ypač padedant užtikrinti, kad vaikams būtų prieinamas vanduo, sanitarijos, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos – taip pat ir konflikto zonose bei pabėgėlių stovyklose – ir užkertant kelią vaikų darbui, vaikų karių verbavimui, laisvės atėmimui, kankinimui, prekybai vaikais, ankstyvoms ir priverstinėms vaikų santuokoms, seksualiniam išnaudojimui ir tokiai žalingai praktikai, kaip moters lyties organų žalojimas; ragina imtis priemonių siekiant remti ir stiprinti tarptautines pastangas dalyvaujant JT, kad būtų užkirstas kelias naudojimuisi vaikais per ginkluotus konfliktus ir būtų veiksmingiau sprendžiamas konfliktų ir padėties po konflikto poveikio moterims ir mergaitėms klausimas; ragina visas JT šalis laikytis savo sutartinių prievolių ir įsipareigojimų, prisiimtų pagal 1989 m. priimtą Vaiko teisių konvenciją, ir savo jurisdikcijoje užtikrinti teises visiems vaikams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso ir užkertant kelią bet kokiai diskriminacijai;
24. ragina valstybes skatinti neįgaliųjų teises, įskaitant jų lygiateisį dalyvavimą ir socialinę įtrauktį; ragina visas valstybes ratifikuoti ir įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją;
25. ragina ES dirbti su partneriais JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimo srityje – taip pat ir raginant daugiau valstybių priimti nacionalinius veiksmų planus;
26. teigiamai vertina JT Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų, kurioje keliamas didelio pabėgėlių ir migrantų judėjimo klausimas ir kuri atvėrė kelią pasauliniam susitarimui dėl visapusiško atsako į padėtį, susidariusią dėl pabėgėlių, programos, taip pat migrantų ir pabėgėlių atžvilgiu taikomą įsipareigojimą, kuriuo siekiama gelbėti gyvybes, spręsti konkrečių poreikių klausimus, kovoti su rasizmu ir ksenofobija bei prekyba žmonėmis, užtikrinti vienodą pripažinimą ir apsaugą prieš įstatymą bei įtraukimą į nacionalinius vystymosi planus; ragina visas susijusias šalis užtikrinti politinį įsipareigojimą, finansavimą ir konkrečius solidarumo veiksmus, siekiant paremti Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų, ir primena, kad migracijos klausimas turėtų būti toliau nagrinėjamas pasaulio, o ne vien tik Europos mastu; ragina ES ir jos valstybes nares imtis vadovauti šioms tarptautinėms pastangoms ir remiantis jų pareigomis, prisiimtomis pagal tarptautinę teisę, laikytis savo įsipareigojimų saugoti prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių, migrantų ir visų perkeltųjų asmenų – ypač moterų, vaikų ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, įskaitant neįgaliuosius – žmogaus teises;
27. pabrėžia, kad svarbu propaguoti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalumą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;
28. primena, kad vidaus ir išorės veiksmų nuoseklumas žmogaus teisių srityje nepaprastai svarbus ES žmogaus teisių politikos patikimumui jai palaikant išorės santykius su trečiosiomis šalimis, ir šiuo požiūriu ragina ES vykdyti savo įsipareigojimus;
Šalių prioritetai
29. Ukraina
apgailestauja, kad dėl užsitęsusios Rusijos agresijos humanitarinė padėtis Donbaso regione labai pablogėjo ir kad į okupuotus regionus atsisakoma įleisti Ukrainos ir tarptautines humanitarines organizacijas; reiškia didelį susirūpinimą dėl sudėtingų humanitarinių sąlygų, su kuriomis susiduria per 1,5 mln. šalies viduje perkeltų asmenų; reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijos okupuotame Kryme, ypač dėl itin sunkios Krymo totorių padėties, ir pabrėžia, kad reikalinga tolesnė ES finansinė parama Ukrainai; pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo gerbiant tarptautiniu mastu pripažintas sienas, taip pat jos laisvo ir suverenaus pasirinkimo eiti Europos keliu atžvilgiu; ragina visas šalis nedelsiant siekti, kad okupuotas Krymo pusiasalis būtų taikiai reintegruotas į Ukrainos teisės sistemą, palaikant politinį dialogą ir visapusiškai laikantis tarptautinės teisės nuostatų; pritaria sankcijų Rusijai pratęsimui, kol bus visapusiškai įgyvendintas Minsko susitarimas ir grąžintas Krymas; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Tarybą daryti didesnį spaudimą Rusijos Federacijai siekiant, kad į Krymą būtų įleistos tarptautinės organizacijos žmogaus teisių padėčiai stebėti, atsižvelgiant į šiuo metu pusiasalyje vykdomus šiurkščius pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių pažeidimus, ir nuolatiniams tarptautiniams konvencijomis pagrįstiems stebėsenos mechanizmams sukurti;
30. Sirija
kuo griežčiausiai smerkia žiaurius išpuolius ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos įvykdė Rusijos ir Irano remiamas Sirijos režimas, taip pat nevalstybinių ginkluotų teroristų grupuočių įvykdytus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, visų pirma ISIL („Da’esh“) padarytus nusikaltimus, prilygstančius genocidui, „Jabhat Fateh al-Sham“ („Al-Nusra Front“) ir kitų džihadistų grupuočių nusikaltimus; primygtinai ragina toliau tirti, kaip visos šalys Sirijoje naudoja ir naikina cheminius ginklus, ir apgailestauja dėl Rusijos ir Kinijos sprendimo blokuoti naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl cheminių ginklų naudojimo; dar kartą ragina užtikrinti visapusiškas galimybes nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti, kad asmenys, kurie Sirijoje padarė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, atsakytų už pasekmes ir būtų patraukti atsakomybėn; remia ES iniciatyvą dėl padėties Sirijoje kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir ragina JT Saugumo Tarybą imtis veiksmų siekiant šio tikslo;
31. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)
reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje; ragina KLDR vyriausybę įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal teisės aktus dėl žmogaus teisių, kuriuos ji yra pasirašiusi, ir užtikrinti, kad humanitarinėms organizacijoms, nepriklausomiems žmogaus teisių stebėtojams ir JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimais būtų leidžiama patekti į šią šalį ir kad su jais būtų tinkamai bendradarbiaujama; ragina KLDR sudaryti sąlygas nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos žodžio ir spaudos laisvei, taip pat suteikti savo piliečiams necenzūruojamą prieigą prie interneto; griežtai smerkia nuolatinį mirties bausmės taikymą šalyje plačiu mastu; ragina KLDR vyriausybę paskelbti visišką mirties bausmės vykdymo moratoriumą, siekiant artimiausiu metu panaikinti mirties bausmę; reikalauja, kad pagrindiniai asmenys, KLDR įvykdę nusikaltimus žmoniškumui, būtų patraukti atsakomybėn, kad jie būtų teisiami Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir kad jiems būtų taikomos tikslinės sankcijos; griežtai smerkia branduolinius bandymus kaip nereikalingą ir pavojingą provokaciją, JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimą ir rimtą grėsmę taikai ir stabilumui Korėjos pusiasalyje ir Šiaurės Rytų Azijos regione;
32. Gruzijos regionai – Abchazija ir Cchinvalio regionas (Pietų Osetija)
yra labai susirūpinęs dėl naudojimosi teisingumu ir dėl atvejų, kai Konstitucinio Teismo nariams daromas politinis spaudimas; tebėra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės, taip pat dėl to, kad nėra galimybių patekti į okupuotus Abchazijos regionus ir Cchinvalio regioną (Pietų Osetiją), kur žmogaus teisių pažeidimai tebėra plačiai paplitę; ragina stiprinti Tbilisio kontroliuojamos teritorijos ir dviejų okupuotų regionų žmonių tarpusavio ryšius; ragina visapusiškai paisyti Gruzijos suverenumo bei teritorinio vientisumo ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamumo; pabrėžia, kad reikia užtikrinti saugų ir orų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą į jų nuolatines gyvenamąsias vietas; ragina Gruzijos vyriausybę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinamos visuotinio periodinio vertinimo metu pateiktos rekomendacijos;
33. Baltarusija
yra labai susirūpinęs dėl tebevaržomos žodžio, taip pat asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės; smerkia tai, kad persekiojami ir kalinami nepriklausomi ir opozicijos žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai; smerkia tai, kad toliau taikoma mirties bausmė; ragina per 35-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją atnaujinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju ir įsipareigoti įgyvendinti ilgai lauktas reformas siekiant apsaugoti žmogaus teises, be kita ko, įgyvendinant specialiojo pranešėjo ir kitų žmogaus teisių organų pateiktas rekomendacijas;
34. Europos kaimynystės politika
yra įsitikinęs, kad pirminiai Europos kaimynystės politikos tikslai sukurti Sąjungos pagrindinėmis vertybėmis ir principais grindžiamą gerovės, stabilumo ir saugumo erdvę teikiant paramą ir paskatą išsamioms struktūrinėms reformoms kaimyninėse šalyse, už kurių vykdymą būtų atsakingos pačios kaimyninės šalys, dėl kurių būtų su jomis susitarta ir kurios suteiktų galimybę tvirčiau bendradarbiauti su ES, yra vis dar aktualūs; mano, kad parama demokratijai, teisinei valstybei, geram valdymui, valstybės stiprinimui, taip pat žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra pagrindinis Europos kaimynystės politikos aspektas; pabrėžia, kad svarbu kurti klestinčią ir aktyvią pilietinę visuomenę vykdant transformacijos ir demokratizacijos procesus, į kuriuos įtraukiama verslo bendruomenė; ragina toliau remti pilietinę visuomenę, vietos MVĮ ir kitus nevalstybinius subjektus, nes jie yra varomoji reformų proceso jėga, taip pat ragina aktyviau vystyti ES ir kaimyninių šalių įvairių pilietinės visuomenės veikėjų ir sektorių dialogą ir partnerystę pagal Europos kaimynystės politiką; pabrėžia Europos bendrovių ir jų vaidmens svarbą skatinant ir skleidžiant tarptautinius verslo standartus;
35. Iranas
ragina Iraną visapusiškai bendradarbiauti su visais JT žmogaus teisių organais ir stengtis taikyti bendradarbiaujant pateiktas rekomendacijas, įskaitant visuotinį periodinį vertinimą, suteikiant tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms galimybę vykdyti savo misijas; ragina Irano vyriausybę spręsti pagrindines problemas, į kurias atkreipiamas dėmesys JT specialiojo pranešėjo ir JT Generalinio Sekretoriaus pranešimuose dėl žmogaus teisių padėties Irane, taip pat atsižvelgti į konkrečius raginimus imtis veiksmų, pateikiamus JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijose; susirūpinęs pažymi, kad Irane vienam gyventojui tenkančių įvykdytų mirties bausmių skaičius yra didžiausias pasaulyje; ragina Iraną paskelbti mirties bausmės moratoriumą; ragina paleisti visus politinius kalinius; pažymi, kad pagal Irano Islamo Respublikos Konstituciją oficialiai saugomos kai kurios religinės mažumos ir pagrindinės jų religijos laisvės; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad išaugo dėl tikėjimo kalinamų asmenų arba asmenų iš religinių mažumų bendruomenių skaičius; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad religinių ir etninių mažumų teisės būtų visapusiškai gerbiamos ir saugomos įstatymu ir kad būtų išplėsta religijos laisvė;
36. Burundis
yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios politinės ir saugumo padėties Burundyje; smerkia nuo 2015 m. Burundyje vykdomus smurto veiksmus, dėl kurių pasitaikė mirčių, kankinimo ir prieš moteris nukreipto smurto, įskaitant grupinius žaginimus ir persekiojimą, atvejų; smerkia tūkstančių žmonių kalinimo ir šimtų tūkstančių gyventojų priverstinio perkėlimo, spaudos ir žodžio laisvės pažeidimo atvejus, taip pat smerkia plačiai paplitusį nebaudžiamumą už tokius veiksmus; ragina atlikti išsamų nepriklausomą žudymų ir smurto atvejų tyrimą ir šių veiksmų vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn; todėl remia ES Tarybos sprendimą, žlugus pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį pradėtoms diskusijoms, sustabdyti tiesioginę finansinę paramą Burundžio administracijai, įskaitant biudžeto paramą, tačiau teikti visą finansinę paramą gyventojams ir humanitarinę pagalbą tiesioginiais kanalais;
o
o o
37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 71-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.