Plenarinio posėdžio dokumentas
15.5.2017
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Artimuosiuose Rytuose
( 2016/2998(RSP) )
Neoklis Sylikiotis, Patrick Le Hyaric, Martina Anderson, Younous Omarjee, Marie-Christine Vergiat, Josu Juaristi Abaunz, Paloma López Bermejo, Merja Kyllönen, Takis Hadjigeorgiou, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ángela Vallina, Marina Albiol Guzmán, Eleonora Forenza, Barbara Spinelli, João Ferreira, João Pimenta Lopes, Miguel Viegas, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo, Rina Ronja Kari, Javier Couso Permuy, Malin Björk, Xabier Benito Ziluaga, Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez, Tania González Peñas, Lynn Boylan, Matt Carthy, Liadh Ní Riada, Kostadinka Kuneva, Martina Michels
GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl siekiamo dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Artimuosiuose Rytuose
( 2016/2998(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Palestinos ir Izraelio konflikto,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 194 ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967 m.), Nr. 252 (1968 m.), Nr. 338 (1972 m.), Nr. 476 (1980 m.), Nr. 478 (1980 m.), Nr. 1860 (2009 m.) ir Nr. 2334 (2016 m.),
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 67/19,
– atsižvelgdamas į JT konvencijas dėl žmogaus teisių, kurias pasirašė Izraelis ir Palestina,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/29/L.35 dėl atsakomybės už visus tarptautinės teisės pažeidimus Okupuotoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, ir teisingumo užtikrinimo, kuri buvo priimta 2015 m. liepos 3 d. vienbalsiais parėmus ES,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į Ketvirtąją Ženevos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kuri priimta 1984 m. gruodžio 10 d. priėmus JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 39/46,
– atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus (Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija),
– atsižvelgdamas į ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, ir ypač į jo 2 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas, ypač pateiktas 2016 m. sausio 18 d., dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės mėn. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) rezoliuciją dėl okupuotos Palestinos,
– atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. JT ataskaitą dėl Izraelio praktikos, susijusios su Palestinos žmonėmis, ir apartheido klausimo,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi praėjus 50 metams po 1967 m. karo Izraelis, pažeisdamas tarptautinę teisę ir visas susijusias JT Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, ir toliau okupuoja Palestiną ir kadangi Palestinos Valstybė su 1967 m. nustatytomis sienomis ir su sostine Rytų Jeruzale vis dar nėra visateisė JT narė pagal 1948 m. JT rezoliuciją;
B. kadangi Parlamentas ne kartą išreiškė tvirtą paramą dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui, kai šalia viena kitos taikiai egzistuoja Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, suvereni, laisva, kaimyninė ir gyvybinga Palestinos Valstybė su sostine Rytų Jeruzale, su 1967 m. nustatytomis sienomis;
C. kadangi visose susijusiose JT rezoliucijose, taip pat susijusiose ES Tarybos išvadose nurodyta, kad dėl Izraelio vyriausybės politikos priemonių toliau žlugdomos ir visiškai naikinamos dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo galimybės;
D. kadangi Jeruzalės statusas ir toliau išlieka pagrindiniu klausimu Artimųjų Rytų taikos procese; kadangi ES ir tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino vienašališkos Izraelio įvykdyto Rytų Jeruzalės aneksijos; kadangi Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai ir toliau kenčia dėl saugaus teisėto gyventojo statuso neturėjimo, jų žemės konfiskavimo ir sistemingos diskriminacijos galimybės pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, planavimo ir pastatų ir galimybių patekti į religines vietas srityje, nes Izraelio vyriausybė imasi politinių priemonių, kuriomis siekiama pakeisti šios teritorijos demografinę struktūrą;
E. kadangi palestiniečių Vakarų Krante, visų pirma C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, teisės akivaizdžiai pažeidžiamos, jie susiduria su naujakurių smurtu, vandens nukreipimu, griežtais laisvo judėjimo apribojimais, namų griovimu ir priverstiniais iškeldinimais; kadangi priverstinis okupuotos teritorijos gyventojų perkėlimas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas; kadangi naudojama planavimo politika, kaip priemonė iškeldinti palestiniečius ir išplėsti gyvenviečių avanpostus;
F. kadangi Izraelio gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir jau daugelį metų yra pagrindinė kliūtis pastangoms sukurti taiką; kadangi pagal tarptautinę teisę bet kuri trečioji šalis, įskaitant ES valstybes nares, turi pareigą nepripažinti gyvenviečių, neteikti joms pagalbos ar paramos, taip pat pareigą veiksmingai joms prieštarauti; kadangi produktai iš Izraelio gyvenviečių vis dar importuojami į ES valstybes nares, taigi ir į Europos rinką taikant lengvatinį režimą, nepaisant to, kad pagal dabartinius ES teisės aktus tokių produktų importas taikant ES ir Izraelio asociacijos susitarimo lengvatines sąlygas draudžiamas;
G. kadangi Izraelio piliečiai arabai sudaro 20 proc. Izraelio gyventojų; kadangi jie patiria įvairių rūšių diskriminaciją; kadangi dėl Izraelyje taikomos segregacijos sistemos susiklostė padėtis, kai, neseniai atliktos apklausos duomenimis, 42 proc. izraeliečių teigia niekada anksčiau nesutikę palestiniečio;
H. kadangi 7 000 palestiniečių kalinių, įskaitant 61 moterį, 300 vaikų ir 11 Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narių, yra laikomi Izraelio kalėjimuose; kadangi 2017 m. balandžio 17 d. 1 500 palestiniečių politinių kalinių pradėjo atvirą bado streiką; kadangi taikant 2015 m. Kneseto priimtą įstatymą dėl prievartinio maitinimo būtų pažeidžiamos bado streiką paskelbusių kalinių žmogaus teisės; kadangi nuo 1967 m. Izraelyje buvo beveik 800 000 palestiniečių politinių kalinių;
I. kadangi Palestinos vienybei gali tekti svarbus vaidmuo siekiant panaikinti okupaciją;
J. kadangi, Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros duomenimis, Palestinos pabėgėlių skaičius (tai dar vienas svarbus su taikos procesu susijęs klausimas) šiuo metu siekia beveik 5 mln., dauguma jų regione ir pasaulyje yra antros arba trečios kartos pabėgėliai;
K. kadangi ES ir Izraelio asociacijos susitarime, būtent jo 2 straipsnyje, aiškiai nurodoma, kad šalių santykiai grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, kuriais, kaip esminiu šio susitarimo aspektu, vadovaujamasi šalims vykdant vidaus ir išorės politiką;
1. pabrėžia, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas paremtas 1948 m. Jungtinių Tautų rezoliucija ir tarptautinės bendruomenės abiejų valstybių pripažinimu, taigi primygtinai ragina visas ES valstybes nares, ES institucijas ir JT organizacijas, vadovaujantis 2012 m. lapkričio mėn. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, pripažinti Palestinos Valstybę su 1967 m. nustatytomis sienomis ir su sostine Rytų Jeruzale, taikiai ir saugiai egzistuojančia šalia Izraelio Valstybės, kaip nustatyta JT rezoliucijose;
2. mano, kad, atsižvelgiant į bendrą Artimųjų Rytų regiono padėtį, Izraelio ir Palestinos priimtas sprendimas galėtų padėti nuraminti konfliktą ir taikiai iš jo pasitraukti;
3. ragina panaikinti 50 metų trukusią Izraelio vykdytą Vakarų Kranto, Gazos Ruožo ir Rytų Jeruzalės okupaciją, nes tai nuties kelią į taiką;
4. griežtai smerkia tebesitęsiančią izraeliečių gyvenviečių plėtrą, kurią vykdant pažeidžiama tarptautinė teisė, kurstomas palestiniečių pasipiktinimas ir žlugdomas dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo gyvybingumas ir perspektyvos; smerkia naujausią 2017 m. sausio 24 d. Izraelio vyriausybės pranešimą, nes juo siekiama kurti 2 500 gyvenviečių visame Vakarų Krante ir buvo suteiktas leidimas Rytų Jeruzalėje statyti 566 gyvenvietes, o dėl to bus dar labiau žlugdomos dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo perspektyvos; ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti ir panaikinti savo gyvenviečių kūrimo politiką ir grąžinti konfiskuotą žemę;
5. pabrėžia, kad per pastaruosius 12 mėnesių Okupuotoje Palestinos Teritorijoje labai padaugėjo statinių, įskaitant namus, mokyklas ir kitą labai svarbią infrastruktūrą, griovimo atvejų; nurodo, kad Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro duomenimis, per pirmąjį 2017 m. mėnesį nugriautų statinių skaičius buvo daugiau kaip 50 proc. didesnis nei vidutinis 2016 m. per mėnesį nugriautų statinių skaičius (91). pabrėžia, kad visi šie griovimai buvo atliekami c punkto vietovėje ir Rytų Jeruzalėje dėl to, kad nebuvo išduota statybos leidimų, nors šių leidimų palestiniečiams beveik neįmanoma gauti;
6. ragina Izraelio Valstybę visapusiškai gerbti Izraelio piliečių arabų lygybę ir teises ir pabrėžia, kad jie galėtų atlikti svarbų vaidmenį ugdant izraeliečių ir palestiniečių sąmoningumą ir stiprinant jų bendradarbiavimą ir taip teigiamai prisidėti prie Artimųjų Rytų taikos proceso;
7. ragina nedelsiant nutraukti neteisėtą Gazos Ruožo blokadą, kuri yra kolektyvinė bausmė vietos gyventojams; pabrėžia, kad Izraelis, kaip okupuojanti valstybė ir pagal Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu, yra vienintelė ir pagrindinė šalis, atsakinga už minimalių gyvenimo sąlygų Gazos Ruožo gyventojams tolesnį užtikrinimą;
8. mano, kad išlaisvinus visus Palestinos politinius kalinius gali būti padidintas pasitikėjimas ir padedama įgyvendinti taikos procesą; todėl ragina išlaisvinti visus kalinius, visų pirma Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narius; ragina visapusiškai gerbti Palestinos politinių ir kitų kalinių teises Izraelio kalėjimuose, taip pat bado streiką paskelbusių kalinių teises;
9. pabrėžia savo sprendimą siųsti delegaciją į ad hoc kelionę renkant informaciją siekiant įvertinti sąlygas, kuriomis laikomi bado streiką paskelbę kaliniai, ir jas vertinant nustatyti žmogaus teisių pažeidimus, apie kuriuos jie praneša;
10. primena, kad diferencijuojant Izraelis neskatinamas neteisėtai įsigyti teritorijos, ir dar kartą patvirtina teritorinį dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo pagrindą; ragina ES užtikrinti, kad visuose ES ir Izraelio susitarimuose būtų tvirtai ir aiškiai nurodyta, jog jie netaikytini 1967 m. Izraelio okupuotoms teritorijoms, kaip pakartota Užsienio reikalų tarybos išvadose; ragina tinkamai ženklinti Izraelio gyvenviečių produktus ES rinkoje, vadovaujantis galiojančiais ES teisės aktais ir ilgalaike ES politika šioje srityje;
11. mano, kad ES turėtų prisiimti atsakomybę tapti tikra politine veikėja ir tarpininke Artimųjų Rytų taikos procese, ir ragina ES:
• skatinti valstybes nares pripažinti Palestiną, nes tai padėtų nedelsiant atnaujinti tiesiogines Izraelio ir Palestinos taikos derybas;
• įgyvendinti ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnį įšaldant susitarimą, kol Izraelis ir toliau pažeidžia žmogaus teises;
• nesuteikti jokio finansavimo Izraelio subjektams įgyvendinant programą „Horizontas 2020“;
• reikalauti, kad Izraelis atlygintų žalą, kuri buvo padaryta ES finansuojamiems projektams per išpuolius Gazoje ir Vakarų Krante;
• primygtinai raginti ES valstybes nares į regioną nebeeksportuoti karinės medžiagos ir dvejopo naudojimo technologijų;
12. tikisi, kad Palestinos politinės jėgos sugebės susitaikyti ir užtikrinti nacionalinę vienybę, nes tai padėtų užbaigti okupaciją;
13. reiškia pasipiktinimą dėl nuolatinio ir nepagrįsto Izraelio valdžios institucijų kliudymo oficialiems Europos Parlamento organų atstovams lankytis Gazoje;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Knesetui, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai, Palestinos Valstybės prezidentui ir vyriausybei, Izraelio prezidentui ir vyriausybei, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros generaliniam komisarui.