Plenarinio posėdžio dokumentas
13.3.2017
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl Sąjungos prioritetų 2017 m. JT Žmogaus teisių tarybos sesijose
( 2017/2598(RSP) )
Marie-Christine Vergiat, Marisa Matias, Ángela Vallina, Merja Kyllönen, Lola Sánchez Caldentey, Miguel Urbán Crespo, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Estefanía Torres Martínez, Neoklis Sylikiotis, Takis Hadjigeorgiou, Dimitrios Papadimoulis, Kostadinka Kuneva, Stelios Kouloglou, Kostas Chrysogonos, Barbara Spinelli, Maria Lidia Senra Rodríguez, Javier Couso Permuy
GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Sąjungos prioritetų 2017 m. JT Žmogaus teisių tarybos sesijose
( 2017/2598(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos,
– atsižvelgdamas į 34-ąją JT ŽTT sesiją, kuri vyks 2017 m. vasario 27 d. – kovo 24 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo visų sričių vidaus ir išorės politikoje ir užtikrinti jos nuoseklumą, siekdamos stiprinti Sąjungos poziciją JT ŽTT ir padaryti ją patikimą;
B. kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos eilinė trisdešimt ketvirtoji sesija vyks 2017 m. vasario 27 d. – kovo 24 d.; kadangi Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija vyks į Ženevą per 34-ąją JT ŽTT sesiją, kaip tai buvo daroma ir per ankstesniais metais vykusias JT ŽTT sesijas; kadangi 2017 m. vyks dar dvi JT ŽTT sesijos;
C. kadangi šiuo Žmogaus teisių tarybos narės yra septynios valstybės narės: Vokietija (iki 2018 m.), Belgija (iki 2018 m.), Latvija (iki 2017 m.), Nyderlandai (iki 2017 m.), Portugalija (iki 2017 m.), Jungtinė Karalystė (iki 2017 m.) ir Slovėnija (iki 2018 m.);
D. kadangi reikėtų geriau koordinuoti ir stiprinti Sąjungos ir jos valstybių narių darbą su JT ŽTT ir visais kitais JTO organais bei dalyvavimą JT ŽTT veikloje, siekiant ne tik ginti žmogaus teisių nedalumo principą, bet taip pat labiau atsižvelgti į JT ŽTT rekomendacijas ir jas įgyvendinti tiek vidaus, tiek išorės ES žmogaus teisių politikoje; kadangi Sąjungos delegacijos JT ŽTT pernelyg dažnai tik išreiškia savo prioritetus ir neatsižvelgia į JT ir ŽTT darbus žmogaus teisių srityje;
JT ŽTT darbas ir struktūra
1. dar kartą ragina Sąjungos valstybes nares ryžtingai priešintis bet kokiems mėginimams pažeisti žmogaus teisių visuotinumo, nedalumo ir tarpusavio priklausomybės principus ir aktyviai skatinti JT ŽTT vienodai kovoti su bet kokios formos diskriminacija, nesvarbu, koks jos pagrindas;
2. įspėja dėl manipuliavimo JT ŽTT; pabrėžia jos rezoliucijų dėl padėties tam tikroje šalyje svarbą sprendžiant sunkių žmogaus teisių pažeidimų klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu žmogaus teisių padėtį vertinti objektyviu, skaidriu, neselektyviu, konstruktyviu, nekonfrontaciniu būdu, remiantis patikima informacija, aktyviu dialogu, aprėpiant universaliai ir visoms valstybėms taikant vienodą požiūrį; ragina valstybes nares aktyviai prisidėti prie šių sutartų JT ŽTT principų įgyvendinimo;
3. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, svarbu kovoti su giliosiomis politinio nestabilumo daugelyje šalių priežastimis, įgyvendinant plėtros politiką, atitinkančią darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir socialines ir ekonomines, politines bei kultūrines priemones;
4. konstatuoja, kad Saudo Arabija yra Žmogaus teisių tarybos narė iki 2019 m; griežtai smerkia Saudo Arabijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir tai, kad ji savo mandatu naudojasi blokuoti prašymams, kuriuos pateikia JTO specialieji pranešėjai, kuriems pavedama atlikti tyrimus ir nustatyti faktus, susijusius su kankinimais, saviraiškos ir nuomonės laisve bei egzekucijomis, ir kad ji užkirto kelią visiems bandymams atlikti nepriklausomą padėties Jemene tyrimą; smerkia tai, kad per 33-ąją JT ŽTT sesiją jai pavyko, antrus metus iš eilės, neleisti priimti Sąjungos rezoliucijos, kuria siekta pavesti atlikti tarptautinį tyrimą; prašo Sąjungos dar kartą pateikti pasiūlymą dėl šios rezoliucijos, turint omenyje, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pavaduotoja Kate Gilmore pateikė kritines pastabas dėl to, kad nepavykus įgyvendinti tarptautinės komisijos prašymo įsteigta Jemeno nacionalinė komisija buvo nepakankamai nešališka ir nesilaikė pagrindinių apsaugos nuostatų;
5. palankiai vertina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metines ataskaitas ir konkrečiai jo dėmesį padėčiai Hondūre, Kolumbijoje, Gvatemaloje, Kipre, Irane, Šri Lankoje, Jemene, okupuotoje Palestinos teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, okupuotose Sirijai priklausiusiose Golano aukštumose, Afganistane ir Gvinėjoje;
6. nepritaria principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ taikymui, nes juo pažeidžiama tarptautinė teisė ir nesuteikiamas pakankamas teisinis pagrindas, kuriuo būtų galima pagrįsti vienašalį jėgos naudojimą; smerkia pasaulio policininko vaidmenį, kurį prisiima tokios valstybės kaip JAV ar Prancūzija arba tokios organizacijos kaip NATO, kurių veiksmai nepatenka į JTO suteiktų įgaliojimų sritį arba peržengia šių įgaliojimų ribas; taip pat smerkia „tikslinius oro smūgius“ ir užsienio kariuomenių įvedimą į tam tikrų valstybių teritoriją; smerkia NATO veiksmus perimant taikos užtikrinimo ir stabilizacijos užduotis, kurios negali būti vykdomos pasiekus platų sutarimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje;
Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės
7. palankiai vertina tai, kad JT ŽTT daug dėmesio skiria ekonominių ir socialinių teisių užtikrinimui, taip pat apsaugai ir žmogaus teisių tarpusavio priklausomybės bei nedalumo klausimui; dar kartą pabrėžia, kad reikia vienodai traktuoti ekonomines, socialines, kultūrines, civilines ir politines teises; pažymi, kad aukštas nedarbo lygis, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis ir nuolat mažėjančios galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis sveikatos apsaugos, švietimo, būsto, transporto ir kultūros srityse ir blogėjanti šių paslaugų kokybė yra svarbiausi iššūkiai; palankiai vertina esminį viešųjų paslaugų vaidmenį šioje srityje ir konstatuoja, kad jas privatizavus arba liberalizavus, pablogėjo galimybės pasinaudoti tam tikromis teisėmis;
8. be kita ko, pabrėžia, kad į Sąjungos laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis įtrauktas demokratijos (žmogaus teisių) sąlygas nepakankamai atsižvelgiama, taigi, jų įtraukimas buvo nesėkmingas, kad dėl šių laisvos prekybos susitarimų ekonominių ir socialinių žmogaus teisių padėtis netgi pablogėjo ir atsirado jų pažeidimų, o atitinkamos bendruomenės buvo nuskurdintos ir tarptautinės bendrovės monopolizavo išteklius; mano, jog būtina įgyvendinti naujas bendradarbiavimo formas, kad būtų supaprastintas ekonominis ir socialinis trečiųjų šalių bendradarbiavimas remiantis jų gyventojų poreikiais; mano, kad JT Žmogaus teisių taryba turėtų nagrinėti ir atskleisti ne tik griežtų taupymo planų, bet ir laisvosios prekybos susitarimų poveikį žmogaus teisėms, ypač ekonominės partnerystės susitarimų su AKR valstybėmis keliamus pavojus bei padarinius;
9. mano, kad gėrybių paskirstymo pasaulyje klausimas turėtų būti pats svarbiausias 2017 m. vyksiančių JT ŽTT sesijų prioritetas, nes tai yra esminė kliūtis, trukdanti pasinaudoti ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, ir kad Sąjungos ir valstybių narių delegacija turėtų imtis visų priemonių, būtinų šiam tikslui pasiekti;
10. pabrėžia pranešimo dėl vaistų prieinamumo atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus teisę į geriausią galimą fizinę ir dvasinę sveikatą svarbą; prašo Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijos skatinti suteikti prieigą prie vaistų ir kokybiškų bei visoms ir visiems prieinamų viešųjų sveikatos paslaugų ir pasiūlyti ištirti farmacijos pramonės vaidmenį;
11. taip pat svarbiu laiko pranešimą dėl tinkamo būsto kaip sudedamosios teisės į pakankamą gyvenimo lygį dalies; prašo Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijos skatinti suteikti prieigą prie visoms ir visiems, be diskriminacijos, prieinamo būsto kaip vieną iš pagrindinių teisių;
12. teigiamai vertina ataskaitą teisės į maistą klausimu; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų valstybės narės turėtų užtikrinti didesnes galimybes naudotis gamtos ir gyvybiškai svarbiais ištekliais bei žeme, taip pat skatinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir saugumą kaip priemones, padedančias mažinti skurdą ir nedarbą; apgailestauja, kad daug asmenų neturi ar nebeturi galimybių naudotis kai kuriais ištekliais, įskaitant esminius išteklius, pavyzdžiui, vandenį, nes šiuos išteklius pagrobia būtent įmonės ar privatūs subjektai, kuriuos remia susijusių šalių politinės institucijos, todėl atsiranda maisto trūkumo ir maisto produktų kainų didėjimo problemų; todėl prašo Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijos remti pasiūlymus ŽTT ir kitose tarptautinėse bei regioninėse institucijose bei konferencijose (Pasaulio banke, PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje, TVF, EBPO ir t.t.), kad pagrindinės viešosios gėrybės būtų pripažintos ir įrašytos į specialią JTO konvenciją;
13. pabrėžia, kad svarbus klausimas susijęs su valstybių išorės skolos ir susijusių tarptautinių finansinių įsipareigojimų padariniais visų žmogaus teisių įgyvendinimui, nes turi omenyje, kad šiuo metu daugumai šalių tenka mokėti valstybės skolos palūkanas ir tai tampa pretekstu taikyti griežtas taupymo priemones, vadinamuosius „struktūrinės pertvarkos planus“, kuriais, net ir Sąjungoje, pažeidžiamos pagrindinės teisės;
Pilietinės ir politinės teisės
14. ragina visas valstybes kovoti su kankinimu, taip pat ir savo pačių teritorijose; prašo, kad Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijos į diskusijas dėl kankinimo ir kitokio nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo, įtrauktų draudimo Sąjungoje ir už jos ribų prekiauti produktais, kurie gali būti naudojami kankinimo tikslais, klausimą;
15. ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas dar kartą tvirtai pareikšti savo poziciją, nukreiptą prieš mirties bausmę, pasisakyti už jos panaikinimą visame pasaulyje ir nedelsiant paskelbti moratoriumą tose šalyse, kur ji vis dar vykdoma; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose šalyse, kurios sustabdė mirties bausmės vykdymą, ji pradedama vėl vykdyti, netgi prisidengiant kova su terorizmu ir kovojant su prekyba narkotikais;
16. pabrėžia, kad per šią JT ŽTT sesiją reikia aptarti asociacijų laisvės ir kovos su visų formų represijomis, įskaitant profesinių sąjungų atstovų, politinių ir asociacijų aktyvistų, menininkų ir žmogaus teisių gynėjų žudymus, klausimą;
17. pažymi, kad 31-ojoje sesijoje daug dėmesio skiriama religijos ir tikėjimo laisvei, ir primena, kad ši laisvė reiškia ne tik teisę tikėti ir netikėti, bet ir teisę propaguoti religinius įsitikinimus ir keisti savo tikėjimą; dar kartą pabrėžia, kad palaiko religijos ir valstybės atskyrimą kaip esminį demokratinės valstybės bruožą, kuris apibūdinamas kaip griežtas politinių valdžios institucijų ir religinių institucijų atskyrimas, pagal kurį atmetamas bet koks religija pagrįstas kišimasis į viešuosius reikalus ir politinis kišimasis į religijos klausimus, apsiribojant tik saugumo taisyklėmis ir viešąja tvarka (įskaitant pagarbą kitų žmonių laisvei), ir visiems (tikintiesiems, agnostikams ir ateistams) užtikrinant vienodą tikėjimo laisvę ir laisvę viešai reikšti savo įsitikinimus;
18. mano, kad yra ypač svarbi ataskaita „Teisė į privatų gyvenimą skaitmeniniame amžiuje“; apgailestauja, kad technologijomis, įskaitant europines, naudojamasi pažeidžiant žmogaus teises, būtent vykdant cenzūrą ir masinį stebėjimą; taip pat smerkia masinį milijonų žmonių šnipinėjimą, vykdomą, inter alia, Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės saugumo agentūros; reiškia savo susirūpinimą dėl stebėjimo ir filtravimo technologijų, kuriomis keliamas vis didesnis pavojus žmogaus teisių aktyvistams ir dažnai pažeidžiama teisė į asmeninį gyvenimą, sklaidos; prašo į šį susirūpinimą atsižvelgti svarstant atitinkamą punktą per plenarinį posėdį; apgailestauja dėl to, kad tarptautinė bendruomenė vis dar nepradėjo derybų dėl tarptautinio susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kuris galėtų remtis Europos Tarybos konvencija Nr. 108, sudarymo, ir ragina Sąjungos ir valstybių narių delegacijas, bendradarbiaujant su atitinkamais tarptautiniais kolegomis, siekti tokį teisės aktą parengti;
19 smerkia tai, kad saugumo, įskaitant karinius reikalus, uždaviniai vis dažniau vykdomi kaip privačių organizacijų ir bendrovių teikiamos užsakomosios paslaugos, nes tai yra suverenios galios, priklausančios tik valstybei, ir ragina Europos Sąjungą bei jos valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad tokia praktika būtų nutraukta; laikosi nuomonės, kad atsakomybė už žmogaus teisių standartų paisymą tenka valstybėms, todėl mano, kad tais atvejais, kai su viešosiomis paslaugomis susiję įgaliojimai yra perduodami, valstybės privalo atsakyti už juos perėmusių įmonių padarytus žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus;
20. pabrėžia, kad prekyba ginklais yra per mažai reglamentuota, neskaidri ir nekontroliuojama, dėl jos kyla daug pilietinių karų ir ginkluotų konfliktų ir žmonės patiria vis daugiau kančių; mano, kad dėl prekybos ginklais didėja nestabilumas ir korupcija bei žlunga taikos procesai; ypač pabrėžia šios problemos svarbą tokiose šalyse kaip Jemenas, Somalis, Pietų Sudanas ir Nigerija bei primena JTO Generalinio Sekretoriaus šių metų vasario 22 d. išreikštą įspėjimą dėl šių šalių; todėl pabrėžia, kad per šią sesiją reikia nagrinėti šį klausimą;
Tautų ir atskirų grupių ar asmenų teisės
21. pabrėžia, kad svarbu paisyti TDO 169 konvencijoje apibrėžtų čiabuvių tautų ir genčių pagrindinių teisių, ir reiškia susirūpinimą dėl pablogėjusios žmogaus teisių gynėjų, kovotojų už jas, organizacijų ir institucijų, kurie praneša apie žemių grobimą, padėties; prašo šiems klausimams skirti atskirą ŽTT sesijos darbotvarkės punktą;
22. palankiai vertina per 31-ąją sesiją skirtą dėmesį vaiko teisėms ir ketinimą, išreikštą priėmus rezoliuciją Nr. 25/6, atidžiau stebėti, kaip sprendžiami prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimai;
23. ragina Sąjungą ir jos valstybes nares imtis veiksmų ir teikti pirmenybę konkretiems JT ŽTT veiksmams, kuriais siekiama nutraukti žmogaus teisių pažeidimus, nuo kurių kenčia civiliai, visų pirma, moterys ir vaikai, per karus ir smurtinius konfliktus; ragina, kad būtų imamasi prioritetinių veiksmų, siekiant visų pirma nutraukti vaikų kareivių verbavimą ir užtikrinti jų apsaugą;
24. apgailestauja dėl to, kad 2017 m. JT ŽTT konferencijose nebus svarstomi klausimai, susiję su LGBTI teisėmis; smerkia tai, kad LGBTI visame pasaulyje patiria smurtą ir diskriminaciją; ypač smerkia priverstinę translyčių asmenų sterilizaciją, kuri vis dar vykdoma keliose valstybėse, įskaitant Sąjungos valstybes, ir ragina nedelsiant nutraukti šį žmogaus teisių pažeidinėjimą; ragina tarptautinę bendruomenę apsvarstyti, kaip ji savo šeimos teisę galėtų pritaikyti prie šiuolaikinių šeimos modelių raidos, įskaitant galimybę jungtis ir įvaikinti tos pačios lyties asmenims; pabrėžia, kad lesbietės dažnai patiria daugialypę diskriminaciją – ir kaip moterys, ir kaip lesbietės, ir kad norint, jog įsivyrautų lygybė ir nediskriminavimas, veiksmai, kuriais siekiama LGBTI asmenų lygybės, turi būti derinami su veiksmais, kuriais siekiama moterų ir mergaičių lygybės; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja smurtinių įstatymų, praktikos ir veiksmų, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lyties; pakartoja, kad ragina Vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą tęsti darbus, kuriais siekiama skatinti ir ginti LGBTI asmenų naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis, ypač darant pareiškimus, rengiant pranešimus ir vykdant kampaniją „Laisvė ir lygybė“; ragina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir toliau kovoti su diskriminuojančiais įstatymais ir praktikomis;
25. palankiai vertina pranešimą dėl migrantų žmogaus teisių apsaugos; smerkia Europos Sąjungos sienų eksternalizavimo politiką, nes ji skatina asmenis, kurie ieško saugaus prieglobsčio Europoje, imtis dar rizikingesnių veiksmų ir dėl to daugėja jūroje ir sausumoje žuvusių žmonių, kurie keliavo į Europą; pabrėžia, kad būtina, jog Sąjunga, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, bet kokią migracijos politiką, įskaitant sienų kontrolę, paremtų nuosekliu požiūriu, kuris pagrįstas žmogaus teisėmis; atsižvelgdamas į tai smerkia Chartumo procesą, kurį vykdant migracijos valdymo srityje bendradarbiaujama su Eritrėjos ir Sudano režimais; dar kartą ragina Sąjungos valstybes nares su demokratija ir žmogaus teisėmis susijusias sąlygas įtraukti į visus tarptautinius susitarimus, neatsižvelgiant į šių susitarimų pobūdį, ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo vidaus ir išorės įvairių krypčių politikoje, priešingu atveju Sąjungos pozicija JT ŽTT ir bet kurioje kitoje tarptautinėje institucijoje, susijusioje su žmogaus teisėmis, būtų susilpninta;
Žmogaus teisių tarpusavio priklausomybė ir teminiai klausimai, susiję su žmogaus teisėmis
26. turi omenyje, kad šioje 34-ojoje sesijoje daug dėmesio skiriama terorizmo ir žmogaus teisių ryšiui bei pranešimui apie žalingą terorizmo poveikį galimybėms įgyvendinti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves, konkrečiai asmens teisę į gyvybę, laisvę ir saugumą; pabrėžia, kad kova su terorizmu jokiais būdais negali būti dingstis apriboti asmenines laisves ir pagrindines teises; mano, kad dėl „karingos“ kai kurių Vakarų šalių reakcijos terorizmo grėsmė toli gražu nesumažėjo, o smurto spiralė tik dar labiau įsisuko; dar kartą pabrėžia, kad veiksmingą kovos su terorizmu planą bus galima įgyvendinti tik tada, kai bus sustabdytas teroristinių organizacijų finansavimas, t. y. sustabdant visus prekybos ar partnerystės susitarimus su šias organizacijas remiančiomis šalimis; be to, pabrėžia, kad svarbu stiprinti valstybines žvalgybos, saugumo ir teisingumo tarnybas, tačiau taip pat būtina įdiegti prevencijos programas ir valdžios institucijų finansuojamus centrus, kad būtų iš anksto nustatyti teroristų organizacijų verbavimo metodai, kad būtų nutraukta verbavimo tinklų veikla, kad būtų vykdoma jos prevencija ir kad būtų įmanoma užverbuotus asmenis vėl integruoti į visuomenę; primena, kad labai svarbi ne tik teisė į apsaugą, bet ir į saugumą, ir smerkia bet kokią valstybinę politiką, kuria siekiama diskriminuoti dalį gyventojų dėl jų kilmės arba iš tikrųjų ar tariamai išpažįstamos religijos; mano, kad tokiomis aplinkybėmis labai svarbu yra darbotvarkės punktas, skirtas terorizmo poveikiui žmogaus teisių įgyvendinimui;
27. ypač svarbiu laiko darbotvarkės punktą dėl tarptautinėms bendrovėms ir kitoms įmonėms taikytinos teisiškai privalomos tarptautinės priemonės kūrimo ir žmogaus teisių; remia JTO tarpvyriausybinės darbo grupės darbą šioje srityje ir primygtinai prašo Sąjungos institucijų bei valstybių narių atsižvelgti į rezoliucijas šia tema ir aktyviai dirbti siekiant šio tikslo;
28. mano, kad žmogaus teisių ir aplinkos punktas taip pat nepaprastai svarbus, ir pažymi, kad šis klausimas neatsiejamai susijęs su gyventojų teise naudotis gamtos ištekliais, jų teise į žemę ir tvarią aplinkosaugos sistemą; todėl mano, jog itin svarbu, kad visos valstybės ratifikuotų ir įgyvendintų Kioto protokolą ir kitas tarptautines konvencijas, užtikrinančias galimybes faktiškai naudotis šiomis teisėmis; mano, kad 21-osios klimato kaitos konferencijos (COP 21) Paryžiuje metu sudaryti susitarimai ir toliau yra nepakankami, jei siekiama sustabdyti klimato kaitą ir užtikrinti gyventojų socialines ir aplinkos srities teises; prašo, kad Sąjungos delegacija ir valstybių narių atstovai JT ŽTT remtų pasiūlymą vadovaujant JTO įsteigti tarptautinį teismą, spręsiantį nusikaltimų klimatui klausimus, ir siektų parengti privalomą teisinę priemonę, kad būtų taikomos sankcijos labiausiai teršiančioms valstybėms ir įmonėms;
29. pabrėžia, kad, JTO vertinimais, iki 2050 m. dėl su aplinka susijusių priežasčių bus perkelta 200 mln. asmenų; pabrėžia, kad reikalingas visuotinis požiūris, kurio laikantis būtų galima išspręsti klimato kaitos, skurdo, išnaudojimo ir galimybės naudotis ištekliais problemas, taip pat kovoti su daugiašalių įmonių vykdomu žemės ir turto pasisavinimu, siekiant sudaryti sąlygas vystymuisi ir galimybėms gyventojams naudotis pagrindinėmis gėrybėmis, teisėmis ir paslaugomis; prašo Sąjungos delegacijos JT ŽTT ir valstybių narių atstovų aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl sąvokos „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, kad būtų suformuluota tarptautinės teisės požiūriu teisiškai privaloma apibrėžtis;
Tautų apsisprendimo teisė ir su žmogaus teisėmis susiję klausimai, kuriuos turėtų spręsti Žmogaus teisių taryba
30. dar kartą pabrėžia neatimamą tautų apsisprendimo teisę ir teisę rinktis savo politinės, ekonominės ir socialinės raidos kryptį be išorės jėgų įsikišimo; ragina Sąjungą ir jos valstybes nares 2017 m. JT ŽTT sesijų proga aktyviai remti šią teisę užuot vykdžius dabartinę politiką; be to, atmeta Sąjungos ir JAV nustatytas sankcijas trečiosioms šalims, kuriomis labiausiai siekiama apsaugoti savo geopolitinius ir ekonominius interesus, o ne pirmaeilius atitinkamų gyventojų interesus;
31. yra itin susirūpinęs dėl blogėjančios humanitarinės ir saugumo padėties Sirijoje, didelę teritorijos dalį okupavus organizacijai „Islamo valstybė“; dar kartą griežtai smerkia nuolatinius teroristinių organizacijų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus; taip pat yra itin susirūpinęs dėl Sirijos režimo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, visų pirma žodžio laisvės pažeidimų bei žmogaus teisių gynėjų savavališkų sulaikymų ir prieš juos nukreiptų represijų; pabrėžia, kad specialiosios nepriklausomos tyrimo komisijos išvados dėl įvykių Alepe yra labai svarbios siekiant, kai įmanoma, nustatyti visus asmenis, dėl kurių galima pagrįstai manyti, kad jie yra padarę tariamus tarptautinės teisės pažeidimus žmogaus teisių srityje ir pasikėsinę į jas; pabrėžia, kad konfliktas dar labiau paaštrėjo dėl prekybos ginklais; griežtai smerkia įvairias pastarųjų metų Vakarų intervencijas, kurių pasekmės buvo itin rimtos, nes buvo paskatintas asmenų radikalėjimas, ypač Artimuosiuose Rytuose ir pietinėse kaimyninėse šalyse; palankiai vertina pastangas užmegzti politinį dialogą vadovaujant JTO, siekiant sureguliuoti politinę krizę šalyje, ir pabrėžia, kad norint, jog dialogas būtų veiksmingas, jame turėtų dalyvauti ir taikios opozicijos Sirijos režimui atstovai;
32. išreiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinio konflikto Pietų Sudane; ragina abi kariaujančias puses nedelsiant sudaryti paliaubas ir išreiškia savo paramą neutralioms tarpininkavimo pastangoms, siekiant užtikrinti greitą susitarimą; ragina civiliams gyventojams, kenčiantiems nuo kovų ir bėgantiems iš regiono, teikti didesnę humanitarinę pagalbą; prašo, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laikytųsi negrąžinimo principo atverdamos savo sienas pabėgėliams, kurie bėga nuo Pietų Sudane šėlstančios krizės; taip pat prašo, kad būtų prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai siekiant nutraukti bet kokį ginklų arba karinės įrangos tiekimą Pietų Sudanui ir bet kokį ginklų eksportą regione;
33. pabrėžia, kad svarbu, jog JT ŽTT apsvarstytų krizės Burundyje klausimą; išreiškia didelį susirūpinimą dėl padėties Burundyje ir pabrėžia, kad ji gali turėti pražūtingų pasekmių visam regionui; ragina laikytis Didžiųjų ežerų regiono saugumo, stabilumo ir vystymosi pakto ir Protokolo dėl nepuolimo ir abipusės gynybos; mano, kad dabartinę krizę galima išspręsti tik pasitelkiant politinį dialogą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir kad ši krizė jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti dingstis regione įvykdyti tolesnę karinę intervenciją; mano, kad Burundžio problemą galima išspręsti tik visiems piliečiams užtikrinus lygias teises ir išsprendus derlingos dirbamosios žemės valdymo, nedarbo ir skurdo problemas, kovojant su korupcija, skurdu, nelygybe ir diskriminacija, taip pat skatinant socialines, politines ir ekonomines reformas siekiant sukurti laisvą, demokratinę ir stabilią valstybę;
34. nurodo, kad žmogaus teisių padėtis Irane ir toliau kelia didelį susirūpinimą; smerkia, kad šioje šalyje įprastos represijos prieš taikius demonstracijų dalyvius ir disidentus (įskaitant studentus, universitetų darbuotojus, žmogaus teisių gynėjus), moterų teisių aktyvistus (-es), teisininkus, žurnalistus ir tinklaraštininkus; pabrėžia, kad užtikrinant taiką svarbus vaidmuo tenka tarptautinei bendruomenei; yra susirūpinęs dėl politinių kalinių ir sąžinės kalinių skaičiaus, dėl vis dar labai dažno mirties bausmės vykdymo, įskaitant mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams, kankinimų, neteisingų bylų nagrinėjimų ir pernelyg didelių sumų, kurių reikalaujama kaip užstato, taip pat dėl griežtų informacijos, žodžio, susirinkimų, religijos, švietimo ir judėjimo laisvės apribojimų;
35. pripažįsta Mianmare iki šiol padarytą pažangą žmogaus teisių srityje, tačiau pabrėžia, kad reikia nuveikti dar daug darbų, visų pirma susijusių su mažumų teisėmis ir žodžio, asociacijų bei taikių susirinkimų laisve; smerkia rohinjų diskriminaciją ir represijas: padėtį blogina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso, ir tai, kad daugėja neapykantą kurstančių kalbų prieš nebudistus; ragina atlikti išsamius ir skaidrius nepriklausomus tyrimus, siekiant nustatyti visus žmogaus teisių pažeidimus rohinjų atžvilgiu;
36. pabrėžia, kad svarbus šios sesijos darbotvarkės punktas, skirtas Eritrėjai; griežtai smerkia nuolatinius ir plintančius žmogaus teisių pažeidimus Eritrėjoje; aktyviai domisi visų Eritrėjos gyventojų ekonomine bei socialine padėtimi ir pabėgėlių į užsienio šalis padėtimi; smerkia nuolatinius grasinimus Eritrėjos išeivijai, ypač reikalavimą mokėti atstatymo ir rekonstrukcijos mokestį;
37. palankiai vertina pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Libijoje, įskaitant teiginius dėl Libijos „Vyriausybės“ gautos techninės pagalbos ir pajėgumų stiprinimo priemonių veiksmingumo bei paramos ar techninės pagalbos, kuri reikalinga siekiant įgyvendinti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atlikto žmogaus teisių padėties Libijoje tyrimo ataskaitoje išdėstytą rezoliuciją ir rekomendacijas, įvertinimą; mano, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi atsižvelgti į šią ataskaitą prieš leisdamosi į bet kokį glaudesnį bendradarbiavimą su „Libijos valdžios institucijomis“, ir prašo, kad, prieš nagrinėjant visas kitas problemas, būtų svarstomas keliaujančių migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisių Libijoje klausimas;
Žmogaus teisių padėtis Palestinoje ir kitose okupuotose arabų teritorijose
38. palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais JT ŽTT ypatingas dėmesys buvo skiriamas žmogaus teisių padėčiai Palestinoje ir kitose okupuotose arabų teritorijose, ypač Palestinos gyventojų apsisprendimo teisei ir nepriklausomos bei tvarios valstybės sukūrimui laikantis 1967 m. sienų; primygtinai ragina Sąjungos delegaciją pasmerkti visų formų kolonializmą, visų pirma Palestinoje, tiek Vakarų Krante, tiek Rytų Jeruzalėje, kur jo tendencijos nuolat stiprėja; taip pat smerkia naujakurių smurtą prieš Palestinos gyventojus, visų pirma Hebrone, ir priverstinio beduinų perkėlimo planus;
39. prašo Sąjungos delegacijos ir valstybių narių atstovų JT ŽTT daryti spaudimą Izraelio valdžios institucijoms, kad JTO galėtų įgyvendinti savo įgaliojimus; taip pat prašo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių imtis tinkamų priemonių siekiant, kad, vykdydamos veiklą ar siekdamos pelno kolonijose, jų jurisdikcijai priskirtos įmonės nepažeistų žmogaus teisių ir neprisidėtų prie jų pažeidimų; todėl primygtinai ragina Sąjungą paremti būsimąsias ŽTT rezoliucijas dėl naujakurių kolonijų ir ŽTT metinės duomenų apie tarptautinės teisės nuostatas pažeidžiančias įmones bazės paskelbimą;
40. smerkia Palestinos kalinių padėtį Izraelio kalėjimuose; prašo Izraelio Valstybės nedelsiant liautis taikius masinio įkalinimo praktiką, kuri buvo dar aktyviau taikoma 2016 m., įkalinus daugiau nei 6 000 asmenų, iš kurių nemaža dalis nepilnamečių; taip pat smerkia neteisminį mirties bausmės vykdymą, administracinius sulaikymus, politinių kalinių perkėlimą už okupuotų teritorijų ribų (kur jų negali lankyti šeimos nariai), netinkamą elgesį, kankinimus ir priverstinį kalinių maitinimą, taip pat atsisakymą suteikti tinkamą ir būtiną medicininį gydymą – šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus; reikalauja iš Izraelio nedelsiant užtikrinti, kad jis laikytųsi Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą, kurios šalimi jis yra; smerkia vaikų įkalinimą ir netinkamą elgesį su jais ir reikalauja nedelsiant išlaisvinti įkalintus vaikus; taip pat prašo nedelsiant išlaisvinti įkalintus Palestinos parlamento narius;
41. taip pat yra labai susirūpinęs dėl pilietinių ir politinių laisvių apribojimo Izraelyje, visų pirma dėl įvairių įstatymų dėl NVO, kuriais apribojama asociacijų, susirinkimų ir organizacijų laisvė; taip pat įspėja apie padidėjusią mažumų, ypač „arabų“ mažumos, diskriminaciją šalyje;
42. apgailestauja dėl to, kad Vakarų Sacharos klausimas neįtrauktas į 2017 m. JT ŽTT sesijų darbotvarkes; ragina gerbti pagrindines Vakarų Sacharos gyventojų teises, įskaitant asociacijų laisvę, žodžio laisvę ir susirinkimų teisę; prašo paleisti visus Vakarų Sacharos politinius kalinius; prašo suteikti Jungtinių Tautų atstovams, parlamentų nariams, nepriklausomiems stebėtojams, NVO ir spaudos darbuotojams galimybę patekti į Vakarų Sacharos teritorijas; primygtinai ragina Jungtines Tautas suteikti MINURSO misijai įgaliojimus žmogaus teisių srityje, kaip ir visoms kitoms Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoms visame pasaulyje; pritaria, kad būtų surastas teisingas ir ilgalaikis Vakarų Sacharos konflikto sprendimas, grindžiamas Vakarų Sacharos gyventojų laisvo apsisprendimo teise ir atitinkantis Jungtinių Tautų rezoliucijas 34/37 ir 35/19; prašo Sąjungos ir jos valstybių narių pritarti padėties Vakarų Sacharoje klausimo įtraukimui į ŽTT būsimųjų sesijų darbotvarkę;
Rasizmas, rasinė diskriminacija, ksenofobija ir susijusi netolerancija. Durbano deklaracijos ir veiksmų programos stebėsena ir taikymas
43. mano, kad labai svarbu, jog 2017 m. skiriamas dėmesys lygybės didinimui ir kovai su diskriminacija, ar tai būtų rasinė diskriminacija, mažumų diskriminacija, diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos, lyties tapatybės ar negalios; pabrėžia, kad šioje srityje Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat privalo įgyvendinti JT ŽTT rekomendacijas;
44. palankiai vertina tai, kad Žmogaus teisių tarybos 2017 m. sesijose daug dėmesio skiriama rasizmo ir diskriminacijos klausimams, ypač pasaulinį raginimą imtis konkrečių veiksmų siekiant visiškai panaikinti rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją bei integruotai taikyti ir stebėti Durbano deklaraciją ir veiksmų programą; dar kartą smerkia rasizmą, antisemitizmą, homofobiją, ksenofobiją ir su tuo susijusį smurtą bei smurtą migrantų atžvilgiu, kurio lygis tam tikrose valstybėse narėse jau kelia nerimą; nerimauja dėl to, kad vis daugėja neapykantą ir smerkimą kurstančių pareiškimų, nukreiptų prieš mažumas ar asmenų grupes, taip pat didėja jų įtaka tam tikroje žiniasklaidoje, daugelyje judėjimų ir partijų, tai matyti aukščiausiuose politinės atsakomybės lygmenyse kai kuriose valstybėse narėse, dėl to priimami ribojamieji teisės aktai;
45. taip pat mano, kad vienas esminių klausimų yra moterų diskriminavimo ir visų formų smurto prieš moteris panaikinimo klausimas; pabrėžia, kad visiems prieinamos reprodukcinės sveikatos ir priežiūros paslaugos, įskaitant teisę į lytinį švietimą, laisvą galimybę naudotis kontracepcijos priemonėmis ir nėštumo nutraukimo teisę, turi likti politiniu prioritetu; pabrėžia, kad smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimas, taip pat kova su seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis turi būti prioritetai ir tuo turi būti siekiama tikslo užtikrinti moterų ir vyrų lygybę; todėl ragina JT ŽTT ir tarptautinę bendruomenę įgyvendinti Konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais („TKGV+20“), „Pekinas +20“ ir „Rio +20“ procesus; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog Sąjungos valstybės narės taikytų 2002 m. JT ŽTT rekomendacijas dėl tarptautinės apsaugos persekiojimo dėl lyties, visų pirma vykdant imigracijos politiką, atvejais;
*
* *
46. įgalioja savo delegaciją 34-ojoje, 35-ojoje ir 36-ojoje JT ŽTT sesijose išsakyti šioje rezoliucijoje išdėstytą poziciją; ragina delegaciją pateikti Žmogaus teisių pakomitečiui savo vizito ataskaitą ir mano, kad būtina ir toliau siųsti Europos Parlamento delegacijas į atitinkamas JT ŽTT sesijas;
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 64-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES ir JT darbo grupei, kurią įsteigė Užsienio reikalų komitetas.