Plenarinio posėdžio dokumentas
24.4.2017
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl padėties Venesueloje
( 2017/2651(RSP) )
Javier Couso Permuy, João Ferreira, João Pimenta Lopes, Miguel Viegas, Eleonora Forenza, Neoklis Sylikiotis, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Ángela Vallina, Nikolaos Chountis
GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje
( 2017/2651(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1945 m. Jungtinių Tautų Chartijos 1 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį, kurioje, kaip vienas iš Jungtinių Tautų tikslų, nurodomas tikslas „plėtoti draugiškus tautų santykius, grindžiamus tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kitų reikiamų priemonių visuotinei taikai stiprinti“,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 1 straipsnį ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (TESKTP) 1 straipsnį, kuriuose teigiama, kad „visos tautos turi apsisprendimo teisę“ ir kad „remiantis ta teise jos laisvai priima sprendimus dėl savo politinio statuso ir laisvai siekia savo ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros“,
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 27 d. Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) ir ES valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurioje pasirašiusieji dar kartą patvirtino savo pasiryžimą siekti visų Jungtinių Tautų chartijos tikslų, laikytis visų jos principų, remti visas pastangas puoselėti visų valstybių lygiavertį suverenumą ir gerbti jų teritorinį vientisumą bei politinę nepriklausomybę,
– atsižvelgdamas į Lotynų Amerikos ir Karibų paskelbimą taikos zona, dėl kurio sutarta per ankstesnius CELAC aukščiausiojo lygio susitikimus,
– atsižvelgdamas į nesikišimo principą, nustatytą Jungtinių Tautų Chartijoje,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių,
– atsižvelgdamas į ankstesnius MERCOSUR, UNASUR ir CELAC pareiškimus dėl padėties Venesueloje, ypač tuos, kuriais atmetamos JAV vienašalės prievartos priemonės, nukreiptos prieš Venesuelos Bolivaro Respubliką,
– atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Venesuelos,
– atsižvelgdamas į savo 11 ankstesnių rezoliucijų dėl Venesuelos,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų Pietų karinės apygardos vadovo admirolo Kurto Tiddo 2017 m. balandžio 6 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybė keletą kartų pasmerkė išorės kišimąsi, destabilizavimo ir dezinformacijos kampanijas šalyje, manipuliavimą viešąja nuomone ir kai kurių opozicijos sektorių skatinamą smurtą, nukreiptą prieš šios šalies suverenumą, nepriklausomybę, taiką ir demokratinį stabilumą ir prieš Venesuelos žmones;
B. kadangi Venesuelos Bolivaro Respublika su išorės ir vidaus grėsmėmis suverenumui ir taikai susiduria tuo metu, kai šalis taip pat patiria neeilinį ekonominį karą, kuris sustiprėjo pastaraisiais mėnesiais dėl padidėjusių kainų, prekių kontrabandos ir atsargų kaupimo; kadangi ši ypatinga padėtis sukėlė socialinių, ekonominių, politinių, gamtinių ir aplinkos problemų;
C. kadangi 2014 m. gruodžio mėn. JAV Prezidentas Barack Obama paskelbė įstatymo projektą, kurį priėmė JAV Senatas ir pagal kurį iki 2019 m. įvestos vienašališkos ir ekstrateritorinės sankcijos Venesuelos žmonių ir vyriausybės atžvilgiu; kadangi visos 33 Lotynų Amerikos ir Karibų tautos pasmerkė ir atmetė šias vienašales JAV įvestas sankcijas Venesuelai ir kadangi ES valstybių ir vyriausybių vadovai Briuselio deklaracijoje, priimtoje antrajame ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikime, pažymėjo, kad CELAC nepritaria JAV sankcijoms Venesuelos Bolivaro Respublikai; kadangi Venesuelos vyriausybė, reaguodama į šias sankcijas, paskelbė priemonių, numatytų pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, rinkinį;
D. kadangi 2015 m. kovo 9 d. tuometinis JAV prezidentas Barack Obama pasirašė vykdomąjį potvarkį, kuriuo Venesuelos Bolivaro Respublika paskelbiama „neįprasta ir ypatinga grėsme Jungtinių Amerikos Valstijų nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai“; kadangi pagal šį vykdomąjį potvarkį JAV suteikiama galimybė naudotis ekstremaliųjų situacijų ištekliais šiai grėsmei pašalinti, pvz., taikyti šaliai sankcijas;
E. kadangi JAV Pietų karinės apygardos vadovo admirolo Kurto Tiddo 2017 m. balandžio 6 d. pareiškimas buvo interpretuotas kaip agresijos prieš Venesuelą aktas, kuris prieštarauja regiono bendro saugumo doktrinai; kadangi pareiškimu ketinta šalyje sukurti netikrumą ir nestabilumą ir jis yra kišimosi strategijos regione, nukreiptos prieš pažangią vyriausybę, dalis;
F. kadangi vienas iš tebevykdomo destabilizavimo Venesueloje aspektų buvo ir tebėra tokių JAV agentūrų, kaip JAV tarptautinės plėtros agentūra (angl. USAID) ir Nacionalinis demokratijos fondas, daugybės milijonų dolerių finansavimas, skiriamas daugiau nei 12 metų antivyriausybinėms organizacijoms ir politinėms partijoms; kadangi Prezidentas B. Obama patvirtino specialų 5,5 mln. JAV dolerių fondą, kurio paskirtis per JAV valstybės departamentą finansuoti antivyriausybines grupes Venesueloje;
G. kadangi Amerikos valstybių organizacija (AVO), ypač jos generalinis sekretorius, kelis kartus bandė kištis į vidaus padėtį Venesueloje ir bet kokiomis priemonėmis įteisinti Amerikos šalių demokratinės chartijos taikymą, kuris sudarytų galimybę išorės intervencijai į šią šalį;
H. kadangi šis AVO aktas prieštarauja visų tautų apsisprendimo teisei, teisei laisvai priimti sprendimą dėl savo politinio statuso ir nevaržomai vykdyti savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą; kadangi neseniai AVO nelegalioje sesijoje, kuri vyko nepritariant Bolivijai ir Haičiui, kurių atitinkami atstovai šiuo metu yra AVO pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, Amerikos valstybių organizacija priėmė neteisėtus sprendimus Venesuelos atžvilgiu;
I. kadangi Venesuelai sutrukdyta laikinai pirmininkauti MERCOSUR siekiant Venesuelą izoliuoti ir pašalinti iš šios organizacijos; atkreipia dėmesį į tai, kad vyksta ES ir MERCOSUR šalių derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo;
J. kadangi ES paskelbė keletą pareiškimų, kuriais siekiama kištis į vidaus padėtį Venesueloje ir ją įtakoti;
K. kadangi didžiausios tarptautinės žiniasklaidos bendrovės apie padėtį Venesueloje informuoja vienašališkai; kadangi informacija manipuliuojama ir skleidžiamos netikros naujienos bei gandai apie Venesuelą vien tik siekiant pateisinti intervenciją į šią šalį;
L. kadangi Venesuelos smurto kelių barikadose aukų komitetas (isp. Comité de Víctimas de la Guarimba y el Golpe Continuado), kurį sudaro nukentėjusieji nuo minėtų smurto veiksmų ir jų giminės, ragino tarptautinę bendruomenę susilaikyti nuo žmogaus teisių panaudojimo politiniais tikslais ir nuo bendradarbiavimo su Venesuelos politiniais veikėjais, kurie bando nutylėti smurto ir neapykantos veiksmus, kuriuos patiria Venesuela nuo 2014 m. vasario mėn., arba jais manipuliuoti; kadangi aukų giminės paprašė baudžiamojon atsakomybėn patraukti atsakinguosius asmenis ir sustabdyti nebaudžiamumą už šalyje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;
M. kadangi per pastaruosius 15 metų Venesueloje įvyko 20 rinkimų; kadangi praėjusius Parlamento rinkimus laimėjo opozicija, todėl argumentas, kad Venesueloje stokojama demokratijos, yra visiškai nepagrįstas; kadangi, nepaisant įvykusių demokratinių rinkimų, dalis opozicijos vis dar atsisako pripažinti vyriausybės teisėtumą; kadangi per praėjusius rinkimus opozicija oportunistiškai pripažino rinkimų rezultatus ir paragino gerbti Venesuelos Konstituciją, kuriai jie visada nepritarė;
N. kadangi po pastarųjų rinkimų į Nacionalinę Asamblėją kai kurie opozicijos sektoriai, naudodamiesi turimais teisėkūros įgaliojimais savo tikslais, prisidėjo prie šalies destabilizavimo; kadangi 2016 m. vasario mėn. Nacionalinės Asamblėjos dauguma patvirtino Amnestijos įstatymą, Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą, kuriuo siekiama išlaisvinti asmenis, atsakingus už nusikaltimus prieš Venesuelos žmones ir teisėtą šalies vyriausybę, pvz., atsakingus už 43 paprastų žmonių nužudymą per gatvės protestus;
O. kadangi 2017 m. sausio 9 d. Nacionalinė Asamblėja priėmė Konstitucijai prieštaraujantį sprendimą, kurį parlamentinė opozicija pateikė siekdama paneigti prezidento Nicoláso Maduro ir jo vyriausybės teisėtumą;
P. kadangi 2016 m. gegužės mėn. prezidento Nicoláso Maduro reikalavimu ir jo iniciatyva UNASUR komitetas dėjo daugiau pastangų Venesuelos vyriausybės ir opozicijos dialogui skatinti siekiant išspręsti svarbiausius tautai klausimus; kadangi dialogo darbotvarkės klausimus sprendžiančioje grupėje dalyvauja buvęs Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero, buvęs Panamos prezidentas Martin Torrijos, buvęs Dominikos Respublikos prezidentas Leonel Fernįndez ir specialusis Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus atstovas; kadangi šiomis aplinkybėmis JT skatino valstybių ir vyriausybių buvusių vadovų vykdomas iniciatyvas siekiant remti Venesuelos vyriausybės ir opozicijos dialogą, vykdomą prižiūrint UNASUR;
Q. kadangi sulaukusi didelio palaikymo Venesuelos Bolivaro Respublika buvo išrinkta JT Žmogaus teisių tarybos nare; kadangi Venesuela priėmė 97 proc. JT Žmogaus teisių tarybos visuotinio periodinio 2011 m. vertinimo rekomendacijų; kadangi 80 proc. rekomendacijų buvo tiesiogiai taikytinos ir kadangi Venesuelos valstybė įsipareigojo įgyvendinti kitas priimtas rekomendacijas; kadangi 2014 m. spalio mėn. Venesuela taip pat buvo išrinkta viena iš penkių nenuolatinių JT Saugumo Tarybos narių 2015–2016 m. laikotarpiu; už ją balsavo 181 narys iš 193 JT narių; kadangi 2014 m. lapkričio 6–7 d. Venesuelos valstybės atstovai atvyko į JT komitetą prieš kankinimą, kuris tikrino, kaip valstybė laikosi Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą nuostatų;
R. kadangi Venesuela 2016 m. rugsėjo mėn. surengė 17-ąjį Neprisijungusiųjų judėjimo aukščiausiojo lygio susitikimą ir kadangi šalis rotacijos tvarka pradėjo pirmininkauti Tarybai;
S. kadangi Venesuela yra penkta pagal dydį naftą eksportuojanti šalis pasaulyje ir turi daugiausia patvirtintų naftos atsargų pasaulyje; kadangi atsižvelgiant į 2015 m. biudžeto projektą 38 proc. viešųjų išlaidų bus skirta socialinėms investicijoms (įskaitant švietimą, aprūpinimą būstu ir miestų plėtrą, sveikatos priežiūrą, socialinę apsaugą, kultūrą, susisiekimą, mokslą ir technologijas), kurios sudaro 8,2 proc. Venesuelos BVP;
T. kadangi nuo 2006 m. iki 2013 m. JT žmogaus socialinės raidos indekse Venesuela pakilo trylika vietų į 71-ą vietą iš 187 vietų; kadangi per pastarąjį dešimtmetį Venesuelos vyriausybė daugiau nei 60,6 proc. padidino socialines išlaidas; kadangi šiuo metu Venesuela yra šalis, kurioje nelygybės lygis yra žemiausias regione;
U. kadangi, Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonominės komisijos (angl. ECLAC) duomenimis, Venesueloje žymiai sumažėjo skurdo lygis ir pailgėjo gyvenimo trukmė; kadangi itin didelio skurdo lygis 2015 m. pasiekė rekordiškai žemą 5,4 proc. lygį, palyginti su 21 proc. 1998 m.; kadangi JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pasveikino Venesuelos vyriausybę, nes žymiai sumažėjo netinkamai besimaitinančių žmonių skaičius, taigi buvo pasiekta atitiktis vienam iš JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų;
1. griežtai smerkia nuolatines išorės kišimosi ir politinės, ekonominės ir socialinės destabilizacijos priemones Venesuelos Bolivaro Respublikos atžvilgiu;
2. pabrėžia, kad nuolatinis kišimosi strategijos, nukreiptos prieš Venesuelos Bolivaro Respublikos suverenitetą, taikymas jokiu būdu nepadeda sukurti erdvę dialogui ir taikai;
3. dar kartą patvirtina Venesuelos žmonių teisę patiems suvereniai ir taikiai, be jokio išorės kišimosi ar spaudimo, nuspręsti dėl savo vystymosi kelio;
4. pakartoja, kad visapusiškai laikosi nesikišimo į valstybių vidaus reikalus principo, nustatyto tarptautinėje teisėje;
5. smerkia kaltinimus dėl tariamos humanitarinės krizės Venesueloje, kuriais siekiama sustiprinti išorės kišimąsi ir remti intervenciją į šalį palaikančią kampaniją;
6. labai smerkia bet kokį JAV, AVO, ES ar kokios nors kitos šalies išorės kišimąsi į trečiųjų šalių vidaus reikalus; ragina gerbti visų tautų apsisprendimo teisę laisvai priimti sprendimus dėl savo politinio statuso ir nevaržomai siekti savo ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
7. smerkia nedemokratiškus ir maištą skatinančius destabilizavimo kampanijos tikslus; atkreipia dėmesį į imperialistinius JAV interesus užsitikrinti galimybę naudotis Venesuelos naftos ištekliais ir politinį siekį pakenkti Bolivaro aljanso už mūsų Amerikos tautas (ALBA) šalims;
8. smerkia JAV sprendimą toliau taikyti sankcijas Venesuelai; nepritaria vykdomajam potvarkiui, kuriame Venesuelos Bolivaro Respublika paskelbiama „neįprasta ir ypatinga grėsme JAV nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai“; reikalauja nedelsiant jį panaikinti;
9. smerkia Jungtinių Amerikos Valstijų Pietų karinės apygardos vadovo admirolo Kurto Tiddo 2017 m. balandžio 6 d. pareiškimus, kuriuose įžvelgiamas agresijos prieš suverenią šalį mėginimas;
10. kritikuoja pastarojo meto AVO veiklos pokyčius, kurie rodo organizacijos demokratijos stoką ir jos kišimosi vaidmenį, kurį ji nuosekliai vykdo suverenių Lotynų Amerikos tautų atžvilgiu;
11. kritikuoja naujausius pokyčius MERCOSUR viduje, kuriais siekiama užkirsti kelią Venesuelos pirmininkavimui šiai organizacijai;
12. smerkia ES melagingą žmogaus teisių argumento naudojimą politiniais tikslais, ypač Venesuelos atveju;
13. griežtai atmeta bet kokius ES mėginimus taikyti sankcijas ar kitas priemones, nukreiptas prieš Venesuelą ir jos žmones;
14. pabrėžia, kad plėtojant dialogą su trečiosiomis šalimis jokiu būdu neturėtų būti varžoma tautų apsisprendimo teisė;
15. smerkia daugumos tarptautinės žiniasklaidos agentūrų vaidmenį skleidžiant gandus ir naudojant netikrą informaciją siekiant pakenkti Venesuelos vyriausybės teisėtumui ir sukurti smurto atmosferą; primena, kad informacijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, ir ragina tarptautinę žiniasklaidą veikti atsakingai ir įvykius nušviesti sąžiningai, tiksliai ir išlaikant pusiausvyrą, o tai šiuo metu nedaroma;
16. pripažįsta sunkią ekonominę krizę, kurią šiuo metu patiria Venesuela; vis dėlto pripažįsta, kad šią ekonomikos krizę sukėlė visų pirma išorės kišimasis tiek dėl šaliai taikomų sankcijų, tiek dėl naftos kainų kritimo, taip pat surežisuota vidaus ekonomikos destabilizavimo strategija, kuriai vadovavo tam tikri opozicijos sektoriai ir pagrindiniai ekonomikos srities veikėjai šalyje, kontroliuojantys gamybą ir prekių paskirstymą, ypač maisto produktų ir vaistų srityse; primena, kad ši vidaus strategija lėmė prekių stygių, kuris dar padidėjo dėl grupių, dirbančių su vadinamaisiais bachaqueros, koordinuotų veiksmų, kurių tikslas – ištuštinti parduotuvių atsargas vos tik jos papildomos siekiant padidinti prekių kainas, prekes parduoti juodojoje rinkoje arba platinti jas suklastojimo tikslais, ir tokia padėtis prisidėjo prie didelio lygio infliacijos šalyje; primena, kad šios strategijos buvo palaikomos sistemingai pašalinant iš rinkos 100 bolivarų banknotus, labiausiai ekonomikoje naudojamus banknotus, kaip patvirtina tokiose šalyse kaip Kolumbija ir Paragvajus iš tiesų tonos aptiktų tokių banknotų; primena, kad, nepaisant šio smarkaus išpuolio prieš ekonomiką, Venesuela toliau laikėsi savo tarptautinių su išorės skola susijusių įsipareigojimų ir toliau socialinei plėtrai skyrė didelę biudžeto dalį, kuri sudaro daugiau nei 70 proc. metinio biudžeto;
17. atkreipia dėmesį Venesuelos valdžios institucijų pagarbą Konstitucijai, palyginti su Nacionalinės Asamblėjos daugumos nuolat rodoma nepagarba ir konfrontaciniu požiūriu;
18. pritaria principams, išdėstytiems Lotynų Amerikos ir Karibų paskelbime taikos zona, ir primygtinai ragina visą tarptautinę bendruomenę visapusiškai paisyti šio paskelbimo plėtojant ryšius su CELAC šalimis, įskaitant įsipareigojimą tiesiogiai ar netiesiogiai nesikišti į bet kokios valstybės vidaus reikalus ir laikytis šalies suvereniteto, lygių teisių ir tautų apsisprendimo principų;
19. palankiai vertina tai, kad Venesueloje įgyvendinama socialinės įtraukties politika, pagrįsta socialine atsakomybe ir teisingumu, lygybe, solidarumu ir žmogaus teisėmis, kuri padėjo šalyje sumažinti nelygybę, visų pirma socialinės plėtros priemonių ir didelės pažangos mažinant skurdą ar švietimo srityje aspektais, įskaitant neraštingumo panaikinimą 2005 m. ir ženklų aukštojo mokslo studentų skaičiaus padidėjimą;
20. primena svarbų Venesuelos vaidmenį inicijuojant ir įtvirtinant bendradarbiavimo ir integracijos procesą Lotynų Amerikos tautų labui; atkreipia dėmesį į didelę pažangą, padarytą regioninės integracijos ir bendradarbiavimo srityse siekiant šio tikslo; palankiai vertina svarbius ALBA pasiekimus sveikatos, švietimo, kultūros ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo srityse;
21. pripažįsta, kad ALBA-TCP šalys narės žino apie sunkų Venesuelos vyriausybės atliktą darbą skatinant ir puoselėjant žmogaus teises, teisingumą bei taiką, siekiant sutrukdyti tarptautinio kišimosi į Venesuelos reikalus planui, kuris kelia grėsmę ne tik šios šalies tautos, bet ir viso regiono stabilumui;
22. pritaria prezidento Nicolaso Maduro iniciatyvai, padedant UNASUR, vykdyti Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybės ir opozicijos dialogą, kuriame dalyvauja buvęs Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero, buvęs Dominikos Respublikos prezidentas Leonel Fernández, buvęs Panamos prezidentas Martín Torrijos ir specialusis Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus atstovas; pritaria UNASUR ir kitų organizacijų, kaip antai CELAC ir ALBA, vaidmeniui skatinant, kaip šio dialogo prioritetą, visų piliečių gerovę, taiką, teisingumą, tiesą, institucinius santykius, ekonomikos skatinimo priemones ir paramą teisinės valstybės principams, demokratijai ir pagarbai nacionaliniam suverenitetui;
23. dar kartą patvirtina savo solidarumą su Venesuelos žmonėmis ir jų pastangomis siekiant apginti Bolivaro procesą ir pastarųjų metų pasiekimus socialinėje srityje;
24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei, MERCOSUR parlamentui, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai ir Lotynų Amerikos regioninėms institucijoms, įskaitant UNASUR, ALBA ir CELAC.