Plenarinio posėdžio dokumentas
15.5.2017
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl ES strategijos dėl Sirijos
( 2017/2654(RSP) )
Marietje Schaake, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Marielle de Sarnez, Martina Dlabajová, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Ilhan Kyuchyuk, Louis Michel, Javier Nart, Urmas Paet, Jozo Radoš, Jasenko Selimovic, Hannu Takkula, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans, Cecilia Wikström, Valentinas Mazuronis
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Sirijos
( 2017/2654(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,
– atsižvelgdamas į tarptautines sutartis ir konvencijas, įskaitant konvenciją prieš kankinimą, konvenciją dėl genocido ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (ChGUO) sutartį,
– atsižvelgdamas į Romos statutą ir Tarptautinio Teisingumo Teismo steigiamuosius dokumentus,
– atsižvelgdamas į ad hoc tribunolus, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Ruandai (TBTR), Specialųjį tribunolą Libanui (STL),
– atsižvelgdamas į 2012 m. Ženevos komunikatą,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl grupuočių ISIL („Da’esh“) ir „Jabhat Fateh al-Sham“ ir atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl konflikto Sirijos Arabų Respublikoje, ypač į rezoliucijas 2218 (2013), 2139 (2014), 2165 (2014), 2191 (2014), 2199 (2015), 2254 (2015), 2258 (2015), 2268 (2016), 2328 (2016), 2332 (2016) ir 2336 (2016),
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A/71/L.48, kuria įsteigiamas Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas,
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas ir 2016 m. vasario 18 ir 19 d., 2016 m. spalio 20–21 ir 27 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl išorės santykių,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškimą dėl karo veiksmų nutraukimo paskelbimo Sirijoje, 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl Sirijos, 2016 m. gruodžio 9 d. deklaraciją ES vardu dėl padėties Alepe ir 2017 m. balandžio 7 d. deklaracijas ES vardu dėl įtariamo cheminio ginklo panaudojimo Idlibe (Sirija) ir dėl JAV aviacijos smūgio Sirijoje,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. konferencijos „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ pirmininkų pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos įsteigtos Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos 2016 m. vasario 22 d., birželio 16 d. ir rugsėjo 6 d. ataskaitas, į Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos 2017 m. kovo 13 d. konferencijos darbinį dokumentą dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Sirijos Arabų Respublikoje 2016 m. liepos 21 d. – 2017 m. vasario 28 d. laikotarpiu ir į JT Saugumo Tarybos 2016 m. rugsėjo 27 d. ir spalio 21 d. rezoliucijas dėl Sirijos Arabų Respublikos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi karas Sirijoje tapo viena iš didžiausių humanitarinių krizių, įvykusių pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo, ir jos gyventojai ir toliau junta pražūtingus ir tragiškus šio karo padarinius;
B. kadangi krizė Sirijoje turi vis labiau destabilizuojantį poveikį platesniam regionui;
C. kadangi konfliktas vyksta septynerius metus ir iki 2016 m. pabaigos per jį jau bereikalingai žuvo daugiau kaip 400 000 žmonių; kadangi 13,5 mln. žmonių, beveik trims ketvirtadaliams likusios gyventojų dalies, skubiai reikalinga humanitarinė pagalba, o 6,6 mln. Sirijos gyventojų yra perkelti šalies viduje; kadangi dėl konflikto Sirijos ekonomikos vystymasis ir žmogaus socialinė raida regresavo 40 metų ir 4,8 mln. žmonių buvo priversti ieškoti prieglobsčio užsienyje;
D. kadangi tarptautinėje privatinėje teisėje yra nustatyta tarptautinės bendruomenės pareiga imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti civilių gyventojų ir civilinių objektų apsaugą nuo valstybinių ir nevalstybinių subjektų;
E. kadangi vaikai labiausiai nukenčia nuo konflikto; kadangi šiuo metu apie 6 mln. vaikų priklauso nuo humanitarinės pagalbos; kadangi beveik pusė iš jų buvo priversti palikti savo namus;
F. kadangi sunkius žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, vykdė visos konflikto šalys, ypač B. al-Assado režimas ir jo šalininkai – Rusija ir Iranas;
G. kadangi atsakomybė, teisingumas, teisinė valstybė ir kova su nebaudžiamumu yra esminiai elementai, kuriais grindžiama taika ir konfliktų sprendimas, susitaikymas ir atstatymo pastangos;
H. kadangi Sirija prisijungė 1955 m. prie Ženevos konvencijos ir 2004 m. prie konvencijos prieš kankinimą;
I. kadangi nuo vyriausybės ir sąjungininkų pajėgų nukentėjo šimtai tūkstančių civilių gyventojų, visų pirma Alepe ir jo apylinkėse per nepertraukiamą apgultį, ir jie sunaikino dideles miesto zonas per prieš civilius gyventojus nukreiptus oro antskrydžius ir apšaudymą artilerija; kadangi, kaip pranešama, valdžios institucijos ir sąjungininkių pajėgos per puolimus Rytų Alepe įsiveržė į civilių gyventojų namus ir vykdė masinio susidorojimo žudynes; kadangi išpuoliai sąmoningai nukreipiami į civilinę infrastruktūrą ir per juos sunaikinamos vandens tiekimo sistemos, medicininė infrastruktūra ir mokyklos; kadangi dėl šių išpuolių labai trūksta pagrindinių paslaugų ir jie prilygsta taktikai, kuria siekiama gyventojus marinti badu;
J. kadangi B. al-Assado režimas blokuoja gyvybiškai būtinų medicinos priemonių, maisto ir humanitarinės pagalbos iš JT, ES, NVO ir vietos subjektų pristatymą ir paskirstymą; kadangi tokie humanitarinės pagalbos konvojai sąmoningai užpuolami ir bombarduojami; kadangi Sirijos vyriausybė taip pat sąmoningai užblokavo civilių gyventojų prieigą prie pagrindinių prekių ir paslaugų, įskaitant maisto ir vandens tiekimą ir medicininę pagalbą; kadangi išpuoliai prieš civilius gyventojus ir karo taktika, kurios tikslas – apsupti civilių gyventojų vietoves siekiant juos marinti badu, yra akivaizdūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai;
K. kadangi ne vienas tyrimas parodė, kad B. al-Assado pajėgos naudojo chemines medžiagas, siekdamos sužeisti ir nužudyti civilius gyventojus; kadangi paskutinė ataka prieš civilius gyventojus, kai buvo panaudotas cheminis ginklas, įvyko 2017 m balandžio 4 d. Idlibo provincijoje esančiame Chan Šaichūno mieste, kai žuvo mažiausiai 70 civilių gyventojų, daug iš jų vaikų, o dar šimtai buvo sužeisti; kadangi JAV pranešė ES, jog, remdamosi savo vertinimu, kad Sirijos režimas naudoja cheminį ginklą, JAV balandžio 7 d. atsakė kariniais veiksmais, t. y. atakavo Shayrato oro pajėgų bazę Sirijoje;
L. kadangi, laikydamasi ES kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu politikos, 2017 m. kovo mėn. ES įtraukė keturis aukšto rango Sirijos karininkus į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą dėl jų vaidmens panaudojant cheminį ginklą prieš civilius gyventojus;
M. kadangi 2017 m. balandžio 12 d. Rusija kartu su Bolivija balsavo prieš JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria būtų pasmerktas cheminio ginklo Sirijoje naudojimas, apie kurį pranešta, ir paragino B. al-Assado režimą bendradarbiauti vykdant incidento tyrimą;
N. kadangi 2017 m. balandžio 15 d. maždaug 5 000 evakuojamų asmenų buvo užpulti Rašidine (Vakarų Alepas, Sirija), kai jie traukėsi iš apgultų Fua ir Kefrajos miestų į vyriausybės kontroliuojamas zonas; kadangi dešimtys žmonių, įskaitant vaikus, žuvo ir daug kitų buvo sužeista;
O. kadangi esama pranešimų, kad B. al-Assado režimas ir toliau gamina cheminius ginklus prisidengdamas Mokslinių studijų ir tyrimų centru; kadangi pagal 2013 m. susitarimą dėl cheminių ginklų panaikinimo B. al-Assad turi nedelsdamas nutraukti tokią veiklą ir visas likusias chemines medžiagas ir ginklus perduoti Nusikalstamumo prevencijos stebėsenos centrui (OPC);
P. kadangi tūkstančiai civilių gyventojų neteisėtai valdžios institucijų suimami ir kalinami nežmoniškomis sąlygomis, susiduria su kraštutinių formų netinkamu elgesiu, kuriuo dažnai siekiama kalinamų asmenų mirties; kadangi tokių formų netinkamas elgesys pasireiškia kankinimu, nuolatiniu maisto, vandens, vaistų ir medicinos priežiūros nesuteikimu ir sadistiniais bei nužmoginimo veiksmais; kadangi ataskaitose minima, kad B. al-Assado vyriausybei pavaldžiose kalinimo vietose masiškai kariami žmonės ir vykdomos masinės savavališkos mirties bausmės; kadangi daug civilių gyventojų priverstinai dingsta, ilgą laiką kalinami ir jiems taikomas nesąžiningo teismo procesas; kadangi Sirijos vyriausybė, vykdydama masinius korimus, nuolat siekia nutildyti bet kokio formos kitokias nuomones; kadangi, pasak kai kurių šaltinių, per penkerius metus Saidnajos kalėjime buvo įvykdyta 13 000 savavališkų mirties bausmių;
Q. kadangi B. al.-Assado režimas naudoja priverstinio perkėlimo taktiką, siekdamas pakeisti miestų, miestelių ir regionų religinę sudėtį ir sukelti demografinius pokyčius; kadangi tokia taktika buvo naudota tokiuose miestuose kaip Darayya ir Muadamiyat al-Sham prie Damasko ir Homso mieste al-Waer apylinkėse;
R. kadangi tarptautinė bendruomenė ir atskiros valstybės turi pareigą patraukti atsakomybėn asmenis, per konfliktą Sirijoje vykdžiusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; kadangi tai galima padaryti arba pasinaudojant esamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis teisių gynimo priemonėmis, t. y. kreipiantis į nacionalinius ir tarptautinius teismus, arba kreipiantis į tarptautinius baudžiamuosius tribunolus, kurie dar turi būti įsteigti; kadangi, be šios asmeninės baudžiamosios atsakomybės, valstybės narės gali, esant tam tikroms sąlygoms, taip pat būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn už nevykdymą pareigų, numatytų tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, priklausančiose Tarptautiniam Teisingumo Teismo jurisdikcijai, įskaitant 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir 1948 m. Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį;
S. kadangi tarptautinė bendruomenė turėjo aktyviau remti demokratinį ir pasaulietinį pasipriešinimą žiauriam Sirijos režimui; kadangi dabartinėmis sąlygomis pasaulietinis pasipriešinimas yra labai silpnas ir civiliai gyventojai pateko į spąstus, t. y. atsidūrė tarp džihadistų teroristų, islamo fundamentalistų ir kurdų separatistų ir B. al-Assado režimo šalininkų, o dėl to itin sudėtinga pasiekti nacionalinį susitaikymą ir vėl rasti bendrą susitarimą, kurie galėtų padėti užtikrinti taiką Sirijoje;
T. kadangi 2017 m. vasario 23 d. Ženevoje prasidėjo Sirijos vidaus derybų procesas, grindžiamas Saugumo Tarybos rezoliucija 2254 (2015), kurioje daugiausia dėmesio skiriama valdymo klausimams, visų pirma naujai Sirijos konstitucijai, rinkimų organizavimui ir 2012 m. Ženevos komunikate nustatytiems principams; kadangi Ženevoje prasidėjusiose derybose iki šiol nepasiekta konkrečios pažangos ieškant taikaus krizės Sirijoje sprendimo;
U. kadangi 2017 m. balandžio 5 d. ES bendrai pirmininkavo konferencijai „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“, kurioje dalyvavo daugiau nei 70 šalių atstovai, taip pat tarptautinių organizacijų ir tarptautinės bei Sirijos pilietinės visuomenės atstovai; kadangi ši konferencija rėmėsi ankstesnėmis konferencijomis, kurios vyko Kuveite ir Londone, ir joje buvo susitarta dėl bendro požiūrio į Sirijos krizę, įskaitant finansinius įsipareigojimus; kadangi tarptautinės bendruomenės parama ir įsipareigojimai ir toliau lieka labai svarbūs siekiant užtikrinti taikią ateitį Sirijoje ir regione;
V. kadangi 2017 m. gegužės 4 d. Rusija, Iranas ir Turkija pasiekė susitarimą Kazachstane, kuriuo siekiama sukurti keturias deeskalacijos zonas; kadangi šiame susitarime nėra numatyta garantijų ar vykdymo užtikrinimo ir atitikties priežiūros mechanizmų ir kadangi B. al- Assado režimas atsisako JT priežiūros; kadangi Sirijos opozicija negali pritarti dabartinės formos susitarimui, kurį remia Iranas; kadangi šį susitarimą dar turi patvirtinti JT Saugumo Taryba;
W. kadangi ES strategija dėl Sirijos yra persvarstyta Sirijai ir Irakui, taip pat „Da’esh“ keliamos grėsmės klausimui skirta ES regioninė strategija ir paskutinį kartą Taryba ją persvarstė ir atnaujino 2016 m. gegužės 23 d.;
X. kadangi reikėtų pagirti ES pastangas teikiant humanitarinę pagalbą Sirijoje ir planuojant šios šalies ateitį; kadangi ES turėtų stengtis neteikti besąlygiškos pagalbos Sirijos, vadovaujamos ir kontroliuojamos B. al-Assado ir jo sąjungininkų – Rusijos ir Irano, atstatymui; kadangi negalima leisti, kad B.-al Assado režimas, V. Putino Rusija ir Iranas išvengtų ekonominių padarinių už savo karines intervencijas; kadangi dėl ginkluoto konflikto reikia rasti patikimą ir įtraukų politinį sprendimą, dėl kurio susitartų visos šalys, išskyrus teroristines grupes;
Y. kadangi Sirijos atstatymas turėtų būti grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir sėkmingu galių suteikimu vietos subjektams, išskyrus žinomas teroristines grupuotes;
1. ragina Sirijos režimą ir jo sąjungininkus – Rusiją ir Iraną – nedelsiant nutraukti nesirinktinai vykdomą bombardavimą, žudymus ir smurtą prieš Sirijos gyventojus ir sudaryti sąlygas nedelsiant ir nekliudomai prieiti prie humanitarinių konvojų ir gauti humanitarinę pagalbą; primena Sirijos, Rusijos ir Irano režimų nariams, kad už siaubingus nusikaltimus, kuriuos jie ir toliau vykdo Sirijoje, jie turės atsakyti pagal tarptautinę baudžiamąją teisę;
2. kuo griežčiausiai smerkia nuolatinius, plačiai paplitusius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir visus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos vykdo B. al-Assado režimo pajėgos, remiamos Rusijos ir Irano, ir nevalstybinių ginkluotų teroristinių grupių, visų pirma ISIL („Da’esh“), grupuotės „Jabhat Fatah al-Sham“ („Al Nusra“ fronto) ir kitų džihadistų grupių, vykdomus pažeidimus;
3. ragina Rusiją, Iraną ir kitas išorines konflikto šalis nutraukti savo kišimą, kuris daro didelę žalą, į Sirijos konfliktą ir pasinaudoti savo įtaka B. al-Assadui, kad būtų nutraukti karo veiksmai ir apgultis;
4. primena visoms šalims, kad visus karo veiksmus nutraukti šalyje ir pasiekti abipusiai priimtiną ir taikų Sirijos krizės sprendimą galima vadovaujant JT ir, kaip nurodyta 2012 m. Ženevos komunikate ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2254 (2015), remiant JT Generalinio Sekretoriaus specialiajam pasiuntiniui Sirijai Staffanui de Misturai ir pagrindiniams tarptautiniams ir regioniniams subjektams; atkreipia dėmesį į derybas Astanoje, kuriose siekta susitarimo;
5. atkreipia dėmesį į memorandumą dėl deeskalacijos zonų Sirijoje sukūrimo, kurį neseniai pasirašė Rusija, Iranas ir Turkija, kaip keturių neskraidymo zonų garantai; ragina šį memorandumą pasirašiusias šalis ir Sirijos režimą užtikrinti, kad susitarimas būtų faktiškai vykdomas, ir nutraukti visus karo veiksmus, kurie daro tiesioginį poveikį Sirijos gyventojams; apgailestauja dėl to, jog Sirijos režimas atsisakė, kad JT vykdytų šio memorandumo įgyvendinimo priežiūrą;
6. apgailestauja dėl to, kad G 7 susitikime Italijoje nepavyko pasiekti susitarimo dėl sankcijų Rusijai įvedimo, nes ji bombarduoja Sirijos gyventojus ir nuolat remia B. al-Assado režimą;
7. palankiai vertina pastangas, kurias įdėjo daugiau nei 70 šalių atstovai Briuselyje 2017 m. balandžio 4 ir 5 d. vykusioje konferencijoje „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“, ir joje prisiimtus finansinius įsipareigojimus; palankiai vertina tai, kad dalyviai įsipareigojo 2017 m. skirti 5,6 mlrd. EUR, o 2018–2020 m. – 3,47 mlrd. EUR; primena, kad Sirijos atkūrimo sąnaudos įvertintos maždaug 200 mlrd. JAV dolerių; ragina tarptautinę bendruomenę įvykdyti likusius įsipareigojimus, susijusius su humanitarine pagalba Sirijoje ir kaimyninėse šalyse;
8. pažymi, kad dauguma pabėgėlių iš Sirijos pabėgo į kaimynines šalis, įskaitant Libaną, Jordaniją ir Turkiją; šiuo klausimu palankiai vertina naujus partnerystės prioritetus, dėl kurių ES susitarė su Jordanija ir Libanu, ir ES kilmės taisyklių dėl eksporto iš Jordanijos supaprastinimą; apgailestauja dėl to, kad daug pabėgėlių, esančių Jordanijoje ir Libane, vis dar gyvena prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir dažnai negali rasti (legalaus) darbo; ragina Jordanijos ir Libano valdžios institucijas imtis priemonių, kad būtų pašalintos likusios (neformalios) kliūtys, remti didesnes galimybes imtis savarankiško darbo ir įvykdyti įsipareigojimus dėl darbo vietų moterims ir jaunimui sukūrimo;
9. palankiai vertina Turkijos svetingumą, nes ji priėmė beveik 3 mln. pabėgėlių; ragina Turkijos vyriausybę suteikti leidimus dirbti visiems pabėgėliams iš Sirijos; atkreipė dėmesį į ES ir Turkijos pareiškimą; apgailestauja dėl to, kad 2017 m. vasario mėn. pabaigoje tik 3 565 pabėgėliai iš Sirijos buvo apgyvendinti Europoje pagal schemą 1:1, dėl kurios susitarta su Turkija; ragina ES valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų įvykdyti jų įsipareigojimai dėl Sirijos pabėgėlių iš Turkijos perkėlimo;
10. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad būtų atnaujintos derybos dėl taikos, kuriose tarpininkauja JT, ir reikalauti aktyviau dalyvauti šiose derybose, pasinaudojant ES finansiniais pajėgumais ir noru skirti didelius išteklius Sirijos atstatymui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę aktyviai remti Sirijos pilietinę visuomenę ir tuos, kurie nori demokratinės, pliuralistinės ir įtraukios Sirijos, ir įtraukti juos į savo veiksmus Sirijos gyventojų ateities labui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bendradarbiauti su Sirijos gyventojais siekiant parengti vietos strategijas, skirtas įvairioms Sirijos dalims ir regionams atstatyti;
11. kuo griežčiausiai smerkia 2017 m. balandžio 4 d. įvykdytą šiurpią oro ataką panaudojant cheminį ginklą, kurios taikiniu tapo Idlibo provincijoje esantis Chan Šaichūno miestas ir per kurią žuvo ne mažiau kaip 70 civilių gyventojų, įskaitant vaikus ir pagalbą teikiančius darbuotojus, o daugeliui nukentėjusiųjų pasireiškė apsinuodijimo dujomis simptomai; pažymi, kad, remiantis ChGUO faktų nustatymo misijos atliktu preliminariu vertinimu, įtarimai dėl cheminių ginklų naudojimo yra patikimi; pabrėžia, kad asmenys, įvykdę tokius išpuolius, turės būti patraukti atsakomybėn teisme; pakartoja, kad Sirijos režimas, kaip Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos šalis, aiškiai įsipareigojo nenaudoti cheminio ginklo; apgailestauja dėl to, kad Rusija vetavo paskutinę JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria smerkiamas įvykdytas išpuolis ir raginama pradėti tyrimą;
12. apgailestauja dėl to, kad Rusija ir B. al-Assado režimas nuolat teikia dezinformaciją ir meluoja, be kita ko, šmeižia organizaciją „Baltieji šalmai“ ir skleidžia melagingą informaciją apie 2017 m. balandžio 4 d. paskutinės atakos, kurioje panaudotos cheminės medžiagos, vykdytojus;
13. dar kartą ragina užtikrinti, kad asmenys, kurie vykdė karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui, būtų patraukti atsakomybėn ir sulauktų atpildo; pabrėžia, kad tai įvykdę asmenys turi būti teisiami; lieka įsitikinęs, kad šį konfliktą bus galima veiksmingai išspręsti ir tvarią taiką Sirijoje pasiekti tik patraukus atsakomybėn už įvykdytus nusikaltimus; pabrėžia, kad už karo nusikaltimus, vykdytus tiek režimo, tiek opozicinių jėgų (nors ir mažesnio masto opozicinių jėgų atveju), gali būti vykdomas tarptautinis baudžiamasis persekiojimas;
14. ragina visas ES valstybes nares užtikrinti, kad nusikaltimai žmoniškumui, genocidas ir karo nusikaltimai pagal nacionalinę teisę būtų laikomi nusikaltimais, ir ragina visas ES valstybes nares pagal nacionalinę teisę patraukti baudžiamojon atsakomybėn savo piliečius ir trečiųjų šalių piliečius už tokius nusikaltimus, įvykdytus Sirijoje; todėl palankiai vertina Ispanijos sprendimą nagrinėti prieš devynis Sirijos žvalgybos pareigūnus pateiktą baudžiamąjį skundą dėl kankinimo ir žmogaus teisių pažeidimų;
15. primena universaliosios jurisdikcijos principą; dar kartą pareiškia pritariąs tam, kad dėl Sirijos atvejo būtų kreipiamasi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą; apgailestauja dėl to, kad ši galimybė vis dar blokuojama Saugumo Taryboje;
16. mano, kad valstybės, įskaitant ES valstybes nares, gali individualiai pareikšti ieškinius prieš kitas valstybes Tarptautiniam Teisingumo Teismui dėl to, kad valstybės pažeidė pareigas, nustatytas tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, taip pat ir 1984 m. Konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei 1948 m. Konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį; todėl ragina visas ES valstybes nares pateikti ieškinį prieš Sirijos valstybę Tarptautiniam Teisingumo Teismui siekiant patraukti ją atsakomybėn ir pasiųsti aiškų signalą apie savo norą patraukti atsakomybėn už Sirijoje įvykdytus siaubingus nusikaltimus;
17. ragina tarptautinę bendruomenę, ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su JT siekiant įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, kad būtų teisiami ir traukiami atsakomybėn nevalstybiniai subjektai ir asmenys, vykdę karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą Sirijoje;
18. palankiai vertina tai, kad įsteigiamas Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas, apgailestauja dėl to, kad šis mechanizmas vis dar nėra visiškai finansuojamas; ragina valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimus šiuo klausimu;
19. pabrėžia itin didelę vietos ir tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų ir NVO darbo svarbą renkant įvykdytų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir kitų pažeidimų, įskaitant kultūros paveldo naikinimą, įrodymus; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti visapusišką paramą šiems subjektams; ragina ES ir jos valstybes nares deramai finansuoti organizacijas, kurios atlieka atvirus tyrimus ir renka įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui skaitmeninius įrodymus, siekiant patraukti įvykdžiusius asmenis atsakomybėn ir juos nuteisti;
20. giria humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų pastangas siekiant nugabenti labai reikalingą pagalbą, maistą, vandenį ir vaistus į konflikto spąstus patekusiems asmenims ir dar kartą primygtinai ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis užtikrinti, kad humanitarinę pagalbą teikiančios agentūros galėtų saugiai ir be kliūčių pasiekti nuo karo nukentėjusius civilius; griežtai smerkia sąmoningai pernelyg dažnus, neproporcingus ir nesirinktinai vykdomus išpuolius prieš civilius gyventojus, įskaitant vaikus, evakuojamus žmones gabenančius konvojus, pagalbą teikiančius ir sveikatos priežiūros darbuotojus, ir prieš civilinę infrastruktūrą, pvz., mokyklas ir ligonines;
21. palankiai vertina, kad neseniai persvarstytos ES ribojamosios priemonės Sirijai, įtraukiant asmenis, kuriems tenka bendra atsakomybė už cheminio ginklo naudojimą ir civilių gyventojų represijas šalyje; pabrėžia, kad ES turėtų apsvarstyti visas įmanomas galimybes, kaip dirbti su tarptautiniais partneriais, įskaitant pagalbos išmetimą ir neskraidymo zonų nustatymą;
22. ragina išversti šią rezoliuciją į arabų kalbą;
23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariams ir visoms kitoms konflikto šalims.